Vienarūšės sakinio dalys – bendrosios skyrybos taisyklės

 

Sakinio dalys, atsakančios į vienodą (tokį pat) sakinio dalies klausimą ir susijusios su kuria nors viena, visoms bendra sakinio dalimi derinimo, valdymo ar šliejimo ryšiais, yra vienarūšės. Dažniausiai jos turi vienodą loginio skirstymo pamatą, todėl viena kitą šalina savo logine apimtimi, nesusikerta, neįlenda į kitos ribas. Jos yra sintaksiškai lygiavertės, viena nuo kitos nepriklauso, todėl joms būdinga išskaičiuojamoji intonacija.

Sakinio dalių vienarūšiškumą tikriname pagal dvi sąlygas. Jei vienos kurios, ypač antrosios, nėra, sakinio dalys nebus vienarūšės.

Sakinio dalys yra vienarūšės tada, kai

a) jos atsako į tos pačios sakinio dalies klausimą,

b) turi vienodą ryšį su joms bendra sakinio dalimi.

Tušti laukai, pageltę lapai mums primena rudens dienas.

Bendrosios skyrybos taisyklės

Skiriame

1. Kableliais atskiriame vieną nuo kitos vienarūšes sakinio dalis, kai tarp jų nėra jungtuko.

Sode auga obelys, vyšnios, slyvos.

Netrukus prie kalvės atsirado Stasys, Galinis ir dar vienas vyras iš Paliepių kaimo.

2. Priklausomais žodžiais išplėstos vienarūšės sakinio dalys skiriamos kartu su tais priklausomaisiais žodžiais viena nuo kitos. Išplėsta gali būti viena iš dviejų sakinio dalių.

Petras paėmė dalgį, šapų gniūžte nubraukė dulkes, dzingtelėjo nykščio nagu ašmenis.

3. Vienarūšės sakinio dalys viena nuo kitos skiriamos kableliais, kai prieš kiekvieną jų kartojamos tos pačios dalelytės ir, ar, arba, nei, nė, prielinksniai, įvardžiai tai, prieveiksmiai tiek.

Žiemą žaliuoja ir eglės, ir pušys.

Manieji tai iš pradžių ar nesuprato, ar nepatikėjo.

Ateik arba šiandien, arba rytoj.

Nelinksmina jos nei gintaro dvarai, nei turtai, nei aukso žuvelės.

Šeimininkas žvilgčiojo tai į mane, tai į Petrą.

Jis gyveno miške ir žiemą, ir vasarą.

Neturėjo nė tėvo, nė motinos.

Stambūs lašai kirto į žemę, į sienas, į stogą.

4. Vienarūšės sakinio dalys viena nuo kitos skiriamos kableliais, kai būna sujungtos priešinamaisiais jungtukais o, bet, negu, nei, nekaip, tačiau, tik, vis dėlto.

Algis dainuoti moka, tačiau nedrįsta.

Vyrai kalbėjo tyliai, bet labai aiškiai.

Šiemet gyvensime šilčiau, negu pernai.

Geriau nepradėti, negu pradėjus nebaigti.

Geriau duoti, nei prašyti.

Pro čia arčiau, nei pro ten.

Man brangesnė laisvė, nekaip tavo turtai.

Nors ir labai skubėjau, vis dėlto pavėlavau.

5. Kai vienarūšės sakinio dalys jungiamos poriniais jungiamaisiais žodžiais ar jungtukais kaip…, taip; kiek…, tiek; jei…, tai; kad…, tai; nors ir…, bet; ne tik…, bet ir, tai kablelis rašomas prieš antrąjį jungiamąjį žodį ar jungtuką.

Mėgau dirbti sode kaip rudenį, taip ir pavasarį.

Mandagiai elkimės ne tik mokykloje, bet ir namie.

Sušauksiu visus debesis – jei bus, tai bus matę.

6. Nuolaidos jungtukais kad ir, nors ir sujungtos vienarūšės sakinio dalys skiriamos kableliais.

Jo niekur nesutikau, kad ir kaip stengiausi.

Petras jų nerado, nors ir labai ilgai ieškojo.

