Informacinės visuomenės samprata

 

Mes gyvename visuomenėje, kuri organiškai susijusi su informacijos technologijos taikymu. Esama daug informacinės visuomenės apibrėžčių: nuo trumpų žinynuose pateikiamų apibūdinimų ii išsamių paaiškinimų.
INFORMACINĖ VISUOMENĖ – tai atvira, išsilavinusi ir toliau besimokanti visuomenė, kurios nariai moka ir gali visose savo veiklos srityse efektyviai naudotis šalies bei pasaulio informacijos ištekliais, o valdžios institucijos užtikrina informacijos prieinamumą ir patikimumą.
Informacinėje visuomenėje informacija tampa svarbiausia vertybe, nuo jos priklauso žmonių gerovė. Informacinėje visuomenėje išvystyta plati informacijos paslaugų sfera ir joje dirba daugiau nei pusė visų dirbančių žmonių. Informacinės visuomenės pagrindinis bruožas – daugumos žmonių darbas informacijos apdorojimo srityje. Informacijos paslaugų sfera dar tik plėtojama. Informacinės visuomenės problemomis domisi mokslininkai. Numatytos pagrindinės darbo gairės:
 Nuotolinis darbas
 Nuotolinis mokymasis
 Įvairių valstybių aukštųjų mokyklų jungimas į kompiuterių tinklą
 Telekomunikacijų paslaugos smulkioms įmonėms
 Eismo valdymas naudojant telekomunikacijas
 Sveikatos priežiūros kompiuterių tinklų sukūrimas
 Elektroninių atsikaitymo priemonių plėtra
 Miestų informacijos greitkelių kūrimas.
NUOTOLINIS MOKYMAS – plati sąvoka. Tai reiškia, kad mokytojas ir mokinys yra toli vienas nuo kito. Čia reikalinga speciali techninė įranga. Šiuo metu populiaru videokonferencijos.
VIDEOKONFERENCIJOS – paskaita, diskusija ar pamoka, kai susirinkę klauso kompiuteriu perduodamos lektoriaus paskaitos ir aktyviai joje dalyvauja, t.y. klausinėja ir t.t. joms transliuoti reikalinga speciali techninė bei programinė įranga: vaizdo kameros, mikrofonai, projektorius, kompiuteriai, integruotų paslaugų skaitmeninis tinklas. Nagrinėjant informacinės visuomenės būklę ir perspektyvas, būtina aptarti kompiuterius. Jų pasaulyje kasmet padaugėja apie 20proc. Šimtui lietuvių tenka 4 kompiuteriai.

Informacinė kultūra

Informacinė kultūra nusakoma įvairiais aspektais:

 Gebėjimas atsakingai ir efektyviai naudotis informacijos šaltiniais
 Tinklams ir veiksmingas informacijos kaupimas ir vartojimas
 Darbuotojų, dirbančių su informacija, kultūrinis išprusimas
 Esminių informatikos žinių sistemos išmanymas bei gebėjimas taikyti šias žinias pažinimui ir kūrybai
 Gebėjimas taisyklingai vartoti pagrindinius informatikos terminus
 Informatikos priemonių raida ir įtaka bendrajai žmonijos kultūros raidai
 Gebėjimas logiškai mąstyti ir improvizuoti
 Savo informacinės veiklos pobūdžio ir stiliaus nuolatinis tobulinimas.
Pagrindinis informacijos mokymo tikslas – moksleivių informacinės kultūros ugdymas.
INFORMACINĖ KULTŪRA – visos visuomenės kultūros dalis, jos atributas. Žinių kaupimas, mokėjimas jomis disponuoti, papildyti – informacinės kultūros elementai.

Leave a Reply

Your email address will not be published.