LIETUVOS TAUPOMOJO BANKO IŠTAKOS

Taupomųjų kasų raida nepriklausomoje Lietuvoje (1918 – 1940 m.)

Taupomosios kasos – tai kredito įstaigos, kurių tikslas – suteikti žmonėms progą jų santaupas saugiai pasidėti ir sutaupyti ateičiai. Jos priėmė mažus indėlius ir net už smulkias taupmenas mokėjo palūkanas.
Po 120 metų Rusijos ir trejų metų Vokietijos okupacijos 1918 m. vasario 16 d. Lietuva atkūrė savo nepriklausomybę. Kraštas buvo nualintas Pirmojo pasaulinio karo, finansų ūkis sugriautas.
Siekdama skatinti taupyti ir kaupti kreditinius išteklius, Lietuvos Vyriausybė ėmėsi iš naujo kurti Taupomąsias valstybės kasas, todėl buvo parengti Taupomųjų valstybės kasų (TVK) įstatai, kuriuos 1919 m. rugpjūčio 4 d. patvirtinio prezidentas Antanas Smetona ir Ministras Pirmininkas Mykolas Šleževičius. Pagal šiuos įstatus TVK buvo grynai taupomoji įstaiga. Valstybė atsakė už indėlius ir Taupomųjų kasų kapitalą. Joms vadovavo valdyba, sudaryta iš vedėjo ir penkių narių.
Pirmoji kasa buvo iškilmingai atidaryta Kaune 1919 m. rugpjūčio 10 d., o 1920 m. pabaigoje jau veikė šešios.
Pirmaisiais TVK veiklos metais indėlių buvo nedaug: 1921 m. sausio 1 d. jų likutis – 3 459 tūkst., po metų – 8 477,4 tūkst. auksinų.
1922 m. spalio 1 d. įvesta nacionalinė valiuta – litas (jo kursas JAV dolerio atžvilgiu: 10 Lt = 1 JAV doleriui). Tai Lietuvos ekonomiką pamažu stabilizavo. Įvedus litą, nuo 1923 m. TVK pradėjo duoti paskolas, siųsti pinigų perlaidas ir atlikti kitas operacijas. Stiprėjanti Lietuvos ekonomika gausios JAV lietuvių piniginės perlaidos didino Lietuvos gyventojų santaupas.
1930 m. įvyko esminis TVK veiklos lūžis: metų pabaigoje indėlių likutis išaugo iki 11 mln. litų. Palyginti su 1929 m. pabaiga, privačių indėlių padaugėjo nuo 2,1 mln. iki 5,9,mln. Lt. Komercinių bankų už indėlius mokamos palūkanos nuolat mažėjo, juose santaupas laikyti nebuvo taip saugu kaip TVK.
1932 m. birželio 18 d. patvirtinti nauji TVK įstatai gerokai praplėtė Taupomųjų valstybės kasų funkcijas. Jie numatė tokių rūšių indėlius:
a) einamųjų sąskaitų; b) neterminuotuosius; c) terminuotus ne trumpesniam kaip šešių mėnesių laikotarpiui; d) sąlyginius (išmokamus pagal indėlininko nurodytas sąlygas).
Naujieji įstatai padidino indėlio minimumą, iš kurio negalėjo būti išieškoti mokesčiai skoloms grąžinti, taip pat panaikino indėlio maksimumo ribojimus, įvedė privalomos 5 % atsargos reikalvimą ir kt. Naujieji įstatai numatė, kad Taupomosioms kasoms gali būti pavestos kai kurios Valstybės iždo operacijos: mokėti pensijas ir pašalpas, pardavinėti valstybės leidžiamus vertybinius popierius ir kt.
Indėlių daugėjo iki Antrojo pasaulinio karo pradžios. 1938 m. pabaigoje jų likutis buvo pasiekęs rekordinį 69,4 mln. Lt dydį. Privačių indėlininkų daugėjo ir indėlių sumos didėjo dėl to, kad buvo patobulinti įstatai, atsirado daugiau kasų, mokamų palūkanų dydis priartėjo prie rinkos palūkanų lygio, santaupų saugumą garantavo valstybė. Pirmame TVK veiklos dešimtmetyje didžiausius indėlius turėjo laisvųjų profesijų asmenys (gydytojai, advokatai, menininkai).
Antrame dešimtmetyje pagal turėtus indėlius į pirmąją vietą pakilo valstybinių ir privačių įstaigų darbuotojai. TVK pastangas ugdyti būsimus klientus rodo tai, kad vaikų ir moksleivių indėliai 1934 – 1939 m. sudarė apie 2% visų privačių indėlių. Paauglius taupyti skatino 1934 m . TVK pradėti leisti specialūs taupomieji ženklai po 10, 20 ir 50 ct. Surinkusiems 20 taupomųjų ženklų santaupas įrašydavo į indėlį arba išmokėdavo grynaisiais pinigais.
Dar vienas svarbus kasų veiklos indėlis – kreditų atpiginimas. Po pasaulinės ekonominės krizės TVK, kaip Centrinis Lietuvos ir Žemės bankai, už duodamus kreditus ėmė 6% metinių palūkanų, t.y. gerokai mažiau negu komerciniai bankai.
TVK susilaukė tarptautinio pripažinimo ir 1937 m. buvo priimtos į Tarptautinį taupymo institutą.
Lietuvos taupomosioms kasoms iki 1932 m. kovo 1 d. vadovavo Andrius Matulaitis (1856 – 1932), po jo iki 1940 m. liepos 22 d. – Antanas Leonardas Vaitkus (1894 – 1966).
Sėkmingą Lietuvos taupomųjų valstybės kasų veiklą 1940 m. birželio mėn. nutraukė sovietų invazija.[3, p.35 – 40]

