Etika ,,VP MARKET“ prekybos centruose

 

ĮVADAS
Dažniausiai Lietuvos žiniasklaidos dėmesį patraukia lietuviško kapitalo bendrovė ,,VP Market“, kuri įnirtingai puola savo konkurentus (kitus prekybos centrus), tiekėjus ir netgi valstybę, pasinaudoja įstatymo ,,spragomis“, taip susižerdama milijonus, užima Lietuvoje rinkos lyderio pozicijas, sukūrė daug darbo vietų, ne tik Lietuvoje, bet ir kaimyninėse šalyse, todėl mano pasirinkta tema ir buvo ,,Etika ,,VP Market“ prekybos centruose“.
Kadangi ši bendrovė Lietuvoje yra rinkos lyderė, todėl buvo įdomu peržvelgti ir paanalizuoti, kokia turi būti verslo etika (remiantis literatūra) ir kokios yra laikomasi šioje įmonėje. Be to su šia įmone sieja darbiniai ryšiai.
Problema slypi tame, jog ,,VP Market“ nesilaiko verslo etikos ir tai ypač paliečia įmonės darbuotojus, kitas įmones, visuomenę ir netgi valstybę. Įmonė siekia dirbti tik pelningai ir niekam neužleisti rinkos pozicijos, iš to ir kyla etikos nesilaikymas, todėl norėjosi rasti paaiškinimą, kodėl įmonė nesilaiko verslo etikos (su darbuotojais, konkurentais, valstybe).
Verslo etika yra apibūdinima skiringai, todėl daugiau verslo etiką stengiausi suvokti ar ,,VP Market“ prekybos centrų veikla ir praktika yra priimtina mūsų visuomenei, ar nepažeidžia mūsų moralinių įsitikinimų ir vertybių. Šiame darbe rėmiausi sąvoka, kad ,,verslo etika – tai etikos normų visuma. Individo veiklos rinkos erdvėje moralumo raiška – elgesys, moralinės normos, vertybės – ir yra verslo etikos objektas. Šių normų, vertybių, taisyklių visuma yra verslo etika.“1

1Z. Gineitienė, D. Korsakaitė, M. Kučinskienė, J. Tamulevičius. ,,Verslas“. Vilnius., 2003. 80,83psl.
,,VP MARKET“
Norint pradėti analizuoti ir peržvelgti apie egzistuojančią etiką įmonėje ,,VP Market“, reikia visų pirma žinoti kas yra Vilniaus prekyba, koks jos tikslas, vizija ir verslo politika.
,,VP Market“ – tai privati Lietuvos įmonė, didžiausi Baltijos šalyse, mažmeninės maisto produktų ir pramoninių prekių prekybos tinklo operatorė. Savo veiklą ,,VP Market“ pradėjo nuo 1992m. Jau pirmieji dabartinių “VP Market” vadovų žingsniai verslo pasaulyje buvo nestandartiniai. Kėdainių ir Panevėžio cukraus fabrikus valdę naujieji lietuviai jau 1997-aisiais pasinaudojo Pridėtinės vertės įstatymo nuostata, jog įmonėje nors laikinai įdarbinus riboto darbingumo asmenis galima legaliai išvengti mokesčių. Nepažeisdama įstatymų “Vilniaus prekyba” nesumokėjo į biudžetą beveik 45 mln. Lt pridėtinės vertės mokesčio. Po penkerių metų jau “VP Market” pasinaudojo kita šio įstatymo landa. 2002 m. gegužę iš neįgaliesiems priklausiusios UAB “Optimalios investicijos”, kuri anksčiau priklausė “VP Market” akcininkams, ta pati “VP Market” nupirko penkis nekilnojamojo turto kompleksus, tarp jų Vilniuje esančią “Maxima bazę”, bei Klaipėdoje esančią “Hyper Maximą”. Pagal tuomet galiojusią PVM įstatymo lengvatą “Optimali investicija” buvo atleista nuo pareigos pervesti valstybei 18 proc. PVM mokestį nuo sandorio sumos – 79 mln. Lt, nes 100 proc. jos akcijų priklausė invalidų organizacijai. 2
,,VP Market“ tikslas – būti lyderiais. Lietuvoje bendrovė turi 187 prekybos centrų, o iš viso Baltijos šalyse yra 276 prekybos centrai, tačiau bendrovė ir toliau ketina plėstis, ji netgi pripažinta kaip greičiausiai besiplečianti įmonė Lietuvoje, plečiantis tokiais tempais bendrovė greitai gali tapti Baltijos šalių rinkos lyderė. Šiuos metus kompanija pradėjo jau įdarbinusi 12,7 tūkst. darbuotojų. Jeigu žiūrėtumeme tinklo personalą visose Baltijos valstybėse, šis skaičius siektų 17,3 tūkst. Per savaitę ,,VP Market“ priklausantiems prekybos centruose (Saulutė, Minima, Media, Maxima, Hyper Maxima) apsilanko beveikt visa Lietuva – 3,5mln. Pirkėjų skaičius rodo, jog ,,VP Market“ prekybos centrai yra patrauklūs, populiarūs tarp pirkėjų, kadangi čia yra prekių įvairovė ir pirkėjus tenkina parduodamų prekių kainos. Latvijoje labiausiai šiuos prekybos centrus pamėgo, dėl kokybiškų ir pigių prekių.3 Tačiau Lietuvos pirkėjai dažnai įmonę vadina ,,aferistais“, dėl nekokybiškų prekių, nes nusipirkus buitinę techniką tenka gan dažnai nešti taisyti.bendrovės prekybos centruose išties yra pigių prekių, bet pirkėjais tikisi ir geros kokybės.
