Cukraus vidaus rinkų europos sąjungoje apsaugos priemonių raida ir jų vertinimas

ĮVADAS

Cukraus sektorius yra vienas iš svarbiausių žemės ūkio bei maisto pramonės sektorių tiek Europos Sąjungoje, tiek Lietuvoje. Įstojus į Europos Sąjungą, Lietuvos cukraus rinka įsiliejo į bendrą ES rinką. Teisiniu pagrindu ekonominiams cukraus sektoriaus subjektų santykiams reguliuoti tapo ES cukraus režimas, kuriuo vadovaudamasi aš ir rašysiu šį kursinį darbą. Įstojus į ES, Lietuvos cukraus gamintojai įgijo teisę laisvai prekiauti visoje Sąjungoje, o taip pat pasinaudoti kurį laiką teikta parama eksportuojant cukrų į trečiąsias šalis. Kita vertus padidėjo konkurencija parduodant cukrų vidaus rinkoje (Europos Sąjungos viduje cukraus judėjimas yra laisvas, jį reguliuoja tik rinkos sąlygos).
Manau, jog praėjus trejiems metams nuo naujojo cukraus režimo įsigaliojimo pradžios, cukraus vidaus rinkų apsaugos priemonės vis dar išlieka aktualia tema, todėl ją ir pasirinkau nagrinėti savo kursiniame darbe.

Pasirinkti darbo metodai: mokslinės literatūros analizė bei interpretacija, informacijos atrinkimas ir sisteminimas, išvadų formulavimas.

Darbo tikslas – parodyti vidaus rinkų apsaugos priemonių raidą ir atlikti jų vertinimo analizę.
Darbe keliami šie uždaviniai:
▪ Apibendrinti vidaus rinkų apsaugos esmę ir reikšmę;
▪ Įvardinti vidaus rinkų apsaugos priemones bei jų vykdymo sąlygas;
▪ Atlikti vidaus rinkų apsaugos priemonių vertinimą.

1. CUKRAUS VIDAUS RINKŲ APSAUGOS ESMĖ, REIKŠMĖ IR PAGRINDINĖS NUOSTATOS

1.1. Cukraus gamybos reglamentavimas Europos Sąjungoje.

Europos Sąjunga, siekdama subalansuoti cukraus gamybą ir suvartojimą bendrijos viduje, gamintojams užtikrinti ilgalaikę konkurencijos perspektyvą, iš esmės pertvarkė cukraus sektorių. Radikali ES cukraus sektoriaus reforma pradėta taikyti 2006 liepos 1 d. Ji suderino beveik 40 metų nesikeitusią sistemą su likusia pertvarkytos ES Bendros žemės ūkio politikos dalimi.
Šio režimo esmė – užtikrinti ES cukraus gamintojams ilgalaikį aiškumą dėl taisyklių, kurių jie turi laikytis. Cukraus režimo tikslas – padidinti ES cukraus pramonės konkurencingumą, labiau ją orientuojant į vietinę rinką ir užtikrinti darnią rinkos pusiausvyrą, atitinkančius tarptautinius ES įsipareigojimus. Pagrindiniai reformos elementai – bendra ES cukraus kvota nuo 17,5 mln. t mažinama iki 13 mln. t. Mažiausios cukraus kainos sumažinimas 36 procentais, kadangi Europos Sąjungoje prieš reformą cukraus kaina trigubai viršijo pasaulinės rinkos kainų lygį.
Dar vienas svarbus pokytis įvedus naująjį ES cukraus režimą – apribotas virškvotinės gamybos cukraus eksportuotas į trečiąsias šalis. Viškvotinio cukraus eksportas galimas tik su Cukraus vadybos komiteto leidimu ir ribotas kiekis, kuris priklauso nuo cukraus poreikio pasaulyje (senajame režime eksportuoti į trečiąsias šalis apribojimų nebuvo, nors lizenzijavimo sistema taip pat galiojo). Cukraus vadybos komitetas, išanalizavęs eksporto srautus kiekiniu ir piniginiu aspektu, gali nuspręsti leisti eksportuoti nekvotinės gamybos cukrų į trečiąsias šalis.

Taip pat pasirašomi tarptautiniai įsipareigojimai, kuriuos plačiau aptarsiu antroje kursinio darbo dalyje.
Sukuriama Laikinoji Bendrijos cukraus pramonės restruktūrizavimo schema, paskatinanti mažiau konkurencingus cukraus gamintojus pasitraukti iš cukraus gamybos. Tuo tikslu sukuriamas Restruktūrizavimo fondas, kurį finansuoja ES cukraus gamintojai, turintys paskirtas cukraus gamybos kvotas ir privalantys mokėti restruktūrizavimo įmokas. Restruktūrizavimo fondo pagrindiniai tikslai:
• Mažiau konkurencingiems cukrinių runkelių augintojams pasitraukti iš cukrinių runkelių auginimo, skiriant papildomą išmoką;
• Užtikrinti lėšas cukraus gamintojams, nusprendusiems savanoriškai, pilnai ar iš dalies atsisakyti cukraus gamybos;
• Užtikrinti lėšas naujam verslui kurti labiausiai paveiktuose regionuose, derinant jas su ES struktūrinių ir kaimo plėtros fondų parama (Cukraus sektoriaus reforma).
Cukraus pramonės restruktūrizavimas vykdytas keliais etapais, restruktūrizavimo pagalba kasmet mažėjo. Didžiausia restruktūrizavimo pagalba mokėta pirmaisiais restruktūrizavimo metais.
Siekiant pasinaudoti restruktūrizavimo pagalba, iš cukraus verslo pasitraukiančios įmonės privalėjo įvykdyti keliamus reikalavimus.
Po pirmųjų cukraus pramonės restruktūrizavimo metų lauktas rezultatas nebuvo pasiektas. Tuomet kai kurios restruktūrizavimo sąlygos buvo supaprastintos, ko pasekoje antraisiais metais lauktas efektas pasiektas.

