ĮŽANGA
Beveik visose pasaulio valstybėse, didelėse ir mažose, yra CB.
Centrinis bankas (Central bank) – speciali vyriausybinė ar kvazivyriausybinė institucija finansų sistemoje, reguliuojanti mainų priemones.
CB (Lietuvos bankas) pagrindinis tikslas – palaikyti kainų stabilumą. Mūsų laikais LB paprastai turi išskirtinę teisę – leisti pinigus.
LB, įgyvendindamas pagrindinį tikslą atlieka šias funkcijas:
• vykdo Lietuvos Respublikos pinigų emisiją;
• formuoja ir vykdo pinigų politiką;
• nustato lito kurso reguliavimo sistemą ir skelbia oficialų lito kursą;
• valdo, naudoja Lietuvos banko užsienio atsargas ir jomis disponuoja;
• atlieka valstybės iždo agento funkcijas;
• išduoda bei atšaukia licencijas Lietuvos Respublikos kredito įstaigoms ir leidimus užsienio valstybių kredito įstaigų skyrių bei atstovybių steigimui, prižiūri jų veiklą ir nustato jų finansinės apskaitos principus ir atskaitomybės tvarką;
• kuria ir valdo tarpbankinę lėšų pervedimo sistemą ir nustato reikalavimus tarpbankinės lėšų pervedimo sistemos dalyviams;
• renka pinigų ir bankų, mokėjimo balanso, Lietuvos finansinės ir su ja susijusios statistikos duomenis, diegia šios statistikos surinkimo, atskaitomybės, jos skelbimo standartus, sudaro Lietuvos Respublikos mokėjimų balansą;
• nustato Lietuvos Respublikos kredito įstaigų skyrių, veikiančių Lietuvos Respublikoje, finansinės apskaitos principus ir atskaitomybės tvarką;
• skatina patvarų ir veiksmingą mokėjimo ir vertybinių popierių atsiskaitymo sistemų veikimą.
1. LIETUVOS BANKO STRUKTŪRA
LB vadovauja banko valdyba (LB struktūra(schema) žr. 1 pav.), kurią sudaro pirmininkas, 2 pirmininko pavaduotojai ir 2 nariai. Pirmininką skiria 5 metams Seimas Prezidento teikimu, valdybą 9 metams skiria Prezidentas LB pirmininko teikimu, atnaujinant ją kas treji metai trečdaliu. Valdyba nustato LR monetarinės politikos formas, bankų ir kitų kredito įstaigų riziką ribojančius normatyvus, priima teisės aktus ir pan.
2. LIETUVOS BANKO FUNKCIJOS IR VEIKLOS ORGANIZAVIMAS
Bankinės sistemos veiklos praktika parodė, kad jos centralizacija ir kontrolė yra būtina.
LB, turinčio išimtinę teisę emituoti (išleisti) pinigus, pagrindinės veiklos funkcijos yra šios:
• LB pagrindinė funkcija – pinigų leidimas (emisija);
• LB yra “bankų bankas”, “bankų tėvas”;
• LB kontroliuoja pinigų pasiūlą;
• LB veikia užsienio valiutų keitimo rinkas, kuriose parduodami skirtingų šalių pinigai.
Pirma, emisijos teisė, kaip taisyklė, suteikiama tik vienam bankui, nes priešingu atveju galėtų sutrikti pinigų rinkos funkcionavimas.
Emisijos bankas (bank of issue) šalies LB, atliekantis pinigų emisijos funkciją.
Antra, LB aptarnauja bankų sistemos dalyvius, atliekant tam tikras paslaugas individualiems komerciniams bankams. Individualūs bankai turi indėlius LB. Šios sąskaitos neduoda palūkanų, bet yra naudingos, atliekant daugelį sandėrių tarp individualių bankų ir LB, pavyzdžiui čekių kliringo paslaugas ir kt. Šios sąskaitos naudingos tuo, kad LB gali išduoti komerciniams bankams grynus pinigus, jeigu jiems jų reikia. Be to, sąskaitos Lietuvos banke yra kaip bankų rezervo indėliai. Komerciniai bankai kartais turi rezervus didesnius negu reikalauja, kad galėtų išlyginti finansinių lėšų judėjimą. Tačiau nevalia užmiršti, kad tai kainuoja, nes LB nemoka palūkanų.
Kliringas (clearing) – centralizuota atsiskaitymų negrynaisiais tarp komercinių bankų sistema, pagrįsta savitarpio mokėjimo reikalavimų ir įsipareigojimų užskaitymu, kurią vykdo Lietuvos bankas.