Pasak Lietuvos prekybos, pramonės ir amatų rūmų asociacijos generalinio direktoriaus R. Varkulevičiaus, lietuviai ES patirties nekopijuoja, bet pasirenka tai, kas geriausia, todėl pagal asortimentą, prekių išdėstymą bei teikiamų paslaugų gausumą lietuviai nenusileidžia geriausiems prekybos tinklams Europoje. Apskritai šio prekybos centro reikalavimai, neturėtų
2 remiantis www.info.lt/index.php?=naujienos&view=naujiena&id=5895 informacija
3 remiantis www.vpmarket.lt duomenimis
labai stebinti, nes panašūs procesai vyksta ir kitose valstybėse, svarbiausia, kad dėl sąlygų derasi prekybininkai ir gamintojai, o laimi vartotojai.4
,,VP Market“ įmonę vieni netinkamai atsiliepia už nesąžiningą verslą, kiti džiaugiasi, kad tai yra vieta, kur nesunku gauti darbą, pradėti karjerą, dar kiti keikia už pragariškas darbo sąlygas ir kuklius atlyginimus. Negalime sakyti, jog ši įmonė nesvarbi Lietuvai, nes ji įkūrė daug darbo vietų ir tebekuria, ji yra svarbi tiek konkrečiam vartotojui, tiek darbininkui. Bendrovė atsižvelgia į pirkėją, sukuria patogius privažiavimus prie prekybos centrų, rengia įvairias akcijas, nuolaidas. Aišku, tai skatina daryti konkurencinė kova, nes taip yra pritraukiami klientai ir užsitikrinama aukštesnė rinkos pozicija. Tačiau pirkėjai skundžiasi nesąžiningomis akcijomis, loterijomis. Vieni teigia, kad laimėtojai yra iš anksto žinomi, kiti laimi patys to visai nesitikėdami. Turbūt jau tokia lietuvių kultūra, jei ne aš , tai reiškia, jog vyksta nesąžiningi žaidimai.
,,Verslo žmonės linkę elgtis su savo vartotojais remdamiesi tarpusavio santykių patirtimi. Jeigu asmuo yra nuolatinis klientas ir perka prekes dideliais kiekiais – jam bus suteikiama pirmenybė, su juo bus elgiamasi išskirtinai, nes bendradarbiavimo ir pasitikėjimo sandėris jau įvyko.“5 Įmonė didmenininkams suteikia įvairiausių nuolaidų, yra specialios kasos šiems pirkėjams, kad tik jų neprarastų. Tačiau likusiais pirkėjais taip nesirūpinama, jiems suorganizuojama pora akcijų, suagituojami pirkti vieną ar kitą prekę, ją intesyviai reklamuojant. Didžiuosiuose šios įmonės prekybos centruose yra diktorės, kurios visą dieną reklamuoja esančias akcijas, loterijas, dienos prekes (kiekvieną dieną vis skirtinga/os prekė/ės kainuoja pigiau) ir informuoja kas vyksta prekybos centruose. Tai pagirtina šios įmonės idėja, nes Lietuvoje tai vieninteliai prekybos centrai turintys savo diktores. Pirkėjams patogu surasti pasimetusi vaiką ar užsieniečiams pasimetus nuo grupės, taipogi tai labai greitas būdas perteikti informaciją.
Bendrovė Lietuvai yra ekonomiškai svarbi, nors ir pasinaudodama įstatymų spragomis iš valstybės susižeria milijonus, bet tai jau yra verslo etikos nesilaikymas.

VERSLO ETIKA ,,VP MARKET“
Kaip jau minėjau ši bendrovė labiausiai puolama žiniasklaidos ir dažniausiai ne iš gerosios pusės. O verslui nėra nieko pavojingesnio už blogą įvaizdį, nes tai tiesiogiai veikia pardavimą, pelną ir būsimų darbuotojų norą dirbti šioje įmonėje. Tenka pastebėti, kad žmogus, kuris ieškos darbo, net nenori darbintis šioje įmonėje, nes yra girdėjęs kaip
4 remiantis www.info.lt/index.php?=naujienos&view=naujiena&id=5895 informacija
5 Angelė Paulavičiūtė ,,Verslo etikos būklė Lietuvoje“. Vilnius 1998. 16psl
nesąžiningai, nemandagiai, nepagarbiai elgiamasi su darbuotojais. Taigi norint, kad įmonė dirbtų pelningai, būtų gerbiama konkurentų, pirkėjų, darbuotojų ir kitų suinteresuotų asmenų visų pirma reikia laikytis verslo etikos, ko nelabai nori pripažinti mūsų Lietuvos verslininkai.
