1. ĮVADAS

Darbo aktualumas. Niekam nekyla abejonių, kad pastaruoju metu žmonijos vystymosi pažangą lemia informacinių technologijų kūrimas ir vystymas. Personaliniai kompiuteriai tapo būtinu daugumos žmonių darbo įrankiu. Norėdamas gerai išnaudoti kompiuterių galimybes, kiekvienas vartotojas turi išmanyti ir mokėti įvertinti kompiuterio aparatūrinės dalies struktūrą. Tokios žinios tampa būtinos kasdieninės asmeninės veiklos organizavimui: asmeninės dokumentacijos tvarkymui, duomenų paieškai, analizei, kompiuteriniam paštui ir kitiems panašaus pobūdžio darbams.
Problema. Kompiuteris labai sudėtinga sistema, modernius kompiuterius sudaro milijonai elementarių elektroninių komponentų. Šią sudėtingą sistemą aiškiai aprašyti problemiška. Todėl šiame darbe yra pateiktas personalinių kompiuterių struktūros hierarchinis įvertinimas. Kompiuterio dalys yra hierarchiškai organizuotos, jas sudaro sąveikaujantys posistemiai, kurie savo ruožtu taip pat yra hierarchiniai ir t.t., kol pasiekiamas elementarių posistemių lygis.
Darbo objektas. Personalinio kompiuterio aparatūrinė dalis.
Darbo tikslai. Išanalizuoti ir įvertinti personalinio kompiuterio struktūrą bei technologijas.
Darbo uždaviniai.
1)    įvertinti personalinio kompiuterio aparatūrinės dalies struktūrą;
2)    ištirti vidinių duomenų magistralių bei srautų nustatymą;
3)    išnagrinėti duomenų perdavimo greičių maksimalų našumo didinimą;
4)    išanalizuoti kompiuterio technologijų įvertinimą bei atnaujinimo galimybes;
5)    įvertinti ekonominę aplinką.
Darbo struktūra. Analitinėje darbo dalyje nagrinėjami teoriniai personalinio kompiuterio struktūros aspektai, tiriamojoje darbo dalyje analizuojamos praktinės darbo kompiuteriu problemos ir galimybės, darbo pabaigoje pateikiamos išvados bei patarimai.

2. PERSONALINIŲ KOMPIUTERIŲ STRUKTŪROS ANALIZĖ
2.1. Kompiuterio architektūra ir struktūra

Nemažai kompiuterių gamintojų siūlo kompiuterių modelių šeimas, kurių skiriasi sandara arba struktūra. Suprantama, skirtingi kompiuterių šeimos modeliai skirtingai kainuoja ir nevienodos jų galimybės. Be to, jų struktūra keičiasi tobulėjant technologijai.
Suvokti sudėtingas sistemas, taip pat ir kompiuterį, galima tik nustačius jų hierarchinį pobūdį. Hierarchinę sistemą sudaro  sąveikaujantys posistemiai, kurie savo ruožtu taip pat yra hierarchiniai ir t. t., kol pasiekiamas elementarių posistemių lygis.
Sudėtingų sistemų hierarchinis pobūdis labai svarbu jas projektuojant ir nagrinėjant. Projektuotojas tam tikru momentu nagrinėja tik vieną sistemos lygį. Kiekviename lygyje sistemą sudaro komponenčių rinkinys ir jų tarpusavio sąveika. Kiekvieno lygio veikimas priklauso tik nuo supaprastinto, abstrahuoto sistemos hierarchijos žemesnio lygio aprašymo. Kiekviename lygyje projektuotojas operuoja struktūros ir funkcijos sąvokomis:
•    Struktūra – būdas, kuriuo sąveikauja komponentės.
•    Funkcija – tam tikros komponentės, kaip sistemos dalies, veikimas (funkcionavimas).
Sistemą nagrinėti galima dviem būdais:
•    nuo žemiausio hierarchijos lygio į aukštesnius, kol sistema bus visiškai išnagrinėta,
•    pradėjus nuo aukščiausio hierarchijos lygio sistemą skaidant į struktūrinius dėmenis.
Daugelis tyrinėtojų teigia, kad analizavimas ,,nuo viršaus“ yra aiškesnis ir efektyvesnis.
1 pav. parodyta pati paprasčiausia iš įmanomų kompiuterio schemų. Pagal 1 pav., kompiuteris – prietaisas, tam tikru būdu sąveikaujantis su išorine aplinka. Apskritai visus jo ryšius su išorine aplinka lemia periferiniai įrenginiai ir komunikacijos linijos.

