Darbo uždaviniai:
Išsiaiškinti įmonių steigimo organizavimo tvarką;
Susipažinti su pagrindiniais įstatymais bei jų nuostatomis, reglamentuojančiomis įmonių teisinę registraciją;
susipažinti su įmonių steigimo būdais.
1. Išvardinti pagrindines įmonių rūšis ir pateikti pavyzdžių.
Norint ivertinti šalies ūkio veiklą, planuoti bei palyginti atskirų šalių imones, panašias imones reikia suskirstyti i grupes. Veiklos panašumas nustatomas pagal veiklos paskirtį ir naudojamus išteklius. Veiklos paskirtis gali būti tokia:
• gaminti produktus ir teikti patarnavimus (ištekliai parduotų prekių vertė), pvz.: bendrijos, bendrovės, prekybos bei paslaugų firmos;
• teikti ne prekių pavidalo paslaugas (ištekliai – savanoriški namų ūkių inašai ir patarnavimai), pvz.: ivairios privačios istaigos, labdaringos organizacijos, arba pelno nesiekiančios organizacij os;
• paskirstyti pajamas (ištekliai – tiesioginiai ir netiesioginiai mokesčiai), pvz., valstybės administracijos centriniai organai ministerijos, departamentai, savivaldybės, socialinio draudimo istaigos;
• . finansuoti (ištekliai – lėšos, gaunamos pagal sutartis su investitoriais ir už atliekamas finansines operacijas), pvz., bankai; • apdrausti, tai yra garantuoti apmokėjimą, kilus rizikai, pvz., ivairios draudimo bendrovės;
• vartoti (ištekliai – atlyginimas ir iplaukos, gaunamos IS kitų sektorių, pajamos už savos gamybos produktus ar patarnavimus), pvz., namų ūkiai (ir individualios imonės).
Namų ūkiais laikoma šeima ar kelios seImos, taip pat kartu gyvenantys ir bendrą biudžetą turintys giminaičiai, arba kartu gyvenantys ir bendru biudžetu susieti asmenys (nors ir ne giminaičiai) .
Statistikos departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės pagal šiuos ir kitus kriterijus visą ūkį skirsto taip:
Nuo verslo organizavimo formos pasirinkimo priklauso tiek įmonės steigimo procesas (jo trukmė ir lėšų sąnaudos), tiek turimų finansinių, intelektinių bei darbo jėgos resursų panaudojimas. Nuo 2001 m. liepos 1 d. iš esmės pasikeitė pagrindiniai įmonių veiklą reglamentuojantys teisės aktai: įsigaliojo naujas Akcinių bendrovių įstatymas bei naujas Civilinis kodeksas, kuriame (Antrojoje Civilinio kodekso knygoje) yra visiškai naujų bei kartais prieštaraujančių kitiems įstatymams normų, neįprastų sąvokų.
LR Įmonių įstatyme nurodomi tokie privatieji juridiniai asmenys, galintys veikti Lietuvos Respublikoje:
individualios (personalinės) įmonės;
tikrosios ūkinės bendrijos;
komanditinės (pasitikėjimo) ūkinės bendrijos;
akcinės bendrovės, uždarosios akcinės bendrovės ir investicinės bendrovės;
žemės ūkio bendrovės;
kooperatinės bendrovės (kooperatyvai).
