Vienarūšiai ir nevienarūšiai pažyminiai ir apibendrinamieji žodžiai

 

Skiriame

1. Jeigu keli derinamieji pažyminiai rodo tuo pačiu pagrindu iškeltas ypatybes, tai jie laikomi vienarūšiais ir atskiriami kableliais. Patikriname, mintyse sujungdami vienarūšius pažyminius jungtuku ir: jeigu reikšmė nesikeičia, tai kablelį rašome.

Miško pakraštyje augo dideli, stori, išsikeroję ąžuolai (dideli ir stori, stori ir išsikeroję, – reikšmė nesikeičia).

2. Keli nederinamieji vienarūšiai pažyminiai vienas nuo kito skiriami kableliais tada, kai pažymi daiktą tuo pačiu požiūriu.

Javai nevienodai auga juodžemio, molio, smėlio žemėse.

3. Du prieš pažymimąjį žodį einantys derinamieji pažyminiai, iš kurių antrasis yra išplėstas, atskiriami vienas nuo kito kableliu.

Naujas, ligi šiol visai jam svetimas vidaus balsas ėmė gundyti.

Už parduotuvės, purviname, mašinų išvartinėtame kieme, buvo tikras sąvartynas.

Ir visa tai jis padarė šalia kitų, pagrindinių savo darbų.

Neskiriame

1. Neskiriame vieno nuo kito tokių derinamųjų pažyminių, kurie rodo ne tuo pačiu pagrindu iškeltas ypatybes. Patikriname, sujungdami juos jungtuku ir. Reikšmė turi keistis.

Ant stalo guli didelis _ raudonas obuolys (didelis ir raudonas – keičiasi reikšmė, atrodo, kad čia du skirtingi obuoliai, o ne vienas).

Sausos _ beržinės malkos yra kaitrios (sausos ir beržinės – keičiasi reikšmė: sausos – tai bet kurios gerai išdžiovintos, o, be jų, dar ir beržinės gerai dega).

Priekyje raitėsi ilgas _ užminuotas kelias.

Iš tiesų vyresnioji Balsytė audė puikius _ aštuonnyčius rankšluosčius.

2. Neskiriamas kableliu derinamasis pažyminys nuo nederinamojo kilmininko pažyminio, nes jie nėra vienarūšiai (atsako į skirtingus klausimus).

Saulėtos _ pavasario dienos jau buvo įšildžiusios pirkią.

Pučia šaltas _ šiaurės vėjas.

Jis pajuto krūtinėje bekylantį _ susijaudinimo graudulį.

Kartais prieš vienarūšes sakinio dalis ar po jų būna žodis ar žodžių junginys, kuris apibendrina visų vienarūšių sakinio dalių turinį. Tokie žodžiai vadinami apibendrinamaisiais. Paprastai šie žodžiai yra bendri visų vienarūšių sakinio dalių pavadinimams.

Sode augo medžiai: kriaušės, obelys, slyvos.

1. Po apibendrinamojo žodžio prieš vienarūšes išskaičiuojamąsias sakinio dalis rašomas dvitaškis.

Eglė susilaukė trijų sūnų: Ąžuolo, Uosio, Beržo.

2. Jeigu po apibendrinamojo žodžio einančios vienarūšės išskaičiuojamosios sakinio dalys pradedamos jungiamaisiais žodžiais: būtent, kaip, kaip antai, pavyzdžiui ar kitais, tai prieš tuos žodžius rašome kablelį, o po jų – dvitaškį.

Šį pavasarį miestelyje baigė statyti tris naujus statinius, būtent: bažnyčią, mokyklą ir pirtį.

2. Kai apibendrinamasis žodis eina po vienarūšių sakinio dalių, tai prieš jį rašomas brūkšnys.

Ir laukuose, ir miškuose – visur buvo daug sniego.

3. Po ilgesnio vienarūšių sakinio dalių išskaičiavimo prieš apibendrinamąjį žodį rašome kablelį ir brūkšnį.

Sutvarkyti reikalus su valstiečiais, sudaryti su jais sutartis dėl žemės ir prievolių, – visam tam jūs turite dvejus metus laiko.

Leave a Reply

Your email address will not be published.