•    Centrinis procesorinis įrenginys (CPĮ) {Central Processing Unit – CPU}, kontroliuojantis visą kompiuterį ir atliekantis jo duomenų apdorojimo funkcijas. Dažnai tiesiog vadinamas procesoriumi.
•    Pagrindinė atmintis {Main Memory} – sauganti duomenis.
•    Įvestis/išvestis {Input/Output – I/O}, atliekanti keitimąsi duomenimis tarp kompiuterio ir jo išorinės aplinkos.
•    Abipusiai sisteminiai ryšiai {System Interconnection} – tam tikras ,,mechanizmas“, užtikrinantis sąveiką tarp CPĮ, pagrindinės atminties ir Į/I.
Konkrečiu atveju kompiuteryje gali būti tik viena arba kelios anksčiau išvardytosios komponentės. CPĮ paprastai būna tik vienas. Tačiau pastaraisiais metais atsiranda vis daugiau sistemų su keliais procesoriais (daugiaprocesorės sistemos).

Sudėtingiausia komponentė yra CPĮ. Centrinio procesorinio įrenginio struktūrinės komponentės pateiktos 2 pav.:
•    Valdymo įrenginys {Control Unit}, kontroliuojantis CPĮ, taigi nusakantis viso kompiuterio veikimą.
•    Aritmetinis ir loginis įrenginys (ALĮ) {Arithmetic and Logic Unit – ALU}, atliekantis kompiuterio duomenų apdorojimo funkcijas.
•    Registrai – CPĮ vidinė atmintis.
•    CPĮ abipusiai ryšiai {CPU Interconnection} – tam tikras mechanizmas, užtikrinantis abipusius ryšius tarp valdymo įrenginio, ALĮ ir registrų.

2.2. Kompiuterio funkcijos

Ir kompiuterio struktūra, ir kompiuterio funkcionavimas iš esmės labai paprasti. Toliau pateikta, kokias funkcijas gali atlikti kompiuteris. Apibendrinus jų yra tik keturios:
•     Duomenų apdorojimas.
•     Duomenų saugojimas.
•     Keitimasis duomenimis.
•     Valdymas.
Be abejo, kompiuteris turi gebėti apdoroti duomenis {process data}. Duomenų pateikimo formų gali būti labai daug. Duomenų apdorojimo būdai labai įvairūs, tačiau, kaip vėliau pamatysime, tėra tik keli apdorojimo metodai arba tipai.
Taip pat labai svarbu, kad kompiuteris duomenis saugo {store data}. Net jei duomenys apdorojami tučtuojau (t. y. duomenys įeina, apdorojami ir rezultatai iš karto išvedami), turi laikinai išlikti bent ta duomenų dalis, su kuria šiuo metu dirbama. Tai trumpalaikis duomenų saugojimas. Tačiau kompiuteris atlieka ir ilgalaikio duomenų saugojimo funkciją. Duomenų failai kompiuteryje saugomi, kad vėliau galėtų būti peržiūrimi ir atnaujinami.
Kompiuteris turi gebėti atlikti keitimąsi duomenimis {move data} – vidinį ir su išoriniu pasauliu. Kompiuterio darbo aplinka – įrenginiai, kurie yra arba duomenų šaltiniai, arba jų sankaupos {destinations of data}. Duomenų priėmimo iš įrenginio, kuris tiesiogiai prijungtas prie kompiuterio, arba siuntimo į jį procesas vadinamas įvestimi/išvestimi (Į/I) {Input-Output – I/O}, o atitinkami įrenginiai – periferiniais, keitimosi duomenimis per didelį atstumą procesas – skaitmeniniu ryšiu {data communication}.
Šios trys funkcijos valdomos (kontroliuojamos) {control}. Kontrolę faktiškai atlieka asmenys, teikiantys kompiuteriui instrukcijas. Kompiuterio sistemoje kontrolės įrenginys pagal šias instrukcijas valdo kompiuterio išteklius ir ,,diriguoja“ jo funkcinių dalių galimybėms.

2.3. Personalinio kompiuterio aparatūrinės dalies struktūra

Techninė arba aparatūrinė įranga(angl. hardware – metalo gaminys, geležis) – tai materialūs prietaisai skirti informacijos perdavimui, atvaizdavimui, saugojimui, apdorojimui, redagavimui ir t. t. Šioje dalyje bus pateikiami svarbiausi moderniųjų technologijų prietaisai, be kurių praktiškai nebūtų įmanomas šiuolaikinio kompiuterio darbas. Čia bus pateikiamos pagrindinės personalinio kompiuterio dalys, bei funkcijos.
Į sisteminio bloko korpusą įstatoma sisteminė plokštė (žr. 1 priedą), kuri pritvirtinama sraigtais ir plastmasiniais kaiščiais. Vertikaliose sisteminė plokštė montuojama prie vienos iš šoninių sienelių (paprastai dešinės). Minimalų komplektą sudaro diskinis kaupiklis ir vienas diskelinis (paprastai 3.5 colio) kaupiklis. Į daugelio šiuolaikinių kompiuterių sisteminį bloką įmontuojami taip pat ir CD-ROM kaupikliai. Į pagrindinės sisteminės plokštės magistralių jungtis įstatomos valdiklių plokštės. Daugelis valdiklių turi jungtis, kurios sumontuotos taip, kad atsiduria sisteminio bloko išorėje, galinėje sienelėje. Tačiau kai kurių valdiklių jungtys turi būti tvirtinamos atskirai. Šiuo atveju naudojamos jungtys, sumontuotos ant metalinių plokščių. Tos plokštelės tvirtinamos galinėje sienelėje vienu varžtu.
Pagrindinės kompiuterio dalys:
•    Kietasis diskas – jame saugoma informacija. Tai yra pats sudėtingiausias, tiksliausias ir dėl to jautriausias kompiuterio elementas. Informacija diskuose šiais laikais įrašoma į kelis tūkstančius takelių, o tai atitinka keliasdešimt, o kai kuriuose diskuose – virš šimto magnetinių takelių viename disko skersmens milimetre! Magnetinė galvutė suranda ir perskaito informaciją iš bet kurio šių takelių per kelias ar keliolika milisekundžių,- išties sunkiai įsivaizduojamas tikslumas.

