Finansų sistemos struktūra- ekonom. veikiančių finansinių instrumentų, rinkų , ir institucijų mišinys.
Finansų sistemos efektyvumo didėjimui ir ekonomikos augimo skatinimui, svarbiausias yra reguliavimas, sudarantis sąlygas augimui.
Ekonominė aplinka – tai verslo makroaplinkos elementas, pasireiškiantis tam tikrais ūkio dėsningumais bei tendencijomis, darančiomis įtaką verslo sprendimams ir veiksniams.
Vadybininkui reikia domėtis tiek šalies ekonomika, tiek tarptautinės ekonomikos visuma dėl šių priežasčių:
• Įvairių rinkų dydžio ir savybių nustatymo
• Rizikos laipsnio, veikiant tam tikroje šalyje įvertinimo
• Aukšto augimų sektorio nustatymo
• Investavimo sprendimų priėmimo
• Efektyvaus kompanijų išteklių panaudojimo.
Pasaulyje žinomos 3 ekonominės sistemos : kapitalizmas, socializmas ir mišri sistema.
Nacionalinė ekonominė aplinka .Iš esmės visų šalių vyriausybės siekia 4 pagrindinių ekonominių tikslų:
1. visiško įdarbinimo(užimtumo)
2. spartaus ekonominio augimo
3. žemos infliacijos normos
4. šqalies mokėjimų balanso deficito nebuvimo.
Ekonominę aplinką apibūdinantys elementai: rinka,užsienio ir vidaus prekyba, rinkos reguliavimo priemonės, valiutos politika, BNP(bendras nacionalinis produktas).
Ekonomikos augimo priklausomybė nuo akcijų biržos vystymosi 3 rodikliai:
1. Biržos kapitalizacijos ir šalies BVP santykis
2. apyvartos greitis
3. procentinis listinguojamų nacionalinių įmonių akcijų pokytis.
Užsienio ekonominė politika apima visą vyriausybinę politiką ir sprendimus, susijusius su šalies tarptautinės prekybos ir investicijų dydžiu, sudėtimi, kryptimi, prigimtimi.
Politikos investicijos į ekonomiką aspekatai:viešasis interesas(privalomas indeliu draudimas), privati informacija ir ideologija(įsitikinimai apie vyriausybės įtakos ekonomikai ribas).
Pagrindiniai ekonominiai kintamieji:
1. ekonomikos struktūra- šalies gyventojų sk, jų procentinis augimas, pajamų lygis bei pasiskirstymas, gamtiniai ištekliai.Ekonomikos infrastruktūra yra visų išorinių priemonių ir paslaugų, palaikančių įmonių darbą, visuma.
2. pramonės struktūra, apibrėžiama : įėjimo ir išėjimo barjerais, konkuruojančių įmonių sk., rinkos pasidalijimu tarp verslo šakų,
3. rinkos augimas, paprastai matuojamas valiutos pagrindu, jos pagrindu vertinama ir infliacijos norma
4. pajamų lygis ir ekonomikos augimas
5. sektoriuas tendencijos
6. ekonomikos atvirumas, importas eksportas
7. tarptautinis įsiskolinimas rodo tautos galimybę padengti užsienio skolas, esant mokėjimų balanso krizei.
8. urbanizacijos laipsnio rodiklis.
Dempingo problemos.Dempingas – bet koks pardavimas eksporto rinkoje už žemesnę kainą, nei ta, kurią palaiko tos šalies tiekėjai(plius transportas ir užsienio paskirstymo kaštai), nepaisant esamos motyvacijos.
Svarstomi būdai, kaip sumažinti šalių nedarbo lygį ir pagerinti mokėjimų balansą ilguoju laikotarpiu.Tada taikoma gan įvauri protekcionizmo politika.

1. tarifai
1. kiekio apribojimai
2. kiti netarifiniai barjerai(NTBs)
3. valiutų kontolė
Empyrinių tyrimų metu patebėta abipusė finansų rinkų (biržų) ir ekonomikos augimo priklausomybė, tačiau tokie rezultatai gaunami dėl biržų specifikos vertybinių popierių kainose atspindėti ateities lūkesčius, auganti ekonomika didina vertybinių popierių biržų reikšmę, o šios efektyvumas ir išsivystymo laipsnis sudaro sąlygas spartesniam šalies augimui.
Kuo labiau išsivysčiusi ekonomika, tuo didesnė dalis lėšų perskirstoma per kitus finansinius tarpininkus (draudimo kompanijas, biržos,pensijų fondai,mutual fondai ir kiti nebankiniai finansiniai tarpininkai), tačiau aiškaus priežastinio ryšio tarp šių institucijų ir augimo pastebėta nebuvo.
Teisinė valstybės sistema, galiojantys įstatymai, tiesiogiai veikiantys aktyvumą finansų rinkose, įstatyminis finanssų institucijų reguliavimas turi didžiausią įtaką šalies finansų funkcionavimui ir infrastruktūros efektyvumui, matuojant jį ekonomikos augimo tempais.
Ekonomikos išsivystymo laipsnį atitinkanti finansų infrastruktūra pozityviai veikia ekonomiką.Kitu atveju augimas galimas, bet mažesniais tempais.
Finansų sistemos poveikis ekonomikai pagal endogeninio augimo teoriją, pasireiškia skatinant technologijos augimą ir inovacijas.
Nors atskirų projektų įvertinimas ir priklauso nuo konkrečios rinkos situacijios ir skiriasi tarp šalių, bet globalus finansų rinkų jungimasis šiuos kaštus mažina.tai spartina ekonomikos vystymąsi dėl didesnio investicinių projektų grąžos bei pelningumo.
Esant atitinkamam finansų struktūros išsivystymo lygiui, skolinimasis finansų rinkoje ir vertybinių popierių biržų stiprėjimas sąlygoja spartesnį ekonomikos augimą, nei tradicinio bankinio sektoriaus dominavimas.
Bankų finansinis tarpininkavimas sumažina sandorių kaštus smulkiems investuotojams, atsirandančius dėl informacijos ir laiko retumo vertinant galimos investicijos pelningumą, skolininko patikimumą ir kt aspektus, ir taip prisideda prie ekonomikos augimo.
Tarptautiniai finansai ir tarptautinė ekonominė aplinka.Tarptautiniai finansai yra susiję su šalių realių pajamų formavimo ir vartojimo išdėstymu tam tikrą laikotarpį ekonomikose, susijusiose su pasaulio rinkomis. Jų pagrindas – šalių būtinumas ilgalaikėje perspektyvoje išlaikyti išorinį balansą.Ekon.aplinka – verslo makroekonomikos elementas, pasireiškiantis tam tikrais ūkio raidos dėsningumais, bei tendencijomis, darančiomis įtaką verslo sprendimams ir veiksmams.Ją tiria pasaulio bankai pagal grupes: priklauso ES, nepriklauso ir galvojančios, siekiančios priklausyti ES.