2. Naudojantis įmonių įstatymais, užpildykite įmonės pasirinkimo lentelę. Įvardinkite požymius, kuriais jos skiriasi:
| Įmonės rūšys | ||||||
| IĮ | ŪB | UAB | Ūkininko ūkis | ŽŪB | Kooperatyvas | |
| 1. Įmonės samprata | ||||||
| 2. Įstatymas, reglamentuojantis įmonės veiklą | „LR IĮ įstatymas“ | „LR ŪB įstatymas“ | „LR UAB įstatymas“ | „LR ŪŪ įstatymas“ | „LR ŽŪB įstatymas“ | LR Kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) įstatyme |
| 3. Nuosavybės forma | Asmeninė | Bendra dalinė nuosavybė | Įstatinis kapitalas padalintas į dalis, vadinamas akcijomis | Asmeninė | Piniginiai pajai | Pajus gali būti piniginis, intelektinis, vertybiniai popieriai arba kitas turtinis indėlis, išskyrus žemę |
| 4. Minimalus įstatinis kapitalas | Nėra nustatytas | Nėra nustatytas | 10 000 | Nėra nustatytas | Nustato narei. | Nuosavo kapitalo turi užtekti įstatuose numatytai veiklai plėtoti. |
|
5. Turtinės atsakomybės laipsnis:
a) ribotos b) neribotos |
b | b | a | b | a | a |
|
6. Savininkų skaičius:
a) min. b) maks. |
min | 2-20 | Iki 100 | min | Min 3 | Ne mažiau kaip penki fiziniai arba fiziniai ir juridiniai asmenys. |
|
7. Valdymas:
a) vienasmenis b) kolegialus |
a | b | b | a | b | b |
|
8. Privalomi valdymo organai:
a) stebėtojų taryba b) valdyba c) visuot. Akcininkų susirinkimas e) kita |
nėra | e | b | nėra | c | b; c |
|
9. Apskaita:
a) supaprastinta b) pilna |
a | a | b | a | b | b |
|
10. Mokesčių tarifai:
a) didesni b) mažesni |
a | b | a | b | b | b |
|
11. Steigimo tvarka:
a) paprasta b) sudėtinga c) labai sudėtinga |
a | b | c | a | c | c |
| 12. Egzitavimo trukmė (ribota, neribota) | ribota | neribota | neribota | ribota | neribota | neribota |
Sudarykite palyginamąją lentelę, atspindinčią visų rūšių verslo imonių privalumus ir trūkumus. lšanalizuokite lentelės duomenis ir jvardykite kokiais atvejais tikslingiausia steigti kiekvieną iš jų.
| Įmonių rūšis | Pliusai | Minusai |
| Individualios (personalinės) įmonės | Smulkaus verslo pradžiai tokios įmonės steigimas yra geriausias sprendimas. Įstatymai nereikalauja jokio minimalaus pradinio kapitalo, todėl verslą įmanoma pradėti turint gerą idėją bei nedideles pradines lėšas. Individualioje (personalinėje) įmonėje galima dirbti neįdarbinant kitų darbuotojų, t.y., tokioje įmonėje gali dirbti net vien tik savininkas ir jo šeimos nariai. Pažymėtina ir tai, kad individualios (personalinės) įmonės apskaitai keliami nedideli reikalavimai – taikoma sutrumpinta finansinė atskaitomybė. Jeigu individualių (personalinių) įmonių vidutinis sąrašuose esančių darbuotojų skaičius neviršija 10 žmonių ir metinės pajamos neviršija 500 tūkstančių litų, apmokestinamasis pelnas apmokestinamas taikant 13 procentų mokesčio tarifą. |
Nusprendęs steigti tokios rūšies įmonę, būsimasis verslininkas turi įsisąmoninti, kad teks dirbti tik pelningai, nes jeigu įmonės prievolėms įvykdyti neužteks įmonės turto, už jas savo turtu atsakys savininkas (savininkai). Be to, Lietuvoje individualioms (personalinėms) įmonėms dažnai yra sudėtingiau gauti banko paskolą veiklos plėtrai. Blogiausia, kad nuo 2002 metų sausio 1 dienos individualių įmonių savininkų pajamos apmokestintos Sodros mokesčiu. Numatomas mokesčio tarifas – 15 proc. nuo pelno. |