Taupomosios kasos okupacijų metais

1941 m. sausio 1 d. tuometinės Lietuvos vyriausybės, veikusios pagal Maskvos diktatą, nutarimu kasos buvo likviduotos, indėliai, viršijantys tūkstantį litų – nacionalizuoti. Vietoj jų buvo sukurtos TSRS valstybinės darbo taupomosios kasos.
Okupavus Lietuvą ir joje įkūrus tarybų valdžią, imtos steigti etatinės taupomosios kasos. Pirmoji taupomoji kasa atidaryta Švenčionyse. 1941 m. respublikoje veikė 155 tarybinės Taupomosios kasos.
Persiritus per Lietuvą Antrojo pasaulinio karo frontui, Tarybų Sąjungos administracija ėmėsi atkurti Taupomąsias kasas. Iki 1945 m. pradžios Lietuvoje buvo atkurtos ar naujai įsteigtos 74 taupomosios kasos, kurios 1945 m. sausio 1d. turėjo 8 970 indėlininkų. Lietuvos taupomųjų kasų veiklai tiesiogiai vadovavo Tarybų Sąjungos Vyriausioji taupomųjų kasų ir valstybinio kredito valdyba.
Nuo 1944 m. Taupomosioms kasoms vadovavo valdyba, kurios viršininku buvo paskirtas J. Genys. Lietuvos poreikiams buvo panaudojama tik dalis (50-65%) Lietuvos taupomosiose kasose sukauptų kreditinių išteklių. Sovietmečiu Lietuvos taupomosios kasos prarastą kreditavimo funkciją iš dalies atgavo tik 1987 m., kai reorganizuojant Tarybų Sąjungos bankų sistemą, Taupomosios kasos tapo Taupomuoju banku.
Po 1947 m. Taupomųjų kasų padaugėjo, jų veikla aktyvėjo. Sparčiai didėjo indėlių likutis ir atliekamų operacijų skaičius. Svarbiausias kasų darbas buvo platinti valstybines paskolas. Kiekvienas dirbantysis ar studentas kasmet privalėjo pasirašyti ne mažesnę kaip vieno mėnesio savo darbo užmokesčio ar stipendijos paskolą.
1957 m. buvo išleista paskutinė pasirašytina paskola, o obligacijų, išleistų 1947 – 1956 m., išpirkimas atidėtas iki 1977 m.
1961 m. pinigų reformos tikslas buvo pakeisti seno pavyzdžio pinigus ir nustatyti naują rublio kursą. Po reformos rublio kursas nesutvirtėjo, kainos palaipsniui kilo.
Taupomosiose kasose indėlių ypač sparčiai daugėjo nuo 1965 m. Vidutiniškai kas 5 metai indėlių suma padidėdavo po 1 mlrd. rb.
1971m. Taupomosios kasos pradėjo priimti valstybinių mokesčių ir draudimo įnašus. Tais metais buto nuomos įmokų suma sudarė 87,7 proc. visų šios rūšies įplaukų į Valstybinį banką. Nuo 1972 m. taupomosios kasos imdavo iš įstaigų ir organizacijų mokestį už patalpų nuomą, įmokas už komunalines paslaugas, kitas įvairias įplaukas.
1971 m. TSRS eksperimento būdu buvo įvestas atsiskaitomųjų čekių išdavimas kai kurioms pramoninėms prekėms pirkti. 1978 m. šiais čekiais buvo leista įsigyti visas pramonines prekes, kainuojančias 200 ir daugiau rublių.
Jau 1981 m. pradžioje Taupomosios kasos atliko daug finansinių funkcijų. Jos skatino taupyti, kaupė laisvas gyventojų pinigines santaupas valstybinės vidaus lošiamosios paskolos obligacijas, piniginės – daiktinės loterijos bilietus, išmokėdavo gyventojams laimėjimus pagal valstybinių paskolų obligacijas ir įvairių loterijų bilietus. [3, p.45 – 48]
1988 m. sausio 1 d. banką sudarė: respublikinis bankas su 51 skyriumi, 560 filialų ir 309 agentūromis. Kiekvienam skyriui buvo nustatomas pajamų ir išlaidų planas, pelnas ir jo paskirstymas. Tuo metu banke buvo 2,5 mln. Lietuvos gyventojų sąskaitų, sukaupta 646 mln. rb. indėlių.
Lietuvos respublikinis taupomasis bankas duoti paskolas pradėjo 1987 metais. 1988 m. pradėtos teikti ilgalaikės paskolos gyventojams gyvenamųjų ir sodo namų statybai bei trumpalaikės – prekėms pirkti (žr. 3.2.1. lentelę). 1987 – 1991 m. LTB dirbo pelningai. Neblogi finansiniai rezultatai įgalino gerokai daugiau lėšų skirti banko paslaugų automatizavimui ir socialinėms reikmėms.
Lietuvos taupomojo banko bendradarbiavimo su užsienio bankais ir tarptautinėmis organizacijomis pradžia – 1988 metai. Tuo metu lankėsi Lenkijos LR Poznanės vaivadijos centrinės visuotinės taupomosios kasos darbuotojų grupė, 1988 – 1989 m. pradėta aktyviai bendradarbiauti su Vokietijos taupomųjų bankų asociacija, kelno miesto ir regionine taupomąja kasa bei Manheimo miesto firma “Delta Group Gmbh”. Kelno miesto centrinėje taupomojoje kasoje stažavosi trys LTB vadovaujantieji darbuotojai. [3, p.55 – 60]

3.2.1. lentelė
Paskolos gyventojams (1988 – 1990 m.)