Galimas ir dalinis restruktūrizavimas . Juo pasinaudojo ir Lietuvos cukraus gamintojai – tiek Marijampolės, tiek Kėdainių cukraus fabrikai. Šiuo metu šios įmonės jau yra gavę restruktūrizavimo pagalbą, kurios dydis priklauso nuo restruktūrizuoto cukraus kiekio bei kitų sąlygų.2008 metų sausio 31 diena buvo paskutinis terminas, kai cukraus gamintojai galėjo nutraukti cukraus gamybą ir gauti restruktūrizavimo pagalbą.
Restruktūrizavimo pagalba skiriama, jeigu per 2006–2007, 2007–2008, 2008–2009 arba 2009–2010 prekybos metus cukraus gamintojas :
a) atsisako kvotos, kurią ji priskyrė vienam ar keliems savo fabrikams ir visiškai išmontuoja atitinkamų fabrikų gamybos įrenginius,
b) atsisako kvotos, kurią ji priskyrė vienam ar keliems savo fabrikams ir iš dalies išmontuoja atitinkamų fabrikų gamybos įrenginius, ir nenaudoja atitinkamų fabrikų likusių gamybos įrenginių produktų, kuriems taikomas bendras cukraus rinkos organizavimas, gamybai,
c) atsisako dalies ar visos kvotos, kurią ji priskyrė vienam ar keliems savo fabrikams, ir nenaudoja atitinkamų fabrikų gamybos įrenginių žaliaviniam cukranendrių cukrui rafinuoti.
Restruktūrizavimo pagalba teikiama už tuos prekybos metus, kuriais buvo atsisakyta kvotų.

1 pav. Restruktūrizavimo pagalbos dydis cukraus gamintojams (sudaryta autorės)

1.2. Situacija pasaulinėje cukraus rinkoje

Cukrų pasaulyje gamina 116 šalių: 71 – iš cukranendrių, 34 iš cukrinių runkelių ir 16 šalių iš cukrinių runkelių ir cukranendrių. Pasaulinėje cukraus rinkoje lyderiaujančios cukraus gamintojos yra Brazilija bei Indija (1pav). (Cukrinių runkelių dorojimo mašinos, 2009, Akademija)

2 pav. Didžiausios cukraus gamintojos pasaulyje (sudaryta remiantis UAB “Arvi cukrus“ duomenimis)

Didelę įtaką pasaulinėje cukraus rinkoje turi Brazilija, auginanti didžiausius cukranendrių kiekius ir ir iš jų gaminanti cukrų. Tačiau cukranendrės yra ir puiki žaliava biokuro gamybai. Kylant naftos kainoms, vis daugiau šios žaliavos nukreipiama ne cukraus, bet biokuro gamybai. Todėl yra reali tikimybė, jog dėl to pasaulyje vėliau ims trukti cukraus. Todėl prognozuojama, kad nuo 2015 metų, kuomet baigsis naujasis ES cukraus režimas, ES sąjungos šalys galės gaminti daugiau cukraus ir sėkmingai jį eksportuoti į trečiąsias šalis be jokių apribojimų.

2. CUKRAUS VIDAUS RINKŲ APSAUGOS PRIEMONĖS BEI JŲ VYKDYMO SĄLYGOS

Cukraus gamyba Europos Sąjungoje reguliuojama gamybos kvotomis. Yra kvotinė ir nekvotinė gamyba. Cukraus kiekis pagamintas pagal skirtą cukraus gamybos kvotą skaitomas kvotine gamyba, o cukraus kiekis pagamintas viršijus skirtą kvotą – nekvotinė gamyba. Kiekvienai valstybei narei ES paskiria cukraus gamybos kvotą. Pirminė cukraus gamybos kvota yra įteisinta valstybių narių stojimo į ES sutartyse. Kiekvienos valstybės narės cukraus gamybos kvota per restruktūrizavimo laikotarpį sumažėto tiek, kiek tos valsybės įmonių atsisakė cukraus gamybos su restruktūrizavimo pagalba. (1 lentelė) Valstybės narės turimą kvotą skirsto registruotiems cukraus gamintojams valstybės viduje.
1 lentelė Kvotos sumažinimas pagal šalis Europos Sąjungoje (sudaryta remiantis UAB “Arvi cukrus“ duomenimis)
Airija, Latvija, Slovėnija, 100%