| Tikrosios ir komanditinės ūkinės bendrijos |
galimybė sujungti kelių asmenų lėšas į bendrą dalinę nuosavybę. Tokia nuosavybės forma yra stiprus psichologinis akstinas sutelkti visus pajėgumus bendram tikslui – įmonės pelnui pasiekti. Pažymėtina, kad ūkinėje bendrijoje gali būti vedama supaprastinta buhalterinė apskaita. Tokiomis pačiomis sąlygomis, kaip ir individualiai (personalinei) įmonei, ūkinei bendrijai taikoma pajamų mokesčio lengvata. |
Tikrųjų narių neribota turtinė atsakomybė pagal bendrijos prievoles. |
| Žemės ūkio bendrovės | Asmeniui, pasiryžusiam pradėti tokią veiklą, yra gana daug papildomų lengvatų mokesčių srityje, taip pat papildomos finansavimo galimybės. Verslo pradžiai ypatingai svarbi žemės ūkio verslo patirtis ir protingas pradinių investicijų paskirstymas. | Žemės ūkio veikla dėl užsienio rinkų reikalavimų produktų kokybei ir Lietuvoje vyraujančių žemės ūkio veiklos standartų yra gana rizikingas verslas. Žemės ūkio bendrovės nemoka pelno ir nekilnojamojo turto mokesčių bei nedaro atskaitymų į kelių fondą. Be to, žemės ūkio veikla besiverčiantys asmenys gali pretenduoti į finansinę paramą iš specialios Europos Sąjungos SAPARD programos. |
| Kooperatinė bendrovė | Ribotos civilinės atsakomybės juridinis asmuo. Neatsako už savo narių prievoles, nesusijusias su kooperatinės bendrovės veikla. Kooperatinės bendrovės nuosavo kapitalo turi užtekti įstatuose numatytai veiklai plėtoti. | Įstatymas nereglamentuoja kooperatinės bendrovės narių pajaus dydžio (jo dydis nurodomas įstatuose). |
| Akcinės bendrovės | Svariausias argumentas pasirenkant verslui šią įmonės rūšį – bendrovė yra ribotos civilinės atsakomybės juridinis asmuo. Svarbu ir tai, kad tokia verslo organizavimo forma (ypač atvirojo tipo akcinės bendrovės) ypač palanki siekiant pritraukti papildomas lėšas verslui vystyti. Bendrovės steigėjais gali būti Lietuvos Respublikos ir kitų valstybių fiziniai ir juridiniai asmenys, kurie būtinai turi įsigyti steigiamos bendrovės akcijų. |
Uždarosios akcinės bendrovės minimalus įstatinis kapitalas turi būti ne mažesnis kaip 10.000 litų, o akcinės bendrovės – ne mažesnis kaip 150.000 Lt.
Sudetinga buhalterija ir įsteigimas. |
4. Kokių įmonių rūšys aprašytos pavyzdyje?
f) Įmonėje dirba 10 samdomų darbuotojų. Savininkai yra tys. Du iš jų už įmonės prievoles atsako visu savo turtu. (ŪB)
g) Įmonė atlieka vandens vamzdynų priežiūrą. Įmonėje dirba 25 darbuotojai. Akcininkų susirinkime savivaldybė, kuriai priklauso 70 proc. akcijų, nusprendė padidinti darbo apimtį. (UAB).
h) Įmonės visi trys savininkai solidariai atsako už įmonės veiklos padarinius visu savo turtu. (ĮI)
i) Įmonę įsteigė vienas asmuo. Jam priklauso visos akcijos. Įmonę valdo direktorių taryba. Joje dirba iš visur darbuotojų. (AB)
j) Savininkas pasamdė 18 darbuotojų. Įmonė užsiima gamybine veikla. Jos apyvarta per metus 50 000,-Lt. (Kooperacinė bendrovė).