7. Sujungiamaisiais jungtukais po dvi sujungtos vienarūšių sakinio dalių grupės atskiriamos viena nuo kitos kableliu.

Obelys ir kriaušės, vyšnios ir slyvos yra vaismedžiai.

Buvo jų didelių ir mažų, jaunų ir senų.

8. Kartais kableliu atskiriame ir nevienavardes (nevienarūšes) sakinio dalis, jeigu jos sakinyje sugretintos kokiu nors bendru požiūriu ir tarp jų ryški intonacinė pauzė.

O, kur, kada mačiau aš tokį žingsnį – išdidų, pilną neapykantos kvailos?

9. Kai vienarūšės sakinio dalys pabrėžiamos kiekviena atskirai ir tarp jų ryški intonacinė pauzė, tai jos viena nuo kitos skiriamos kableliu.

Mano valios priešas nepakirto: kelsiuos, kelsiuos tėviškės vaduot.

Užaugo beržutis, lankoj, lankoj, klestėjo šakutės žalioj, žalioj.

10. Vienarūšės sakinio dalys skiriamos kabliataškiu, kai jos sudaro atskiras grupes arba yra labai išplėstos ir atsijusios viena nuo kitos.

Bešvintant aušrai, pašoko Katrė, apvalė savo kraitį, bobų vakar išdraikytą bežiūrint čerkasų; pataisė lovą, apgerbė drabužius; pravėrusi klėties duris, ėjo į vidų.

11. Kabliataškis rašomas tarp ilgesnių vienarūšių sakinio dalių, kai jos pažymėtos eilės numeriu arba raidėmis ir rašomos naujojoje eilutėje (nutarimuose, įsakymuose, planuose ir kitur).

Susirinkimo darbotvarkė:

a) ataskaita;

b) pasisakymai;

c) rinkimai.

Prie pareiškimo reikia pridėti šiuos dokumentus:

1) išeito mokslo pažymėjimą;

2) gydytojo pažymą.

12. Vienarūšes sakinio dalis atskiriame brūkšniu, jeigu jos susietos priešpriešos santykiu.

Bet ne už turtą keršijo jisai – už svajones, su tuo turtu susietas.

Net dvyloji aprimo – nebepuldinėjo, galvą iškėlus, po iškadas.

Neskirtame

1. Pasikartojančių tokių pačių ar panašių žodžių įspūdžiui sustiprinti vienarūšėmis sakinio dalimis nelaikome ir kableliais neskiriame.

Atsikėliau anksti _ anksti (labai anksti).

Dieną _ naktį (be pertraukos) pylė lietus.

Minia sujudo _ sukruto (smarkiai sujudėjo).

2. Kai dvi neišplėstas arba išplėstas vienarūšes sakinio dalis jungia jungtukai ir, bei, ar, arba, nei, bet prieš kiekvieną iš jų nekartojami, tarp tokių vienarūšių sakinio dalių kablelis nerašomas.

Dėžutėse _ ir vazonėliuose žaliavo ridikėlių, agurkų _ ir pomidorų daigai.

Jis mėgsta pakalbėti apie paukščius _ bei artėjantį pavasarį.

Zubrys dėl brangios tėviškės nepagailėjo Meilužės _ nei savo gyvybės.

3. Kablelio nerašome prieš kelis kartus pavartotą jungtuką, kuris jungia skirtingas sakinio dalis.

Dažnai mūsų miestų aikštėse _ ir gatvėse žaliuoja _ ir žydi medžiai _ ir žolynai.

4. Kableliu neskiriame dviejų greta einančių žodžių, kuriais pasakomas apytikslis ko nors kiekis.

Už dvejeto _ trejeto kilometrą nuo jų buvo kapą rimtis.

Per dvejus _ trejus metus viską prašvilptų.

5. Neskiriame kableliu vienos nuo kitos nevienarūšių aplinkybių (vietos aplinkybės nuo laiko aplinkybės ar pan.).

Vakar _ šiuose rūmuose buvo susirinkę daug žmonių.

I.Simonaitytės herojai gyveno XVIII a. pradžioje _ Prūsijoje.

One Reply to “Vienarūšės sakinio dalys – bendrosios skyrybos taisyklės”

Leave a Reply

Your email address will not be published.