•    Procesorius – Pagrindinė kompiuterio dalis, valdanti visą kompiuterį. Procesorių ėsti įvairių tipų, nes ir kompiuteriai įvairūs. Tačiau praktiškai į kiekvieną centrinį procesorių įeina valdymo įtaisas, aritmetinis įtaisas, registrai  ir kiti kompiuterio valdymui reikalingi komponentai. Dažnai ir operatyvioji atmintinė laikoma centrinio procesoriaus dalimi. Procesorius skaito komandas iš pagrindinės atmintinės, jas iššifruoja, daugelį operacijų pats vykdo, kitoms vykdyti siunčia atitinkamus signalus į kitus kompiuterio įtaisus. Kompiuteris gali turėti ne tik centrinį procesorių, bet ir vieną ar kelis papildomus procesorius – koprocesorius.
•    Monitorius (vaizduoklis) – skaitmeninę informaciją paverčia vaizdine. Vaizduokliai, būna dviejų tipų: 1. naudojančius elektrovakuuminius vamzdžius – kineskopus. 2. naudojantys skystųjų kristalų, plazminius ar kt. ekranus. Monitorius labai svarbi kompiuterio dalis, nes su kompiuteriu dažniausiai „bendraujama“ monitoriaus pagalba. Monitoriai yra įvairių dydžių (15”, 17”, 19”, 22”. colių įstrižainės). Nuo jų refresho dažnio priklauso dirbančiojo sveikata, ypač dažnai pasireiškianti akių nuovargiu. Kuo dažnis didesnis tuo mažiau varginamos akys, žmogaus akis mirgėjimo nebepastebi kai dažnis 85Hz.
•    Diskelis ( Floppy disk ) – tai plonas plastmasės skritulys, padengtas magnetinės medžiagos sluoksniu ir patalpintas į apsauginį vokelį arba dėžutę. Labiausiai paplitę 3.5 colio diskeliai. Priklausomai nuo informacijos užrašymo tankio į 3.5 colio diskelį telpa 0.72, 1.44 arba 2.88 Mb informacijos.
Disketinio kaupiklio našumas nusakomas kreipimosi trukme (100 – 500 ms) – laiku per kurį kaupiklis suranda informaciją arba informacijos perdavimo greičiu (apie 30 kbaitø/s).
Dažniausiai vartojami tokie diskelių formatai:
dvi pusės, 80 takelių po 18 sektorių     →   1.44 Mb (didelio tankio)
•    CD-ROM įrenginys – skirtas įvesti informacijai iš optinių diskų į kompiuterį, CD – RW įrenginiai skirti įvesti informaciją iš optinių diskų į kompiuterį ir atvirkščiai.
•    DVD  (Digital Video Disk) įrenginys – skaitmeninių vaizdo diskų technologija pristatyta 1966 m. pabaigoje, kaip buitinių įrenginių technologija, skirta filmams įrašyti ir atkurti specialiais prie televizorių prijungtais grotuvais. Pastebėjus, kad didelės talpos optiniai diskai gali būti naudojami ir kitose srityse, pavadinimas buvo pakeistas į skaitmeninius universaliuosius diskus (Digital Versatile Disk). DVD matmenys atitinka įprastinį CD, taip pat naudoja lazerio spindulį informacijai įrašyti ir atkurti. Dėl didesnio įrašo tankio DVD talpa 7 kartus didesnė nei CD, o rašant į abi puses, talpa padidėja dar 4 kartus ir siekia 17 GB. Tokie diskai yra idealūs multimedia programoms.
DVD-ROM – skaitomi skaitmeniniai diskai,
DVD-R – įrašomi,
DVD-RAM, DVD-RV – perrašomi,
DVD-Video – skirti suspaustai vaizdo informacijai.
•    Įvairios plokštės: garso, vaizdo, tinklo ir t. t. skirtos optimizuoti kompiuterio darbą.
Garso plokštė yra daugiafunkcinis įtaisas, atkuriantis skaitmeninių garso įrašų ir MIDI failus, sumaišantis kelių šaltinių signalus, sintezuojantis įvairius garso efektus (pavyzdžiui, daugiabalsiškumą, erdvinį garsą), stiprinantis analoginį signalą bei keičiantis jo dažnines savybes, analoginį signalą paverčiantis skaitmeniniu ir atvirkščiai. Garso plokštę taip pat galima naudoti telefono ryšiui per Internetą. Garso plokštė dažniausiai turi stereofoninius įėjimus mikrofonui ir linijai prijungti, taip pat stereofoninius išėjimus garsiakalbiams ir išoriniam stiprintuvui prijungti.
Viena pirmųjų garso plokščių kūrėjų buvo firma Creative Labs. Jos sugalvotas garso plokščių pavadinimas “Sound Blaster” labai paplito. Šios firmos plokštės yra vienos iš geriausių tarp multimedijai skirtų garso plokščių. Taip pat paplito firmų Adlib ir Roland plokštės. Dauguma multimedijai skirtos produkcijos yra pritaikyta šių firmų plokštėms, todėl pirkti reikia tik su jomis suderinamą garso plokštę, kuri jas imituoja aparatūriškai arba programiškai. Įvairių firmų plokštės gerokai skiriasi savo funkcinėmis galimybėmis, garso kokybe ir kaina.
Vaizdo (video) plokštė – ta personalinio kompiuterio dalis, naudojama loginio atmintyje saugomo vaizdo pavertimui signalu, kuris gali būti naudojamas vaizdavimo įtaise, dažniausiai monitoriuje. Šiuolaikinės video plokštės taip pat turi integruotas priemones darbui su vaizdu atmintyje (procesorių, apdirbantį duomenų masyvus, atliekantį trimačius skaičiavimus ir pan.). Šiuolaikinės video plokštės dažnai integruojamos į sisteminę plokštę, nors integruotos plokštės paprastai turi mažiau galimybių darbui su trimačiu vaizdu, nei specializuotos plokštės. Šios specializuotos plokštės labiau reikalingos specialistams, dirbantiems su grafiniais vaizdais, kitiems kompleksiškesniems uždaviniams (pvz.: kai kuriems žaidimams).
Tinklo adapteris (plokštė) reikalingas kompiuterių sujungimui į tinklą. Tinklo plokštė dirba kaip fizinis interfeisas ar jungtis tarp kompiuterio ir kompiuterinio tinklo kabelio. Tinklo plokštės yra instaliuojamos į kiekvieno tinkle esančio kompiuterio išplėstas jungtis.
•    Klaviatūra – skirta kompiuterio valdymui ir informacijos įvedimui. Kompiuteriuose dažniausiai būna 101 klavišo klaviatūra. Ji panaši į rašomosios mašinėlės klaviatūrą, tik joje be raidžių dar yra ir specialūs valdymo klavišai.
•    Pelė – tai nedidelė dėžutė su dviem arba trim klavišais, laidu prijungta prie kompiuterio. Jos dugne yra rutuliukas, kuris stumdant pelytę šiurkščiu paviršiumi sukasi savo lizde. Šis rutuliuko judėjimas ekrane matomas kaip žymeklio judėjimas. Komandos kompiuteriui duodamos klavišų paspaudimais. Dažniausiai pelytė yra valdoma dešiniąja ranka. Gali būti rutulinė, optinė (labai svarbus įrenginys, skirtas tikslesniam kompiuterio valdymui, bei informacijos įvedimui. Nuo pelės patogumo labai priklauso darbo spartumas ir kokybė).
Čia yra pagrindinės kompiuterio dalys, tačiau prie kompiuterio gali būti jungiami ir kiti modernūs įrenginiai, kurie pagreitina ir pagerina mūsų darbo kokybę.  Tai yra periferiniai įrenginiai – spausdintuvas, skeneris, modemai, akustinės sistemos ir kt.
2.4. Kompiuterio magistralės

