Makroekonomika - Mokslas.net

Makroekonomika ir jos problemos

1. Kas yra makroekonomika?

Makroekonomika – mokslas, tiriantis ekonomiką kaip visumą, jos funkcionavimo principus. Jos elementai grupuojami į visumą, atspindinčią ekonominės veiklos rezultatus (dažniausiai per metus). Makroekonomika – ekonomikos disciplina, nagrinėjanti ekonominę sistemą kaip visumą arba sustambintus jos sektorius.

2. Kokius reiškinius nagrinėja makroekonomika?

nagrinėja ekonomiką kaip visumą. Makroekonomikos objektas nagrinėja- ekonomikos politikos tikslus ir priemones; nacionalines pajamas ir jų apskaitą; fiskalinę(biudžetinę) politiką; pinigus, bankus, monetarinę politiką; ekonominio augimo teorijas; nedarbą, infliaciją; tarptautinę prekybą, tarptautinius finansus.

3. Kokie yra makroekonomikos tikslai?

Makroekonomikos tikslas – ekonominių procesų aiškinimas, ūkio raidos prognozavimas bei ekonominės politikos tobulinimas.

4. Kuo skiriasi klasikinis ir keinsistiskasis požiūriai i ekonomika?

Keinsistiskasis požiūris:

1. Vertybinių popierių pirkimas laisvojoje rinkoje dažniausiai sumažina palūkanų normą.
2. Žemesnė palūkanų norma skatina verslininkus daugiau investuoti. Tada yra pigiau skolintis pinigų pirkti naujus įrenginius bei statyti naują gamyklą.
3. Didesnė paklausa investicijoms turės didesnį poveikį visuminei paklausai ir nacionaliniam produktui.
Pagal Keynes`ą pinigų paklausa yra elastinga palūkanoms; esant blogai konjunktūrai paklausa pinigams gali netgi būti tobulai elastinga palūkanoms.

Klasikinis požiūris:

Nacionalinio produkto samprata ir jo apskaičiavimo problemos

5. Kas yra nacionalinis produktas ir nacionalines pajamos?

Nacionalinis produktas (NP) – tai pinigais išreikšta vertė prekių ir paslaugų, kurias pagamina šalis per tam tikrą laikotarpį (dažniausiai per metus).

Kadangi skaičiuojant BVP yra atsižvelgiama tik vidaus gamybos sąskaita gautas pajamas, BVP neapima visų šalies pajamų gautų iš visų šaltinių – kai kurios pajamos, gautos užsienyje, gali atitekti šalies gyventojams, o kai kurios pajamos, gautos šalyje, gali atitekti nerezidentams. Bendrosios nacionalinės pajamos apibūdinamos kaip BVP atėmus pajamas, sumokėtinas nerezidentams, ir pridėjus pajamas, gautas iš užsienio, arba kaip BVP plius grynųjų pajamų (NY) iš užsienio vertė.

GNY = BVP + NY

6. Kodėl transferiniai išmokėjimai neįskaitomi i NP verte?

Iš vyriausybinių išlaidų, apskaitomų kaip BNP dalis, turi būti eliminuoti neatlygintini (transferiniai) išmokėjimai, nes jie nepadidina nacionalinio produkto.

7. Kodel nustatant nacionalinio produkto verte, reikia suskaičiuoti galutiniu produktu verte?

8. Kas yra bendrasis nacionalinis produktas, bendrasis vidinis produktas, grynasis nacionalinis produktas, realusis bendrasis nacionalinis produktas?

BNP (Gross Nacional Product) – yra bendra galutinių produktų (prekių ir
paslaugų), pagamintų šalies ūkyje per tam tikrą laiką (pvz. metus) suma,
išreikšta einamosiomis kainomis.

BVP – tai šalyje sukurtų baigtinių ekonominių gėrybių piniginių verčių suma, išskaitant pajamas, gautas iš investicijų užsienyje ir pridedant toje šalyje užsieniečiams priklausomas investicines pajamas“

Grynasis nacionalinis produktas (GNP) – tai rodiklis, kuris yra gaunamas iš Bendro nacionalinio produkto (BNP) apimties minusavus amortizacinius atskaitymus.

Realusis BNP (real) – perskaičiuotas nominalusis BNP
atsižvelgiant į kainų lygio pasikeitimo tempą arba visų baigtinių
prekių/paslaugų, pagamintų per tam tikrą laiką (metus) suma
palyginamosiomis kainomis.

9. Ką vadiname vartojimo kainų indeksu ir kaip jis apskaičiuojamas?

Vartotojų (vartojimo) kainų indeksas (VKI) – rodiklis, kuris padeda įvertinti prekių ir paslaugų, kurias įsigyja ir kurias suvartoja gyventojai, kainų lygio pokyčius laiko aspektu. VKI skaičiuoti naudojama Laspeyres formulė.

VKI = ∑(TKP*IKP*S)

TKP – trumpalaikių kainų pokyčio rodiklis; IKP – ilgalaikių kainų pokyčio rodiklis; S – piniginių išlaidų dalis prekių pirkimui.

10. Apibrėžkite BNP kainų defliatorių

BVP(BNP) defliatorius yra indeksas, kuriuo matuojamas vidutinis šalies produkcijos kainų lygis palyginus su baziniais metais, todėl BVP defliatoriaus atspindi visų šalies prekių ir paslaugų kainų didėjimo tempą ekonomikoje.

11. Kaip apskaičiuojamas BNP vienam gyventojui ir ką sis rodiklis parodo?

BNP skaičiavimas – sudėtinga procedūra. Skaičiavimo rezultatai labai priklauso nuo to, kokia metodika yra naudojama. Dažniausi metodai:

einamojo valiutų kurso metodas,
valiutos skaičiuoklė ir jos patogumas,
paritetinės perkamosios galios metodas.

