Finansų sistemos apibūdinimas. Institucinė struktūra. Finansų sektoriaus priežiūra.
Bendrai apie finansus iš knygos:
Finansai-ekonominiai piniginei santykiai, kurių pagalba paskirstant ir perskirstant BVP ir nac. Pajamas yra sudaromi bei panaudojami decentralizuoti ir centralizuoti pinigų fondai,siekiant vykdyti valstybės f-jas ir užtikrinti ekonomikos plėtros salygas
Finansai atlieka sias f-jas:
1) pinigų fondų sudarymo; 2)finigu fondo naudojimo; 3)pinigu fondu sudarymo ir naudojimo kontroles.
Kiekviena finansinė operacija atlieka paskirstomąja ir kontroline funkcija.
Kiekviena finansu sitemos sudedamoji dalis apima ti jai budinga finansiniu santykiu sferą. Finansų sistema – ekonominiu piniginių santykiu, per kuriuoss sudaromi, naudojami ir kontroliuojami pinigu fondai, ivairiu sferų visuma. Kitaip sakant – amoniu, gyventoju ir valstybes pinigu fondu sudarymo, naudojimo ir kontroliavimo formu bei metodu visuma.
Finansu sistema sudaro: decentralizuoti (imoniu, organizaciju ir namu ukio) ir centralizuoti (valstybes) finansai.
Finansų sistemos tikslas – sudaryti sąlygas susitikti dviem dalyviams: pinigu savininkams, kurie juos sutaupę ir nori parduoti arba apskolinti tiems, kurie stokoja pinigu ir nori ju nusipirkti arba pasiskolinti. Dažnai šias pinigu turėtoju ir ju pirkėju grupes rinkoje suveda draugėn finansiniai tarpininkai: bankai, investicijų kompanijos ir kitokios įst.
Finansu infastruktura gali buti apibreziama kaip „taisyklių, instituciju ir sistemu rinkinys, kurio aplinkoje ekonimokos agentai atlieka finansinius sandorius“.
Finansu sistemos dydis gali buti matuojamas per ja pervedamu lesu apimtimi, jame veikiančiu firmu ir suteikiamu paslaugu skaičiumi bei ivairumu, ar siame sektoriuje įdarbinamu ekonominiu ištekliu apimtimi.
Kiekvienam is finansu infrastruktūros elementu efektyvumas matuojamas atskirai, siūloma ivertinti finansu sistemos gyli kuris parodytu ir jos efektyvumą. Tam naudojamasi namu kreditu, suteiktu privaciam sektoriui dalimi salies BVP, akciju rinkos kapitalizacijos dalimi BVP, privataus ir viesojo sektoriaus ilgalaikiu vertyb pop. Kapitalizacijos dalimi BVP ir bendros akciju rinkos kapitalizacijos rodikliais. Skirtingi rodiklia atspindi skirtingas sistemos dalis, kada siu daliu poveikis ekonomikai nera vienodas. Tokiu atveju, finansu infrastruktūros tyrimui naudojami rodikliai išsiskiria į atskirai biržų, bankų ir kitų depozitiniu ir nedepozitiniu finansu sistemos instituciju efektyvumo matavimo koeficientus. Tiriant ekonomikos augimo priklausomybę nuo akcijų I biržosvystymosi ivertina3 rodiklius: biržos kapitalizacijos ir šalies BVP santykį, apyvartos greitį bei procentinį listinguojamų nacionaliniu imoniu akciju pokyti.
Rinkos dydžio matas: vertybiniu popieriu birzos kapitalizacijos ir BVP santykis
Rinkos efektyvumo matas: apyvartumas.
II Nebankinių finansinių institucijas galima išskirti i 5 grupes: į bankus panasios institucijos, draudimo kompanijos, privatus pensiju ir taupymo fondai, investiciniai fondai ir vystymo bankai. Sios institucijos yra vertinamos pagal bendrojo turto ir BVP santyki, kas parodo ju dydi, bei isipareigojimu privaciam sektoriui santykis su BVP, kurio matuojamas siu instituciju aktyvumas. Draudimo kompanijoms isiskiriami gyvybes draudimo prasiskverbimo ir tankumo rodikliai.
III Bankinis sektorius Pagr rodikliai: *banku koncentracija *užsienio banku turto ir skaiciaus dalis *valstybiniu banku dalis, siais rodikliais matuojama bankinio sektoriaus struktūra, o efektyvumas matuojamas – gryna banku palukanu marža ir ju pridetinemis išlaidomis.