Magistrale vadinamas rinkinys linijų, skirtų apibrėžtai informacijai perduoti, laikantis tam tikrų taisyklių, nusakomų perdavimo tvarka, algoritmu, laiko diagramomis.

Magistralės būna (pagal sujungimo būdą):
•    individualios
•    kolektyvinės
•    kombinuotos
Magistralė – komunikacijos kelias, jungiantis du (ar daugiau) kompiuterio įtaisus. Pagrindinis magistralės bruožas – bendroji duomenų perdavimo terpė. Magistralė jungia daugybę įtaisų, ir signalas, kurį siunčia vienas įtaisas, gali būti priimtas visų kitų prie magistralės prijungtų įtaisų. Jei du įtaisai vienu metu siųs signalus, jų signalai sutaps laike ir bus iškreipti. Taigi tam tikru laiko momentu signalus turi siųsti tik vienas įtaisas.
Daugeliu atveju magistralę sudaro daugybė komunikacijos kelių arba linijų. Kiekviena linija signalai siunčiami dvejetainės formos. Linijas sujungus į visumą, dvejetainiai skaičiai gali būti siunčiami vienu metu (t. y. lygiagrečiai).
Kompiuteryje yra kelios skirtingos magistralės, užtikrinančios ryšį tarp įvairių skirtingų kompiuterio hierarchijos struktūros lygių komponenčių. Magistralė, jungianti pagrindines kompiuterio komponentes (CPĮ, atmintį, Į/I), vadinama sistemine magistrale. Apibendrintą kompiuterio jungimų tarpusavio struktūrą sudaro viena arba kelios sisteminės magistralės.
2.4.1. Magistralės struktūra
Paprastai sisteminę magistralę sudaro nuo 50 iki 100 laidininkų. Kiekvienas laidininkas atlieka skirtingą funkciją. Nepaisant to, kad yra daug magistralių tipų, kiekvienoje iš jų galima išskirti tris funkcines laidininkų grupes (3 pav.):
• adresų,
• duomenų
• valdymo linijos.
Be to, čia gali būti maitinimo linijų, užtikrinančių prie magistralės prijungtų modulių maitinimą.