Neretai BNP vienam gyventojui laikomas patikimiausias šalies sėkmės, turto ir ekonomikos pajėgumo rodikliu. Tačiau, tai matyt, tai nėra itin tiksli tiesa. Svarbiausia priežastis labai paprasta: BNP parodo pajamas, bet ne turtą. Kitaip sakant, parodo kiek naujų gėrybių sukuriama per metus, bet nerodo kiek jų jau turime. O juk pajamos ir turtas – skirtingi dalykai.

12. Kokios problemos iškyla, nustatant BNP ir BVP?

Skaičiuojant BNP kyla problema, kaip jį susumuoti, juk dalis prekių ir paslaugų tinkamos galutiniam vartojimui(gaunami pakartojimai-vienai įmonei galutinė produkcija yra žaliava kitai įmonei). Vadinasi sumuojant nacionalinį produktą pagal įmonių pagamintą metinę produkciją, reikia neskaičiuoti tarpinio produkto(kurį sudaro:žaliavos, medžiagos, kuras, elektros energija, pusgaminiai pirkti iš kitų įmonių).

BVP skaičiavimo problemos
Nors BVP duomenys plačiai naudojami šalies gyventojų gerovei matuoti, dėl keleto priežasčių šie duomenys nėra visai tikslūs. Pagrindinės paklaidų priežastys yra šios:
• Kai kurie produktai yra netiksliai įvertinami, kadangi jais neprekiaujama rinkoje. Tokių produktų pavyzdys yra vyriausybės paslaugos – švietimas, socialinės paslaugos.
• Sunku teisingai apskaičiuoti prekių kokybės pagerėjimą. Pavyzdžiui, nors kompiuterių, televizijos ir automobilių kokybė pagerėjo, jų kainos sumažėjo.
• Pereinamuoju laikotarpiu privačioji gamyba nėra visiškai užregistruojama. Ekonomika kinta taip greitai, kad tradicinė statistika nepajėgi vytis.
• Šešėlinė ekonomika – vengdami mokesčių ar siekdami apeiti kitus įstatymus žmonės slepia sandorius, nors jie ir yra legalūs, todėl gali būti, kad didelė ūkinės veiklos dalis nepatenka į BVP skaičiavimus.

Cikliniai svyravimai

13. Paaiškinkite ekonomikos augima ir gamybini pajeguma

Ekonomikos augimas – tai pastovus ūkio gamybinio pajėgumo kilimas, pasireiškiantis nacionalinio produkto (pajamų) apimties didėjimu

14. Kas yra cikliniai svyravimai ir verslo ciklas?

Cikliniai svyravimai yra kitokie negu sezoniniai, jie yra ilgalaikiai ir nereguliarūs. Šiuos svyravimus lemia ekonominės jėgos, kurios yra šalies ūkio viduje ir yra bendro ekonominio gyvenimo dalis

Jei kuriam nors procesui nebūdingi sezoniniai svyravimai, arba juos eliminuojame, jis anaiptol nesirutulios tolygiai,
remdamasis savo ilgalaike tendencija. Daugumos procesų parametrai nuolat kinta, tačiau bendra tendencija lieka. Tie pokyčiai nėra atsitiktiniai, nereguliarūs, jie susiklosto į sistemingą, reguliarų, pasikartojančios konfigūracijos judėjimą. Ekonominio pakilimo metai pertraukiami bendros ūkinės padėties santykiniu ir absoliučiu pablogėjimu, šį dėsningai pakeičia naujas ūkio aktyvumo pakilimas. Tokie svyravimai vadinami cikliniais. Nuolatiniai nacionalinio produkto gamybos ir vartojimo pakilimai ir
atoslūgiai jo ilgalaikės tendencijos rėmuose, pašalinus sezoniškumo apraiškas, vadinami verslo ciklais.

15. Apibrėžkite ciklo stadijas (fazes)

Krize, pagyvėjimas, viršūne, nuosmukis

16. Kokios cikliniu svyravimu priežastys?

Galimos priežastys – vėlgi, yra daug teorijų, aiškinančių verslo ciklo priežastis. Kai kurios jų – tokios kaip technologinės inovacijos (pavyzdžiui, geležinkeliai, automobiliai ir kompiuteriai, skatinantys augimą) arba politiniai įvykiai (karai, OPEC naftos kainų kilimas ir t.t.) – nesugeba paaiškinti, kodėl verslo ciklai atsiranda laikais, kurių metu nebūna tokių inovacijų ar politinių sukilimų. Kitos teorijos – tokios kaip monetariniai paaiškinimai, kurie priskiria kredito augimą ir mažėjimą
cikliniams svyravimams, demografinės teorijos (didelis gimstamumo bumas sekęs stagnacinį ekonominį senstančios populiacijos periodą) – yra iš dalies tikėtinos. Galima priežastis – greičiausiai geresnis verslo ciklų paaiškinimas randamas disbalanse ir dislokacijoje tarp gamybos ir vartojimo
17.Apibrezkite nelegalios (seselines) ekonomikos samprata ir juodąją rinka

Šešėlinė arba neapskaitoma ekonomika – tai ekonomika, apimanti įstatymams prieštaraujančią veiklą arba nusikalstamas veikas, kai vengiama mokėti mokesčius.

Juodoji rinka – tai rinka,
kurioje kainos viršija legaliai nusistatytą jų maksimumą. Kitaip tariant, juodoji rinka yra neoficiali rinka, kurioje prekių ir paslaugų kainos skiriasi nuo legaliai egzistuojančių {paprastai esti didesnės); toji rinka dažniausiai atsiranda tada, kai vyriausybė nustato mažesnę nei pusiausvyros norma prekės kainą, ir poto tenka įvesti normavimosistemą, kad būtų galima paskirstyti turimą pasiūlą tarp pirkėjų. Juodoji rinka – rinkos dalis, neįtraukiama į oficialiąją ekonominę statistiką, siekiant (nu)slėpti ūkinę veiklą, privalomą deklaruoti, vengiant mokesčių bei dėl kitų paskatų bei priežasčių.

Fiskaline politika

18. Kokia fiskalines politikos esme ir tikslai?

Kaip matome, fiskalinė politika yra ne kas kita, kaip biudžeto politika Jos bene pagrindinis klausimas yra biudžeto balansas.

