Įžanga

Pastaraisiais metais sėkmingai plėtojamas kaimo turizmas kuria ekonominę ir socialinę naudą kaimo vietovėse, kadangi kaimo turizmo veikla yra ne tik darbo vietų ir pajamų šaltinis kaimo gyventojams, bet ir patraukli veikla jaunimui, be to augantys poilsiautojų srautai kaimo vietovėse palaiko šio verslo gyvybingumą. Sėkminga kaimo turizmo veikla regione, pritraukia investicijas.
Šio verslo plėtrą įtakoja įvairūs veiksniai, tačiau svarbiausi jų yra rekreacinis šalies potencialas, įvairūs socialiniai ir ekonominiai rodikliai, bei jų pokyčiai.

1. Lietuvos rekreacinis potencialas

Lietuvos turizmo sektorius turi dideles galimybes augti, nes Lietuvos rekreacinį potencialą sudaro :
 savitas ir turtingas kultūros paveldas, tame tarpe ir UNESCO paveldo objektai;
 tradiciniai amatai;
 pajūrio gamtinis kompleksas;
 vidaus vandens telkiniai (Lietuvoje yra 2850 ežerų, 760 upių);
 nacionaliniai ir regioniniai parkai;
 32 proc. šalies teritorijos užimantys miškai.
Patraukli gamta ir kraštovaizdis, tebėra vienas esminių Lietuvos išteklių. Savita gamta bei kraštovaizdis formuoja prioritetinius teritorinius kaimo turizmo plėtojimo regionus. Rytų Aukštaitijos ežerų – miškų, Dzūkijos miškų, upių ir ežerų, Žemaitijos aukštumų bei Pamario regionus. Svarbu tai, jog dauguma rekreaciniais ištekliais pasižyminčių vietovių turi žemo našumo žemės ir nėra tinkamos žemės ūkiui, todėl tai ypač patrauklu alternatyvių žemės ūkio veiklų plėtrai.
Be visa ko kaimo turizmas yra ir veiksminga gamtos bei kultūros paveldo vertybių, kultūros ir tradicijų išsaugojimo priemonė. Juk būtent turizmas ir suteikia prasmę senųjų dvarų, rūmų atstatymui, vandens ir vėjo malūnų panaudojimui, unikalių kraštovaizdžių apsaugai, bei didina bendruomenės narių domėjimąsi savo tradicijomis bei papročiais.
Lietuvos kultūros paveldas bei jo išsaugojimas ateities kartoms yra ne tik tautos savasties išlikimo garantas bei kraštovaizdžio sudėtinė dalis, bet ir puiki Lietuvos įvaizdžio formavimo priemonė. Be to naudojantis kultūros paveldu galima kurti traukos centrus, apie kuriuos plėtojasi privataus verslo teikiamos paslaugos, kuriamos darbo vietos ir tokiu būdu skatinama ekonominė bei socialinė plėtra. Lietuvoje yra apie 25000 kultūros paveldo objektų, esančių kultūros paveldo registre, virš 73000 saugomų kultūros paveldo objektų. Iki šių dienų išliko per 800 archeologinių objektų, 70 istorinių miestų ir miestelių, apie 700 dvarų sodybų, identifikuota apie 200 parkų, išlikę 48 etnografiniai kaimai. Medinis dvarų ir etnografinių kaimų paveldas – tai savitas ir ypatingas reiškinys ne tik Lietuvos, bet ir Europos kultūrinėje erdvėje. Tik nedaugelyje Europos šalių vis dar galime rasti šių unikalių etninės kultūros paveldo objektų. Pritaikyti turizmui unikalūs paveldo objektai pritrauktų ne vieną atvykstantį ir vietos turistą ir skatintų regionų plėtrą. Panaši situacija ir su medinėmis dvarų sodybomis, kurias sutvarkius būtų sudarytos sąlygos jas panaudoti turizmo reikmėms.
Tai nėra vienintelės kliūtys turizmo plėtrai, kadangi didelė dalis kultūros paveldo bei gamtinių teritorijų, įskaitant ir saugomas teritorijas, yra nepritaikytos lankymui. Dauguma paveldo objektų yra blogoje ar net avarinėje būklėje, nepritaikyti turizmui. Iš daugiau nei 7000 saugomų kultūros paveldo objektų, turizmui pritaikyta tik apie 3 proc.