Duomenų linijomis vyksta keitimasis duomenimis tarp kompiuterio modulių.
Adresų linijos nurodo duomenų magistralėje esančios informacijos šaltinį ir imtuvą (paskirties įrenginį {destination}).
Valdymo linijos kontroliuoja kreiptis {access} į duomenų ir adresų linijas ir šių linijų naudojimą.
Duomenų ir adresų linijos yra bendros {shared} visoms kompiuterio komponentėms, todėl turi būti numatytas būdas jas valdyti. Valdymo signalais siunčiama ir komandinė, ir sinchronizavimo {timing} informacija tarp kompiuterio modulių. Sinchronizavimo signalai rodo, kad duomenys ir adresai yra teisingi (nusistovėjo). Komandų signalai nurodo, kokios operacijos turi būti vykdomos.

2.5. Personalinių kompiuterių magistralių tipai
PCI magistralė
Periferinių komponenčių sujungimo {Peripheral Component Interconnect – PCI} magistralė yra didelio pralaidumo, nepriklausoma nuo procesoriaus, galinti veikti kaip mezoninė, arba periferinė (išplėtimo), magistralė. Palyginti su kitomis išplėtimo magistralėmis, PCI geriau pritaikyta spartiesiems įvesties/išvesties posistemiams (t. y. grafiniams ir tinklo adapteriams, diskiniams valdikliams ir t. t.). Pagal esamą standartą duomenis galima siųsti 64 duomenų linijomis, kurių taktinis dažnis 33 MHz,  t. y. 264 MB/s arba 64×33=2,112 Gb/s (PCI 2.1 versija leidžia magistralės taktinį dažnį padidinti iki 66 MHz, jei tai užtikrina visi jos abonentai). Tačiau tai teorinis maksimalus greitis. Didelis pralaidumas nėra PCI magistralės vienintelis privalumas. PCI taip pat atitinka modernių įvesties/išvesties sistemų ekonomiškumo reikalavimus; pereiti iš PCI į kitas magistrales galima taikant tik kelias mikroschemas.
,,Intel“ kompanija PCI magistralę pradėjo kurti 1990 m. kompiuteriams su Pentium® procesoriais.
Pagrindinės charakteristikos:
•    32 bitai duomenų
•    paprastai 33 MHz, nors gali dirbti ir greičiau
•    palaiko paketinį perdavimą (burst mode)
•    efektyvus magistralės arbitražas
•    turi specialius mikroschemų rinkinius valdymui (chipsets)
•    sistemose būna 3-4 PCI lizdai
•    turi daug tinkamų išplėtimo kortų: video kortų, SCSI adapterių, tinklo kortų
•    dalis Intel sukurtojo “Plug and Play” standarto
ISA (Industry Standard Architecture)
ISA turi kelis autokonfigūracijos metodus. Pirmasis yra standartinės konfigūracijos, kai įrenginio adresai yra nurodomi branduolio konfigūraciniame faile. Antrasis būdas yra ISA Plug-n-Play (PnP). Trečiasis kai adresų ir pertraukimų informaciją nurodoma per OpenFirmware (OFISA). OFISA metodas naudojas keliuose Network Computers ir daugelyje PCI-based PowerPC sistemų. Šių alternatyvių kofigūracijų mechanizmai yra pažymėti [PnP] ir [OFISA] ženklais.
Pagrindinės charakteristikos:
•    8 bitai duomenų (8008, 4.77 MHz)
•    1984 m. išplėsta iki 16 bitų (dėl 80286, 8 MHz)
•    lėta, bet turi labai daug tinkamų periferinių įtaisų
•    8 bitų kortos naudoja tik jos dalį
VISA (Extended Industry Standard Architecture)
Sisteminė EISA šyna – 32 bitų išplėsta ISA šynos versija. Be adresų ir duomenų 32 bitų išplėtimo, kokybiniai pasikeitimai leido EISA šynai palaikyti daugelio uždavinių sprendimo režimą ir decentralizuotą apsikeitimą tarp posistemių ir intelektualių įtaisų, aptarnaujant daugelį vartotojų.
Compac – atsvara MCA; suderinama su ISA
•    32 bitai duomenų
•    efektyvus magistralės arbitražas
•    nėra plačiai naudojama:
•    didesnė sistemos kaina
•    mažai plokyčių su EISA