Pagrindinis fiskalinės politikos tikslas yra nedarbo arba infliacijos panaikinimas.

19. Kokias žinote fiskalines politikos priemones?

Fiskalinė politika – tai vyriausybės sąmoningai vykdomas mokesčių ir išlaidų keitimas, siekiant paveikti realią nacionalinio produkto apimtį, užimtumą ir kontroliuoti infliaciją.

Pagrindinės fiskalinės politikos priemonės yra mokesčių arba vyriausybės išlaidų keitimas.

20. Valstybes biudžetas ir jo sandara

Valstybės biudžetas yra didžiausias centralizuotas valstybės fondas, per kurį akumuliuojama pagrindinė dalis lėšų, reikalingų valstybei deleguotoms funkcijoms finansuoti.

Valstybės biudžetas – tai metinė valstybės pajamų ir išlaidų sąmata. Valstybės biudžeto projektą rengia Lietuvos Respublikos finansų ministerija

Biudžeto sandara – tai biudžetinės sistemos, veikiančios pagal valstybės biudžetą reglamentuojančius įstatymus, organizavimas ir šios sistemos sudarymo principai.

Valstybės biudžetą sudaro du pagrindiniai skyriai – numatomos metinės valstybės pajamos ir išlaidos.

21. Kokiomis priemonėmis finansuojamas valstybes biudžeto deficitas?

Valstybės biudžeto deficitas gali būti dengiamas spausdinant pinigus – pertekline pinigų emisija, tačiau dėl perteklinių pinigų ir kainų kilimo ekspansinis poveikis gali būti trumpalaikis.

Demokratinės šalys biudžeto deficitą finansuoja parduodamos Vyriausybės vertybinius popierius: iždo vekselius.

22. Kas tau yra ir kaip veikia automatiniai stabilizatoriai?

AUTOMATINIAI STABILIZATORIAI yra ekonominis mechanizmas, kuris automatiškai keičia gamybos apimtį, reaguodamas į paklausos pokyčius, t.y. nei valstybė, nei privatus sektorius nedaro ekonomikai jokio poveikio. Šitaip veikdami, jie sušvelnina ciklinius svyravimus, t.y. stabilizuoja reprodukcijos procesą. Automatiniai stabilizatoriai yra: mokesčiai (asmenų pajamų mokestis, firmų pelno mokestis) ir transferiniai mokėjimai (pensijos, įvairios pašalpos).

Pinigai, bankai ir monetarine politika

23. Kas yra pinigai?

T. Mayer, J.S.Duesenberry, R.Z.Aliber knygoje „Pinigai, bankai ir ekonomika“ pateikia tokį pinigų apibrėžimą: Pinigai yra viskas, kas funkcionuoja kaip mainų tarpininkas, kaip vertės matas, kaip būsimų mokėjimų priemonė arba kaip labai likvidi kaupimo priemonė.

Dar vienas apibrėžimas skelbia, kad pinigai yra aukšto likvidumo finansinis turtas, paprastai priimamas mainais už prekes ir paslaugas ir atliekantis mainų priemonės, vertės mato arba apskaitos vieneto, atidėtų arba būsimų mokėjimų bei kaupimo priemonės funkcijas.

24. Kokios yra pinigu funkcijos?

1) mainų tarpininko,
2) vertės mato,
3) būsimų mokėjimų priemonės ir
4) labai likvidžios kaupimo priemonės.

25. Kas lemia pinigu verte?

Santykinis retumas. Žinome, kad visų prekių kaina yra jų paklausos išdava. Kuo retesnė prekė, tuo jos ribinis naudingumas vertinamas labiau ir tuo aukštesnė kaina, lygiai taip pat ir pinigų vertingumą lemia jų santykinis retumas. Jei pinigų pasiūla dėl papildomos emisijos didėja, pinigai praranda pasitikėjimą ir jie negali atlikti mainų priemonės funkcijos

26. Kas yra pinigu paklausa? Kokie pagrindiniai jos elementai?

Pinigų paklausa – tai pinigų kiekis, reikalingas ūkiniams sandoriams vykdyti, tai yra tarpininkauti visų pateiktų parduoti prekių ir paslaugų mainams.

Pinigų paklausa yra nominalioji ir realioji.
Nominalioji pinigų paklausa – grynų pinigų paklausa.
Realioji pinigų paklausa – tai nominaliųjų pinigų paklausos kiekis, padalytas iš kainų lygio.

27. Kodėl žmonės laiko grynus pinigus?

Žmonės laiko pinigus tik tuomet, kai jų nauda padengia kaštus. Pinigų laikymo naudą sudaro: 1) sandėrio motyvas, 2) atsargų (apsidraudimo) motyvas ir 3) turto motyvas.

28. Kas yra pinigu pasiūla ir kokie jos pagrindiniai elementai?

Pinigų pasiūla yra pinigai, konkrečiu momentu esantys ekonomikoje.

Pinigų pasiūla- tai ūkyje vartojamas pinigu kiekis, kuri sudaro pinigai apyvartoje ir indeliai taupomose ir einamose sąskaitose.

a) Valiuta arba visi popieriniai ir metaliniai pinigai esantys cirkuliacijoje;
b) Komerciniuose bankuose laikomi čekiniai indėliai neduodantys palūkanų;
c) Komerciniuose bankuose laikomi indėliai duodantys palūkanų;
d) Kelionės čekiai.

a) Sandėrio pinigai;
b) Taupymo indėliai;
c) Smulkūs terminuoti indėliai;
d) Pinigų rinkos indėliai;
e) Pinigų rinkos savitarpio fondai.

a) Pinigai plačiąja prasme;
b) Stambūs terminuoti indėliai;
c) Vidaus ir užsienio indėlininkų indėliai, kurie banke laikomi valiuta;

a) Pusiau pinigai arba netikri pinigai;
b) Valstybės vertybiniai popieriai;
c) Taupomosios obligacijos