 

Metai

Paskolos, mln.rb

Ilgalaikės

trumpalaikės

Iš viso

1988

45

0,9

45,09

1989

17,8

0,5

18,3

1990

20,0

0,3

20,3

Šaltinis: Ivaškevičius D., Bankų vadyba, 1997

LIETUVOS TAUPOMOJO BANKO VEIKLA ATKŪRUS NEPRIKLAUSOMYBĘ

Lietuvos taupomojo banko kūrimasis

1990 m. kovo 11 d. atkūrus Lietuvos Nepriklausomybę, pradėta reorganizuoti bankų sistemą. Lietuvos respublikos Ministrų Taryba, vykdydama Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos 1990 m. kovo 13 d. nutarimą, TSRS darbo santaupų ir gyventojų kreditavimo Lietuvos respublikinį banką nutarė reorganizuoti į Lietuvos taupomąjį ir suteikti jam valstybinio banko statusą.
1990 m. parengtą banko Statuto projektą Lietuvos Respublikos AT patvirtino 1992 m. spalio 26 dieną. Banke buvo įsteigta Operacinė valdyba ir patvirtinti laikinieji nuostatai. Išrinkta 11 narių valdytojų taryba, kuri dalyvavo sprendžiant aktualiausius bankinės veiklos klausimus. Bankas patvirtinio indėlių rūšių taisykles. Tuo metu klientams pasiūlytos einamosios, terminuotosios ir indėlių į taupomąsias sąskaitas bankinės operacijos.
Tačiau iki 1991 m. LTB finansinę veiklą centralizuotai dar tvarkė TSRS taupomasis bankas. Nuo 1991 m. gyventojų indėliais jau savarankiškai disponavo Lietuvos taupomasis bankas; jie sudarė apie 9% visų bankų indėlių.
1991 m. pradžioje, suderinus su Vilniaus miesto valdyba, įsteigiamas naujas LTB Vilniaus skyrius, kuris atlieka komercinio banko funkcijas. Patvirtinamos einamųjų sąskaitų tvarkymo taisyklės, atidaroma valiutinė sąskaita.
Pirmuoju Lietuvos taupomojo banko valdybos pirmininku (1990 03 16) buvo paskirtas Kostas Jakutis, nuo 1991 m. gruodžio mėn. iki 1997 m. birželio mėn. Lietuvos taupomojo banko valdybos pirmininko pareigas ėjo Vygintas Bubnys. 1997 m. birželio mėn. LTB valdybos pirmininku paskirtas Romualdas Visokavičius, 2000 pabaigoje banko valdybai vadovavo valdybos pirmininkas – Algimantas Križinauskas.
1991 m. Socialinės apsaugos ministerija, Lietuvos bankas ir LTB, vykdydami Vyriausybės nutarimą “Dėl gyventojų papildomų išlaidų, susijusių su būtiniausių prekių kainų padidėjimu, kompensavimo”, nusprendė padengti 50% indėlio sumos, bet ne daugiau kaip 5 000 rb. Vienam asmeniui, o buvusiems politiniams kaliniams ir tremtiniams – dar 2 000 rb., lėšas pervedant į investicines sąskaitas. Priėmusi šį sprendimą, Vyriausybė per LTB įgyvendino Lietuvos Respublikos valstybinio turto pirminio privatizavimo įstatymą.
Kompensuotos sumos buvo įrašytos į nebalansinę gyventojų investicinių sąskaitų dalį ir taip suteikta galimybė įsigyti privatizuojamo valstybės turto arba parduoti jas aukcionuose, dovanoti bei kitaip perleisti kitiems asmenims. Dėl infliacijos ir ilgalaikio turto vertės indeksavimo kompensuoti nepanaudoti indėliai vėliau buvo indeksuoti koeficientu 96.
Lietuvos taupomojo banko 1991 m. spalio 16 d. įsakymu sudaryta septynių banko darbuotojų komisija kreditinių išteklių aktyvams ir pasyvams perimti iš TSRS taupomojo banko.
LTB pradėjo dalyvauti Baltijos biržos valiutos aukcione, atidarė banko filialus muitinėse ir patvirtinio jų darbo organizavimo bei banko operacijų vykdymo taisykles. Buvo tobulinama kreditinių išteklių apskaita, panaudojimo analizė, pagal poreikius skirstomi korespondentinių sąskaitų likučiai, rengiamas naujas banko centrinio aparato struktūros projektas.
LTB 1987 – 1991 m. teikė įvairias bankines paslaugas daugumai Lietuvos gyventojų, tvarkė apie 3 mln. gyventojų indėlių ir 7 tūkst. asmenų ir organizacijų sąskaitų. Indėlių likutis 1991 m. pabaigoje buvo 50,3 rublių.
1990 m. nestabili šalies politinė ir ekonominė padėtis, veikiama Rusijos ekonominės blokados, turėjo neigiamos įtakos taupymo, indėlių likutis sumažėjo 189 mln. rublių. Tais metais didžiausią dėmesį bankas skyrė ekonominei veiklai: toliau skatino taupyti pagal sutartis, gyventojų pajamas pervedant į indėlius, kooperatyvų, individualių gamintojų ir visuomeninių organizacijų lėšas telkiant į einamąsias sąskaitas ir vykdant kasinį jų aptarnavimą bei plečiant atsiskaitymus. Taupomosios kasos, o vėliau LTB savo veikla organizuojant gyventojų atsiskaitymus negrynaisiais pinigais prisidėjo prie pinigų politikos stiprinimo. TSRS taupomojo banko čekių gyventojai įsigijo už 641 mln., o 1991 m. – už 562 mln. rublių. Šiais čekiais buvo atsiskaitoma už prekes, taip pat pagal juos atsiimami grynieji pinigai TSRS taupomojo banko įstaigose visoje buvusios Tarybų Sąjungos teritorijoje.