Portugalija 88%
Vengrija 74%
Italija 68%
Ispanija, Graikija 50%
Slovakija 49%
Suomija 45%
Belgija, Čekija, Danija 20%
Vokietija, Lenkija, Olandija, Lietuva 10-20%
Austrija, Prancūzija, Didžioji Britanija, Rumunija 5-10%
VISO ES 24%

Pagamintas cukraus kiekis, viršijantis turimą gamybos kvotą, laikomas virškvotiniu.
Nekvotonės gamybos cukraus panaudojimas:
a) pramoninių produktų (ne maisto produktų) , kurių sąrašas yra išvardintas reglamento (EB) Nr. 318/2006 VII priede, gamyba;
b) cukraus perkėlimas į kitus metus; ttokiu atveju jis tampa sekančių metų pirmuoju kvotiniu cukrumi.
c) nekvotinis cukrus naudojamas specialiam tiekimo į atokiausius regionus režimui pagal reglamento (EB) Nr. 247/2006 II antraštinę dalį;
d) eksportas laikantis kvotų su eksporto licenzija.
2.1. Importo į ES reglamentavimas.

Europos Sąjungoje importas reguliuojamas kiekybiniais apribojimais (kvotomis) pagal tarptautinius susitarimus, tradiciniais tiekimo ištekliais, garantuotomis kainomis ir muitais.

2.1.1. Tarptautiniai susitarimai

Tarp ES ir kitų šalių galiojo (-a) šie tarptautiniai susitarimai:
1. Afrikos, Karibų jūros bei Ramiojo vandenyno grupės valstybių ir Europos ekonominės bendrijos ir jos valstybių narių partnerystės susitarimas, pasirašytas 2000 m. birželio 23 d. Kotonu (toliau — AKR ir EB partnerystės susitarimas).
2. Europos ekonominės bendrijos ir Indijos Respublikos susitarimas dėl cukranendrių cukraus (toliau — Susitarimas su Indija)
Šiose sutartyse numatyta, kad Bendrija įsipareigoja už sutartas kainas pirkti ir importuoti atitinkamą AKR šalių ir Indijos kilmės cukranendrių cukraus kiekį (toliau – AKR ir Indijos cukrus), kurį minėtos šalys įsipareigoja jai tiekti. Pagal Cukraus Protokolą ES įsipareigoja neribotą laikotarpį importuoti 1,3 mln. t žaliavinio cukranendrių cukraus per metus skirtą rafinavimui arba tiesioginiam žaliavinio cukraus vartojimui. Šis kiekis importuojamas be muitų ir tiekėjams sumokama žaliavinio cukraus referencinė kaina. 2007 m. gruodžio 31 d. baigėsi susitarimų su AKR ir Indija galiojimo laikas. Abiejų susitarimų galiojimo laikas dar buvo pratęstas iki 2009 m. spalio 1 d., tačiau toliau liberalizuojant ES rinką, ir įsigaliojus iniciatyvai „Viskas išskyrus ginklus“ (EBA), 2009 m. rugsėjo 30 d. nustojo galioti AKR ir Indijos susitarimai, panaikinami ir buvę įsipareigojimai importuoti garantuota kaina.
3. 2001 m. vasario 26 d. iniciatyvos „Viskas išskyrus ginkus“ („The Everything But Arms“ toliau – EBA ) pakeitimas, kuriuo ES patvirtino žaliavinio cukraus importo tarifines kvotas iš mažiausiai išsivysčiusių šalių). Pagal EBA tarifines kvotas įvežamas cukrus su nuliniu muito tarifu.
4. 1996 m. birželio 18 d. Tarybos reglamentas (EEB) Nr. 1095/96 dėl GATT XXIV.6 sraipsnio derybų išvadų įgyvendinimo.
Šiuo reglamentu buvo patvirtintas šalių sąrašas (toliau – CXL), kurioms numatyta lengvatinė žaliavinio cukraus tarifinė kvota, kurią ES įsipareigojo importuoti iš trečiųjų šalių, ir skirti rafinuoti. CXL priklauso Austrija, Švedija, Švedija ir Slovėnija, Rumunija. Šis cukrus importuojamas į ES lengvatinėmis sąlygomis t.y. tonai cukranendrių žaliavinio cukraus taikomas 98 EUR muitas.
5. Europos Sąjungos stabilizacijos ir asociacijos susitarimas su buvusios Jugoslavijos Respublikos šalimis.
Šiuo susitarimu ES įsipareigoja importuoti cukranendrių arba cukrinių runkelių cukrų ir chemiškai gryną sacharozę, kurių būvis kietas bei gliukozę (Tarybos reglamentas dėl bendro rinkų…), kurių kilmės šalis Albanija, Bosnija ir Hercogovina, Serbija, Juodkalnija, Kosovas ir buvusioji Jugoslavijos Respublika Makedonija (toliau – Balkanų cukrus)
Šie susitarimai leidžia įvežti cukrų lengvatinėmis sąlygomis. Visais kitais atvejais tiek balto cukraus, tiek žaliavinio cukraus įvežimas griežtai ribojamas.