29. Kokias funkcijas atlieka šalies Centrinis bankas?

1. centrinis bankas turi išimtinę pinigų emisijos teisę;

2. centriniame banke laikomos, kaupiamos ir tvarkomos Vyriausybės lėšos. Be to, jis tvarko valstybės skolą;

3. centrinis bankas naudoja įvairių pinigų pasiūlos kontrolės priemones ir tokiu būdu reguliuoja, kontroliuoja

pinigų pasiūlą šalyje;

4. centrinis bankas Vyriausybės pavedimu kaupia aukso ir užsienio valiutos atsargas;

5. jis Vyriausybės vardu vykdo nacionalinės valiutos kurso užsienio valiutų atžvilgiu politiką;

6. teikia patarimus Vyriausybei ekonominės politikos klausimu;

7. centrinis bankas yra bankų bankas. Jame yra kitų bankų sąskaitos. Per jį vykdomi tarpbankiniai atsiskaitymai;

8. jis yra finansų šaltinis. Jei kuriam nors komerciniam bankui iškyla problemų, centrinis bankas suteikia likvidumo

paskolą;

9. centrinis bankas vykdo kitų bankų priežiūrą.

30.Kokiais argumentais grindžiama šalies Centrinio banko nepriklausomybe?

a). Ekonominiais, b). Politiniais, c). Techniniais, d). Finansiniais

31. Kokias funkcijas atlieka bankai?

Banku funkcijos:

Priimti terminuotus ir neterminuotus indėlius ir lėšas į einamąsias ir kitokias sąskaitas;
Teikti ir imti kreditus;
Atlikti operacijas su mokamaisiais dokumentais ir vertybiniais popieriais;
Išduoti piniginius laidavimus, garantijas;
Priimti iš klientų vertybes, dokumentus ir saugoti savo saugyklose;
Teikti paslaugas, konsultacijas bankų veiklos klausimais
Lietuvos bankui leidus, vykdyti operacijas užsienio valiuta, pirkti ir parduoti brangiuosius metalus
Atlikti kitas kredito institucijos veiklos pobūdį atitinkančias operacijas

32. Kaip bankai skirstomi pagal nuosavybes formas ir veiklos pobudi?

Pagal nuosavybės formas bankai skirstomi į:
1. Akcinius bankus – bankus, kurių įstatinis banko kapitalas sukauptas iš atskirų dalininkų lėšų;
2. Kooperatinius bankus – bankus, apimančius smulkaus kredito draugijas, jungiančias savo narių – miesto ar kaimo gyventojų – indėlius ir iš sukauptų lėšų teikiančius jiems trumpalaikes paskolas;
3. Municipalinius bankus – miestų savivaldos organų nuosavybę; jie teikia miesto ūkio finansavimui ilgalaikius kreditus;
4. Valstybinius bankus – valstybės nuosavybę; jie atlieka emisijos ir komercijos bankų funkcijas;
5. Mišriuosius bankus – bankus, kurių akcijų dalį turi namų ūkiai, firmos bei valstybė;
6. Tarptautinius bankus – bankus atstovaujančius tarpvalstybiniams interesams.

33. Apibrėžkite dalinio rezervo principą

Tai šiuolaikines banku sistemos principas, pagal kuri faktiškai komerciniame banke esantis grynųjų pajamu kiekis sudaro tik nedidele visu banko indeliu dali. Privalomas dalinis rezervas nustatomas įstatymu ir paprastai laikomas centriniame banke, kaip atitinkamo komercinio banko depozitas. Įvairių rusiu depozitams nustatomas skirtingas privalomas rezervas.

34. Apibrėžkite skatinančia ir stabdančia monetarine politika

Skatinančioji monetarinė politika:
Vykdoma kai šalyje yra nedarbas, gamybos kritimas
Priemonės: CB perka obligacijas atviroje rinkoje,mažina privalomųjų rezervų normą beidiskonto normą
Poveikis: pinigų pasiūlaζ didėja, palūkanų norma mažėja, investicijos didėja, BVP auga
Stabdančioji monetarinė politika
Vykdoma kai šalyje yra infliacija
Priemonės: CB parduoda obligacijas, didina privalomųjų rezervų normą ir diskonto normą
Poveikis: pinigų pasiūla mažėja, palūkanų norma didėja, investicijos mažėja, infliacija mažėja

35. Kokie monetarines politikos privalumai ir trukumai?

Privalumai:
Greita ir lanksti. Palyginti su fiskaline politika, galiζ keistis greičiau;
Izoliuota nuo politikos.
Trūkumai:
Ciklinis asimetriškumas (labiausiai tikėtinas depresijos metu) – nėra garantijų kad bankai tikrai didins paskolų portfelį ir pinigų kiekis padidės;
Abejojamaζ ar monetarinė politika gali taip stipriai veikti investicija

36. Kaip veikia pinigu multiplikatorius?

Multiplikatorius – tai koeficientas, parodantis nacionalinio produkto pokyčio ir bendrųjų išlaidų elemento pokyčio santykį. Multiplikatoriaus esmė yra tai, kad investicijų padidėjimas sukelia grandininę reakciją pasireiškiančią papildomų pajamų bei vartojimo išlaidų didėjimu.

Multiplikatoriaus ypatybes:

Jo poveikis pasireiškia tik per tam tikrą laiką.

Jo poveikis ekonomikoje susidaro tiktai esant nepanaudotiems ištekliams. Jei tokių išteklių nėra tai NP ir produkto didėjimas bus infliacinis t.y. didės kainų sąskaita.

Nedarbas

37. Kas sudaro darbo jėgą?

Darbo jėgą sudaro visi dirbantys ir aktyviai ieškantys darbo

38. Apibrėžkite nedarbą. Ką vadiname bedarbiais?

Nedarbas – sudėtinga ekonominė ir socialinė problema, tiesiogiai ir stipriai veikianti tiek atskirus asmenis, tiek ir visą šalį.

Bedarbiai – darbingi asmenys, kurie neturi darbo, bet aktyviai jo ieško, registruodamiesi įdarbinimo įstaigose ar apskaitomi kitais būdais.