Kaip bankų bankas, LB gali teikti paskolas individualiems bankams. Tai viena svarbiausių LB funkcijų dėl dviejų pagrindinių priežasčių:
1) LB nustatyta palūkanų norma šioms paskoloms veikia rinkos palūkanų normą;
2) Finansinių krizių metu LB yra paskutinis, arba kraštutinis, skolintojas. Aprūpinant likvidžiais aktyvais, LB gali stabilizuoti finansinę sistemą krizės metu. Pavyzdžiui, JAV Federalinė rezervų sistema išgelbėjo finansinę sistemą 1987 m. spalio 17 d.
Trečia, LB veikloje labai svarbi pinigų pasiūlos kontrolė, kadangi galima daryti įtaką palūkanų normai, valiutų keitimo normai, infliacijai ir verslo ciklui. Yra du pagrindiniai pinigų pasiūlos kontroliavimo metodai. Laikantis metalo standarto, pinigų kainą lėmė aukso arba sidabro kaina. Nė viena šalis nebeturi metalo standarto, todėl pinigų pasiūla dabar yra kontroliuojama daugybe kitų priemonių, kurių svarbiausia yra vertybinių popierių pirkimas ir pardavimas.
Ketvirta, LB taip pat turi įsipareigojimų išorės subjektams, ir tai veikia valiutų keitimo rinką. Šioje rinkoje šalies valiuta parduodama kaina, išreikšta kitos šalies valiuta, vadinama valiutų keitimo mechanizmu. Valiutų keitimo sistemos gali būti fiksuotos siauru svyravimo ruožu, kurį numato vyriausybė arba tarpusavio susitarimai, jos gali būti nustatomos visiškai laisvai rinkos jėgomis. Jeigu valiutų keitimo sistemos fiksuotos, LB reikalauja pirkti ir parduoti valiutą nustatytu santykiu. Jeigu jis fiksuotas ruože, kaip buvo Europos pinigų sistemoje, LB yra įsipareigojęs pirkti ir parduoti valiutą leistinų svyravimų ruože. Jeigu valiutų keitimo ribų nėra, tai keitimo sistema nustatoma rinkos jėgomis. Perkant ir parduodant užsienio valiutą, LB gali veikti rinkos valiutų keitimo sistemą.
Didėjant finansų rinkos ir ekonomikos globalizacijai, LB išorės funkcijos darosi sudėtingesnės ir svarbesnės. Daugeliui šalių, ypač mažų ir su fiksuota valiutų keitimo sistema, ši funkcija lemia jų monetarinę politiką. Didesnės šalys turi daugiau laisvės ir galimybių manevruoti. Valiutų keitimo rinkos yra labai svarbios, sprendžiant sudėtingus ekonominius ir finansinius klausimus viršūnių lygmeniu.(1).
3. LIETUVOS BANKO BALANSAS IR JO NEPRIKLAUSOMYBĖS PROBLEMOS
LB numato didelės perkamosios galios pinigų pasiūlą, t.y. grynų pinigų kiekį rinkoje, taip pat komercinių bankų rezervus, saugomus LB.
Pateiksiu LB balansinę ataskaitą, t.y. jos struktūrinius elementus: aktyvą ir pasyvą.
Banko aktyvas (bank active/assets) – tai turtas, priklausantis bankui; tai, kuo bankas disponuoja, arba lėšų panaudojimo būdas. (1).
Svarbiausi LB valdomi aktyvai – tai pretenzijos užsienio institucijoms užsienio valiuta. Taip pat į aktyvus įeina aukso rezervai, pretenzijos šalies kredito įstaigoms ir kitas turtas.
Banko pasyvas (bank liabilities) – tai vertė, kurią bankas kam nors skolingas, tai skolos, įsipareigojimai arba bankų lėšų šaltiniai. (1).
Balanso pasyvo svarbiausia dalis yra LB banknotų ir monetų kiekis, esantis pas žmones. Taip pat į pasyvus įeina įsipareigojimai šalies kredito įstaigoms litais, įsipareigojimai kitoms šalies institucijoms litais, įsipareigojimai užsienio institucijoms litais, įsipareigojimai šalies institucijoms užsienio valiuta, įsipareigojimai užsienio institucijoms užsienio valiuta ir kiti įsipareigojimai; gautos subsidijos, perkainojimo sąskaitos, kapitalas. Paprastai aktyvų suma turi būti lygi pasyvų sumai.