,,Kiekvienas verslininkas, laikydamasis bendrųjų etinių nuostatų, užsitikrina geresnę nišą civilizuoto verslo erdvėje, kuri apima geresnę partnerystę tiek su užsieniu, tiek su Lietuvoje verslu užsiimančiais žmonėmis, turi didesnį autoritetą visuomenės akyse, gali kovoti su konkurentais įsigydamas jų pagarbą, išvengti rizikos ieškodamas įprastų sprendimų. Aišku, visos verslo etinės nuostatos ir jų laikymasis civilizuotose šalyse jau seniai tapo įprastu dalyku, todėl Lietuvai kuo greičiau dera priimti šias nuostatas ne tik teoriškai, bet ir praktiškai“.6 Tačiau apie kokią įmonės etišką elgesį galime kalbėti, jeigu kuriamas gražus įvaizdis, o toje gražioje estetiškoje aplinkoje nesiskaitoma su darbuotojais, nepaisomos jų teisės, žeidžiamas jų orumas, nepagarbiai, nesąžiningai elgiamasi su konkurentais ir su kitais suinteresuotais asmenimis. Lietuvoje dar dažnai regime kaip viena ,,turi būti“, o visai kitaip yra. Etika yra prisimenama tik tada, kai reikia sukurti geresnį įvaizdį ir pritraukti investuotojus ar siekiant padidinti pelną. ,,Nors moksliniai verslo etikos tyrimai ir klestinčių Vakarų korporacijų realybė parodė, jog pozityviais veiksniais kuriant pasitikėjimą, atsakomybę, nepakantumą, piktnaudžiavimą, nekokybiškam darbui, nepotizmui diegiant etines verslininkiškos veiklos taisykles (fair play versle), formuojant antikorepcines nuostatas (pa)siekiamas aukštesnis darbo našumas, veiklos optimalumas, įmonių efektyvumas, tačiau dauguma Lietuvos verslininkų vis dar skeptiškai į tai žiūri, nes verslo etiškumas jiems nėra racionaliai argumentuotas nei ekonominiu, nei etiniu požiūriu.“7
,, Verslo etika apima ne tik socialiai atsakingus poelgius. Jos dėmesys sutelktas į gamybos vadovų ir valdomų darbuotojų poelgius. Etika apima jų asmeninius tikslus ir lėšas, kurios naudojamos bendriems tikslas pasiekti. Pavyzdžiui, amerikiečių verslininkai mano esant neetiška duoti valdininkui kyšį, kai siekiama gauti palankų kontraktą. Daugelio Vakarų šalių verslininkams atrodo neetiška bendrauti su verslininkais iš tų pasaulio šalių, kuriuose nepaisoma žmogaus teisių. Vadovų ir paparastų darbuotojų veiksmai, kurie pažeidžia įstatymus, taip pat laikomi neetiškais.“8 Mūsų šalyje daugumai dar atrodo nemandagu neįteikti ,,dovanėlės“, ar tai už suteiktas medicinines paslaugas, ar priėmus palankų sprendimą konkrečiai įmonei ir t.t. Tik dabar vis garsiau ir smarkiau yra smerkiamai prabylama, kad kyšininkavimas yra neetiškas poelgis, o jo priėmimas pažeidžia visus etikos kodeksus.

6, 8 Z. Gineitienė, D. Korsakaitė, M. Kučinskienė, J. Tamulevičius ,,Verslas“., Vilnius., 2003. 81-82 psl.
7 VU Kauno humanitarinis fakultetas ,, Įmonių etika verslo praktikoje“ .2002. 224psl
,, Lietuvos kultūra įpratinta paklusti autoritetams bei viršininkams – jų galiai. Tai viena iš priežasčių, dėl ko iki šiol įvairių socialinių sluoksnių žmonės ieško galimybių apeiti įstatymą; net socialūs, remiantis įsigaliojusiais moralės kriterijais – visiškai padorūs, tam tikrą, net ir aukštą, socialinį statusą įgyję individai ne tik kad patys nepaiso taisyklių, normų, principų, bet ir kitus verčia juos pažeisti. Iki šiol sąmoningai ar nesąmoningai įsitvirtinusi nuostata, ,,jog įstatymai tam ir egzistuoja, kad juos pažeidinėtum“9 . Ši nuostata galioja ir ,,VP Market“, nes ši įmonė ne karta pasinaudojo įstatymų spragomis, kad turėtų naudos. Kaip jau minėjau, kad 1997–aisiais įmonė pasinaudojo Pridėtinės vertės įstatymo nuostata, jog įmonėje nors laikinai įdarbinus riboto darbingumo asmemis galima legaliai išvengti mokesčių. Taigi valstybiai buvo nesumoki mokesčiai beveik 45 mln. Lt. 2002 m. bendrovė pasinaudojo dviprasmiškai traktuojamais įstatymais ir pareikalavo iš valstybs 103 mln. Lt., tačiau valstybė tesumokėjo 76 mln. Lt. Bet tokiais savo veiksmais bendrovė įgyja pranašumo ir išbalansuoja verslo sąlygas.10 Toks elgesys yra verslo etikos nesilaikymas, nes negerbiami valstybės įstatymai, o per tai nukenčia visi mokesčių mokėtojai, tiek Lietuvos piliečiai, tiek visi Lietuvos verslininkai. Nors visur agituojama laikytis etikos normų, tačiau tai tik skambūs žodžiai, nes šiai dienai dauguma, ne tik ,,VP Market“ yra pamiršusi etikos normas, o jos yra:
1. ,, Verslas neturi skaudinti kitų žmonių“11, nors tai labai sunkiai įsivaizduojama šiais laikais, kai korupscija, darbuotojų išnaudojimas akivaizdžiai klesti. Verslas – pirmiausia turi padėti žmogui, jo gerovei, kurdamos bendrovės sukuria naujas darbo vietas, bet verslas siekia nepadėti žmogui, bet kad žmogus padėtų įmonei dirbti pelningai, pats gaudamas minimalią algą. ,,VP Market“ sukūrė Baltijos šalyse virš 17 000 darbo vietų, tačiau jų tikslas yra būti rinkos lyderiais ir dirbti tiktai pelningai, tad rūpintis žmogų gerove nelieka laiko.