Nemaža kliūtis tolimesnei turizmo plėtrai yra sezoniškumas, kurį sąlygoja Lietuvos geografinė padėtis bei ženklūs temperatūros svyravimai. Šis veiksnys verčia skirti daugiau pastangų, siekiant intensyviau išnaudoti esamus gamtinius ir kultūrinius išteklius, paslaugų potencialą, žmogiškuosius išteklius. Kultūros paveldo objektų restauravimas ir pritaikymas turizmui padidintų objektų lankomumą ir leistų prailginti turizmo sezoną, tuo sumažindamas sezoniškumo įtaka. Kultūros paveldo objektai , pritaikyti turizmui, sukuria turistinės traukos centrus, sudaro sąlygas laisvalaikio praleidimui, bei didina regionų ir visos Lietuvos turistinį patrauklumą.

Birželio, liepos ir rugpjūčio lankomumas sudaro 53 % visų metų lankomumo. Taigi vidutinis lankomumas vasaros mėnesį yra 17.6 proc., kai tuo tarpu kitų 9 mėnesių vidutinis lankomumas yra 5.2 %, kas yra beveik 3.5 karto mažiau nei vasaros mėnesiais .
Aplinkos kokybė Lietuvoje nėra bloga, tačiau daugeliu atveju ją būtina gerinti. Lietuvoje net apie 70 proc. paviršinių vandens telkinių yra paveikti antropogeninės veiklos, tik apie 60 proc. gyventoju yra aprūpinami centralizuotai teikiamu vandeniu. Tai yra rimtos kliūtys plėtojant kaimo turizmą. Kraštovaizdžio ir biologinei įvairovei išsaugoti Lietuvoje sukurta saugomų teritorijų sistema, apimanti ir Europos ekologinį tinklą Natura 2000, kuri užima apie 15 proc. šalies ploto. Pastaraisiais metais jaučiamas augantis vietos gyventojų ir užsieniečių susidomėjimas saugomomis vertybėmis,tačiau daugumoje Lietuvos saugomų teritorijų silpnai išplėtota pažintinio turizmo ir ekologinio švietimo infrastruktūra ir tai riboja saugomų vertybių prieinamumą visuomenei.
Deja, nors turime daug tiek gamtinių tiek kultūrinių objektų, kurie galetų būti sėkmingai panaudojami turizmui, jie naudojami ekstensyviai. Daugiau išleidžiantys turistai dažniau rinktųsi Lietuvą, jei jiems būtų pasiūlyta jų poreikius atitinkančių paslaugų, visų pirma tam pritaikant kultūros paveldo objektus ir kitą turizmo infrastruktūrą. Lietuvos kultūros paveldas – santykinai gausus ir tolygiai išsidėstęs visuose šalies regionuose. Pagrindinė valstybės misija – išsaugoti jį ir sudaryti sąlygas visuomenei pažinti kultūros paveldą ir juo naudotis formuojant traukos centrus, apie kuriuos plėtojasi privataus verslo teikiamos paslaugos, kuriamos darbo vietos, tokiu būdu skatinant vietos ekonominę ir socialinę plėtrą.
2. Pagrindinės socialinės – ekonominės plėtros prielaidos

Tam, kad turizmo infrastruktūra gerai funkcionuotų ir kurtų naudingus vartotojui produktus, nepakanka vien įsisavinti turizmo išteklius, sukurti įvairius turizmo produktus, tam reikalingas ir žmogiškasis potencialas, bei stipri, stabiliai auganti ekonomika.
Stabiliai auganti bei stiprėjanti ekonomika, bei socialinės sąlygos lemia Lietuvos kaip turistinės valstybės įvaizdžio gerėjimą, bei populiarėjimą. Kaimo turizmą labiausiai įtakoja augančios verslo bei gyventojų pajamos.