Įsitvirtinimas bankų rinkoje

1993 m. bankų rinkoje LTB įsitvirtino kaip komercinis bankas. 1993 m. gruodžio 28 d. Lietuvos bankas įregistravo LTB Statutą. 1994 m. LTB akcinis kapitalas siekė 10 mln. litų.
1996 m. vasario 9 d. visuotinis akcininkų susirinkimas nusprendė didinti banko akcinį kapitalą iki 40 mln. litų. Lietuvos banke 1996 m. lapkričio 7 d. įregistruotas 20 mln. Lt. AB Lietuvos taupomojo banko kapitalą sudarė 40 mln. Lt, jis padalytas į 400 tūkst. paprastųjų vardinių akcijų.
1998 m. liepos mėn. 16 d. buvo įregistruotas akcinio kapitalo padidinimas iki 167,3 mln. litų. 90,73 procento akcijų priklausė Lietuvos Respublikos Vyriausybei, 3,76 procento – fiziniams asmenims, 2,78 procento – juridiniams asmenims ir 2,73 procento – nerezidentams.
Lietuvos taupomasis bankas – mažmeninis bankas, jo veikla daugiausia orientuota į individualių asmenų ir smulkaus bei vidutinio verslo įmonių poreikių tenkinimą. Per pastaruosius penkerius metus (1994 – 1998 m.) LTB indėliai sparčiai didėjo: per 1994 m. išaugo 159 mln. Lt, 1995 m. – 373,5 mln. Lt, 1996 m. – 176,7 mln.Lt, 1997 m. – 504,6 mln. Lt, 1998 m. – 746,5 mln. litų.
Lietuvos taupomajame banke kreditiniai ištekliai buvo kaupiami sparčiau negu visuose Lietuvos bankuose: nuo 1993 m. pabaigos iki 1998 m. pabaigos LTB indėliai padidėjo daugiau kaip 7 kartus, o visuose Lietuvos bankuose – 2,9 karto.
Nuo pat gyvenimo pradžios LTB buvo gyventojų lėšų taupymo banku. 1991 m. sausio 1 d. Lietuvos taupomasis bankas buvo sukaupęs apie 7 mlrd.rublių gyventojų indėlių, kuriuos nusavino buvęs TSRS taupomasis bankas. 1995 m. gegužės 15 d. buvo pasirašyta sutartis su Lietuvos Respublikos Vyriausybe. Pagal ją Vyriausybė įsipareigojo mažinti valstybės vidaus skolą 20,6 mln. litų.
1993 m. Lietuvos taupomajam bankui teko bene didžiausias krūvis įvedant nacionalinę valiutą ir keičiant laikinuosius talonus į litus.
1994 – 1995 m. gyventojų indėliai didėjo vidutiniškai 50 proc. per metus. Gyventojų indėlių didėjimą kiek pristabdė 1995 m. pabaigoje Lietuvoje kilusi bankų krizė. Labiausiai į bankų krizę reagavo gyventojai, jie pradėjo masiškai atsiiminėti indėlius iš Lietuvos bankų. Lietuvos gyventojus apėmusi panika sulėtino LTB indėlių augimą 1996 metais. Nuo 1997 m. dėl gana tvirtos naujos LTB valdybos veiklos politikos gyventojų pasitikėjimas LTB didėjo.
Didelę įtaka skolintų lėšų augimui Lietuvos taupomajame banke turėjo vykdoma didžiausia Lietuvoje Vyriausybės programa – gyventojų santaupų atkūrimas. Atsikračius Maskvos finansinio diktato ir bankų kontrolės, tuometinėje Tarybų Sąjungoje liko beveik 7 mlrd. rb. Lietuvos gyventojų lėšų. Nors vyko valstybinės derybos, tačiau dėl jų sugrąžinimo susitarta nebuvo.
2000 m. Banko veiklą daugiausiai įtakojo šie išoriniai faktoriai:
 Atsigaunantis šalies ūkis po Rusijos finansų krizės sukeltos recesijos;
 Paaštrėjusi konkurencija bankų sektoriuje dėl užsienio bankų atėjimo;
 Banko pasirengimas privatizavimui.
Per 2000 m. Banko turtas išaugo 8 proc. iki 3,42 mlrd. litų. Pagerėjo ir turto struktūrą. Ilgalaikis materialus ir nematerialus turtas sumažėjo 4 proc., o perimtas už skolas ir kitas turtas – 16 procentų. LTB 2000 metų balansinė ataskaita nurodyta 2 priede.
2000 metai AB Lietuvos taupomajam bankui buvo esminių pokyčių metai. Naujai paskirtai valdybai buvo suformuluotas pagrindins uždavinys – Banką restruktūrizuoti ir parengti sėkmingam privatizavimui. Šiandien struktūriniai pokyčiai banko veikloje – jau nebe tikslas, o įvykęs faktas.
2001 m. balandžio 23 d. “Hansabank” ir Lietuvos valstybės turto fondas pasirašė 90,73% AB Lietuvos taupoma banko (LTB) akcijų paketo priklausančio Lietuvos Respublikai pirkimo sutartį.
“Hansabank” turi sumokėti 150 milijonų litų (42 mln. eurų) už aukščiau nurodytą LTB akcijų dalį papildomai įsipareigodamas investuoti 150 mln. litų per 18 mėnesių laikotarpį, tai apims ir banko kapitalo padidinimą išleidžiant naujas akcijas, kurių vertė sudarys 120 mln. litų (33 mln. eurų). “Hansabank” taip pat pasiūlys išpirkti akcijas iš smulkiųjų akcininkų tomis pačiomis sąlygomis kaip ir iš Lietuvoje vyriausybės mokėdamas 9,88 litus už akciją.
“Hansabank” sieks paversti LTB pirmaujančiu banku Lietuvoje. “Hansabank” tikslas pasiekti, kad bankas būtų stabilus darbdavys, siūlantis darbuotojams geras tobulėjimo galimybes bei veikli organizacija, prisidedanti prie Lietuvos visuomenės gerovės.
LTB privatizavimas yra vienas iš svarbiausių žingsnių “Hansabank” grupės 10-ies metų istorijoje. Naujasis bankas, kuris bus sukurtas sujungus LTB ir AB banką “Hansabank”, priklausys “Hansabank” grupei, kuri parems ir finansuos tolimesnį banko augimą. Bankas orientuosis į esamų klientų bazės išlaikymą ir plėtimą bei siūlys konkurentabilias kainas visoms amžių grupėms. Bankas skirs didelį dėmesį naujų skolinimo, taupymo ir elektroninių produktų diegimui.
Bankas įdiegs keletą naujų paslaugų teikimo kanalų, tokių kaip internetinė bei telefoninė bankininkystė, bei naujus mokėjimo būdus, taip pat bus pertvarkytas poskyrių tinklas.
Kaip teigia Anders Sahlen, “Hansabank” grupės tarybos pirmininkas ir vyresnysis Swedbank prezidento patarėjas, Hansabank taps reikšmingu LTB savininku.LTB vadovybė parodė, kad iš naujojo savininko jie tikisi investicijų informacines technologijas. “Hansabank” yra žinomas savo inovacijomis ir technologinėmis galimybėmis. Bankas turi stiprų daugiau nei 100 metų gyvuojantį strateginį investuotojų “Swedbank”. Keletą metų sėkmingai veikdama Estijos, Latvijos ir Lietuvos rinkose “Hansabank” grupė yra įgijusi vertingos patirties ir gerą reputaciją [8].
2001 gegužės 24 d. konkurencijos taryba leido didžiausiam Baltijos šalyse bankui “Hansabank” įsigyti 90,73 proc. Lietuvos taupomojo banko akcijų . Lietuvos bankas, išduodamas leidimą Hansabank įsigyti ir valdyti LTB, numatė, kad LTB pirkėjas investicijas turėtų atlikti per 1,5 metų. Be to, centrinis bankas nurodė, kad, Švedijos bankams “Swedbank” ir “Skandinaviska Enskilda banken” susijungus, “Hansabank” turėtų per dvejus metus nuo privatizavimo sutarties įsigaliojimo parduoti LTB, jeigu to pareikalaus LB dėl per didelės sisteminės rizikos koncentracijos Lietuvos bankų sistemoje. “Hansabank” Lietuvos bankui raštu patvirtino sutinkąs su šiomis sąlygomis [6, p.2].