2. ,,Verslas neturi pažeisti ar naikinti žmogaus ekologinės ir ekonominės erdvės. Šio pažeidimo pavyzdys gali būti tarši gamyba bei prekyba ekologiškai nešvariais produktais, kurie masiškai įvežami į silpnai kontroliuojamas šalis. Pavyzdžiui, Lietuvoje kontroliuojama tik tam tikros dalies įvežamų maisto produktų kokybė. Taigi vartotojai tampa nesąžiningų verslininkų aukomis, nes trūksta informacijos apie įvežamą prekę. Kenkiama ne tik sveikatai, bet ir menkėja verslo reputacija visuomenės akyse.
3. Verslininkas turi prisiminti, kad rinkoje jis veikia ne tik vienas, todėl privalo atsižvelgti
9, 11 Z. Gineitienė, D. Korsakaitė, M. Kučinskienė, J.Tamulevičius ,,Verslas“., Vilnius., 2003. 81psl.
10 remiantis www.info.lt/index.php?=naujienos&view=naujiena&id=5895 informacija
ne tik į savo, bet ir į konkurento interesus, siekti abipusio naudingo susitarimo.“12 Prisiminkime kaip vyko ,,VP Market“ ir ,,Švyturio –Utenos alaus“ konfliktas, bendrovė atsisakė pardavinėti šios įmonės alų, kol ji nepaklus įvykdyti keliamų sąlygų. Taigi kažkurį laiką ,,VP Market“ prekybos centruose nebuvo pardavinėjamas Švyturio ir Utenos alus. Dauguma manė, jog ,,VP Market“ nukentės nuo savo tokio poelgio, bet prekybos centruose atsirado pigesnio alaus, gal tai kažkokį dalį pirkėjų ir prarado, bet finansiškai nenukentėjo, nes išsireikalavo sau geresnių ir palankesnių sąlygų. Tuo parodydama, jog ,,VP Market“ nustatinėja žaidimo taisykles ir tegul niekas nekelia savo reikalavimų, nes įmonei nebaisu atsisakyti netgi stambių bendrovių produkcijos.
4. ,,Verslininkas turi sąžiningai vykdyti savo įsipareigojimus partneriams ir siekti, kad šie taip pat elgtųsi su juo. Kiekvienas verslininkas turi vykdyti sutartyse numatytus įsipareigojimus. Reikia siekti, kad būtų pripažintos ir įgyvendintos civilizuoto verslo normos, suprastas dorovinių vertybių prioritetas siekiant ekonominių tikslų.
5. Verslininkas privalo:
» Gerbti valstybės įstatymus ir jų laikytis;
» Gerbti vyresniuosius, žmogaus gyvybę, teises ir garbę;
» Gerbti privačią nuosavybę;
» Turėti tikslą;
» Laikytis žodžio;
» Būti garbingas ir teisingas;
» Teisingai paskirstyti savo lėšas.“13
Galima manyti, kad verslo etika palaipsniui keisis, keičiantis verslininku požiūriui, kylant gyvenimo lygiui, tik neaišku kuria linkme. Kaip žinome, jei vienas parodo neetiško verslo pliusus, tai anksčiau ar vėliau paseks šiuo pavyzdžiu ir kitos įmonės. Ieškant įstatymų spragų, nesiskaityti su konkurentais, agresyviai juos pulti, kaltinti, jog nori suteršti gerą įmonės vardą, ar netaps tai lietuviško verslo ,,etikos“ modeliu. Visi didieji verslininkai nori būti rinkos lyderiais ir diktuoti savas sąlygas, bet ar įsigalės tarp verslininkų Lietuvoje ir ar jie laikysis vakarietiškos verslo etikos, tai priklauso jau nuo pačių verslininkų. Kaip žinome daugelis Vakarų verslininkų nenori bendradarbiauti su verslininku, kuris nesilaiko verslo etikos. Gal tai suvokę Lietuvos verslininkai supras, kad verslo etika – tai atviras kelias

12, 13Z. Gineitienė, D. Korsakaitė, M. Kučinskienė, J. Tamulevičius ,,Verslas“., Vilnius., 2003. 84psl
bendradarbiavimui su kitų salių verslininkais.