Pagrindinės socialinės – ekonominės kaimo turizmo plėtros Lietuvoje prielaidos:
• Stabili makroekonominė situacija bei ekonominis augimas. Didėja bendrojo šalies vidaus produkto (BVP) augimo tempai, mažėja infliacijos lygis;
• Užsienio investicijų apimčių augimas. Ypač svarbus ES struktūrinių fondų įsisavinimo efektyvumas;
• Pragyvenimo lygio augimas Lietuvoje bei perkamosios galios padidėjimas. Ši tendencija turi didelę įtaką vietinio turizmo vystymuisi;
• Augančios Lietuvos užsienio prekybos apimtys. Plečiasi Lietuvos firmų ryšiai su užsienio kompanijomis, o tai sąlygoja verslo apimčių augimą;
• Patogi geografinė padėtis. Lietuvos teritorija yra Europos žemyno viduryje ir tai patogi geografinė padėtis turizmo vystymui. Ypatingai svarbus yra šalies pasiekiamumas įvairiomis transporto priemonėmis;
• Turizmo išteklių gausa. Kurortai bei gamtiniai kompleksai, pajūrio zona, kultūros paveldo objektų bei kitų kultūrinio turizmo objektų (muziejų, teatrų, renginių) gausa sudaro prielaidas įvairių turizmo rūšių vystymui;
• Etninių grupių susidomėjimas Lietuva. Nemaža dalis lietuvių gyvena įvairiose pasaulio šalyse, taip pat egzistuoja ir kitų šalių piliečių istorinis susidomėjimas Lietuva;
• Gerėjantis Lietuvos šalies bei Lietuvos turizmo tarptautinis įvaizdis. Daugelį metų Lietuva buvo uždara šalis, todėl dabar ji tampa savotišku “atradimu” turistams, kuriuos traukia šalies gamta, kultūra ir net “socializmo palikimas”, ypač Rytų ir Pietryčių Azijos regionų gyventojams.
Būtina apibrėžti pagrindines sąvokas, kurios bus naudojamos šiame darbe:
Alternatyvi žemės ūkiui veikla – bet kuri kaimo vietovėje vykdoma veikla, įskaitant
paslaugas žemės ūkiui, nepriskirtina žemės ir miškų ūkio veiklai.
Bendrasis vidaus produktas – tai bendrosios pajamos, sukurtos šalies teritorijoje, taip pat užsienio gamybos veiksnių gautos pajamos konkrečioje šalyje, minus šios šalies piliečių gautos pajamos užsienyje.
Ekonominis augimas – tai pagamintų prekių ir suteiktų paslaugų apimties padidėjimas per tam tikrą laikotarpį; ilgalaikis valstybės gamybinio potencialo plėtojimas, kurį apibūdina realiojo BVP augimas.
Ekonominė prielaida – tai susijusi su ekonomika arba politine ekonomija prileidžiama, galima, bet neįrodyta mintis.(Lietuvių kalbos žodynas, www.lkz.lt )
Europos ekologinis tinklas „Natura 2000“ – Europos Bendrijos svarbos saugomų teritorijų bendras tinklas, susidedantis iš paukščių ir jų buveinių apsaugai svarbių teritorijų, skirtas išsaugoti, palaikyti ir prireikus atkurti natūralius buveinių tipus, gyvūnų ir augalų rūšis Europos Bendrijos teritorijoje.
Perkamoji galia – skirtingų laikotarpių piniginių sumų, reikalingų vienodam prekių kiekiui įsigyti, santykis.
Prognozavimas – būsimųjų bendrų ekonomikos ir rinkos sąlygų numatymo sistema, kuria, priimdama sprendimus, remiasi vyriausybė ir verslininkai.
Pelnas – tai įvairių tipų firmų (konkrečiu atveju kaimo turizmo sodybų) grynosios pajamos, liekančios, padengus gamybos kaštus.
Infliacija – prekių ir paslaugų bendrojo kainų lygio didėjimas, pasireiškiantis piniginio vieneto perkamosios galios smukimu.
Defliacija – prekių ir paslaugų bendrojo kainų lygio mažėjimas, kai piniginio vieneto perkamoji galia kyla. (3,s – tai firmų išlaidos naujoms įmonėms statyti, įrenginiams pirkti, gatavų prekių atsargoms papildyti; tai nupirkti kapitaliniai ištekliai prekėms ir paslaugoms kurti.
Kultūros paveldas – karta iš kartos paveldimos, perimamos, sukurtos ir perduodamos kultūros vertybės, svarbios etniniu, istoriniu, estetiniu ar moksliniu požiūriu.