LTB dukterinių įmonių veikla

Rinkoje įsitvirtino ir UAB “LTB Lizingas” – banko dukterinė įmonė, įsteigta 1997 m., kurios pagrindinė veikla – finansinė išperkamoji nuoma (lizingas). Savo veikloje bendrovė orientuojasi į smulkaus ir vidutinio verslo finansavimą. 2000 m. buvo teikiamos finansinio lizingo paslaugos fiziniams ir juridiniams asmenims, o nuo rugsėjo mėn. 15 d. pradėtos teikti ir faktoringo paslaugos.
Praėjusių metų pabaigoje bendrovės finansinis portfelis sudarė 46,8 mln. Lt, iš to skaičiaus – 0,81 mln. Lt sudarė faktoringo portfelis. Palyginti su 1999 m. pabaiga, finansinis porfelis išaugo 22 procentais. Pagal portfelio dydį UAB “LTB Lizingas” 2000 m. užėmė apie 7 proc. Lietuvos lizingo rinkos ir buvo trečia pagal dydį lizingo bendrovė.
Per 2000 m. buvo sudarytos 295 lizingo sutartys 37 mln. Lt sumai. Bendroji lizingo sutarčių suma 1999 m. sudarė 29 mln. litų. Bendrovės lizingo portfelio struktūroje praėjusiais metais didžiausią dalį sudarė technologiniai įrengimai – 34 prc., sunkiojo transporto priemonės – 28 proc., lengvasis transportas – 20 procentų. Palyginti su 1999 m., technologinių įrengimų dalis bendrame potrfelyje padidėjo 13 procentų
Per 2000 m. UAB “LTB Lizingas” gavo 6,2 mln. Lt bendrųjų pajamų. Palyginti su 1999 m., bendrovės pajamos padidėjo 18 procentų. Tuo tarpu išlaidos sudarė 5,0 mln. Lt ir, palyginti su 1999 m., padidėjo 13,6 procento. 2000 m. buvo gauta 294 tūkst. Lt grynojo pelno ir tai yra 5 proc. daugiau, negu 1999 metais.
2001 m. UAB “LTB Lizingas” planuoja padidinti finansinį porfelį bei užimamą rinkos dalį, didelį dėmesį skirdamas faktoringo paslaugų teikimui.
UAB “LTB draudimas” yra ne gyvybės draudimo bendrovė įsteigta 2000 m. pradžioje. Bendrovės steigėjas ir vienintelis akcininkas yra AB Lietuvos taupomasis bankas. 2000 m. LTB draudimui buvo esminių sprendimų ir veiklos pagrindų suformavimo metais. Pagrindinės bendrovės veiklos rūšys yra draudimas, perdraudimas, draudiminių įvykių likvidavimas, tarpininkavimas sudarant draudimo sutartis. 2000 m. bendrovės tikslas buvo užimti 1 procentą ne gyvybės draudimo rinkos ir papildyti mažmeninių Banko produktą asortimentą draudimo produktais, parduodamais per Banko tinklą.
2000 m. pabaigoje LTB draudimas platino 12 draudimo produktų: gyventojų bei įmonių turto draudimą, transporto priemoniių draudimą, vairuotojų civilinės atsakomybės draudimą, vykstančiųjų į užsienį sveikatos draudimą, advokatų, bendrosios bei darbdavio civilinės atsakomybės draudimą. 2000 m. pabaigoje bendrovės nuosavybė sudarė 2750 tūkst.Lt, turtas – 5461 tūkst.litų. Pagrindinę portfelio dalį – 72 proc. – sudarė turto draudimas. Transporto draudimas sudarė 14 proc., o vairuotojų civilinės atsakomybės draudimas – 8 proc. Kadangi turto draudimas yra mažiausio nuostolingumo draudimo rūšis, galima teigti, kad LTB draudimui 2000 m. pavyko suformuoti mažos rizikos portfelio struktūrą.
Pirmaisiais veiklos metais “LTB draudimas” pagrindinį dėmesį ir išteklius skyrė paslaugų platinimo tinklo kūrimui, Banko padalinių tinklo teikiamų galimybių įsisavinimui, draudimo specialistų subūrimui bei programinės įrangos įdiegimui. LTB padalinių tinklas 2000 m. buvo pagrindiniu draudimo produktų platinimo kanalu, nors buvo dirbama ir su brokeriais bei agentais. Pavedimo sutartys dėl bendrovės produktų platinimo buvo pasirašytos su visais LTB skyriais, todėl turto draudimo, vairuotojų civilinės atsakomybės draudimo bei vykstančiųjų į užsienį draudimo polisai 2000 m. pabaigoje buvo platinami visuose LTB skyriuose.
UAB LTB draudimas nuveikti darbai 2000 m. sukuria geras prielaidas sėkmingai veiklai 2001 – 2002 metais vykdyti.
UAB “LTB Investicijų valdymas” yra Banko dukterinė įmonė, įsteigta 1999 m. vasario mėnesį. Pagrindinės veiklos – investicinių bendrovių ir pensijų fondų valdymo – įmonė 2000 m. nevykdė. Įmonės įstatinis kapitalas 2000 m. pabaigoje buvo padidintas ir metų gale siekė 1558000 litų. UAB “LTB Investicijų valdymas” 2000 m. vykdė parengiamuosius darbus fondų steigimo, valdymo ir platinimo srityje.
2000 m. bendrovės rizikos buvo valdomos naudojant įvairius rizikos minimizavimo instrumentus. Pagrindiniai iš jų – portfelio struktūros ribojimas bei perdraudimas. Didžioji rizikų dalis buvo perdraudžiama privalomuoju perdraudimu.
Išspręstos senos problemos – svarbi prielaida sėkmingai vykdyti 1999 m. ir tolesnio laikotarpio verslo planus, rengtis privatizavimui. LTB tarybos ir valdybos darbą lemia Lietuvos respublikos Vyriausybės priimtas principinis sprendimas pasirengti ir patikimai, su garantijomis valstybei ir žmonėms privatizuoti Lietuvos taupomąjį banką. Čia svarbus didelis banko patyrimas, įvaizdis ir pasitikėjimas juo nei tik šalyje, bet ir užsienyje. 1998 m. LTB tapo Tarptautinio finansų instituto ir Europos taupomųjų bankų grupės, vienijančių daugiau kaip pusantro tūkstančio bankų, nariu. Tarptautinėse rinkose LTB jau žinomas ir vertinamas, turi korespondentinius ryšius su 151 pasaulio banku [5,p.35-36].