Žinoma JAV verslo sociologė Lora Nesh išskirė tokias etines problemas su kuriomis susiduria verslininkai:
» ,,Godumas;
» Faktų ir neteisingas informacijos ataskaitose nuslėpimas;
» Prastos produkcijos gaminiai;
» Neprotingas kainų kėlimas ar tiesiogine apgaulė derybų metu;
» Pernelyg didelis pasitikėjimas savo teisingumu;
» Žema darbo ir prekių kokybė, aklas paklusnumas vadovybei, kad ir kokia ji neetiška ir neteisinga būtų;
» Prieštaravimai tarp asmeninių ir verslo (firmos) interesų;
» Favoritų buvimas;
» Galimybių nebuvimas išsakyti savo pasipiktinimą ar nesutikimą nuolatinių neetiškų poelgių atmosferoje;
» Kili,as karjeros laiptais, ,,per kitų galvas“;
» Darbuotojų apgaulė siekiant gauti naudos firmai.“14
Beveikt visi šie punktai tinka ,,VP Market“, kadangi dirbti pelningai yra siekiama kartais ir ne itin sąžiningais būdais.Pavyzdžiui pirkėjai ne visą laiką linkę skaityti, kas parašyta ant etiketės. Ypatingai garsiais firmų vardais prekės atrodo kalba už save, tačiau nė vienas neperskaito, jog ji importuota iš Kinijos, ar perpilstyta Lenkijoje tokiu būdu ir prekės kokybė pasikeičia. Vartotojas tikisi įspūdingos kokybės, o nusiperka nieko neypatingą prekę. Bet kas čia kaltas: ar pirkėjas, kuris neskaito etikečių, ar verslininkas? Įmonės darbuotojai neturi teisės atskleisti prekių silpnųjų pusių, trūkumų. Tačiau verslo etika įpareigoja parduoti kokybiškas prekes arba informuoti pirkėją ką jis perka.
,,Be vyresnių gamybos vadovų, dažnai pasielgiančių neetiškai, kiekvienas darbuotojas taip pat gali elgtis neetiškai, pavyzdžiui, pasisavinti tai, kas priklauso firmai, falsifikuoti
dokumentus, siunčiamus valstybinio reguliavimo įstaigoms, ir t.t.
Įmonių vadovai svarbiausiomis neetiškos verslo praktikos išplitimo priežastimis laiko:
1. Konkurencinę kovą, kuri nustumia į šalį etikos samprotavimus“15 – šįmet akivaizdžiai matėsi tarp ,,VP Market“ ir ,,Švyturio – Utenos alaus“, nors pasak aludarių asociacijos prezidento Audriaus Vidžio, jog šį konfliktą išprovokavo ne ekonominė būtinybė, bet ambicijos, asmeninės simpatijos ir antipatijos. Spaudimą pajuto ir ,,Coca – Cola“,
14 Valdas Prunskus.,,Verslo etika: laiko iššūkiai ir atsako galimybės“. Vilnius. 2003.69-70psl.
15 Z. Gineitienė, D. Korsakaitė, M. Kučinskienė, J. Tamulevičius ,,Verslas“., Vilnius., 2003. 84psl
,,Colgate – Palmolive“, ,,Philip Morris Lietuva“ ir kitos didelės kompanijos, kurios turėjo nusileisti bendrovės reikalavimui.16
2. ,,Norą nuolat dirbti pelningai“17– įmonės tikslas yra būti lyderiais, o norint būti lyderiais reikia dirbti tik pelningai. Kaip ir kiekvieno prekybos tinklo tikslas: išleisti kuo mažiau pinigų, ir gauti kuo daugiau naudos, priemonės tikslui pasiekti nehumaniškos: atlyginimai – minimalūs, dirbti tenka viršvalandžius.
3. ,,Negauti paskatinimo iš gamybos vadovų už etišką elgseną“18 – dažniausiai vadovai tik išsako ką pavaldinys daro blogai, ne išimtis ir ,,VP Market“ , nors tai dažnai priklauso ir nuo vadovo požiūrio į etišką elgiasį. Juk visiškai nesunku pagirti pavaldinį, kuris neįžeizdamas pirkėjo išsprendžia iškilusį konfliktą .
4. ,,Bendrą visuomenės etikos normų kritimą, dėl to visiškai nebesilaikoma etikos normų konkrečioje darbo vietoje“19 – ,,VP Market“ negalioja taisyklė, kad reikia elgtis taip, kaip nori, kad su tavimi elgtųsi, dažnai vadybininkai ,,išsilieja“ ant kasininkių ar salės darbuotojų, o jos tokiu atveju pykti išlieja ant pirkėjų, kurie išeina iš prekybos centrų irgi supykę ir susierzinę, ir susidarę atitinkamą nuomonę apie šios įmonės prekybos centrus. Taipogi nebegerbiams ir pagyvenęs žmogus, kuris vaikomas nuo vienos kasos prie kitos.
5. ,,Kompanijų vadovų spaudimas paprastiems darbuotojams, verčiant eiti juos į kompromisus su savo etikos vertybėmis – vadovai gali versti savo pavaldinius elgtis, taip, jog jie turi nuspręsti kas yra svarbiau darbas ar savosios vertybės.

Bet pagrindinis veiksnys, skatinantis įmonių darbuotojus elgtis neetiškai, yra jų vadovų neetiški poelgiai. Kartu etiškas vadovo elgesys skatina ir pavaldinius elgtis etiškai.“ 20

,,VP Market“ etika su darbuotojais
,,Etikos kodekse nurodoma:
Pirma, moralaus elgesio standartai. Tai moralės, asmeninio teisingumo ir sąžiningumo normos, siekti kultūringo ir etiško bendravimo, pasiaukojimo ir kokybiškesnės veiklos.
Antra, netinkamo elgesio draudimas. Reikalaujama tinkamai elgtis su bendrovės turtu ir informacija.
Trečia, interesų konflikto draudimai. Neleidžiama piktnaudžiauti tarnybine padėtimi, siekiant asmeninės ar grupinių interesų.