•    lėtesnė už PCI
SCSI interfeisas
SCSI interfeisas sudarytas remiantis SASI {Shugart Associates System Interface} interfeiso principais. Jis yra ne diskinis, bet sisteminis interfeisas. Tai yra ne valdiklio tipas, bet kompiuterio išplėtimo magistralė, užtikrinanti 8-ių įrenginių veikimą. Vienas iš jų, vadinamas pagrindiniu {host} adapteriu, yra jungiamasis blokas tarp SCSI ir kompiuterio sisteminės magistralės. Pati SCSI magistralė sąveikauja ne su tam tikrais įrenginiais – pvz., diskiniu kaupikliu, o su juose esančiais valdikliais. SCSI magistralė užtikrina 8-ių su ja sujungtų įrenginių veikimą, kiekvienam iš jų suteikiamas identifikavimo numeris SCSI#. Vienas iš šių įrenginių – adapterio plokštė, įstatyta kompiuteryje; 7 likusieji – periferiniai  įrenginiai. Prie vieno adapterio galima prijungti standžiųjų diskų kaupiklius, CD-ROM  kaupiklius, skenerius ir kitus įrenginius (iš viso ne daugiau kaip 7). Beveik visuose kompiuteriuose galima įtaisyti iki 4-ių pagrindinių SCSI adapterių, t. y. periferinių įrenginių kiekis gali siekti 28. Kai kuriuose naujausiuose SCSI adapteriuose prie vienos magistralės galima jungti iki 15-os periferinių įrenginių.
Sisteminio lygio interfeisinė šyna, skirta plataus spektro vidinių ir išorinių periferinių įrenginių prijungimui. Įrenginių, kurie reikalauja aukšto duomenų apsikeitimo našumo. Sisteminė plokštė su įrengtu SCSI adapteriu turi vienos iš jungčių tipą, priimtina konkrečiam interfeisui, kuris su išoriniais ir vidiniais įrenginiais paprastai sujungiamas kabeliu – šleifu.
ESDI interfeisas
ESDI – Enhanced Small Device Interface (patobulintas mažų įrenginių interfeisas) – specializuotas standžiųjų diskinių kaupiklių interfeisas, sukurtas Maxtor firmos; 1983 m. pripažintas standartu. Palyginti su ST-506/412 interfeisu, numatytos priemonės duomenų atkūrimo patikimumui padidinti, pvz., šifratorius/dešifratorius sumontuotas pačiame kaupiklyje. Keitimosi duomenimis greitis gali siekti 3 MB/s. Tačiau realiai ESDI kaupikliuose jis neviršija 2 MB/s. Deja, skirtingos ESDI interfeiso realizacijos dažnai nesiderino tarpusavyje, todėl pigesnis ir ne mažiau greitaeigis IDE interfeisas iš naujų kompiuterių ESDI interfeisą iš esmės „išstūmė“.
Kai kurie ESDI valdikliai iš kaupiklio gali tiesiogiai nuskaityti informaciją apie jo talpą ir defektyvių vietų išsidėstymą diskuose.
ESDI interfeiso struktūrinė schema tokia pati kaip ST-506/412 interfeiso. Laidininkų skaičius valdymo ir duomenų kabeliuose taip pat vienodas, tačiau skiriasi jų paskirtys.
IDE interfeisas
IDE – Integrated Drive Electronics (kaupiklyje integruotos valdymo schemos) terminas gali būti taikomas bet kuriam kaupikliui su vidiniu valdikliu (integrated – vidinis). Oficialusis IDE interfeiso pavadinimas, pripažintas ANSI (American  National Standards Institute) – ATA (AT Attachment), – „prisijungimas prie AT (Advanced Technology) kompiuterių“. IDE kaupikliuose, kaip ir ESDI, valdiklis sumontuotas pačiame kaupiklyje. Visuose naujausiuose PC tipo kompiuteriuose sisteminėje plokštėje numatyta jungtis IDE kaupikliui. Ji faktiškai yra „supaprastintas“ ISA sisteminės magistralės jungties variantas. Standartiniame ATA IDE variante naudojamos 40 kontaktų (iš 98-ių 16-os skilčių ISA magistralės jungties kontaktų) jungtys. Iš visų sisteminės magistralės linijų prie IDE jungties prijungtos tik tos, kurios užtikrina standartinio standžiųjų diskų kaupiklio veikimą.