2.1.2. Muitai

ES vidaus rinka saugoma pakankamai dideliais muitais nuo cukraus importo iš trečiųjų šalių. Visiems cukraus BRO produktams taikoma muitų tarifų klasifikacija, kuri įtraukta į Bendrąjį muitų tarifą ir kuris išdėstytas 2007 m. rugsėjo 20 d. Komisijos reglamente (EB) Nr. 1214/2007 iš dalies keičiančio Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2658/87 dėl muitų tarifų ir statistinės nomenklatūros bei dėl Bendrojo muitų tarifo I priedo (OL 2007 L 286, p. 1-894). (UAB „Arvi cukrus“ duomenys)
Baltasis cukrus ir žaliavinis cukrus apmokestinamas pagrindiniu muitu ir papildomu muitu.
• Pagrindinis muitas
Baltasis cukrus (KN kodas 1701 99) – jam taikomas 419 EUR/t importo muitas.
Rafinuoti skirtas žaliavinis cukrus klasifikuojamas KN kodais 1701 11 10 ir 1701 12 10 taikomas 339,0 EUR/t importo muitas.
Cukriniai rinkeliai (KN kodas 1212 91 80) taikomas 67 EUR/t muitas.
Cukranendrės (KN kodas 1212 99 20) taikomas 46 EUR/t.muitas (Komisijos reglamentas (EB) Nr. 1810/2004… ).
• Papildomas muitas
Cukraus ar žaliavinio cukraus importui už žemesnę kainą negu ES pranešta PPO „ribinė “ kaina (angl. „trigger price“), taikomas papildomas muitas, kuris nustatomas Cukraus vadybos komitete. Papildomas muito dydis yra kintamas ir Cukraus vadybos komitetas Komisijos reglamentu nustatydavo konkretų jo galiojimo laiką.
(Europos Sąjungos žemės ūkio sektorių…).
Nuo 2009 m. spalio 1 d. buvo panaikintos tarifinės kvotos ir muitai cukrui pagal EBA (eng. Everything, But Arms) “viskas, išskyrus ginklus” iniciatyvą AKR – MIŠ šalims. Tačiau išlieka minimali kaina, privaloma mokėti už tokį cukrų pagal galiojančius tarptautinius susitarimus. Įvežtas ir perdirbtas žaliavinis cukrus gali būti realizuojamas ES ribose.
2.1.3. Importo licencijos

Importo licencijų išdavimo tvarka ir reikalavimai, užstatų dydžiai nustatyti 2006 m. birželio 30 d Komisijos reglamente (EB) Nr. 951/2006 nustatantis išsamias Tarybos reglamento (EB) Nr. 318/2006 įgyvendinimo taisykles dėl prekybos su trečiosiomis šalimis cukraus sektoriuje.
Valstybės narės kompetentinga institucija (Lietuvoje – Nacionalinė mokėjimų agentūra) importo licencijas išduoda prašymo teikėjui neatsižvelgdama į jo įsisteigimo vietą ES. Importo licencijos galioja visoje ES. Importo licencijos išduodamos pateikus užstatą, užtikrinantį, kad produktai bus importuojami licencijos galiojimo laikotarpiu. Jeigu tuo laikotarpiu importas įvykdomas arba vykdomas tik dalinai, visas užstatas ar jo dalis prarandama, išskyrus force majeure atvejus. Importo licencijų galiojimo terminai nustatomi Cukraus vadybos komiete Komisijos reglamentais arba sprendimais. Importo licencijos galioja nuo jų išdavimo dienos iki kito mėnesio pabaigos (Europos Sąjungos žemės ūkio sektorių…).

2.1.4. Laikinasis cukraus įvežimas

Taikant laikinojo įvežimo perdirbti procedūrą (ĮP), ne Bendrijos cukrus, skirtas reeksportuoti iš Bendrijos muitų teritorijos, suteikus jam kompensacinių produktų pavidalą, gali būti naudojamas ES perdirbimo operacijose, neapmokestinant šio cukraus importo muitais ir netaikant jam prekybos politikos priemonių (ES direktyva (EB) Nr. 2033/2009…).
Įmonės gali taikyti žaliavinio cukraus laikinojo cukraus įvežimo režimą, kuriuo įmonė įsipareigoja įsivežusi į šalį žaliavinį cukrų per tam tikrą laikotarpį perdirbti ir vėl išvežti už ES ribų. Laikinojo cukraus įvežimo kontrolę vykdo Muitinės departamentas ir jo įgaliotos muitinės įstaigos.