|
|
|
2004-12-31 |
2003-12-31 |
|
|
TURTAS |
|
|
|
1. |
Auksas |
206,30 |
214,60 |
|
2. |
Pretenzijos užsienio institucijoms užsienio valiuta |
8743,00 |
9148,84 |
|
|
2.1. Gautinos lėšos iš TVF |
0,28 |
0,24 |
|
|
2.2. Indėliai, vertybiniai popieriai ir kitos investicijos užsienio valiuta |
8742,72 |
9148,60 |
|
3. |
Pretenzijos šalies kredito įstaigoms užsienio valiuta |
9,93 |
9,92 |
|
4. |
Kitas turtas |
359,94 |
365,74 |
|
|
4.1. Ilgalaikis turtas |
160,71 |
162,18 |
|
|
4.2. Investicijos į nuosavybės priemones |
19,19 |
13,24 |
|
|
4.3. Sukauptos pajamos ir busimojo laikotarpio išlaidos |
163,47 |
173,94 |
|
|
4.4. Kitas įvairus turtas |
16,57 |
16,38 |
Iš |
viso |
9319,17 |
9739,10 |
|
|
ĮSIPAREIGOJIMAI |
|
|
|
5. |
Banknotai ir monetos apyvartoje |
5594,57 |
5136,75 |
|
6. |
Įsipareigojimai šalies kredito įstaigoms litais |
891,51 |
999,04 |
|
7. |
Įsipareigojimai kitoms šalies institucijoms litais |
108,24 |
93,75 |
|
|
7.1. Įsipareigojimai valstybės valdymo institucijoms |
94,92 |
85,13 |
|
|
7.2. Įsipareigojimai kitoms šalies institucijoms |
13,32 |
8,62 |
|
8. |
Įsipareigojimai užsienio institucijoms litais |
6,54 |
2,54 |
|
9. |
Įsipareigojimai šalies institucijoms užsienio valiuta |
1880,41 |
2531,10 |
|
|
9.1. Įsipareigojimai kredito įstaigoms |
504,39 |
397,97 |
|
|
9.2. Įsipareigojimai valstybės valdymo institucijoms |
1376,02 |
2133,13 |
|
10. |
Įsipareigojimai užsienio institucijoms užsienio valiuta |
5,76 |
185,37 |
|
11. |
Nebaigtų atsiskaitymų lėšos |
1,35 |
19,31 |
|
12. |
Kiti įsipareigojimai |
7,34 |
9,95 |
|
|
12.1. Sukauptos išlaidos ir busimojo laikotarpio pajamos |
3,78 |
3,97 |
|
|
12.2. Nebalansinių priemonių vertės pokytis |
– |
1,18 |
|
|
12.3. Kiti įvairūs įsipareigojimai |
3,56 |
4,80 |
|
13. |
Gautos subsidijos |
29,38 |
29,01 |
|
14. |
Perkainojimo sąskaitos |
30,29 |
34,00 |
|
15. |
Kapitalas |
631,66 |
565,05 |
|
|
15.1. Įstatyminis kapitalas |
100,00 |
100,00 |
|
|
15.2. Atsargos kapitalas |
531,66 |
454,30 |
|
|
15.3. Rezervai |
– |
10,75 |
|
16. |
Pelnas |
132,12 |
133,23 |
Iš |
viso |
9319,17 |
9739,10 |
1 lentelė Lietuvos banko balansas. (3).
LB įstatyminis kapitalas 100 mln. litų formuojamas iš LR lėšų.
LB pajamas sudaro: palūkanos, gautos už užsienio valiutos atsargas, laikomas užsienyje; palūkanos, gautos už kituose bankuose laikomus indėlius ir bankams išduotas paskolas; pajamos gautos už pinigų leidimo organizavimą; pajamos, gautos už operacijas užsienio valiuta, tauriaisiais metalais, vertybiniais popieriais ir įstatymų nustatyta tvarka išduotas garantijas; pajamos, gautos už operacijas, neprieštaraujančias įstatymams. (žr. 2 lentelę).
LB išlaidas sudaro: palūkanos, mokamos už kredito įstaigų indėlius, laikomus LB; išlaidos užsienio operacijoms vykdyti; palūkanos už užsienio paskolas; išlaidos, susijusios su operacijomis užsienio valiuta; išlaidos, susijusios su banknotų gamyba; materialinių vertybių amortizacija; bendros eksploatacijos išlaidos; išlaidos personalui ir kitos specifinės išlaidos. (žr. 2 lentelę).
Taigi nesunku pastebėti, kad CB tikslas – ne pelno siekimas, bet pinigų leidimas ir jų pasiūlos reguliavimas. Jis nėra pavaldus vyriausybei, taigi gali vykdyti nepriklausomą monetarinę politiką, ginti ne vyriausybės, bet nacionalinės ekonomikos interesus.(1).
