Tarptautinė komercinė bankininkystė.
Bankas – finansinė institucija, telkianti laikinai laisvas įmonių, įstaigų ir organizacijų lėšas bei namų ūkių santaupas, teikianti paskolas, atliekant piniginius atsiskaitymus, vykdanti pinigų ir vertybinių popierių emisiją, atliekanti su jais , užsienio valiuta bei auksu susijusias operacijas ir kitas funkcijas.
Pagal veiklos pobūdį ir atliekamas funkcijas, bankai skiriami į dvi pagrindines rūšis: centrinis bankas ir komercinis bankas.

Yra bankinės ir nebankinės institucijos.
Nebankinių institucijų grupės:
Į bankus panašios institucijos (kreditinės unijos).
Draudimo kompanijos.
Privatūs pensijų ir taupymo fondai.
Investiciniai fondai.
Vystymo bankai.
Šios institucijos vertinamas pagal bendrojo turto ir BVP santykį.
Hipotekinės paslaugos – nekilnojamojo turto finansinės paslaugos.
Komercinių bankų sektoriaus pagrindiniai rodikliai: bankų koncentracija, užsienio bankų turto ir skaičiaus dalis bei valstybinių bankų dalis.
Šiais rodikliais matuojama bankinio sektoriaus struktūra.
Efektyvumas matuojamas bankų palūkanų marža ir jų pridėtinėm išlaidom.
Sisteminė rizika – vieno vieneto žlugimas daro didelę įtaką visai sistemai, gali ją net suardyti.
Marža – tai pelnas, kurį sau uždeda bankas.
Liboras(LIBOR) – palūkanų bazė.