39. Kaip apskaičiuojamas nedarbo lygis?

Lietuvoje naudojami du nedarbo lygio apskaičiavimo būdai. Pirmasis, Lietuvos darbo biržoje, pradėtas taikyti nuo 1991 metų parodo, koks procentas darbingo amžiaus gyventojų yra užsiregistravęs teritorinėse darbo biržose. Antrasis, atliekamas Statistikos departamento, pagrįstas gyventojų užimtumo tyrimų duomenų, gautų naudojant Tarptautinės darbo organizacijos (TDO) pasiūlytą metodiką, analize, kuris pradėtas taikyti nuo 1997 metų.

Nedarbo lygis apskaičiuojamas kaip bedarbių procentinis dydis nuo bendro darbingų gyventojų (darbo išteklių) skaičiaus

40. Kuo skiriasi ir kaip tarpusavyje susiję atskiros nedarbo rūšys( tekamasis, struktūrinis, ciklinis ir sezoninis)?

Tekamasis nedarbas – tai trumpalaikis, neišvengiamas nedarbas Terminą „tekamasis” arba „frikcinis” nedarbas ekonomistai vartoja kalbėdami apie tokius darbuotojus, kurie ieško darbo arba tikisi jį greitai gauti artimiausioje ateityje.

Sezoniniai darbuotojai nedirba keletą mėnesių per metus savo noru. Tarp jų yra, pavyzdžiui, virėjų, padavėjų ar pardavėjų, kurie užsidirba gyvenimui vasaros ir žiemos kurortuose. Jų laikinasis nedarbas rudens ir pavasario laikotarpiais taip pat prisideda prie nedarbo statistikos.

Struktūrinis nedarbas — nedarbo forma, kurią sąlygoja gamybos techninio lygio augimas, kai esamoji dalies darbuotojų kvalifikacija neatitinka darbo paklausos (techninio lygio) reikalavimų.

Ciklinis nedarbas – nedarbas, sąlygojamas bendro ekonomikos nuosmukio. Tai gamybos mažinimo, nuosmukio laikotarpis, kai visuminė paklausa prekėms k paslaugoms mažėja, krinta užimtumas k nedarbas didėja. Dėl to ciklinis nedarbas kartais dar vadinamas nedarbu, sąlygojamu paklausos deficitu.

41. Ka vadiname natūraliu nedarbu?

Patį natūralų nedarbo lygį M.Friedmanas apibūdino, kaip nedarbo lygį, atitinkantį realias sąlygas esančias darbo rinkoje.

Natūralus lygis yra nedarbo lygis, kuris pasireikš, kai trumpu laikotarpiu neturės įtakos cikliniai faktoriai. Taip yra todėl, kad darbo užmokestis ir kainos susireguliuoja lėtai, o natūralus lygis gali būti traktuojamas kaip nedarbo lygis, kuris pasiekiamas, esant užtektinai laiko darbo užmokesčiui prisitaikyti prie darbo paklausos ir pasiūlos pusiausvyros. Tai priklauso nuo struktūrinių faktorių, charakterizuojančių darbo rinką ir paprastai besikeičiančių gana lėtai. Kadangi tam, kad pasireikštų cikliniai faktoriai reikia laiko, ekonominės politikos vykdytojams (kuriuos domina infliacijos lygis, kuris bus po 1-2 metų) natūralus lygis yra mažiau naudingas.

42.su kokiais sunkumais susiduriama nustatant nedarbo lygi šalyje?

43. Kokios ekonomines ir socialines nedarbo pasekmes?

PLIUSAI:

1. Formuojasi nuolatinis poreikis rūpintis savo kvalifikacija, branginama darbo vieta.
2. Teigiama įtaka darbo drausmei, darbo našumui, gaminamos produkcijos ar teikiamų paslaugų kokybei bei konkurencijai.
3. Noras įsigyti gretutinę specialybę, kad būtų daugiau galimybių įsidarbinti.
4. Nenoras būti ilgalaikiu bedarbiu gali paskatinti imtis verslo, į jį įtraukiant savo artimuosius (šeimos verslo formavimas).
5. Siekimas pritraukti tiesiogines užsienio investicijas, kad būtų daugiau galimybių gaminti konkurencingą produkciją bei užkariauti naujas jos realizavimo rinkas ir kad turėtume nuolatinį pajamų šaltinį- darbą.
6. Ne pirmo būtinumo prekių, ypač nekilnojamo turto, atpigimas arba bent nebrangimas dėl visuomenės narių perkamosios galios sumažėjimo.
7. Teritorinės migracijos padidėjimas: neturinčių

MINUSAI:

1. Baimė netekti socialinių garantijų: sveikatos draudimo, teisės į įvairias socialines išmokas ir pensinį aprūpinimą.
2. Dirbančių, ypač žemesnės kvalifikacijos pataikavimas darbdaviui.
3. Protekcionizmo įsigalėjimas įsidarbinant (pvz. darbo vietų pardavimas, kyšių už įdarbinimą ėmimas, giminaičių stūmimas į laisvas ar naujai steigiamas darbo vietas). Šis reiškinys ypač būdingas įstaigoms, turinčioms nuolatinių finansinių šaltinių.
4. Kvalifikuotos darbo jėgos “nutekėjimas” į užsienį.
5. Galimas spartesnis nusikalstamumo augimas, socialinių neramumų židinių formavimas didelio nedarbo zonose, kai kurių politinių partijų ir visuomeninių organizacijų manipuliacijos masių nuotaikomis.
6. Mažėja surenkamų įmokų į valstybės, savivaldybių ir Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetus.
7. Sparčiau formuojasi visuomenės sluoksnis, kuriuo nuolat turės rūpintis valstybė.
8. Daugėja darbo teritorinėms darbo biržoms ir miestų (rajonų) savivaldybių socialinės rūpybos skyriams.
9. Dėl sunkios šeimų materialinės padėties šalyje mažėja gimstamumas; sparčiau sensta visuomenė.
10. Smunka gyvenimo kokybė- ypač pensines išmokas gaunančių asmenų, nes toliau mažėja dirbančiųjų ir pensininkų santykis.
11. Daugėja nelankančių bendrojo lavinimo mokyklų vaikų.