Finansu rinkos institucijomis vadinami alternatyvus finansavimo budai, kuriais perduodamos finansines lesos sistemoje. Ju skirstymas apima: bankus, vertybiniu pop. birzas, kitas finansines institucijas, nepriskiriamas ne vienai is ankstesniu grupiu (draud imones, investicinei fondai, kredito unijos ir pan.)
Bankai ir birzos tampa ne 2 prieingi variantai, o papaildancios niena kita institucijos.
Pagr banku f-jos: kredito suteikimas, likvidumo užtikrinimas ir informacijos perdavimas
Pagr. Birzu f-jos: kredito paskirstymas, rizikos apjungimas, investuotoju informacijos ir monitorinio kastu mazinimas. Be to suteikia platesne investicinio portfelio diversifikavimo galimybe nei bankai, bei leidžia kiekvienam investuotojui atskirai pasirinkti priimtina gaunamo pajamingumo bei rizikos laipsnio santyki.
Finanasu institucijos, išskyrus birzas, dar vadinamos fin tarpininkais. I ju tarpa patenka ir bankai.
Finansų sektoriaus priežiūra (potemė)
Finansų infrastruktūros taisykles.Viena is finansų infrastruktūros sudedamuoju daliu – jos reguliacija:reguliuojančios institucijos, taisykles, įstatymai. Finansų infrstrukturos taisykles galima išskirti i sekančias grupes: bendras finansus institucijų reguliavimas ir centrinio banko vaidmuo, valstybes vykdomas makroekonomine politika ir tiesiogines finansų sistemos sąsajos su jais, pasirinktas teisinis salies modelis, apskaitos standartai
Teisinis reguliavimas.Yra kuriami reguliaciniai mechanizmai bei taisykles, užtikrinančios finansų rinkos efektyvumą
Efektyvumas gali buti paiekiams apsaugant finansu sitema nuo sistemines rizikos, apsaugotu dalyviu teises bei leistu pasiekti specifiniu tikslu. Tacaiu reguliacija neturi buti per didele.Turi buti užtikrinamas ir atitinkamas veiksmu laisves lygis. Įstatymine reguliuojanti baze.Valstybes kisimasis i fin sektoriu turi buti optimalus,turi vesti prie kriziu išvengimo užtikrinimo
Apskaitos standartaiAtskirai ivertinamas ir salies apskaitos standartu vaidmuo finansu infrastruktūroje, nes butent ji itakoja visuomenei pateikiamos ir viesai prieinamos informacijos platuma, faktu atspindėjimo realuma ir patikimuma.
Finansu sistemos efektyvumo didėjimui ir ekonomikos augimo skatinimui, svarbus yra reguliavimas, kuris ir sudaro palankias salygas atskiru infrastruktūros instituciju efektyvumo augimui, optimalios struktūros susiformavimui.
Teisine valstybes sistema, galiojantys istatymai, tiesiogiai veikiantys aktyvuma finansu rinkose, istatytminis finansu instituciju reguliavimas turi didžiausia itaka salies finansu sistemos funkcionavimui ir infrastruktūros efektyvumui, matuojant ji ekonomikos augimo tempais.

1. Finansu sektoriaus prieziura?
Siuo metu finansu istaigu pieziura lietuvoje vykdo 3 institucijos:
Lietuvos bankas (prižiūri bankus, kredito unijas t.y. paskolu rinka)
Valstybinė draudimo priežiūros tarnyba (draudimo bendroves, draudimo brokeriai)
Vertybiniu popieriu komisija (finansu makleriu imones, banku specializuoti finansu makl. Padaliniai, investiciniai fondai, pensiju fondai)
2. Kokia yra birzos prekybos sistema?
Biržos prekybos sitema yra centralizuota ir dematerializuota. Piemas prekybos metodas taikomas akcijoms, pagr. Jo bruožas – visi prekybos sesijos sandoriai vienos emisijos akcijoms registruojami vieningu rinkos kursu. Rinkos kaina nustatoma atsižvelgiant i pasiūla ir paklausa, laikantis maksimalios apyvartos principo, t.y. turi buti nupirktas ar parduotas didžiausias imanomas vertyb. Pop. skaicius. Minimalaus skirtumo tarp siūlomu pirkti ir prduoti vertyb. Pop. skaiciaus, nustatytas remiantis ankstesniu principu. Antrasis prekybos metodas taikomas Vyriausybes vertyb po., rinkoje atsiradusiems 1994 metu liepa. Jiems netaikomas vieningo kurso principas. Sandoriai registruojami pradedant gautu pavedimu pirkti Vyriausybes vertyb. Pop. didžiausia kaina.