5. Sudarykite palyginamąją lentelę, atspindinčią įmonės registracijos dokumentus.
| Dokumentai | IĮ | TŪB | KŪB | UAB | ŪK. ŪKIS |
| 1. Duomenys apie įmonę – pagal formą (pavadinimas, adresas, veiklos pobūdis, numatomas ūkinės veiklos laikotarpis) | + | + | + | + | + |
| 2. Prašymas registruoti įmonę | + | + | + | + | + |
| 3. Pažyma apie įmonės patalpų suteikimą ūkinei veiklai | + | + | + | + | + |
| 4. Pažyma apie patalpų suteikimą ūkinei veiklai | + | + | + | + | + |
| 5. Leidimas (licencija) užsiimti tam tikra veikla |
Priklauso nuo veiklos pobūdžio |
||||
| 6. Ekologinis pasas (leidimas) užsiimti tam tikra veikla |
Tam tikroms rūšims |
||||
| 7. Prašymas registrų centrui suteikti įmonės pavadinimą F. JAR-5 | +- | + | + | + | – |
| 8. Asmeninis dokumentas | + | + | + | + | + |
| 9. Steigiamojo susirinkimo protokolas ir jo priedai | – | – | – | + | – |
| 10. Dokumentai, patvirtinantys duomenis apie steigėjus, valdymo organus | + | + | + | + | + |
| 11. Bendrijos jungtinės veiklos sutartis | + | + | + | + | + |
| 12. Steigimo sutartis (steigimo aktas arba jų nuorašai) | – | – | – | + | – |
| 13.Bendrovės įstatai | – | – | – | + | – |
| 14. Įmonės nuostatai | + | – | – | – | – |
| 15. Žemės nuosavybės (nuomos) dokumentų kopijos | – | – | – | – | + |
| 16. Ūkio narių su jų parašais sąrašas | – | – | – | – | + |
Individualios (personalinės) įmonės
Individuali (personalinė) įmonė pagal LR CK Antrosios knygos terminologiją apibrėžtina kaip privatusis, neribotos civilinės atsakomybės juridinis asmuo. Šios rūšies įmonė nuosavybės teise gali priklausyti vienam fiziniam asmeniui arba keliems fiziniams asmenims (sutuoktiniams) bendrosios jungtinės nuosavybės teise. Individualią (personalinę) įmonę nuosavybės teise gali turėti taip pat juridiniai asmenys – negamybinės organizacijos (nesiekiantys pelno juridiniai asmenys).
Smulkaus verslo pradžiai tokios įmonės steigimas yra geriausias sprendimas. Įstatymai nereikalauja jokio minimalaus pradinio kapitalo, todėl verslą įmanoma pradėti turint gerą idėją bei nedideles pradines lėšas. Individualioje (personalinėje) įmonėje galima dirbti neįdarbinant kitų darbuotojų, t.y., tokioje įmonėje gali dirbti net vien tik savininkas ir jo šeimos nariai.
Pažymėtina ir tai, kad individualios (personalinės) įmonės apskaitai keliami nedideli reikalavimai – taikoma sutrumpinta finansinė atskaitomybė. Jeigu individualių (personalinių) įmonių vidutinis sąrašuose esančių darbuotojų skaičius neviršija 10 žmonių ir metinės pajamos neviršija 500 tūkstančių litų, apmokestinamasis pelnas apmokestinamas taikant 13 procentų mokesčio tarifą.
Tačiau ši įmonių rūšis turi ir trūkumų. Nusprendęs steigti tokios rūšies įmonę, būsimasis verslininkas turi įsisąmoninti, kad teks dirbti tik pelningai, nes jeigu įmonės prievolėms įvykdyti neužteks įmonės turto, už jas savo turtu atsakys savininkas (savininkai). Be to, Lietuvoje individualioms (personalinėms) įmonėms dažnai yra sudėtingiau gauti banko paskolą veiklos plėtrai.
Blogiausia, kad nuo 2002 metų sausio 1 dienos individualių įmonių savininkų pajamos apmokestintos Sodros mokesčiu. Numatomas mokesčio tarifas – 15 proc. nuo pelno.
Tikrosios ir komanditinės ūkinės bendrijos
Pagrindinis tikrųjų ir komanditinių (pasitikėjimo) ūkinių bendrijų veiklą reglamentuojantis teisės aktas yra LR Ūkinių bendrijų įstatymas. Ūkinė bendrija apibrėžiama kaip kelių fizinių ar juridinių asmenų, taip pat fizinių ir juridinių asmenų jungtinės veiklos sutartimi įsteigta įmonė komercinei-ūkinei veiklai vykdyti, sujungus jų turtą į bendrąją dalinę nuosavybę. Bendrijoje gali būti nuo 2 iki 20 narių. Ūkinė bendrija LR Civilinio kodekso Antrojoje knygoje apibūdinama kaip privatusis neribotos civilinės atsakomybės juridinis asmuo.
Ūkinė bendrija gali būti dviejų formų – tikroji ūkinė bendrija arba komanditinė (pasitikėjimo) ūkinė bendrija.
