Derinamamųjų pažyminių skyryba – skyrybos taisyklės

 

Skiriame

1. Kableliais išskiriame du ar kelis derinamuosius pažyminius, einančius po pažymimojo žodžio.

Vasaros naktys, ramios, malonios, užmigdė laukus.

Negreit atsiliepė perkūnija, dusli, tolima.

Buvo rytas, giedras, ramus.

Atsigręžę žiūri – ogi atbėga atlapatuoja katinas rainius, visas sušilęs ir suplukęs.

2. Brūkšnys rašomas tarp pažymimojo žodžio ir kelių derinamųjų pažyminių, kai jie yra sakinio gale ir tariami pabrėžiamai.

Iš vakarų skubėjo debesys – tamsūs, paniurę, grėsmingi.

Įsiveržė kryžiuočiai – žiaurūs ir negailestingi.

Kyla poetui mintys – kilnios ir didžios.

3. Jungiamąjį žodį turintis antrasis derinamasis pažyminys nuo prieš ji einančio pirmojo pažyminio atskiriamas kableliu.

Išmokau kirčiuoti paprasčiausius, t. y. pirmosios kirčiuotės žodžius.

4. Po pažymimojo žodžio pažyminys, išreikštas vienu būdvardžiu ar dalyviu, išskiriamas kableliais, kai tariamas pabrėžiamai ir turi aplinkybės reikšmės atspalvį.

O sesutė, jauna, tavim tiki.

Bet Jonui, pamokytam, ten rodytis netiko.

Kitam kampe, šviesiajame, stovėjo skobnys.

Už raisto gražus šilas, ištekinis.

5. Pažyminys, išreikštas būdvardžiu ar dalyviu su jungtukams artimomis dalelytėmis irgi, nors, nors ir, kad ir, net, net ir, netgi, dargi, išsiskiriantis savo intonacija, skiriamas kableliais, kai eina po pažymimojo žodžio.

Rapolas, irgi alkanas, neturėjo ko atsakyti.

Pastogė, nors ir maža, jau buvo užleista pabėgėlių vaikams.

O liūtui, kad ir stipriam, per kvailumą teko bastytis iš vietos į vietą.

Vaikai, net ir mažieji, stengėsi iš paskutiniųjų.

6. Po pažymimojo žodžio kableliais skiriamas vientisinis būdvardinis ar dalyvinis derinamasis pažyminys, jei pažymimasis žodis yra įvardis, o pažyminys turi aplinkybės reikšmės atspalvį.

Mes, jauni, ir tai ne kartą pagalvodavome, kad netversime.

Mums, mažiesiems, jis buvo tėtulis, kada meiliai – tėtulytis.

Tai ji, nelauktoji, pro šalį mums prašliaužė.

Jam, užsimiegojusiam, staiga pasidarė pikta.

7. Vieną ar kelis derinamuosius pažyminius, einančius prieš pažymimąjį žodį – įvardį, išskiriame kableliais, kai pažyminys turi aplinkybės reikšmės atspalvį.

Jauni, mes daug ką galim.

Lengva kaip plunksna, ėjo ji kartu su princu…

Paprastai santūrus ir tylus, jis tačiau nevengdavo jaunimo pasilinksminimų su dainomis, šokiais ir žaidimais.

Aukštas ir žilas, jis buvo panašus į senovės krivį.

Išvirtę iš lovų, basi, vienmarškiniai, jie prišoko prie senelės ir vienas per kitą prašė parodyti.

8. Nuo pažymimojo žodžio atskiriami keli po jo einantys pažyminiai, iš kurių pirmasis yra derinamasis, o po jo vienas ar keli nederinamieji.

Ir ėmė mane krimsti abejojimas, baisus, be pasigailėjimo.

Įėjo jaunikaitis, aukštas, plačių pečių, su lazda rankoje.

9. Brūkšnys rašomas prieš pažyminius, kurie iš įprastos vietos nukelti į sakinio galą ir pasakomi kaip pabrėžtos pridurtinės pastabos.

Kitados Kistyno tarpukalnė yra mačiusi ir laimingų laikų – ir net labai laimingų.

Neskiriame

Vienas ar keli vientisiniai ar išplėstiniai derinamieji pažyminiai, einantys prieš pažymimąjį žodį, nuo jo kableliu neskiriami.

Dėl lengvabūdiškumo jam tenka porą dienų gulėti tvarte, kol užgis žaizdos ir gaji, nutrinta _ oda vėl užžels širmu plauku.

Leave a Reply

Your email address will not be published.