2.6. Duomenų perdavimo greičių maksimalus našumo didinimas
Vienas iš svarbiausių parametrų, į kuriuos atsižvelgiame pasirinkdami kompiuterį, yra jo našumas. Kas tai yra, kaip jį galima apibūdinti ir išmatuoti?
Vartotojui svarbu, kad jo užduotis būtų atlikta per trumpiausią laiką. Todėl kompiuterio našumas gali būti matuojamas laiku, kurio reikia tam tikram uždaviniui išspręsti. Šis laikas gali būti išmatuotas įvairiai.
Pilniausiai našumą atspindi astronominis skaičiavimo laikas, įvertinantis viską: CPU laiką, kreipimosi į atmintį ir diskus laiką, įvedimo-išvedimo ir operacinės sistemos sugaištą laiką. Jei kompiuteris dirba multiprograminiu režimu, reikia atminti, kad, kol vykdomos vieno uždavinio įvedimo-išvedimo operacijos, CPU vykdo kito uždavinio skaičiavimus. Todėl kompiuteryje vieno uždavinio sprendimo laikas nebūtinai bus minimaliai galimas.
Galima būtų skirti:
a)    sistemos našumą, kuris apibūdinamas skaičiavimo laiku, kai jokia kita užduotis nėra įkrauta;
b)    CPU našumą, apibūdinamą CPU laiku
CPU našumas priklauso nuo trijų parametrų: taktų periodo (dažnio), komandai įvykdyti reikalingo (vidutinio) taktų skaičiaus ir programos komandų skaičiaus. Keisti tik vieną iš jų nepriklausomai nuo likusiųjų dviejų neįmanoma, kadangi pagrindiniai dalykai, nuo kurių priklauso kiekvienas parametras, taip pat yra tarpusavyje priklausomi:
•    taktų dažnis priklauso nuo aparatūros technologijos ir organizacijos;
•    CPU priklauso nuo organizacijos ir komandų sistemos architektūros;
•    komandų skaičius priklauso nuo komandų sistemos architektūros ir kompiliatorių kūrimo technologijos.
Norint padidinti kompiuterio našumą papildomai yra montuojami specialūs koprocesoriai (pvz. matematinis koprocesorius padidina našumą atliekant matematinius skaičiavimus).
Duomenų perdavimo greičių didinimas – dirbtinis tam tikros kompiuterio dalies darbo spartos padidinimas laikantis griežtų taisyklių. Atrodo, spartinimas gali lengvai padidinti kompiuterio našumą, tačiau iš tikrųjų dažnai tam išleidžiama daugiau pinigų nei perkant naują detalę. Duomenų perdavimo greičių didinimas bus aptartas 3.3. skyrelyje.