Valstybės narės yra kompetentingos išduoti leidimą taikyti laikinojo įvežimo perdirbti procedūrą. Leidimai gali būti išduodami tik tada, jeigu laikinojo įvežimo perdirbti procedūros taikymas gali padėti sudaryti palankiausias sąlygas kompensaciniams produktams reeksportuoti su sąlyga, kad tai nepadarys neigiamo poveikio esminiams Bendrijos gamintojų interesams (ES direktyva (EB) Nr. 2033/2009…).
Fabrikai, kurie iki reformos neperdirbdavo žaliavinio cukraus, arba jo perdirbimas nebuvo vienintelė veikla, gali pasinaudoti preferenciniu žaliavinio cukraus importu tik nuo šių metų, kai cukraus importas iš mažiausiai išsivysčiusių šalių vyksta be jokių apribojimų.

2.2. Eksporto iš ES reglamentavimas.

Iki 2006 metų liepos 1 dienos Vidaus rinkoje neparduotas ir kvotos neviršijantis cukraus kiekis galėdavo būti su ES finansine pagalba parduotas užsienio rinkose. Iš visų ES biudžete cukraus rinkos organizavimui skirtų lėšų parama eksportui sudarė net 76 proc. ir siekė 1 milijardą 270 milijonų eurų per metus. Virškvotinio cukraus eksportas į pasaulinę rinką sukėlė masinį pasaulinės rinkos iškreipimą Europos ūkininkų sąskaita. Jis sumažino ES ūkininkų pelną, kurių uždarbis iš kvotinės cukraus produkcijos buvo naudojamas mažinti virškvotinio cukraus kainas pasaulinėje rinkoje. Eksporto grąžinamosios išmokos buvo panaikintos.
Panaikinus eksporto grąžinamasias išmokas virškvotinis cukrus gali būti panaudotas vidaus rinkoje (ne maisto tikslams, alkoholio, mielių gamyboje, chemijos pramonėje), perkeltas į kitus metus arba eksportuojamas pagal specialius ES susitarimus. Virškvotinio cukraus eksportas iš ES yra griežtai kontroliuojamas, galimas tik turint eksporto licenziją. Kiekvienais metais paskelbiamas galimo eksportuoti cukraus kiekis su eksporto licenzijomis . Esant didesniam paraiškų kiekiui, eksporto lizenzijos skirstomos proporcingai.
2009 metais spalio mėn. ES paskelbė, kad išdalins eksporto lizencijas 0,6 mln. tonų cukraus eksportuoti. Tačiau dėl cukraus trūkumo pasaulinėje rinkoje, buvo paskelbtas papildomas paraiškų eksporto licenzijoms gauti priėmimas dar 1,3 mln. tonų cukraus kiekiui. Visos lizenzijos buvo išdalintos, paraiškų kiekis viršijo galimą eksportuoti cukraus kiekį.
Tokią situaciją lėmė cukraus trūkumas pasaulyje bei dėl to auganti pasaulinė cukraus kaina bei geri cukrinių runkelių derliai ES ir palankios bei pelningos eksportavimo sąlygos.
Pažeidus virškvotinio cukraus galimo panaudojimo kryptis ir realizavus jį ES viduje virškvotinis cukrus apmokestinamas pertekliaus mokesčiu – 500 eurų už virškvotinio cukraus toną.
Nuo 2015 m. rugsėjo 30 d., pasibaigus cukraus reformos galiojimui, nebebus ribojama nei cukraus gamyba, nei importas į Europos Sąjungą ar eksportas už jos ribų. Manau, kad po reformos panaikinimo ES atsiras cukraus gamintojų, kurie pasitrauks iš rinkos, nes nesugebės konkuruoti su kitais gamintojais, vykstant laisvam cukraus judėjimui ne tik ES viduje.

3. CUKRAUS VIDAUS RINKŲ APSAUGOS PRIEMONIŲ VERTINIMAS

3.1. Apsaugos priemonių administravimas ir kontrolė

ES cukraus sektorius reguliuojamas pagal bendrą cukraus sektoriaus rinkų reguliavimą (BRO). Cukraus BRO Bendrajai žemės ūkio politikai (BŽŪP arba angl. CAP). Visos cukraus BRO priemonės priskiriamos Europos žemės ūkio garantijų fondo (EŽŪGF), išskyrus cukraus gamybos, pertekliaus ir papildomos cukraus gamybos kvotos išsipirkimo mokesčius, kurie priskiriami Europos Bendrijų nuosaviems ištekliams, ir kuriuos administruoja Lietuvos Respublikos finansų ministerija. Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos (NMA) yra atsakinga už EŽŪGF priemonių administravimą, lėšų valdymą ir kontrolę. (Nutarimas Nr. 987 dėl…, 2006 m, Vilnius)