LIETUVOS BANKO PELNO (NUOSTOLIO) ATASKAITA
Mln. Lt
|
|
|
2004 m. |
2003 m. |
|
|
Palūkanų pajamos |
216,55 |
205,99 |
|
|
Palūkanų išlaidos |
(41,19) |
(44,47) |
|
1. |
Grynosios palūkanų pajamos |
175,36 |
161,52 |
|
|
Grynosios realizuotos pajamos (išlaidos) iš finansinių operacijų |
26,53 |
47,30 |
|
|
Nerealizuotas perkainojimo nuostolis |
(2,86) |
(4,82) |
|
2. |
Grynosios realizuotos pajamos (išlaidos) ir perkainojimo nuostolis |
23,67 |
42,48 |
|
|
Komisinių ir kitų atlyginimų pajamos |
6,63 |
7,89 |
|
|
Komisinių ir kitų atlyginimų išlaidos |
(1,27) |
(1,06) |
|
3. |
Grynosios komisinių ir kitų atlyginimų pajamos |
5,36 |
6,83 |
|
4. |
Dividendų pajamos |
1,25 |
1,04 |
|
5. |
Kitos pajamos |
7,63 |
2,27 |
|
|
GRYNOSIOS PAJAMOS |
213,27 |
214,64 |
|
6. |
Personalo išlaikymo išlaidos |
(48,62) |
(44,44) |
|
7. |
Kitos administracinės išlaidos |
(14,46) |
(12,31) |
|
8. |
Turto nusidėvėjimo išlaidos |
(13,40) |
(14,84) |
|
9. |
Banknotų ir monetų gamybos ir jų apyvartos išlaidos |
(5,23) |
(10,39) |
|
10. |
Specialiųjų atidėjimų pokytis |
0,56 |
0,57 |
|
|
PELNAS |
132,12 |
133,23 |
2 lentelė. Lietuvos banko pelno (nuostolio) ataskaita. (3).
3.1 Lietuvos banko pagrindinis tikslas ir funkcijos
Nuo 2004 m. gegužės 1 d. įsigaliojus Lietuvos banko įstatymo pakeitimo ir papildymo įstatymui, Lietuvos banko pagrindinis tikslas – palaikyti kainų stabilumą.
Pagrindinės Lietuvos banko funkcijos yra šios:
• vykdyti Lietuvos Respublikos pinigų emisiją, formuoti ir vykdyti pinigų politiką, nustatyti lito kurso reguliavimo sistemą ir skelbti oficialų lito kursą;
• valdyti, naudoti Lietuvos banko užsienio atsargas ir jomis disponuoti;
• atlikti valstybės iždo agento funkcijas;
• išduoti ir atšaukti licenzijas Lietuvos Respublikos kredito įstaigoms bei užsienio valstybių kredito įstaigų filialams ir prižiūrėti jų veiklą;
• skatinti patvarų ir veiksmingą mokėjimo ir vertybinių popierių atsiskaitymo sistemų veikimą;
• rinkti pinigų ir bankų, mokėjimo balanso, Lietuvos finansinės ir su ja susijusios statistikos duomenis, diegti šios statistikos surinkimo, atskaitomybės, jos skelbimo standartus, sudaryti Lietuvos Respublikos mokėjimų balansą.
2004 m. gegužės 1 d. Lietuvai įstojus į Europos Sąjungą (ES), Lietuvos bankas tapo Europos centrinių bankų sistemos (ECBS) dalimi.
Europos Komisijai, Europos centriniam bankui (ECB), Lietuvos Respublikos Vyriausybei bei Lietuvos bankui priėmus atitinkamus sprendimus, Lietuva nuo 2004 m. birželio 28 d. dalyvauja valiutų kurso mechanizme II. (3).
3.2 Finansinės ataskaitos sudarymo pagrindai ir pateikimas
Lietuvos banko metinė finansinė ataskaita rengiama vykdant Lietuvos banko įstatymo 49 straipsnio reikalavimus.
Lietuvos bankas finansinę apskaitą tvarko ir metinę finansinę ataskaitą sudaro vadovaudamasis Lietuvos banko įstatymu, kitais Lietuvos bankui taikytinais Lietuvos Respublikos teisės aktais ir Lietuvos banko nustatyta apskaitos politika, kuri atitinka ECBS dalyvaujantiems nacionaliniams centriniams bankams ECB nustatytus apskaitos ir atskaitomybės reikalavimus, tiek, kiek jie gali būti taikytini euro neįsivedusios valstybės – Europos Sąjungos narės – nacionaliniam centriniam bankui. Tarptautiniais finansinės atskaitomybės standartais vadovaujamasi tose apskaitos ir atskaitomybės srityse, kurių ECB nereglamentuoja, ir atsižvelgiant į ECB rekomendacijas dėl šių standartų taikymo.