Tikrąją ūkinę bendriją sudaro tikrieji nariai. Tikrųjų narių turtas nėra atskirtas nuo bendrijos turto, taigi jos nariai atsako solidariai visu savoturtu pagal bendrijosprievoles. Ieškinį bendrijos nariams galima pareikšti netgi ir po bendrijos likvidavimo ar jungtinės veiklos sutarties pakeitimo bei atnaujinimo įregistravimo vietos savivaldybėje.
Komanditinėje (pasitikėjimo) ūkinėje bendrijoje be tikrųjų narių yra ir nariai komanditoriai. Tikrųjų narių padėtis komanditinėje (pasitikėjimo) ūkinėje bendrijoje yra tokia pati, kaip ir tikrojoje ūkinėje bendrijoje. Nariai komanditoriai atsako už bendrijos prievoles tik tokia apimtimi, kiek tai numatyta jungtinės veiklos sutartimi.
Jeigu jungtinė veiklos sutartis nenumato kitaip, nariai komanditoriai atsako tik tuo savo turtu, kurį jie perdavė arba turėjo perduoti komanditinei ūkinei bendrijai. Taip pat nariai komanditoriai neturi tikriesiems nariams priskirtinos bendrijos atstovavimo teisės. Komanditinėje (pasitikėjimo) ūkinėje bendrijoje turi būti bent vienas tikrasis ir bent vienas narys komanditorius.
Pagrindinis privalumas, išskiriantis ūkinę bendriją iš kitų įmonės rūšių, yra galimybė sujungti kelių asmenų lėšas į bendrą dalinę nuosavybę. Tokia nuosavybės forma yra stiprus psichologinis akstinas sutelkti visus pajėgumus bendram tikslui – įmonės pelnui pasiekti.
Pažymėtina, kad ūkinėje bendrijoje gali būti vedama supaprastinta buhalterinė apskaita. Tokiomis pačiomis sąlygomis, kaip ir individualiai (personalinei) įmonei, ūkinei bendrijai taikoma pajamų mokesčio lengvata. Trūkumas – tikrųjų narių neribota turtinė atsakomybė pagal bendrijos prievoles.
Žemės ūkio bendrovės
Žemės ūkio bendrovės steigimą ir veiklą reglamentuojančios pagrindinės nuostatos pateiktos LR Žemės ūkio bendrovių įstatyme. Žemės ūkio bendrovė apibūdinama kaip privatus ribotos atsakomybės juridinis asmuo, kuriame pajamos per ūkinius metus už žemės ūkio produkciją ir suteiktas paslaugas žemės ūkiui sudaro daugiau kaip 50 procentų visų realizavimo pajamų. Žemės ūkio bendrovėje gali būti dviejų rūšių dalyviai – bendrovės nariai ir pajininkai. Minimalus žemės ūkio bendrovės dalyvių skaičius yra trys. Bendrovės pajininkai nuo bendrovės narių skiriasi tuo, kad jie neturi sprendžiamojo balso bendrovės narių susirinkime. Visų dalyvių turtas yra atskirtas nuo bendrovės turto.
Žemės ūkio veikla dėl užsienio rinkų reikalavimų produktų kokybei ir Lietuvoje vyraujančių žemės ūkio veiklos standartų yra gana rizikingas verslas. Verslo pradžiai ypatingai svarbi žemės ūkio verslo patirtis ir protingas pradinių investicijų paskirstymas. Tačiau asmeniui, pasiryžusiam pradėti tokią veiklą, yra gana daug papildomų lengvatų mokesčių srityje, taip pat papildomos finansavimo galimybės.
Žemės ūkio bendrovės nemoka pelno ir nekilnojamojo turto mokesčių bei nedaro atskaitymų į kelių fondą. Be to, žemės ūkio veikla besiverčiantys asmenys gali pretenduoti į finansinę paramą iš specialios Europos Sąjungos SAPARD programos.
Kooperatinė bendrovė
Kooperatinė bendrovė (kooperatyvas) LR Kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) įstatyme apibrėžiama kaip grupės fizinių arba fizinių ir juridinių asmenų (kitaip tariant, kooperatyvo narių) savanoriškai įsteigtas ribotos civilinės atsakomybės juridinis asmuo, kurio kapitalas ir narių sudėtis yra kintama ir kuris yra skirtas narių ekonominiams, ūkiniams ir socialiniams poreikiams tenkinti bei veikiantis narių iniciatyva ir rizika.