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. spalio 11 d. nutarimu Nr. 987 „Dėl valstybės institucijų, savivaldybių ir kitų juridinių asmenų, atsakingų už Europos žemės ūkio garantijų fondo priemonių įgyvendinimą, paskyrimo“ paskirtos atsakingos institucijos ir papildytos jų funkcijos, kurios įgyvendina cukraus BRO priemones:
Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija atsakinga už cukraus gamybos kvotų valdymą ir atlieka:
• baltojo cukraus gamybos kvotos skyrimas baltojo cukraus gamintojui, patvirtintam VĮ Lietuvos žemės ūkio ir maisto produktų rinkos reguliavimo agentūros;
• papildomos baltojo cukraus gamybos kvotos skyrimas baltojo cukraus gamintojui;
• baltojo cukraus kvotų patikslinimas ir perskirstymas tarp baltojo cukraus gamintojų. (Kvotinio cukraus gamyba)
VĮ Lietuvos žemės ūkio ir maisto produktų rinkos reguliavimo agentūra (RRA) atsakinga už bendros cukraus kvotų sistemos organizavimą ir atlieka:
• cukrų gaminančių įmonių patvirtinimas, įsipareigojimų kontrolė, patvirtinimo panaikinimas;
• cukraus produkcijos kontrolė, patikrinimai, vidutinių mėnesinių cukraus pardavimo kainų, cukraus produkcijos informacijos, gautos iš cukraus gamintojų, apie pagaminto sandėliuojamo, pirkto, parduoto, importuoto ir eksportuoto cukraus kiekius surinkimą ir teisingumo patikrinimas, atitinkamų ataskaitų pateikimas Komisijai ir informacijos apie nustatytus pažeidimus, taip pat ataskaitų, teikiamų Komisijai, kopijų pateikimas ŽŪM;

• baudų apskaičiavimas administruojant cukraus kvotų sistemą ir informacijos apie skaičiuotas baudas teikimas NMA;
• cukraus pertekliaus panaudojimo administravimas, įskaitant cukraus pertekliaus, perdirbėjų tikrinimą, patvirtinimas pagal teisės aktų reikalavimus ir cukraus ir pertekliaus panaudojimo pramoniniams produktams gaminti kontrolė;
• sumų, apskaičiuotų perdirbėjams, kurie cukraus perteklių naudoja pramoninei gamybai, teikimas NMA;
• informacijos apie patvirtintų cukrų gaminančių įmonių baltojo cukraus pertekliaus panaudojimo apibendrinimas ir cukraus pertekliaus, už kurį turi būti mokamas cukraus pertekliaus mokestis, nustatymas ir pateikimas ŽŪM ir NMA. (Veiklos kryptys)
Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) atlieka cukraus kokybės ir sudėties atitikties nustatytiems reikalavimams tikrinimą, gamybos ir perdirbimo priežiūrą ir tikrinimą.
Muitinės departamentas prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atsakingas už importo ir eksporto sistemos administravimą ir pramoninės gamybos naudojant cukraus perteklių produktų laboratorinių tyrimų atlikimą ir jų klasifikacijos pagal Kombinuotos nomenklatūros (KN) kontrolė ir tyrimų atlikimas pagal RRA prašymus. (Nutarimas Nr. 987 dėl…, 2006 m, Vilnius)

3.2. Apsaugos priemonių vertinimas ir tęstinumas.

ES cukraus rinkų vidaus apsaugos priemonės įgyvendinamos per naujajį ES cukraus režimą. Manau, kad praėjus trims metams nuo reformos pradžios galima teigti, jog jos elementai įgyvendinami gana sklandžiai. Buvo planuotas ES cukraus gamybos kvotos sumažinimas 6 mln. t. Po trejų metų ji sumažinta 5.644.288,2 t. Kitas reformos elementas – ES cukraus kainos priartinimas prie pasaulinių cukraus kainų, kadangi Europos Sąjungoje prieš reformą cukraus kaina trigubai viršijo pasaulinės rinkos kainų lygį. Šis punktas taip pat gana sėkmingai vykdomas (2pav.).

2 pav. Baltojo cukraus referencinė ir rinkos kainos Europos Sąjunos rinkoje 2006/2009 metais. (Šaltinis: http://www.litfood.lt)
Manau, gana tinkamai buvo vykdomas ir pasirengimas „Viskas išskyrus ginklus iniciatyvai“, bei efektyviai vykdomas ES cukraus gamybos subalansavimas su vidaus vartojimu, kadangi apsaugos priemonių veikimas vykdomas bei kontroliuojamas gana griežtai.
ES cukraus rinkų apsaugos priemonių vis mažėja (pvz. nuo 2009 m. rugsėjo 30 d. nustojo galioti AKR ir Indijos susitarimai, taip pat nebegalioja Eksporto gražinamųjų išmokų sistema). ES cukraus gamintojai, kurie nebuvo nuolatiniai rafinuotojai, galės be muitų, be kvotų vežtis cukrų ar žaliavinį cukrų iš mažiausiai išsivysčiusių šalių tik nuo 2010 m. sausio 1 d., tačiau numatyta automatinė apsaugos išlyga (automatic volume safeguard clause), tai reiškia, kad ženkliai išaugus importui, EK nagrinės ar reikia taikyti rinkos apsaugos priemonę.
Pasibaigus naujojo cukraus režimo galiojimui, jos bus visiškai panaikintos, siekiant ir toliau vystyti darnią rinkos pusiausvyrą be tolimesnio „dirbtinio“ reguliavimo.