Siekiant, kad pateikta informacija būtų nuosekli, kartu pateikiama ir atitinkama palyginamoji 2003 m. finansinė ataskaita.(žr. 1-2 lenteles, psl. 7-8). (3)
3.3 Apskaitos politika
Bendrieji principai.
Lietuvos bankas, tvarkydamas finansinę apskaitą ir sudarydamas finansines ataskaitas, vadovaujasi šiais apskaitos principais: ekonominės realybės, skaidrumo, atsargumo, reikšmingumo, veiklos tęstinumo, kaupimo, nuoseklumo ir palyginamumo.
Auksas, skolos vertybiniai popieriai ir kitas užsienio atsargų sudėtyje esantis balansinis ir (ar0 nebalansinis turtas bei įsipareigojimai užsienio valiuta (toliau finansiniai straipsniai) finansinėje ataskaitoje parodyti 2004 m. gruodžio 31 d. rinkos kainomis ir taikant Lietuvos banko skelbiamus tos dienos lito ir užsienio valiutų oficialius kursus (toliau – oficialus kursas).
Lito ir pagrindinių užsienio valiutų oficialūs kursai
Lt (LTL) už vnt.
Valiutos pavadinimas Kodas 2004 m. gruodžio 31 d. 2003 m. gruodžio 31 d.
Euras EUR 3,4528 3,4528
JAV doleris USD 2,5345 2,7621
100 Japonijos jenų JPY 2,4421 2,5823
Specialiosios skolinimosi teisės XDR 3,9260 4,0888
Su finansiniais straipsniais susijusios operacijos į balansines ir nebalansines sąskaitas įrašomos sandorio verte atsiskaitymų pagal sandorius dieną.
Auksui, kiekvienai užsienio valiutai ir kiekvienai vertybinių popierių emisijai (pagal ISIN) tenkančių perkainojimo rezultatų apskaita tvarkoma atskirai. Nerealizuotas perkainojimo pagal rinkos kainą ir oficialų kursą, viršijantis į perkainojimo sąskaitas įrašyta ankstesnį su tuo pačiu finansiniu straipsniu susijusį nerealizuotą perkainojimo prieaugį, pripažįstamas einamųjų finansinių metų išlaidomis ir negali būti kompensuojamas paskesniais metais dėl rinkos kainos ar oficialaus kurso pokyčių susidariusiu to paties finansinio straipsnio perkainojimo prieaugiu ar kompensuojamas kito atskiro finansinio straipsnio perkainojimo prieaugiu.
Auksas.
Auksas perkainojamas kiekvieno mėnesio paskutinę darbo dieną pagal jo rinkos kainą, užfiksuotą Londono lydinių biržoje. Aukso perkainojimo prieaugis arba nuostolis apskaičiuojamas remiantis 1 Trojos uncijos aukso vidutine rinkos kaina JAV doleriais, kuri perskaičiuojama į litus aukso perkainojimo dienos JAV dolerio oficialiu kursu.
Perkainojimo prieaugis ir nuostolis, susijęs su aukso, esančio užsienio atsargose, perkainojimu, įtraukiamas į aukso perkainojimo sąskaitą, atskirai neišskiriant rinkos kainos bei užsienio valiutos kurso įtakos.
Finansinių metų pabaigoje išlaidomis pripažinus nerealizuotą aukso perkainojimo nuostolį, aukso vidurkinė kaina tikslinama pagal finansinių metų paskutinės darbo dienos rinkos kainą.
Operacijos, susijusios su aukso apsikeitimo sandoriais, apskaitoje parodomos tokia pačia tvarka kaip ir atpirkimo (skolinimosi) sandoriai.
Užsienio valiuta.
Balansiniai ir nebalansiniai finansiniai straipsniai užsienio valiuta perkainojami kiekvieną darbo dieną tos dienos oficialiu kursu, atskiros užsienio valiutos (įskaitant SST) perkainojimo prieaugį arba nuostolį įrašant į atitinkamos valiutos perkainojimo sąskaitą.
Užsienio valiuta sukauptų palūkanų pajamų ir išlaidų perkainojimo skirtumu koreguojamos atitinkamos balansinės bei pajamų ir išlaidų sąskaitos.
Užsienio valiutos grynosios pozicijos vidurkinis kursas perskaičiuojamas, jei per dieną įvykusios operacijos atitinkama užsienio valiuta (įskaitant parodomas nebalansinėse sąskaitose) padidina šios valiutos grynosios pozicijos apimtį (turto grynosios pozicijos atveju) arba ją sumažina (įsipareigojimų grynosios pozicijos atveju).