44. Kuo skiriasi aktyvi ir pasyvi darbo rinkos politika?

Pasyvi darbo rinkos politika – tai valstybės priemonių pagalba reguliuojamas kompensacinis mechanizmas, bedarbystės atveju nustatomos kompensacijos sąlygos, formos, apimtis ir garantuojamas draudimas nuo nedarbo. Pasyvi darbo rinkos politika apima tokias priemones, kaip darbuotojų draudimą nuo nedarbo, nedarbo pašalpos sąlygų, jos dydžio nustatymą ir mokėjimą, kitokią materialinę paramą bedarbiui ir jo šeimai. Taigi, svarbiausias pasyvios politikos tikslas aprūpinti bedarbius pašalpomis ir kitokia materialine parama, užtikrinančia bedarbiui ir jo šeimai bent minimalų gyvenimo lygį.

Aktyvi darbo rinkos politika – tai kompleksas priemonių, didinančių bedarbių konkurentiškumą darbo rinkoje, padedančių jiems greičiau grįžti į aktyvią darbinę veiklą. Ji grindžiama principu, jog žmogus pats turi užsidirbti savo ir šeimos pragyvenimui, o valstybė sudaro prielaidas jo užimtumui: tarpininkauja įdarbinant, remia profesinį mokymą, savarankišką užimtumą ir pan.

Infliacija

45. Apibrėžkite infliacijos esme ir nurodykite jos formas

Infliacija – tai ne bet koks kainų kilimas, tai nėra tam tikrų prekių arba jų grupių kainų didėjimas. Infliacija reiškia, kad kyla bendras visų prekių ir paslaugų kainų lygis. Be to, tai ne vienkartinis kainų pakilimas, o nuolatos besitęsiantis reiškinys, trunkantis gana ilgai. Kai kurių prekių kainos net ir infliacijos sąlygomis gali išlikti nepakitusios (arba net gali sumažėti).

Pagal vietą infliacija gali būti lokalinė, pasireiškianti atskirose šalyse, ir pasaulinė, apimanti visas šalis arba šalių grupes.

Pagal reiškimosi pobūdį infliacija gali būti atvira ir paslėpta.

Pagal infliacijos mastą, arba intensyvumą, išskiriama šliaužiančioji, šuoliuojančioji infliacija ir hiperinfliacija

46. Kuo matuojamas infliacijos lygis?

Infliacijos tempams įvertinti dažniausiai pasitelkiami kainų indeksai. Tai visų šalies ūkyje pagamintų prekių ir paslaugų kainų pokyčių vidurkis per tam tikrą laiką.

Plačiausiai naudojamas vartotojų kainų indeksas – CPI. Jis skaičiuojamas tik vartojimo prekėms ir paslaugoms. Jį nustatant, atsižvelgiama į prekės ar paslaugos lyginamąjį svorį šeimos vartojimo išlaidose.

Infliacijos tempams įvertinti naudojamas ir bendrojo vidaus produkto defliatorius. Priminsime, kad jis parodo, kaip kinta visų šalies prekių ir paslaugų kainos. Jis tiksliau atspindi infliacinius procesus, nes apskaičiuojamas visoms BVPsudėtinėms dalims: vartojimo reikmenims, investicinėmsprekėms, eksporto prekėms. Tačiau BVP defliatorius dažniausiai apskaičiuojamas kartą per metus, nustatant realųjį BVP.

Infliacijos laipsniui įvertinti gali būti naudojama ir “taisyklė 70”. Ja remiantis, apskaičiuojamas laikas, per kurį kainos padvigubėja. “Taisyklės 70” esmė yra tokia: skaičius 70 dalijamas iš metinio infliacijos prieaugio tempo, išreikšto procentais. Vadinasi, jei kainos kasmet padidėja 10 proc., tai jos padvigubės per septynerius metus (70/10=7), jei jos kasmet kyla, pavyzdžiui, 5 proc., tai padvigubės per keturiolika metų (70/5=14).

47. Apibrėžkite laukiama infliacija ir nurodykite jos pasekmes

Laukiama infliacija tai tokia infliacija kuri buvo, yra ir bus.

Laukiama infliacija- tikėtina infliacija, į kurią atsižvelgiama ūkio subjektų lūkesčiuose ir elgesyje, jai žmonės daugiau ar mažiau būna pasirengę.

Tokios infliacijos pasėkmės bus:

a) Kontraktai sudaromi su numatomu infliacijos procentu;

b) Palūkanų norma koreguojama pagal infliaciją;

c) Darbo užmokesčio sutartys numato darbo užmokesčio didinimą pagal infliaciją;

d) Renta, nuoma taip pat brangsta pagal infliaciją;

e) Visos sutartys sudaromos numatant 5 % infliaciją.

48. Kokios netikėtos infliacijos pasekmes?

Netikėtos infliacijos pasėkmės yra skausmingesnės negu numatytos infliacijos padariniai.

Pagrindinės netikėtos infliacijos pasekmės pasižymi perskirstymo savybėmis. Tai reiškia, kad netikėti infliacijos tempų pokyčiai yra pajamų ir turto tarp įvairių ūkio subjektų, įvairių gyventojų grupių perskirstymo veiksnys. Galima tvirtinti, kad šioje situacijoje infliacija vienus “apmokestina” ,o kitiems teikia “subsidijas”, t.y. iš vienų atima, o kitiems prideda.

Dėl netikėtos infliacijos krinta didelės gyventojų dalies realusis darbo užmokestis.

Namų ūkių sektoriuje dėl netikėtos infliacijos poveikio pastebima turto perskirstymo iš vyresnių jauniesiems tendencija.