16 remiantis www.info.lt/index.php?=naujienos&view=naujiena&id=5895 informacija
17, 18, 19, 20 Z. Gineitienė, D. Korsakaitė, M. Kučinskienė, J. Tamulevičius ,,Verslas“., Vilnius., 2003. 84psl
Kodeksą galima laikyti nusisekusiu tuomet, kai jis nelieka vien popieriuje, o realiai paveikia organizacijos ar profesijų darbuotojų moralę, kultūrą ir darbo standartus.“21
Pagal verslo etikos normą verslas neturi skaudinti kitų žmonių, nors tai labai sunkiai įsivaizduojama šiais laikais, ,,VP Market“ sukūrė Baltijos šalyse virš 17 000 darbo vietų, tačiau jų tikslas yra būti rinkos lyderiais ir dirbti tiktai pelningai, tad rūpintis žmogų gerove nelieka laiko. Manau, nė viena įmonė, kuri yra rinkos lyderė ar siekia ja tapti, nesirūpina, kad
verslas gali įskaudinti aplinkui esančius žmones ar konkurentus.
Įmonės darbininkai daugiausiai yra norintys tapti neprikalausomais nuo savo tėvų, siekiantys prasimušti gyvenime, pakeisti gyvenamą vietą (gyventi mieste, o ne kaime), taipogi studentai, kurie bando suderinti mokslą su darbu, vienišos motinos.
Visur šios prekybos centruose yra iškabinta, jog reikalingi darbuotojai, bet turintys vidurinį ar aukštesnįjį išsilavinimą, nepilnametis gali nesitikėti šioje įmonėje gauti darbą, nes priimama tik nuo 18metų. Norint įsidarbinti anksčiau reikėjo užpildyti anketą, kur kai kurie klausimai būdavo neetiški. Manau nemandagu ir neetiška verslininkui klausti, kur dirba būsimo pavaldinio tėvai, seserys, broliai. Kas nuo to pasikeičia? Kokiu tikslu būdavo to klausiama? Galbūt norint sužinoti ar nedirba konkurentų įmonėje, o gal net siekiant kokios tai naudos. Taipogi įvairiuose žurnalų straipsniuose, kurie susiję su darbo paieškomis nurodo, kad neetiška klausti būsimo darbuotojo kokia jo šeimyninė padėtis, nes nuo to nepasikeičia darbo kokybė. Aišku tai turi savų pliusų ir minusų, vedęs vyras gali būti atsakingesnis darbuotojas, ištekėjusi moteris daugiau rūpinsis vaikais, bet ji taipogi gali būti labai atsakinga darbuotoja. Manau šie klausimai pažeizdavo darbuotojų teises ir tai būdavo kišimasis į darbuotojų asmeninį gyvenimą. Šiai dienai šie klausimai jau yra nebeįtraukti i anketos klausimyną., tai rodo, kad įmonė siekia kažkiek tai vadovautis vakarietiška verslo etika.
Tai jog labai dažnai šiai įmonei reikia darbuotojų rodo, kad vyrauja dažna kadrų kaita, o tai tikrai nepadeda personalui jaustis saugiai ir užtikrintai, nebesuinteresuoti dirbti pelningai, nebegerbia vadovų, o laisvomis dienomis ieškosi kitų darbų. Darbuotojas dirba 12 valandų per dieną, nors realiai būna ir daugiau. Ir taip 4 dienas iš eilėsm paskui 4 laisvos, o poiolsio bent vieną dieną dar turi ateiti ,,padėti“ kitai pamainai, nes trūksta darbuotojų. Kasdien juos tikrina slapti pirkėjai, kurie kartais bando išprovokuoti konfliktinę situaciją. Deja, tai kai kurių ,,VP Market“ tinklo parduotuvėse dirbančių darbuotojų kasdienybė. Kitiems darbuotojams grafikas labai patogus (4 dirba, 4 laisvos). Ypatingai toks grafikas patinka dirbantiems studentams, nes yra lengviau suderinti darbą su mokslais. Kadangi kai kurie konkurentai yra
sudarę tokius darbo grafikus, kurie nepalankūs studijuojantiems žmonėms, tad mieliau jie tada
renkasi dirbti ,,VP Market“ prekybos centruose dirbti. Taigi įmonė sudaro sąlygas dirbti
21 Vilius Misevičius ,,Verslo etikos ir bendravimo organizavimo pagrindai“. KTU.,2004 23psl
studijuojantiems žmonėms, bet studijos neturi kliudyti darbui.