Užsienio valiutos realizuotas rezultatas apskaičiuojamas, jei per dieną įvykusios operacijos atitinkama užsienio valiuta sumažina šios valiutos grynosios pozicijos apimtį (turto grynosios pozicijos atveju) arba ją padidina (įsipareigojimų grynosios pozicijos atveju).
Finansinių metų pabaigoje išlaidomis pripažinus nerealizuotą atskiros užsienio valiutos perkainojimo nuostolį, šios užsienio valiutos grynosios pozicijos vidurkinis kursas tikslinamas pagal finansinių metų paskutinės darbo dienos oficialų kursą.
Pajamos ir išlaidos užsienio valiuta apskaitoje pripažįstamos pagal jų įtraukimo į apskaitą dienos oficialų kursą.
Vertybiniai popieriai.
Skolos vertybiniai popieriai į apskaitą įtraukiami įsigijimo verte, į kurios sudėtį neįskaitoma nupirkta atkarpos išmoka. Nupirkta atkarpos išmoka apskaitoje parodoma atskirame balanso straipsnyje kaip kitas turtas.
Užsienio atsargų sudėtyje esantys vertybiniai popieriai pagal jų rinkos kainą perkainojami kiekvieno mėnesio paskutinę darbo dieną.
Kiekvienos vertybinių popierių emisijos (pagal ISIN) perkainojimo prieaugis arba nuostolis apskaitoje registruojamas atskirai.
Vertybinių popierių įsigijimo vertės ir nominalo skirtumas – premija arba nuolaida – pripažįstamas pajamomis arba išlaidomis tolygiai per laikotarpį, likusį iki vertybinių popierių išpirkimo.
Vertybinių popierių be atkarpos premija arba nuolaida kaupiama taikant vidaus grąžos metodą, o vertybinių popierių su atkarpa – taikant tiesinį metodą.
Nerealizuotas atskiros vertybinių popierių emisijos perkainojimo nuostolis, viršijantis ankstesnį
su tais pačiais vertybiniais popieriais susijusį nerealizuotą perkainojimo prieaugį, finansinių metų pabaigoje įrašomas į išlaidų sąskaitas.
Finansinių metų pabaigoje išlaidomis pripažinus nerealizuotą atskiros vertybinių popierių emisijos perkainojimo nuostolį, šių vertybinių popierių vidurkinė kaina tikslinama pagal finansinių metų paskutinės darbo dienos jų rinkos kainą.
Banko reikmėms laikomos ilgalaikės investicijos į nuosavybės priemones apskaitoje parodomos įsigijimo verte.
Už kreditus perimtų skolos vertybinių popierių be atkarpos vertė tikslinama sudarant specialiuosius atidėjimus.
Atpirkimo sandoriai.
Atpirkimo (skolinimosi) sandoris apskaitoje parodomas kaip įkeitimu užtikrintas kitos sandorio šalies indėlis: balanso įsipareigojimų dalyje įrašomas įsipareigojimas grąžinti pinigus, o finansinis turtas, sutartyje nurodytas kaip įkaitas (jis pagal šią sutartį parduodamas ir atperkamas) sandorio galiojimo laikotarpiu, ir toliau rodomas balanso turto dalyje.
Atpirkimo (investavimo) sandoris apskaitoje parodomas balanso turto dalyje kaip banko suteiktas kreditas. Pagal šiuos sandorius nupirktas įkaitas sandorio galiojimo laikotarpiu banko balanse neparodomas ir neperkainojamas.
Vertės skirtumas, susidaręs tarp atpirkimo (skolinimosi bei investavimo) sandoriuose numatyto įkaito pirkimo ir atpirkimo vertės, pripažįstamas palūkanų pajamomis arba išlaidomis tolygiai per visą sandorio galiojimo laiką.
Kreditai.
Banko suteikti kreditai į apskaitą įrašomi nominaliąja verte, o jų likučiai balanse parodomi grynąja verte, t. y. atėmus specialiuosius atidėjimus. Pasikeitus specialiųjų atidėjimų poreikiui, šios išlaidos koreguojamos.
Kreditai komerciniams bankams grupuojami ir specialieji atidėjimai sudaromi kiekvieną ketvirtį. Jeigu kreditų komerciniams bankams grynoji vertė lygi nuliui ir jų būklė ilgiau kaip metus negerėja, tokie kreditai nurašomi iš balanso kartu su sukauptomis palūkanomis ir kitomis gautinomis sumomis.
Kreditų, perimtų pagal reikalavimų perleidimo sutartis ir suteiktų banko tarnautojams, vertė tikslinama pagal kiekvienų metų pabaigos būklę.
Ilgalaikis materialus ir nematerialus turtas.