Lietuvos taupomojo banko struktūra ir tinklasLietuvos taupomasis bankas 1992 m. pabaigoje turėjo 53 skyrius, 576 filialus bei 161 agentūrą. Nuo 1992 iki 1996 m. banko tinklas akivaizdžiai mažėjo. 1997 – 1999 m. optimizuojant banko tinklą klientus aptarnaujančių padalinių skaičius šiek tiek išaugo.
Per 1997 metus buvo likviduoti net 86 LTB skyrių filialai, o likę pradėti vadinti klientų aptarnavimo poskyriais. 1997 m. pabaigoje klientai buvo aptarnaujami 44 banko skyriuose ir 353 klientų aptarnavimo poskyriuose. Tuo pat metu, atsižvelgiant į klientų poreikius, buvo steigiami nauji perspektyvūs banko padaliniai. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. kovo 26 d. nutarimu Nr. 354 “Dėl akcinės bendrovės Lietuvos valstybinio komercinio banko įsipareigojimų ir turto perdavimo” perėmus Lietuvos valstybinio komercinio banko įsipareigojimus ir veiksnius aktyvus, buvo įsteigti LTB Birštono ir Visagino skyriai.
1999 m. liepos 1 d. LTB klientai buvo aptarnaujami 46 banko skyriuose, 336 klientų aptarnavimo poskyriuose bei 30 nutolusių darbo vietų. LTB prisitaikius prie rinkos diktuojamų sąlygų, išryškėjo jo tinklo plėtros miestų teritorijoje bei kaimo poskyrių skaičiaus mažėjimo tendencijos. Nauji ir perspektyvūs banko padaliniai steigiami arti aktyviai veikiančių įmonių, įstaigų, organizacijų, prekybos centruose ar šalia jų. Apgalvotas ir nuoseklus banko tinklo tobulinimas pritraukia naujus klientus, mažina banko kaštus.
Banko valdymo struktūrą sudaro visuotinis akcininkų susirinkimas, Banko taryba, Banko valdyba ir administracijos vadovas. Visuotinis akcininkų susirinkimas yra aukščiausias Banko valdymo organas. Banko taryba renkama visuotiniame akcininkų susirinkime ketveriems metams iš akcininkų ir Banko akcininkams – juridiniams asmenims – atstovaujančių asmenų. Banko valdyba vadovauja ir atstovauja Bankui, tvarko jo reikalus ir pagal įstatymus atsako už Banko operacijų vykdymą. Banko taryba skiria valdybos pirmininką ir valdybos narius. Banko administraciją sudaro jo centrinio aparato, Banko struktūrinių padalinių bei skyrių vadovai ir jų pavaduotojai.
Lietuvos taupomajam bankui 1993 m. įsitvirtinant rinkoje kaip universaliam bankui, išaugo reikalavimai darbuotojams. Buvo kuriama nauja personalo darbo organizavimo koncepcija. Daug dėmesio skirta darbuotojų atrankai, jų kvalifikacijos kėlimui. Kasmet banko personalą papildo aukštųjų mokyklų absolventais, ekonomistai, finansininkai, bankininkystės ir kitų reikalingų specialybių bakalaurai ir magistrai. Įstgeigtas stažuotojų institutas ėmėsi perspektyvių darbuotojų paieškos.
2000 m. pabaigoje Lietuvos taupomajame banke dirbo 3629 darbuotojai, iš jų 2986 – Banko skyriuose, 643 – centriniame valdymo aparate.
Atsižvelgiant į konkurenciją finansų rinkoje ir lygiuojantis į Vakarų bankų standartus nustatyti nauji pareiginiai reikalavimai darbuotojams. LTB centre ir skyriuose vyksta darbuotojų kvalifikacijos vertinimas, kartu tobulinamas ir darbo organizavimas, keliama darbo kultūra.
Įgyvendinant ilgalaikę banko darbuotojų mokymo koncepciją, tenkinant išaugusius mokymo poreikius, buvo įsteigtas mokymo skyrius, kuris 1998 m. pradžioje pertvarkytas į Mokymo centrą. Bendradarbiaudamas su Lietuvos bei užsienio konsultacinėmis firmomis bei remdamasis Airijos Jungtinio banko patirtimi, Mokymo centras parengė naujas darbuotojų mokymo programas, atitinkančias banko veiklos strategiją. Pagrindinis dėmesys buvo skiriamas klientus aptarnaujančių darbuotojų, finansininkų, informacinių technologijų specialistų, pardavimų vadybininkų, verslo konsultantų bei vadovų profesinių įgūdžių tobulinimui. Stiprinant ir plečiant banko Mokymo centro bazę, įrengta nauja, atitinkanti tarptautinius standartus kompiuterinė mokymo klasė. Čia įdiegtos šiuolaikinės kompiuterizuotos mokymo programos – imitaciniai žaidimai, darbuotojams sudarytos sąlygos gilintis į finansų valdymo, kreditavimo bei kitas bankinės veiklos sritis.
Vidutiniškai 100 banko specialistų kasmet stažuojasi užsienio bankuose ir apie 3 000 darbuotojų kvalifikaciją kelia banko Mokymo centre. Kad geriau įsisavintų vakarietiškos bankininkystės metodiką, banko darbuotojai siunčiami stažuotis į Airijos, Vokietijos, Anglijos, JAV, Kanados, Lenkijos bankus, o į LTB kviečiami kvalifikuoti lektoriai iš įvairių užsienio bankų.