IŠVADOS

Europos Sąjungos cukraus vidaus rinkų apsaugos esmė – subalansuoti cukraus gamybą ir suvartojimą Europos Sąjungoje. ES cukraus vidaus rinkų apsaugos vykdymui bei organizavimui buvo įvestas cukraus režimas, kurio esmė -užtikrinti ES cukraus gamintojams ilgalaikį aiškumą dėl taisyklių, kurių jie turi laikytis, o tikslas – padidinti ES cukraus pramonės konkurencingumą, labiau ją orientuojant į vietinę rinką ir užtikrinti darnią rinkos pusiausvyrą, atitinkančius tarptautinius ES įsipareigojimus. Pagrindiniai reformos elementai :

• Bendra ES cukraus kvota nuo 17,5 mln. t mažinama iki 13 mln. t. (tam, kad subalansuoti ES cukraus gamybą ir vartojimą).
• Mažiausios cukraus kainos sumažinimas 36 procentais (kadangi Europos Sąjungoje prieš reformą cukraus kaina trigubai viršijo pasaulinės rinkos kainų lygį).
• Virškvotinės gamybos cukraus eksporto į trečiąsias šalis apribojimas (viškvotinio cukraus eksportas galimas tik su Cukraus vadybos komiteto leidimu ir ribotas kiekis, kuris priklauso nuo cukraus poreikio pasaulyje).
• Pasirašomi tarptautiniai susitarimai, pagal kuriuos ES įsipareigoja už sutartas kainas pirkti ir importuoti tam tikrą cukranendrių cukraus kiekį.
• Sukuriama Laikinoji Bendrijos cukraus pramonės restruktūrizavimo schema, sukuriamas Restruktūrizavimo fondas, kurį finansuoja ES cukraus gamintojai, turintys paskirtas cukraus gamybos kvotas ir privalantys mokėti restruktūrizavimo įmokas.
• Cukraus gamybą ir realizavimą ES viduje riboja cukraus gamybos kvotų sistema.. Dėl numatyto aukšto virškvočio mokesčio mokėjimo už virš kvotos pagaminto cukraus realizavimą Bendrijos viduje tokie pardavimai tampa nepelningi ir netikslingi. Tai riboja perteklinio cukraus gamybą.
• Cukraus įvežimo į ES apsaugos instrumentas yra muitų sistema . Galiojantys muitai ir jų dydis pilnai apsaugo rinką nuo nepageidautino cukraus įvežimo, kadangi dėl muito cukraus kaina tampa nekunrencinga realizuojant ES viduje
• Cukraus išvežimo iš ES reguliavimui įvesta licenzijų sistema, tokį eksportą kontroliuoja nacionalinės muitinės, neleidžiančios išvežti cukraus iš ES neturint eksporto licenzijos. Eksporto licenzijų išdavimas orientuotas į pasaulinį cukraus poreikį. Sistema yra pakankamai lanksti – pvz. 2009 metais, įvertinus cukraus trūkumą pasaulinėje rinkoje ir didesnį už kvotą cukraus pagaminimą ES dėl palankių gamtinių sąlygų, išduotas papildomas eksporto licenzijų kiekis .
• Bendrijoje įgyvendinta aiški informacijos apie cukraus gamybą, suvartojimą bei likučius surinkimo sistema per Valstybių narių kontroliuojančias institucijas, aiškiai apibrėžta bet kokios informacijos pateikimo bei jos patikros sistema.
Įvertinus aukščiau išdėstytą informaciją, teigiu, kad cukraus vidaus rinkų apsaugos priemonės yra pakankamos ir efektyvios, kad pasiekti užsibrėžtą tikslą – cukraus gamybos bei suvartojimo subalansavimą.