Ilgalaikiam materialiajam ir nematerialiajam turtui priskiriami šio turto objektai, kurių įsigijimo vertė (įskaitant pridėtinės vertės mokestį) ne mažesnė kaip 500 litų ir kurie tarnauja ilgiau kaip vienus metus. Ilgalaikis materialusis ir nematerialusis turtas apskaitoje pripažįstamas įsigijimo verte, šio turto naudojimo laikotarpiu mažinant jo vertę sukauptu nusidėvėjimu (amortizacija). Nusidėvėjimas (amortizacija) skaičiuojamas visą numatytą turto naudojimo laikotarpį taikant tiesiogiai proporcingą nusidėvėjimo metodą.
Ilgalaikio materialiojo ir nematerialiojo turto nusidėvėjimo (amortizacijos) normos
Turtas Metinė norma, %
Pastatai ir statiniai 2,5-10
Pinigų skaičiavimo ir kompiuterių įranga 10-50
Programinė įranga 33-100
Transporto priemonės 20
Baldai, kabinetų įranga ir kitas inventorius 5-50
Kai yra požymių, kad nekilnojamojo turto rinkos vertė mažėja kur kas labiau, negu buvo tikėtasi nustatant turto naudingo tarnavimo laikotarpį, šio turto vertė finansinių metų pabaigoje tikslinama pripažinto nuostolio suma dėl turto reikšmingo nuvertėjimo.
Banknotai ir monetos apyvartoje.
Banknotai ir monetos apyvartoje parodomi balanso įsipareigojimų dalyje nominaliąja verte. Banknotų spausdinimo, monetų kaldinimo ir kitos su pinigų išleidimu į apyvartą susijusios išlaidos įrašomos į išlaidų sąskaitas, nesiejant šių išlaidų su pinigų išleidimu į apyvartą.
Nebalansinės finansinės priemonės.
Nebalansinėse sąskaitose parodoma ateityje gautina arba mokėtina užsienio valiuta pagal valiutų apsikeitimo sandorius, šios valiutos realizuotų ir nerealizuotų rezultatų apskaičiavimo tikslu įskaitoma į grynąją tos užsienio valiutos poziciją ir perkainojama kartu su balansiniais tos pačios užsienio valiutos finansiniais straipsniais.
Palūkanų normų išvestinės finansinės priemonės perkainojamos atskirai pagal kiekvieną priemonę. Kasdienis palūkanų normų ateities sandorio kintamosios maržos vertės pokytis laikomas realizuotu ir parodomas atitinkamose pajamų arba išlaidų sąskaitose.
Pajamų ir išlaidų pripažinimas.
Su finansiniu turtu ir įsipareigojimais susijusios palūkanų pajamos bei išlaidos (iš jų ir vertybinių popierių premijų bei nuolaidų) kaupiamos kiekvieną darbo dieną, o į apskaitą įtraukiamos kiekvieno mėnesio paskutinę darbo dieną, neatsižvelgiant į tai, kada jos gaunamos arba mokamos. Kitos einamųjų metų pajamos ir išlaidos į apskaitą įtraukiamos iki finansinių metų pabaigos.
Realizuotos pajamos ir išlaidos į pajamų bei išlaidų sąskaitas įrašomos atsiskaitymų pagal sandorius dieną.
Nerealizuotas perkainojimo prieaugis nepripažįstamas pajamomis. Perkainojimo nuostolis, viršijantis su atitinkamu finansiniu straipsniu susijusį į perkainojimo sąskaitą įrašytą perkainojimo prieaugį, finansinių metų pabaigoje įtraukiamas į išlaidas.
Apskaičiuojant realizuotus ir nerealizuotus rezultatus iš aukso, vertybinių popierių bei užsienio valiutos, šių finansinių straipsnių įsigijimo vertei nustatyti taikomas vidurkinio kurso ir (arba) vidurkinės kainos metodas.
Įvykiai po balanso.
Metinėje finansinėje ataskaitoje pateikiami ataskaitinių metų duomenys tikslinami įvykiais, kurie buvo nustatyti laikotarpiu tarp šios ataskaitos sudarymo dienos(ataskaitinių finansinių metų paskutinės dienos) ir jos patvirtinimo dienos, jeigu dėl šiuos įvykius lėmusių aplinkybių ataskaitinių metų duomenys ataskaitos sudarymo dieną būtų pasikeitę. (3).
3.4 Rizika ir jos valdymas
Pagrindiniai Lietuvos banko uždaviniai valdant riziką yra užtikrinti nenutrūkstamą rizikos stebėjimą ir vertinimą, operatyvų rizikos vertinimo informacijos teikimą atitinkamiems banko padaliniams ir valdymo grandims, nuolat vertinti, ar prisiimamas rizikos lygis yra tinkamas Lietuvos banko tikslams įgyvendinti. Keliamiems uždaviniams įgyvendinti Lietuvos banke sukurta tinkama organizacinė ir vidaus kontrolės sistema.