Skolintų ir nuosavų lėšų panaudojimas
Per 1993 – 1998 metus LTB turtas išaugo 8,2 karto ir 1998 m. pabaigoje buvo 3 211,9 mln. litų. 1995 m. pabaigoje krizinę situaciją Lietuvos bankų sistemoje lėmė silpnas finansinės rizikos valdymas ir labai stiprus išorinės rizikos poveikis, kuris atsirado pereinamuoju Lietuvos ekonomikos metu. 1995 m. krizės pasekmės ir Lietuvos banko ekonominio poveikio priemonių, apribojančių LTB veiklą, įgyvendinimas padarė esminę įtaką banko turto struktūrai.
Viena iš esminių banko veiklos krypčių 1997 m. buvo kreditavimo, kaip pagrindinio pelno šaltinio, veiklos tobulinimas. Per 1998 m. metus paskolų lyginamsis svoris banko turte padidėjo 2,3 punkto ir 1999 m. saudio 1 d. sudarė 34,6 proc. Pagerėjo paskolų porfelio kokybė. Specialieji atidėjimai paskoloms visame paskolų portfelyje per metus sumažėjo 0,9 punkto ir metų pabaigoje sudarė3,6 proc. Mažindamas paskolų riziką, bankas vykdė atsargią kreditavimo politiką, orientavosi į patikimus klientus.
Lietuvos taupomasis bankas, siekdamas išlaikyti lyderio pozicijas šalies mažmeninėje bankininkystėje, aktyviai kreditavo gyventojus, todėl paskolų gyventojams lyginamsis svoris per metus išaugo 1,6 punkto. Tai lėmė ir LTB užimamos gyventojų kreditavimo rinkos dalies padidėjimą nuo 42,7 proc. metų pradžioje iki 59,5 proc. metų pabaigoje.
2000 m. pabaigoje Lietuvos taupomojo banko išduotų gyventojams paskolų užimama rinkos dalis buvo 38 procentai. Per šiuos metus Banko suteiktų gyventojams paskolų apimtis sumažėjo beveik 18 proc. ir metų pabaigoje sudarė 218,5 mln. litų. Tam nemažai įtakos turėjo 2000 m. susiklosčiusi nepalanki ekonominė situacija, dar anksčiau įtakota Rusijos krizės, žymiai sumažėjusi gyventojų perkamoji galia ir išaugęs nedarbo lygis.
Banko išduotos gyventojams paskolos per 2000 m. pakito ir pagal terminus, ir pagal valiutas. Paskolų gyventojams struktūroje išaugo ilagalaikių paskolų dalis. Per metus ji padidėjo 5 prc. Punktais ir metų pabaigoje sudarė 87 proc. arba 190,2 mln. Lt., t.y. atitinkamai sumažėjo trumpalaikių paskolų lyginamsis svoris visose paskolose – metų pabaigoje jos sudarė 13 proc. arba 28,3 mln. litų.
Lietuvos taupomasis bankas nuosekliai siekė tapti universaliu banku ir juo tapo. 1992 – 1993 m. išsiplėtė ir sustiprėjo LTB ryšiai su Europos ir Amerikos šalių bankais bei finansų institucijomis. 1992 m. LTB tapo Pasaulio taupomųjų bankų instituto (PTBI) nariu, o 1993 m. spalio 7 d. buvo pasirašyta sutartis su kompanija WESTERN UNION Financial Servises, Inc, JAV, dėl greičiausių grynųjų pinigų perlaidų į įvairias pasaulio šalis. Ši ypatinga todėl, kad pasirašyta tiesiogiai su kompanija ir palankiausiomis kainomis už teikiamas paslaugas. LTB yra pirmasis ir iki šiol vienintelis Lietuvos bankas, atliekantis greičiausias grynųjų pinigų perlaidas į įvairias pasaulio šalis per WESTERN UNION sistemos agentūras.
Bankas 1993 m. savo klientams teikė visas bankines paslaugas. Didžiausias Lietuvoje skyrių ir poskyrių tinklas, gyventojams siūlomos naujos depozitų rūšys, valstybės garantijos indėlininkams leido bankui sukaupti ir padidinti gyventojų santaupas per 1993 m. beveik du kartus.
1993 m. spalio mėn. bankas pradėjo mokėti santaupų kompensacijas indėlininkams, kurie savo santaupas valstybiniuose bankuose laikė iki 1991 m. vasario 26 d. ir jų neatsiėmė iki 1993 m. birželio 24 dienos. Vyriausybės nutarimu valstybiniuose bankuose ir Valstybinėje draudimo įstaigoje gyventojų turėti indėliai ir sumokėtos draudimo įmokos buvo indeksuota koeficientu 10. Per šį laikotarpį gyventojams išmokėta 231,5 mln. Lt indėlių kompensacijų. Kompensacijų mokėjimas 1996 m. buvo nutrauktas, pradėjus rengti dokumentų projektus gyventojų santaupoms atkurti.
1994 m. balandžio mėn. LTB pirmasis Lietuvoje ėmė aptarnauti Eurocard/MasterCard kreditines korteles bei priiminėti euročekius.
1994 m. LTB valdė apie 35 proc. indėlių ir 8 proc. gyventojams rinkos. Didžiausią dalį visų indėlių LTB (94 proc.) sudarė gyventojų indėliai, o privačių ir valstybinių įmonių lėšos – apie 4 procentus. Keitėsi indėlių struktūra pagal terminus, mažėjo indėlių iki pareikalavimo dalis, o didėjo terminuotųjų indėlių lyginamasis svoris.