LITERATŪROS SĄRAŠAS

1. 2006 m. birželio 29 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 952/2006 dėl Tarybos reglamento (EB) Nr. 318/2006 taikymo taisyklių, susijusių su cukraus vidaus rinkos valdymu ir kvotų sistema. [Žiūrėta 2009 lapkričio 28d.]. Prieiga per internetą:
<http://eur-lex.europa.eu/LexUriServ/LexUriServ.do?uri=CELEX:32006R0952:LT:NOT>
2. 2006 m. birželio 29 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 967/2006, nustatantis Tarybos reglamento (EB) Nr. 318/2006 išsamias nekvotinės gamybos cukraus sektoriuje įgyvendinimo taisykles. [Žiūrėta 2009 lapkričio 28d.]. Prieiga per internetą:
<http://eur-lex.europa.eu/LexUriServ/LexUriServ.do?uri=CELEX:32006R0967:LT:NOT>
3. 2006 m. birželio 30 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 951/2006, nustatantis išsamias Tarybos reglamento (EB) Nr. 318/2006 įgyvendinimo taisykles dėl prekybos su trečiosiomis šalimis cukraus sektoriuje. [Žiūrėta 2009 lapkričio 28d.]. Prieiga per internetą:
<http://eur-lex.europa.eu/LexUriServ/LexUriServ.do?uri=CELEX:32006R0951:LT:NOT>
4. 2007 m. sausio 30 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 92/2007, nustatantis papildomą 2006–2007 prekybos metų rafinavimo įmonėms tiekiamo AKR valstybių ir Indijos kilmės žaliavinio cukranendrių cukraus kiekį. [Žiūrėta 2009 lapkričio 28d.]. Prieiga per internetą:
<http://eur-lex.europa.eu/LexUriServ/LexUriServ.do?uri=CELEX:32007R0092:LT:NOT>
5. 2006 m. vasario 20 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 318/2006 dėl bendro cukraus sektoriaus rinkų organizavimo.
6. BUTKUS, V.; DOMEIKA, R. 2009 Cukrinių runkelių dorojimo mašinos. Akademija.
7. Cukraus sektoriaus reforma. [Žiūrėta 2009 lapkričio 28d.]. Prieiga per internetą: <http://www.zum.lt/documents/BZUP/14%20Cukraus%20sektoriaus%20reforma.pdf >
8. EL MAMOUN AMROUK. 2008 Ilgalaikės saldinamųjų medžiagų pasiūlos ir paklausos perspektyvos su ypatingu dėmesiu cukrui. F.O. Licht‘o 11-oji Europos cukraus konferencija. Briuselis.
9. Europos parlamento pasiūlymas dėl Tarybos reglamento dėl bendro rinkų organizavimo cukraus sektoriuje. [Žiūrėta 2009 lapkričio 28d.]. Prieiga per internetą: <http://www.europarl.europa.eu/meetdocs/2004_2009/documents/am/581/581022/581022lt.pdf >
10. ES direktyva (EB) Nr. 2033/2009 dėl laikinojo įvežimo perdirbti cukraus sektoriuje. [Žiūrėta 2009 lapkričio 28d.]. Prieiga per internetą: <http://www.cust.lt/view?show=cukraus%20ivezimas%20perdirbti%2010%2013_125541250794111103.pdf >
11. Europos Sąjungos žemės ūkio sektorių reguliavimas: cukrus, grūdai, mėsa, pienas, vaisiai ir daržovės. [interaktyvus]. [Žiūrėta 2009 lapkričio 28d.]. Prieiga per internetą: <http://www.logincee.org/file/1707/library>
12. Importuojamų BŽŪP prekių muitinės vertės kontrolė. [Žiūrėta 2009 lapkričio 28d.]. Prieiga per internetą: <http://www.cust.lt/lt/printarticle?articleID=6483>
13. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 1810/2004 iš dalies keičiantis Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2658/87 dėl tarifų ir statistinės prekių nomenklatūros bei dėl Bendrojo muitų tarifo I priedą. [Žiūrėta 2009 lapkričio 28d.]. Prieiga per internetą: <http://www.stat.gov.lt/uploads/1107422760_KN_2005.pdf?PHPSESSID=.>
14. LIETUVOS RESPUBLIKOS ŽEMĖSS ŪKIO MINISTERIJA. Kvotinio cukraus gamyba. [Žiūrėta 2009 lapkričio 28d.]. Prieiga per internetą:
<http://www.zum.lt/lt/zemes-ukio-ministerija/zemes-ir-maisto-ukis–zuvininkyste/perdirbtu-produktu-maisto-pramone/bendras-cukraus-rinku-organizavimas/kvotinio-cukraus-gamyba/>
15. MONDEIKIS, I. ES cukraus režimo įgyvendinimas Lietuvoje. [Žiūrėta 2009 lapkričio 28d.]. Prieiga per internetą: <http://www.zum.lt/min/Informacija/dsp_news.cfm?NewsID=1318&langparam=LT&Title=&From=&To=&Page=34&list=50>
16. Nutarimas Nr. 987 dėl valstybės institucijų, savivaldybių ir kitų juridinių asmenų, atsakingų už Europos Žemės Ūkio Garantijų Fondo priemonių įgyvendinimą, paskyrimo. 2006 m, Vilnius.
17. RAMOŠKAITĖ, A. Importo ir eksporto licencijavimas. [Žiūrėta 2009 lapkričio 28d.]. Prieiga per internetą:
<http://www.zum.lt/min/Informacija/dsp_news.cfm?NewsID=1368&langparam=LT&Title=&From=&To=&Page=88&list=10>
18. Tarybos reglamentas dėl bendro rinkų organizavimo cukraus sektoriuje. [Žiūrėta 2009 lapkričio 28d.]. Prieiga per internetą:
<http://eur-lex.europa.eu/Notice.do?mode=dbl&lang=lt&ihmlang=lt&lng1=lt,fi&lng2=cs,da,de,el,en,es,et,fi,fr,hu,it,lt,lv,nl,pl,pt,sk,sl,sv,&val=403012:cs&page=>
19. UAB „Arvi cukrus“ duomenys (konfidencialūs), 2008, Marijampolė
20. VĮ LIETUVOS ŽEMĖS ŪKIO IR MAISTO PRODUKTŲ RINKOS REGULIAVIMO AGENTŪRA. Veiklos kryptys. [Žiūrėta 2009 lapkričio 28d.]. Prieiga per internetą: <http://www.litfood.lt/Lists/Publications/AllItems.aspx

One Reply to “Cukraus vidaus rinkų europos sąjungoje apsaugos priemonių raida ir jų vertinimas”

Leave a Reply

Your email address will not be published.