Kooperatinė bendrovė už savo prievoles atsako tik savo turtu ir neatsako už savo narių prievoles, nesusijusias su kooperatinės bendrovės veikla. Kooperatinę bendrovę gali sudaryti ne mažiau kaip penki fiziniai arba fiziniai ir juridiniai asmenys.
Įstatymas nereglamentuoja kooperatinės bendrovės narių pajaus dydžio (jo dydis nurodomas įstatuose), yra tik nustatyta, kad pajus gali būti piniginis, intelektinis, vertybiniai popieriai arba kitas turtinis indėlis, išskyrus žemę. Kooperatinės bendrovės nuosavo kapitalo turi užtekti įstatuose numatytai veiklai plėtoti. Beje, įstatymas numato apribojimus bendrovės steigimo procese dalyvauti užsienio fiziniams ir juridiniams asmenims.
Akcinės bendrovės
Labiausiai paplitusi įmonių rūšis Lietuvoje yra uždaroji akcinė bendrovė. Šios įmonės rūšies bei akcinės bendrovės steigimą, veiklą bei pasibaigimą reglamentuoja LR Akcinių bendrovių įstatymas. Bendrovė – tai privatusis, ribotos civilinės atsakomybės juridinis asmuo, kurios įstatinis kapitalas padalintas į dalis, vadinamas akcijomis. Bendrovės turtas yra atskirtas nuo akcininkų turto. Akcininkai pagal bendrovės prievoles atsako tik ta suma, kurią jie privalo įmokėti už akcijas.
Įstatymas nustato reikalavimus minimaliam įstatiniam akcinės bendrovės kapitalui: uždarosios akcinės bendrovės minimalus įstatinis kapitalas turi būti ne mažesnis kaip 10.000 litų, o akcinės bendrovės – ne mažesnis kaip 150.000 Lt.
Nuo 2001 m. liepos 1 d. įsigaliojęs LR Akcinių bendrovių įstatymas pakeitė maksimalų uždarosios akcinės bendrovės akcininkų skaičių – dabar uždarosios akcinės bendrovės akcininkų skaičius gali siekti 100. Akcinės bendrovės akcijos, skirtingai nei uždarosios akcinės bendrovės akcijos, gali būti platinamos viešai per vertybinių popierių biržas.
Bendrovės steigėjais gali būti Lietuvos Respublikos ir kitų valstybių fiziniai ir juridiniai asmenys, kurie būtinai turi įsigyti steigiamos bendrovės akcijų.
Akcinės ir uždarosios akcinės bendrovės sudaro labai ženklią Lietuvoje registruotų įmonių dalį. Tokį šios įmonių rūšies populiarumą galima paaiškinti ne viena priežastimi. Svariausias argumentas pasirenkant verslui šią įmonės rūšį – bendrovė yra ribotos civilinės atsakomybės juridinis asmuo. Tai reiškia, kad akcininkas atsako tik ta pinigų suma, kurią jis įnešė už akcijas. Taigi asmuo, turintis įstatymo reikalaujamą minimalaus įstatinio kapitalo dydžio pinigų sumą, nerizikuodamas savo ir savo šeimos gerove (kaip yra personalinės įmonės atveju), gali pradėti verslą, įsteigdamas uždarąją akcinę bendrovę.
Nusprendus pradėti verslą su keliais partneriais, ši verslo organizavimo forma taip pat laikoma palankiausia dėl civilinės atsakomybės atribojimo bei dėl sprendimų bendrovės esminiais klausimais priėmimo mechanizmo. Kiekviena akcija suteikia vieną balsą, todėl lemiamą sprendimų galią visuotiniame akcininkų susirinkime turės daugiausiai akcijų įsigijęs asmuo. Žinoma, atvirosiose akcinėse bendrovėse gali būti sunku sutelkti sprendimų priėmimo galią dėl neribojamos akcijų prekybos vertybinių popierių rinkoje.
Svarbu ir tai, kad tokia verslo organizavimo forma (ypač atvirojo tipo akcinės bendrovės) ypač palanki siekiant pritraukti papildomas lėšas verslui vystyti.