Vis dėlto šiais laikais nebevertinama darbuotojų ištikymybė arba lojalumas. Versle ištikimi darbuotojai pasilieka komandoje nepaisant ekonominių sunkumų; neištikimi tuoj pat ieškosis kito darbo. Verslininkai yra pamiršę, kad ištikimu darbuotoju galima pasitikėti ir ištikus krizei ir kad tik lojalus darbuotojas yra firmos pagrindas ir jis vertingesnis už auksą. Nors negalima smerkti vien tik įmonės, reikia pripažinti, jog šių laikų žmogus tampa daugiau
materialus, nebevertina dvasinių dalykų. Manau šiai dienai ,,VP Market“ nerastumėme nė vieno ištikimo darbuotojo, nes įmonės darbuotojai yra valdomi baimės ir streso principu. Tai išties galingas ginklas, kai reikia suvaldyti tokią didelią sistemą ir tiek daug pavaldinių, nes šiuo metu bendrovėje dirba apie 17 000 žmonių. Kontroliuoti tokį skaičių darbuotojų yra išties sudėtingas procesas. Tačiau jau pati įmonė nusprendžia, kaip sieks etiško pavaldinių elgesio ir kaip patys vadovai elgsis su įmonės darbuotojais. Bet nereikėtų pamiršti, kad kiekvienas žmogus yra asmenybė, su savo vertybėm, pažiūrom, charakteriu, išsilavinimu, nors nesvarbu kokiam sluoksniui priklauso asmuo, bet su visais reikia elgtis etiškai. ,,VP Market“ bendrovėje yra bijoma visko – pardavėja bijo vyriausios kasininkės, vyriausia kasininkė – pamainos viršininkės/o, pamainos viršininkė/as – parduotuvės direktorės/iaus. Direktorė/ius – regiono direktorės ir t.t. Ištisa baimės grandinė, kur labiausiai nukenčia paprastas darbuotojas, nes jis turi kiekvieno viršininko bijoti. Ir beabejo šios baimės pamatas – tai nesibaigiantys įvairiausi patikrinimai, kurių yra sulaukiama kasdien, darbuotojams liepiama greitai apsitvarkyti savo darbo vietą, liepiama šypsotis, nesėdėti, kad neatrodytų, jog darbo nėra. Patikrinimų kraitis yra išties įspūdingas: kokybės, higienos, darbo drausmės, auditas, VP Apsauga ir kt. Stresas yra sukeliamas darbuotojui už menkiausią klaidelę. Matome, kad pavaldumo, paklusnumo ir baimės grandis yra ilgiausia.
Kiekvienas darbuotojas nori būti gerbiamas kaip asmenybė, tačiau ,,VP Market“ kasininkėms, salės darbuotojams, teigiama visą laiką, jog jie yra bendrovės ,,veidas“, bet kai reikia bendrauti šis ,,veidas“ palieka mažiausia hierarchijoje esanti grandis. Darbuotojams, dažniausiai kasininkėms, salės darbuotojams organizuojami seminarai, kuriuose supažindinami su gero elgesio taisyklėmis, kaip elgtis konfliktinėse situacijose. Dauguma vadovų posakis yra ,,klientas visada teisus“, tačiau jei pirkėjas necenzūriniais žodžiais išplūsta kasininkę ar kitą darbuotoją, ji/jis privalo išlikti mandagi/us ir neprieštarauti, nors visi žinome, jog ir mandagumas turi ribas, ypatingai jei kas asmeniškai žemina ir negerbia kaip žmogaus. Yra šimtai atvejų, kai darbuotojus pastumia, grąsina susidorojimu po darbo, apspjauna, o darbuotojo niekas neapgina, neužstoja, nes klientas visada teisus. Bet tai dar priklauso nuo apsaugoje dirbančių darbuotojų žmogiškumo ir supratingumo.
Nors rengiami seminarai, kaip etiškai elgtis, bet dauguma vadybininkų nemoka mandagiai elgtis su savo pavaldiniais. Vadybininkai nesistengia išklausyti savo pavaldinių, nors taip sumažintų esančią įtampą. Dažniausiai konfliktai yra išsprendžiami pasinaudojus vadovo, vadybininko padėtimi. Neišklausius darbuotojo, arba bandant tiesiog pakeltu balso tonu jį pažeminti. Yra nemažai pavaldinių, kurie yra baigę universitetus, ar baigę aukštesniąją mokyklą (kolegiją) ir studijuojantys universitete ir jų mokėjimas spręsti konfliktus, etiškai elgtis akivaizdžiai yra gerenis nei kai kurių vadybininkų, o kai pradedi domėtis kodėl, pasirodo, jog žmogus, kuris kelią balsą, keiksnojasi turi tik pagrindinį ar vidurinį išsilavinimą arba studijuoja vadybą ir visiems nurodinėja, kaip reikia etiškai elgtis, pats elgdamasis priešingai. Pasak darbuotojų, norint padaryti karjera ,,VP Market“ prekybos centruose turi turėti ,,plačią burną“, spiegiantį balsą, nebijoti ,,laipioti per kitų galvas“. Todėl nė vienas vadovas, vadybininkas negali tikėtis mandagumo iš savo pavaldinių, bendradarbių, jei jis pats elgiasi ne pagal taisykles, kurias kelia kitiems. Bet kiekvieno žmogaus mandagumas, tolerancija (etiškas elgesys) priklauso nuo asmens vertybių ir moralės supratimo. Tad , manau, nepriklausomai nuo užimamų pareigų (viršininkas, vadybininkas ar darbininkas), jeigu jo vertybės, etikos supratimas yra žemo lygio, jis gali stengtis valdytis konfliktinėse situacijose, bet galų gale pasirodo kas yra kas. Tad negalime smerkti visų įmonės vadovų, kad jie neetiškai elgiasi su darbuotojais, tai priklauso tik nuo jo asmeninių vertybių, akip jis elgsis su savo pavaldiniais.