Ver¬slu¬mas – tai ver¬sli¬nin¬ko su¬ge¬bė¬ji¬mas ak¬ty¬viai ir ver¬žliai dirb¬ti
Žvelgiant toliau, visų pirma reikia pristatyti iš ko susideda BVP. Skaičiuojant išlaidų metodu BVP yra grynojo eksporto (NX), privačių vidaus investicijų (I), namų ūkių vartojimo (C) ir vyriausybės išlaidų (G) suma.
3. Ekonominių veiksnių įtaka kaimo turizmui

turizmas yra paslaugų ir prekių rinkos dalis, todėl galima analizuoti jo paklausą ir pasiūlą. Paklausa apima vidaus ir tarptautinę turizmo rinką. Turizmo paklausa gali būti apibūdinta kaip perkamąja galia paremtas poreikis turizmo produktui, kuris yra matuojamas ir vertinamas regione, šalyje arba pasauliniu mastu. Ji tiesiogiai priklauso nuo gyventojų pajamų dydžio. Paklausa – tai tiek realių, tiek potencialių gyventojų poreikių išraiška turizmo produkte kiekybiškai ir kokybiškai. Turizmo paklausa išsiskiria itin dideliu elastingumu, taip pat didele jo priklausomybe. Turizmo paklausa pasižymi didžiuliu teritoriniu neatitikimu tarp paslaugų teikimo teritorijos ir vartotojo gyvenamosios vietos.
Detalesnė ekonominių veiksnių įtakos kaimo turizmui analizė, leis suprasti, kokie veiksniai įtakoja kaimo turizmo augimą, ar jo sąstingį. Svarbiausias ekonominis veiksnys įtakojantis kaimo turizmą yra BVP. Augantis BVP yra ne tik gerėjančios šalies ekonominės padėties, bet ir gyventojų gyvenimo kokybės rodiklis. BVP augimas netiesiogiai skatina turizmo augimą. Gerėjančios gyvenimo sąlygos sąlygoja augantį laisvalaikio poreikį, tuo didindamas kaimo turizmo paklausą ir skatindamas turizmo plėtrą.
Didesnę tiesiogine įtaką darantis veiksnys yra darbo užmokesčio kilimas. Didėjantis darbo užmokestis leidžia didesnę dalį savo uždirbtų lėšų skirti poilsiui ir rekreacinei veiklai, todėl šis veiksnys yra vienas iš smarkiausiai įtakojančių kaimo turizmo augimą.
Tačiau darbo užmokesčio kilimas nebūtinai rodo realiai padidėjusias gyventojų pajamas, kadangi didėjanti infliacija, gali mažinti realias gyventojų pajamas. Taigi tokiu atveju didėjantis darbo užmokestis gali ir nepaveikti kaimo turizmo paklausos bei pasiūlos. Infliacija taip pat didina bendras verslininkų išlaidas, kadangi ji skatina kainų augimą. Augančios kainos arba iššaukia pelno mažėjimą, arba paslaugų kainų didėjimą. Didėjančios paslaugų kainos, gali įtakoti paklausos mažėjimą.
Nedarbo lygio mažėjimas yra vienas iš veiksnių, galinčių padidinti kaimo turizmo paklausą, kadangi didėjant dirbančių žmonių skaičiui, didėja ir potencialių kaimo turizmo klientų ratas.
Kaimo turizmo, kaip verslo kūrimą gali įtakoti tokie veiksniai, kaip palūkanų normos kitimas, valstybes išlaidų augimas bei užsienio investicijų augimas. Mažėjanti palūkanų norma skatina verslininkus imti kreditus verslui ir tokiu būdu įtakoja kaimo turizmo pasiūlos didėjimą. Atvirkščiai veikia palūkanų normos didėjimas. Valstybes išlaidų nukreipimas į kaimo infrastruktūros gerinimą, kaimo turizmo populiarinimą bei tiesioginė parama kaimo turizmo plėtrai, taip pat padidina kaimo turizmo sodybų skaičių, bei lengvina kaimo turizmo verslo sąlygas. Užsienio investicijos taip pat gali turėti tiesioginės įtakos kaimo turizmo verslui. Geriausias pavyzdys yra Europos Sąjungos parama Lietuvos kaimo turizmui, kuri labai palengvina kaimo turizmo verslo kūrimą.
Apžvelgus šiuos veiksnius, aiškiai matome, jog šalies ekonominė situacija daro labai didelę įtaką kaimo turizmo verslo plėtrai, bei jo paklausai.