Priedėliu vadiname pažyminį, išreikštą daiktavardžiu ir suderintą su pažymimuoju žodžiu bent linksniu. Priedėlis gali eiti prieš pažymimąjį žodį ar po jo.
Skiriame
1. Vientisinis arba išplėstinis priedėlis, einantis po pažymimojo žodžio, paprastai išskiriamas kableliais.
Patikriname pagal 4 sąlygas: 1) žodžių grupė ar žodis turi atsakyti į pažyminio klausimą; 2) turi būti išreikšta daiktavardžiu; 3) žodžių grupė arba žodis turi būti suderinti su pažymimuoju žodžiu bent linksniu; 4) privalo eiti po pažymimojo žodžio.
Mes, moksleiviai, turime atkakliai mokytis.
Vilija, mūsų upelių motutė, dugną tur aukso, veidą kaip dangų.
Petras Gylys, Juozo sūnus, gerai baigė aštuonias klases.
2. Kableliais atskiriame ar išskiriame priedėlius, kurie eina po pažymimojo žodžio ir su juo jungiami jungtukais bei jungiamaisiais žodžiais arba, atseit, bent, būtent, daugiausia, dažniausiai, destis, ypač, o ypač, kaip, labiausiai, pavarde, pravarde, tai yra (t. y,), vardu.
Fonetiką, arba garsų mokslą, reikia gerai mokėti.
Mūsų mokiniai, ypač aštuntokai, yra geri slidininkai.
Abu Keduliai, o ypač senis, su įtaringu nepasitenkinimu žiūri į Balsius.
Aplink jį, kaip žymiausią kaimo ūkininką, susėdę kaimynai.
Ten gyvena žmogus, pavarde Gražulis.
3. Po jungiamojo žodžio prieš priedėlį kablelis rašomas, kai jungiamasis žodis yra pavyzdžiui, einantis kaip įterpinys.
Kai kurie gyvūnai, pavyzdžiui, šuo, stebina savo prieraišumu.
4. Kai priedėlis su pažymimuoju žodžiu jungiamas žodžiais pavyzdžiui, būtent, kaip antai ir po jų eina vienarūšiai priedėliai, tai prieš jungiantį žodį rašome kablelį, o po jo – dvitaškį (priedėlis išskiriamas kableliais kartu su jungiamuoju žodžiu).
Kai kurie paukščiai, būtent: šarkos, varnos, žvirbliai, pelėdos ir kiti, lieka žiemoti mūsų krašte.
Vasarą turistai aplankė daug gražių Lietuvos vietų, kaip antai: Palangą, Nidą, Rusnę, Ventės Ragą.
5. Prieš pažymimąjį žodį einantis priedėlis atskiriamas kableliu, kai jis pažymi įvardį arba daiktavardį, ryški pauzė.
Petras, jis nieko žmogus.
Net stambūs pelynai, ir tie glemba nuo karščio.
Kaip žmogus, jis buvo labai įdomus.
Kaip profesorių, K. Būgą studentai gerbė ir mylėjo.
6. Kai tapatumą reiškiantis vientisinis ar išplėstinis priedėlis savo reikšme glaudžiai susijęs su pažymimuoju žodžiu ir pabrėžiamas išskirtine intonacija, tarp jų rašomas brūkšnys.
Tame ežerėlyje – linmarkoje gyvenęs smakas.
Kartą levas – žvėrių karalius susirgo slogomis.
Ir aitvaras – padangių žirgas atneš mane prie tavo kojų.
7. Ypač pabrėžti pavieniai priedėliai išskiriami brūkšneliais iš abiejų pusių.
Tardamas žodį Nemunas, pajunti mūsų – Lietuvos – Nemuną, platų, vandeningą, rūstų.
8. Apibendrinamasis priedėlis, pažymintis kelis pažymimuosius žodžius ir einantis po jų, išskiriamas brūkšniais.
Algis, Petras ir Vytas – trys energingi jaunuoliai – suorganizavo dramos būrelį.
9. Jeigu išplėstas priedėlis yra sakinio gale ir tariamas pabrėžiamai, jis atskiriamas brūkšniu.
Į kiemą įjojo Šalteikių Šmitas – kaimo seniūnas.
Ir guodė motiną draugai – berželiai tylūs.
10. Brūkšniais išskiriame daugianarius priedėlius, einančius po pažymimojo žodžio, kai jie tariami pabrėžiamai.
Žmonių – vyrų, moterų ir paauglių – priėjo pilna Blažio gryčia.
Ir čia pagrindinis veikėjas – didelių jausmų ir stiprių aistrų žmogus – žūva, savo paties vidinių galių sunaikintas.
11. Skliausteliais išskiriamas po pažymimojo žodžio einąs priedėlis tada, kai jo pažymimasis žodis yra išreikštas įvardžiu.
Ji (panelė Banytė) šiais metais tapo konkurso nugalėtoja.
Neskiriame
1. Daiktavardinis pažyminys, arba priedėlis, einantis prieš pažymimąjį žodį, kableliais neskiriamas.
Rašytoja _ Žemaitė yra visiems žinoma.
2. Kableliais neskiriame tokio vienu žodžiu išreikšto meninio ar rūšį nusakančio priedėlio, kuris eina po pažymimojo žodžio, bet savo reikšme bei intonacija glaudžiai su juo susijęs.
Saulė _ močiutė _ kraitelį krovė, mėnuo _ tėvelis _ dalelę skyrė.
Ir ąžuolas _ milžinas _ ošdamas pritaria lietuvių dainai.
Sodams daug žalos pridaro vabzdžiai _ kenkėjai.
Nervų ligas gydo gydytojai _ neuropatologai.