Taigi, kad verslininkas, vadovas turėtų autoritetą tarp savo darbuotojų, kad būtų geriau suprastas ir priimtas aplinkinių jis turi:
• ,,Pirmas pasveikint pašnekovą, nesvarbu, kokia pastarojo padėtis visuomenėje (ar jis pavaldinys, ar verslo partneris);
• Kreiptis i bendradarbius vardu;
• Gamybinėje aplinkoje kreiptis į pavaldinius ,,jūs“;
• Nesant būtinam reikalui nebars žemesnio pagal rangą vadovo, kartu griaudamas pastarojo autoritetą;
• Su visais darbuotojais elgsis vienodai, neatsižvelgdamas į asmenines simpatijas ar antipatija;
• Nustatys aiškią darbo tvarą, drauge pašalins tikimybę priimti nešališkus sprendimus;
• Nustatys tokią darbo tvarką, kad kiekvienas darbuotojas gana dažnai galės su juo bendrauti ir apsvarstyti darbo klausimus;
• Su darbuotojais elgsis taip, jog kitiems nesusidarytų įspūdis, kad tie darbuotojai yra išskirtiniai ir turi slaptų reikalų;
• Mokės bendrauti su žmonėmis ir juos išklausyti;
• Mokės naudotis nežodine informacija, t.y. suprasti pašnekovą iš jo bendravimo stiliaus, manierų, aprangos, gestų, mimikos;
• Mokės atsargiai vartoti žodį ,,aš“;
• Kalbės trumpai ir aiškiai;
• Stengsis išvengti asmeniškumo;
• Visada bus nepriekaištingai apsirengęs;
• Visada savo pažadus įvykdys laiku.“22
Kaip minėjau, ar vadovas sieks turėti autoritetą tarp pavaldinių priklauso tik nuo jo asmeninių vertybių. Tai jo teisė rinktis ar nori būti gerbiamas ir vadinamas sąžiningu viršininku, ar kad ,,už nugaros apšnekėtų“ ir visi darbuotojai būtų nepatenkinti jo vadovavimu.
,,Vis dėlto vieno asmens sąžinė negali užtikrinti visos kompanijos etiško elgesio. Todėl ir versle žymiai svarbiau yra ne atskiro individo sąžinė, o bendra visos kompanijos atsakomybė t.y. visuotinė, vieninga sąžinė.“23 Tai turi suprasti kiekviena Lietuvos įmonė.

22 Z. Gineitienė, D. Korsakaitė, M. Kučinskienė, J.Tamulevičius ,,Verslas“., Vilnius.,2003. 85psl
23 Angelė Paulavičiūtė ,,Verslo etikos būklė Lietuvoje“. Vilnius 1998. 11psl
IŠVADOS
Darbo tikslas buvo rasti paaiškinimą kodėl didžiausia Lietuvos mažmeninių prekių ir pramoninių prekių prekybos tinklo operatorė ,,VP Market“ nesilaiko verslo etikos, siekiant palyginti verslo etikos teoriją ir realią situaciją šios įmonės prekybos centruose.
1. Etikos laikymasis versle užtirina įstatymų laikymasi, sąžiningą konkurencinę kovą, tolerantišką, etišką elgesį su pavaldiniais.
2. Norint dirbti pelningai ir būti gerbiamai konkurentų, visuomenės ir valstybės visų pirma reikia laikytis verslo etikos.
3. Vis dar vyrauja nuostata tarp verslininkų, kad įstatymai tam ir egzistuoja, kad juos pažeidinėtum, taip išbalansuodami verslo sąlygas.
4. ,,VP Market“ ir kiti Lietuvos verslininkai nenoriai pripžįsta verslo etikos būtinumą.
5. Įmonės pagrindinis tikslas – tapti rinkos lyderiais, to siekia ne itin sąžiningais būdais.
6. Įmonėje yra nesilaikoma verslo etikos normų.
7. Darbuotojai valdomi baimės principu.
8. Pagrindinis darbuotojų neetiško elgesio priežastys yra vadovų rodomas pavyzdys.
9. Verslo nesilaikymą ,,VP Market“ lemia:
» Godumas;
» Prastos produkcijos gaminiai;
» Karjeros siekimas įvairiausiais būdais;
» Darbuotojų negalėjimas išsakyti kas nepatinka;
» Žema darbo kokybė;
» Darbuotojų išnaudojimas siekiant pelno.

PASIŪLYMAI

1. Visu pirma keisti požiurį į verslo etikos būtinumą.
2. Įmonėje svarbiausia turėtų pirmą vietą užimti ne atskiro individo etiškas elgesys, bet visų pirma pradėti rūpintis ir kurti visos bendrovės etiška, sąžiningą vieningą etiką. Tada ir darbuotojai paseks savo įmonės vadovų pavyzdžiu.
3. Priimant į darbą išsiaiškinti kokios yra būsimo darbuotojo vertybės.

LITERATŪTA

1. Z. Gineitienė, D. Korsakaitė, M. Kučinskienė, J.Tamulevičius ,,Verslas“., Vilnius., 2003.
2. Angelė Paulavičiūtė ,,Verslo etikos būklė Lietuvoje“. Vilnius 1998
3. Vilius Misevičius ,,Verslo etikos ir bendravimo organizavimo pagrindai“. KTU.,2004
4. VU Kauno humanitarinis fakultetas ,, Įmonių etika verslo praktikoje“ 2002
5. Valdas Prunskus. ,,Verslo etika: laiko iššūkiai ir atsako galimybės“. Vilnius. 2003.
6. www.vpmarket.lt
7. www.info.lt/index.php?=naujienos&view=naujiena&id=5895).