Dėl netikėtos infliacijos perskirstomos pajamos tarp skolintojų ir skolininkų. Laimi tie, kurie skolinasi pinigus ir pralaimi tie, kurie juos skolina: skolinti neapsimoka, nes gaunamos palūkanos nuvertėjusiais pinigais.

Iš netikėtos infliacijos visada pasipelno turto savininkai: jo kainos kyla. Visada pralaimi tie, kas gyvena iš darbo pajamų. Ypač skaudžiai infliacija “baudžia” žmones, kurie gauna fiksuotas pajamas – pensininkus, stipendininkus ir t.t.

49. Kokios priežastys sukelia infliacija?

Infliacija yra sudėtingo politikos ir ekonomikos sąveikos visuomenėje proceso išdava. Tokiame kontekste priežasties – pasekmės kalba lengvai tampa klaidinančia. Už kainų lygio kilimo slepiasi nesuskaičiuojamų firmų ir atskirų asmenų priimami įkainojimų sprendimai. Tam tikra prasme šie sprendimai yra tiesioginė infliacijos priežastis. Tačiau kainų keitimo sprendimai yra paremti rinkos signalais ir politine situacija šalyje. O šie, savo ruožtu, yra kitų priežasčių grandinės pasekmė. Kiekviena priežastis iškelia dar vieną ar daugiau gilesnių priežasčių, sukeliančių galutinę pasekmę. Dalis tokių priežasčių grandinių užsisuka į ciklą, ir pasekmė viename lygyje tampa priežastimi kitame. Todėl sukurti užbaigtą tokių ekonominių sąveikų modelį yra neįmanoma, o esant reikalui, tenka nuspręsti ties kuriais ryšiais tarp kintamųjų koncentruotis ir kiek giliai juos nagrinėti. Deja, niekada nebūna aišku kaip tai nuspręsti.

50. Kokios pagrindines antiinfliacijos priemones?

Antiinfliacinėje strategijoje svarbų vaidmenį vaidina infliacijos lūkesčių slopinimas. Tai reiškia, kad visuomenę reikia išlaisvinti nuo nuolatinės kainų ir santaupų nuvertėjimo baimės. Tai įmanoma pasiekti laikantis dviejų sąlygų:
a) Kuo rinkoje bus daugiau geros kokybės prekių, tuo greičiau keisis žmonių psichologija, jų elgsena: nebėgs į parduotuves ir nepirks nereikalingas, sezonui netinkamas prekes. Pastaruoju metu tapo populiari idėja – vyriausybės lėšomis paremti firmas, kurios kelia kainų ir atlyginimų.
b) Pasitikėjimo vyriausybe, pasiryžusia pažaboti infliaciją ir galinčia tai padaryti praktiškai.

51. Apibrėžkite defliacijos rūšys ir įvardinkite jos pasekmes

Defliacija gali būti kelių rūšių:
1. Tikroji, technologinė, kylanti dėl technologinės pažangos sąlygojamo darbo našumo didėjimo; tai teigiamas reiškinys.
2. „Piktoji“ monetarinė, kylanti dėl ribotos pinigų pasiūlos, sukeliančios kainų smukimą.

Kainų kritimas, jeigu jis toks didelis, kad pasireiškia kaip defliacija, šalies ūkį taip pat veikia neigiamai, nes slopina jo aktyvumą, kenkia verslui. Sumažindamas pelno galimybę, kainų smukimas slopina verslininkystę, verčia siaurinti gamybą ir didina nedarbą. Kai kainos ima mažėti, jau pagamintos prekės turi būti parduotos mažesnėmis kainomis, nei buvo manyta imantis gamybos. Numatytas pelnas sumažėja arba jo visai nelieka, gamyba apribojama, įmonėms darosi sunku išmokėti atlyginimus, nes jie nemažėja kaip kainos, pridėtinės išlaidos, skaičiuojant produkcijos vienetui, ir gamybos išlaidos, palyginus su realizavimo kainomis, santykiškai padidėja, gamyklos lieka nevisiškai apkrautos, didėja nedarbas ir sumažėja dividendai. Todėl apskritai mažėja visuomenės bendroji perkamoji galia ir gamyba ima smukti.

52. Kokiomis priemonėmis salinami likvidumo spąstai?

Tarptautine prekyba

53. Kokia tarptautines prekybos nauda?

a) jokia šalis neturės naudos, jeigu ji gamins visas reikalingas prekes;
b) gamtos ir darbo ištekliai bet kuriuo metu yra riboti, todėl pasirenkama efektyviausia gamyba;
c) prekių srautų judėjimas yra priešingas piniginių srautų judėjimui, todėl valiutų keitimo kursai veikia tarptautinės prekybos naudą;
d) kiekviena pasaulio šalis specializuojasi gaminti pelningą, efektyvią prekę, kur darbo našumas pralenkia pasaulinį lygį.

Konkurencija;
Pagamintų produktų gausumas ir įvairovė;
Masto ekonomija;

Lyginamasis pranašumas
54. Kuo skiriasi absoliutus ir lyginamasis pranašumas?

Absoliutus pranašumas – tam tikrais ištekliais gaminami produktai žemesnėmis sąnaudomis (kaštais) ir kai yra vienintelis šio produkto gamintojas. Smito absoliutaus pranašumo teorija

Lyginamasis pranašumas – produktai gaminami santykinai žemesnėmis sąnaudomis (kastais). Ricardo lyginamojo pranašumo teorija.

55. Kuo skiriasi laisvoji prekyba nuo protekcionizmo?

Laisva prekyba -tai valstybės ekonominė politika, kai be jokių muitų mokesčių ir suvaržymų visos šalys naudojasi tarptautinio teritorinio gamybos specializavimo privalumais

Protekcionizmas – tai valstybės ekonominė politika, siekiant apsaugoti nacionalinę ekonomiką nuo kitų šalių konkurencijos.

56. Kokia protekcionizmo priemone labiausiai riboja tarptautine prekyba?

Muitai yra labiausiai tarptautine prekyba ribojančia priemone.