Svarbiausias rizikos objektas yra Lietuvos banko užsienio atsargos, kurios 2004 m. gruodžio 31 d. sudarė daugiau kaip 96 procentus viso Lietuvos banko turto.
Valdant užsienio atsargas, susiduriama su rinkos, skolinimo, likvidumo, atsiskaitymų ir operacine rizika. Šioms rizikoms valdyti taikoma plati riziką ribojančių normatyvų sistema ir kitos riziką mažinančios priemonės.
Pagrindinė rizika, su kuria susiduria Lietuvos bankas valdydamas užsienio atsargas ir kuri turi didžiausią įtaką finansiniams rezultatams, yra rinkos rizika. Rinkos riziką sudaro valiutų kurso ir palūkanų normų rizika.
Mažinant valiutų kurso riziką, praktiškai visos užsienio atsargos, nesusijusios su įsipareigojimais užsienio valiuta, investuojamos bazine valiuta. Užsienio atsargų dalis, susijusi su įsipareigojimais, investuojama įsipareigojimų valiuta (žr. 27 pastabą).
Kaip pagrindinę priemonę palūkanų normų rizikai valdyti Lietuvos bankas taiko modifikuotos finansinės trukmės (MFT) rodiklį. Siekiant apriboti palūkanų riziką, portfeliams nustatomi leistini MFT nukrypimai nuo kontrolinių indeksų MFT. Kaip papildoma rizikos valdymo priemonė taikoma vertės pokyčio rizikos (Value-at-Risk – VAR) metodika.
Skolinimo rizika valdoma keliant griežtus reikalavimus emitentų ir sandorio šalių finansiniam patikimumui. Siekiant sumažinti skolinimo riziką, nustatomi emitentų, sandorio šalių ir jų grupių įsipareigojimų Lietuvos bankui limitai.
Užsienio atsargų likvidumo rizika valdoma nustatant likvidumo normatyvus ir labai likvidžių finansinių priemonių dalį užsienio atsargose.
Atsiskaitymų rizikai valdyti taikomos įvairios korespondentinių sąskaitų valdymo priemonės, t.y. mokėjimų eiliškumo nustatymas, pinigų srautų derinimas. Šios priemonės padeda sumažinti nuostolio, sandorių šalims laiku neatsiskaičius, riziką.
Operacinė rizika valdoma aiškiai reglamentuojant darbo procedūras.(3).
IŠVADOS
Lietuvos bankas yra šalies centrinis bankas, kuris vienintelis išleidžia į apyvartą ir išima iš apyvartos Lietuvos Respublikos pinigus. Lietuvos bankas vykdo pinigų politiką, kredito įstaigų priežiūrą, valdo užsienio atsargas, atlieka kitas funkcijas.
Didėjant finansų rinkos ir ekonomikos globalizacijai, Lietuvos banko išorės funkcijos darosi sudėtingesnės ir svarbesnės. Daugeliui šalių, ypač mažų ir su fiksuota valiutų keitimo sistema, ši funkcija lemia jų monetarinę politiką. Didesnės šalys turi daugiau laisvės ir galimybių manevruoti. Valiutų keitimo rinkos yra labai svarbios, sprendžiant sudėtingus ekonominius ir finansinius klausimus viršūnių lygmeniu.
Lietuvos bankas savo veikloje vadovaujasi atskaitomybės prieš visuomenę ir skaidrumo principais. Platesnis įvairios informacijos apie savo veiklą, o taip pat ir kitų finansinių bei ekonominių duomenų atskleidimas padeda užtikrinti ne tik Lietuvos banko veiklos, bet ir bendrą šalies skaidrumą. Tai savo ruožtu lemia nuolat augančio šalies ekonominio ir finansinių sektorių funkcionavimo patikimumą. Laikydamasis skaidrumo praktikos, kiekvienais metais Lietuvos bankas skelbia metinę finansinę ataskaitą.
LITERATŪRA
1. V. Snieška ir kt. Makroekonomika. Technologija. 2002.
2. Lietuvos bankas – www.lb.lt 2005 m. spalio 31 d.
3. Lietuvos banko metinė ataskaita- www.lb/lt/leidiniai/finatask/fa-2004-lt LB 2005.
4. B. Martinkus, V. Žilinskas. Ekonomikos pagrindai. Technologija. 2001.
5. V. Baršauskienė, I. Mačerinskienė. Studijų darbų parengimo tvarka. Technologija. 2004.