Per 2000 m. gyventojų indėliai išaugo beveik 7 proc. Ir metų pabaigoj sudarė 2261 mln. Lt arba 80 proc. bendros Banko priimtų indėlių sumos. LTB užimama gyventojų indėlių rinkos dalis tarp šalyje veikiančių komercinių bankų metų pabaigoje buvo didžiausia – 45 procentai. Bendroje gyventojų indėlių struktūroje terminuotųjų indėlių dalis per 2000 m. išaugo 3,5 proc. punkto. Banko taikoma lanksti palūkanų normų politika turėjo įtakos gyventojų apsisprendimui lėšas laikyti Banke ilgiau negu pusę metų. Per metus 27,7 proc. išaugo ilgalaikiai terminuotieji indėliai ir metų pabaigoje sudarė 29,2 proc. gyventojų terminuotųjų indėlių. Nežymiai išaugo jaunesnio amžiaus laikomos lėšos Banke, tačiau didžiasią dalį tebesudarė virš 55 metų amžias gyventojų indėliai.
Plečiant kitas bankines paslaugas, daug dėmesio skiriama įvairių sutarčių su ūkio subjektais dėl darbuotojų atlyginimų ir kitų lėšų pervedimo į sąskaitas banke, dėl įmokų ir mokesčių priėmimo. 1995 m. LTB ir pradėjo priiminėti naują indėlių rūšį – taupomuosius indėlius, išplėtė WESTERN UNION aptarnaujančių skyrių tinklą – šias paslaugas teikė jau visi 52 skyriai. Bendra perlaidų apyvarta 1995 m. beveik 6 kartus viršijo 1994 m. lygį.
Sparčiai daugėjo banko klientų ir užsienio bankų korespondentų, plėtėsi veiklos gepgrafija. Atidarytos naujos korespondentinės sąskaitos JAV, Kanados, Didžiosios Britanijos, Prancūzijos, Šveicarijos, Belgijos, Norvegijos, Lenkijos ir Rusijos bankuose.
1995 m. LTB pirmasis Lietuvoje išleido Eurocard/MasterCard korteles bei pradėjo leisti GLOBUS mokėjimo korteles. Per šiuos metus su paslaugų įmonėms buvo sudarytos 477 sutartys dėl mokėjimų kortelių aptarnavimo 614 – oje prekybos ir paslaugų įmonių.
1998 m. buvo sėkmingai plėtojimas mokėjimas kortelėmis. Jis apėmė įmonių, įstaigų, organizacjių atsiskaitymus su savo darbuotojais per GLOBUS ir MAESTRO mokėjimo kortelių sąskaitas bei aptarnavimas per elektroninius kortelių įrenginius paslaugų įmonėse.
LTB – pirmasis Lietuvoje – 1998 m. rugpjūčio mėnesį išleido tarptautinę debetinę MAESTRO kortelę. Šios kortelės tapo ypač populiarios – per pusmetį jų parduota 14,5 tūkstančio. Šiuo metu LTB platina beveik visus tarptautinės mokėjimo kortelių organizacijos Europay International produktus – standartines, verslo, auksines Eurocard/MasterCard ir debetines MAESTRO korteles.
1998 m. lapkričio mėnesį bankas tapo ir kitos tarptautinės mokėjimo kortelių organizacijos – “VISA International” nariu. Narystė šioje organizacijoje padės bankui toliau plėsti mokėjimo kortelių paslaugas, išleidžiant ir aptarnaujant VISA sistemos produktus. Iš viso 1998 m. už Eurocard/MaterCard, MAESTRO ir GLOBUS kortelių išleidimą ir aptarnavimą gauta 3,72 mln. Lt pajamų. Pajamas, gaunamas iš šio verslo, 1999 m. numatoma gerokai pdidinti, didinant paskolų teikimą per mokėjimo korteles. Svarbios banko paslaugos yra įmokų ir mokesčių priėmimas pagal sutartis su verslo klientais, individualių asmenų atsiskaitymai negrynaisiais pinigais už paslaugas iš indėlių sąskaitų, palaipsnis perėjimas prie elektroninio ūkio subjektų aptarnavimo LTB skyriuose.
1999 m. Banke sėkmingai plėtė mokėjimo kortelių verslą. Per metus buvo parduota 47,2 tūkstančiai įvairių mokėjimo kortelių, pasirašytos sutartys su 179 įmonėmis dėl jų darbuotojų darbo užmokesčio pervedimo į mokėjimo kortelių sąskaitas. Per 2000 m. plėtėsi ir Banko kortelių aptarnavimo tinklas. Grynųjų pinigų iš išmokėjimo kortelių sąskaitų Banko klientai galėjo pasiimti 67 bankomatuose. Per šiuos metus Bankas daugiausia išplatino MAESTRO ir VISA Electron mokėjimo kortelių.
2000`m. Bankas su UAB “Lietuvos draudimas” gyvybės draudimu pasirašė bedradarbiavimo sutartį, pagal kurią gyvybės draudimo įmokos automatiškai pervedamos iš mokėjimo kortelių turėtojų sąskaitų į minėtos bendrovės sąskaitą. 1999 m. tokias bendradarbiavimo sutartis Bankas jau yra pasirašęs su UAB “Bitė GSM”, UAB “Omintel”. Siekdamas išplėsti atsiskaitymų mokėjimo kortelėmis tinklą, Bankas pasirašė sutartį su UAB NESTE Lietuva degalinių tinklu dėl LTB mokėjimo kortelių aptarnavimo ir automatinėse šio tinklo degalinėse [3, p. 150 – 153].

Leave a Reply

Your email address will not be published.