57. Kas yra embargas?

Embargas – draudimas išvežti iš kurios nors šalies arba įvežti į
kurią nors šalį bet kurios rūšies prekes

58. Kokie yra dempingo tikslai ir formos?

Dempingas – prekių pardavimas užsienio rinkose žemesnėmis negu vidaus ar pasaulinės rinkos kainomis, kartais net žemesnėmis už gamybos kaštus.

Dažniausi dempingo taikymo atvejai:
1) Siekiant įsigalėti užsienio rinkose ir jas užvaldyti, – Dempingas taikomas tol, kol vietiniai gamintojai pralaimi konkurencinę kovą ir pasitraukia iš rinkos. Tuomet kainos padidinamos ir dažnai pranoksta iki tol buvusį lygį. Tai įvyksta, kai dempingą taikančios įmonės įgyja toje šalyje monopolinę ar oligopolinę padėtį.
2) Siekiant išplėsti gamybą ir gauti didesnę ekonomiją dėl gamybos masto. Šiuo atveju dempingo būdu realizuojama kitose šalyse ta produkcija, kuri neturėjo paklausos šalies vidaus rinkoje;
3) Norint realizuoti produkcijos perteklių, atsiradusį klaidingai įvertinus prekės paklausą ir pagaminus pernelyg daug prekių.
Dempingo formos:
a) Atsitiktinis dempingas
b) Numatytas dempingas
c) Pastovus dempingas
d) Atvirkštinis dempingas
e) Abipusis dempingas

Valiutų kursai

59. Kas yra valiuta ir valiutos kursas?

Valiuta – yra sutartinis mainų vienetas, skirtas apmokėti už prekes ar paslaugas.

Valiutos kursas -tai vienos šalies piniginio vieneto išraiška kitos šalies piniginiais vienetais, t.y. vienos valiutos perskaičiavimo į kitą koeficientas, kuris nustatomas pasiūlos ir paklausos santykiu rinkoje. Iš esmės – tai santykis tarp nacionalinės ir užsienio valiutos, kuris nustatomas iš tų valiutų perkamosios galios ir iš jų santykio su kitais tarptautiniais piniginiais apskaitos vienetais.

60. Kuo išreiškiama pasaulio valiutų verte?

Pasaulio valiutų vertė yra išreiškiama valiutos kursu.

61. Kas yra užsienio valiutų rinka ir tarptautine pinigu birža?

Užsienio valiutų rinka – tai rinka, kurioje vienos valstybės pinigai yra perkami už kitos valstybės pinigus. Užsienio valiutų rinka – tai rinka, kur keičiama, parduodama bei perkama užsienio valstybių valiuta ir nustatomi valiutų kursai.

Tarptautinėpinigų birža – tai ištisą parą veikiantirinka, kurioje be paliovos kas nors keičiasi ir kuri apima šimtus finansinių centrų visame pasaulyje.

62. Kas yra marža, veiksmingas valiutos kursas ir jo pakilimas?

Marža – tai skirtumas tarp dviejų palūkanų normų

Veiksmingas valiutos kursas – tai tam tikra valiutos vertė kitų valiutų “ krepšelio” atžvilgiu. Patogumui, dažnai naudojama valiutų skaičiuoklė, norint patogiau matyti valiutų reikšmes.

63.Kaip suprantate terminą „karstieji pinigai“?

karštieji pinigai – pinigai, kuriuos stengiamasi kuo greičiau paversti materialinėmis gėrybėmis arba investuoti į kurią nors ekonomikos sferą

64. Kas yra kryžminis valiutos kursas?

Kryžminis kursas – tai dviejų valiutų santykis, apskaičiuotas remiantis jų kursais trečios valiutos atžvilgiu (pvz. Už litus perkamos markės ir po to už markes perkami svarai sterlingai, o ne tiesiogiai: už litus – svarai).

65. Kas sudaro valiutų krepšeli?

SST(specialios skolinimosi teises) yra dirbtinė valiuta, kuria sudaro valiutų krepšelis: JAV doleris, Vokietijos markė, Japonijos jena, Didžiosios Britanijos svaras sterlingų ir Prancūzijos frankas.

66. Koks skirtumas tarp nominaliojo ir realiojo valiutų kursu?

Nominalusis valiutos kursas – tai paprasčiausia vienos valiutos kaina, išreikšta kita valiuta

Realusis valiutos kursas – tai nominalusis valiutos kursas, įvertinantis šalių infliacijos skirtumus;

Kai nominaliojo valiutos kurso pakitinas paprasčiausiai kompensuoja infliaciją, realusis valiutos kursas išlieka nepakitęs.

67. Ką teigia perkamosios galios pariteto teorija?

Perkamosios galios pariteto(santykio)teorija – tai valiutų kurso apibrėžimo teorija, pagal kurią valiutų kurso pokyčiai parodo ir kompensuoja infliacijos lygio skirtumus skirtingose šalyse, kaifaktinis valiutos kursas lieka stabilus.

Pagal perkamosios galios pariteto teoriją, didėjant šalies infliacijos lygiui sparčiau nei kitose šalyse, po tam tikro laiko šalies valiutos kursas žemės

68. Ką reiškia revalvavimo ir devalvavimo sąvokos?

Jeigu valstybė sumažina savo valiutos kainą užsienio valiutos atžvilgiu, tai vadinama devalvacija

Jeigu valstybė padidina savo valiutos kainą užsienio valiutos atžvilgiu, tai vadinama revalvacija.

69. Kas yra prekių arbitražas?

Jeigu pagal vyraujančias palūkanų normas panašių prekių kainos keliose šalyse labai daug skirtųsi, prekiautojai pirktų prekes ten, kur jos pigios ir pervežtų į tas šalis, kur jos brangios, ir iš kainų skirtumo gautų pelno. Tų prekių kainos pirmosiose šalyse pakiltų, o antrosiose nukristų. Kartu pakiltų pirmosios šalies valiutos kaina. Prekių arbitražas truktų tol, kol panašių prekių kainų skirtumai, esant naujam valiutų keitimo kursui, neprašoktų pervedimo ir gabenimo išlaidų.