3. KOMPIUTERIO APARATINĖS DALIES ĮVERTINIMAS
3.1. Personalinio kompiuterio aprašymas
Pasirinktą analizei ir įvertinimui kompiuterį sudaro 14 komponentų:
1.    Pagrindinė plokštė. Abit IS7-E2 i865PE. Tai yra gerai apgalvota konstrukcija. Visos pagrindinės plokštės komponentės išdėstytos ergonomiškai ir kompaktiškai – nei rankai, nei akiai nėra už ko užkibti. Originaliai įrengti IDE lizdai, į kuriuos laidai įstatomi iš šono, o ne, kaip įprasta, iš viršaus. Toks sprendimas dar labiau sumažina laidų raizgalynę virš pačios plokštės, bet ištraukti taip prijungtus laidus – gana sudėtinga. Ant pagrindinės plokštės mikroschemos uždėtas nedidelis radiatorius ir firminis ABIT aušintuvas.
2.    Procesorius. Intel Pentium 4 (S478) 2400 MHz 1 Mb cache 533 MHz. Kuo greitesnis procesorius, tuo greičiau veikia daugialypės terpės ir kitos pačios naujausios programos. “Pentium 4” 2,4 GHz dažnio procesorius gaminamas naudojant 0,13 mikronų technologiją. Pačios “Intel” teigimu, šis procesorius yra vienas inovatyviausių kompanijos pagamintų procesorių – jo branduolio dydis buvo sumažintas net 10%. Sumažintas padengiamas plotas leidžia gamintojui ant vienos plokštelės patalpinti daugiau komponentų, o tai logiškai veda prie procesorių kainos mažinimo. Šiandien naujausi “Intel” procesoriai yra bene 5 kartus kompaktiškesni nei pirmieji “Pentium 4”. Naujieji procesoriai taip pat sunaudoja mažiau elektros energijos.
3.    Grafinė posistemė. ABIT RX300SE PCI-E 128MB 64-BIT TV DVI. Tokia vaizdo plokštė yra funkcionali ir sparti, turinti TV-out ir DVI jungtis. Su dideliu atminties kiekiu plokštė leidžia monitoriuje beveik idealiai atvaizduoti sudėtingus grafinius pasaulius.
4.    Operatyvioji atmintis. PQI 256 MB DD400. Kompiuteryje yra 256 MB operatyviosios atminties. DDR SDRAM – greita, bendrai visoms aplikacijoms skirta operatyvioji atmintis, be kurios neįsivaizduojami naujausi žaidimai, be kurios vis lėčiau veikia ir naujausia programinė įranga.
5.    Kietasis diskas. Seagate Barracuda 7 080 Gb 7200 rpm 8 Mb SATA. Tokios talpos saugykloje tikrai nepritruks vietos MP3 failų kolekcijai, fotografijų albumams, kitoms daugialypės terpės byloms (kurios dažniausiai ir “suryja” didžiąją dalį vietos). 7.200 RPM (disko apsisukimų greitis) yra būtinas dalykas dirbant su garsu ir grafika, nes 5.400 RPM kietieji diskai veikia maždaug 30% lėčiau. Didelis disko greitis būtinas greitam failų nuskaitymui ir įrašymui. Seagate firmos kietieji diskai yra stabilūs ir patikimi.
6.    Diskų nuskaitymo įrenginiai. DVD-RW įrenginys Samsung TS-H552U (52x32x52x16x). DVD-RW įrašymo įrenginys, kad būtų galima įrašyti į kompaktinį diską filmus ir nereikėtų jų (užimančių daug vietos) archyvuoti kietajame diske. Taipogi kompiuteryje yra CD-RW įrenginys, kad būtų galima įrašyti ir CD diskus – CD-RW įrenginys Lite-On SOHR-5238S (52x32x52x).
7.    Išorinės jungtys. Kompiuteryje yra 4 USB jungtys. USB jungtis yra labai svarbi. Svarbu, kad būtų kelios USB jungtys, tuomet bet kada būtų galima lengvai prie kompiuterio prijungti įvairią periferinę įrangą – skenerį, interneto kamerą, skaitmenines kameras, MP3 grotuvą ir t.t.
8.    Garso plokštė. Nors į pagrindinę plokštę yra integruota garso plokštė, tačiau to nepakanka geram garso atkūrimui, todėl buvo įmontuota Creative Labs Sound Blaster Audigy 2 korta. Tai yra būtinybė, turinti bene 4 kartus daugiau garso apdorojimo galios nei senesnės kortos.
9.    Tinklo plokštė. Fast Ethernet 10/100 tinklo plokštė Realtek RTL8139. Magistralė PCI. Integruota į pagrindinę plokštę.
10.    Monitorius. BenQ FP767 17″. Reakcijos laikas 12ms, kontrastas: 600:1, žiūrėjimo kampai – 140°/140°. Tai yra skystųjų kristalų monitorius, kuris
11.    Garso sistema. 5.1 Creative SBS560 (5 x 6W + 12W sub). Penkios mažos ir viena didelė kolonėlė atkuria labai gerą garsą.
12.    Pelė. Logitech B58 BLACK, Premium Optical, Wheel. Pelė –optinė. Be jokių mechaninių detalių. Darbas su pele tampa malonumu.
13.    Klaviatūra. Logitech Cordless. Kompiuteris yra su beviele infraraudonaisiais spinduliais komunikuojančia klaviatūra. Dabar su kompiuteriu galima dirbti ir patogiai įsitaisę sofoje.
14.    Korpusas. Codegen BRIZA 6097-QS-USB/Audio/2xFAN (titanium) + ATX350W. Kompiuterio korpusas yra lengvai išardomas (be varžtų, kad nereikėtų atsuktuvo), didelis (kad ateityje tilptų papildoma įranga) ir atviras kompiuterio atnaujinimams – būtų laisvos vietos papildomiems įrengimams.
Pasirinktas analizei kompiuteris yra gana brangus (jo ekonominė vertė pateikta skyrelyje “Ekonominės aplinkos įvertinimas”), tačiau labai greitai veikia su daugybe programų vienu metu, kokybiškai atkuria vaizdą ir LCD monitorius nekenkia akims, kaip CRT monitoriai.

3.2. Kompiuterio atnaujinimo galimybės
Kiekvienas kompiuterių vartotojas žino, kad kompiuterinė įranga kaip beveik jokia kita ypač greitai “sensta”. Pirmiausiai tai susiję su programinės įrangos gamintojais, kurie kuria vis sudėtingesnes programas, kurios savo ruožtu reikalauja galingesnių kompiuterių. Tokiais atvejais didžioji dalis vartotojų tiesiog atnaujina savo įrangą – nusiperka daugiau operatyvinės atminties, talpesnį kietąjį diską, didesnį monitorių, greitesnį modemą ir t.t. Tiesa, ateina toks metas, kai net ir atnaujintas kompiuteris tampa beviltiškai pasenęs, tada tenka pirkti naują.
Operatyvioji atmintis. Kompiuterio atnaujinimą reikėtų pradėti kaip tik nuo jos. Pastarąją atmintį kompiuteris naudoja nuolatiniam darbui – iš kieto disko nuskaito jam reikiamą informaciją ir, kad būtų greičiau, kai vartotojas dirba, saugo ją operatyvinėje. Jei kompiuterio sisteminė plokštė turi laisvos vietos tokiai atminčiai, kuria šiandien dar prekiaujama – reikia įsitaisyti operatyvinės atminties kuo daugiau. Nors kompiuteryje yra 256 MB darbinės atminties, papildomas SDRAM arba DDR kiekis tikrai nepakenks. “Windows XP” operacinės sistemos darbui paprastai rekomenduojama ne mažiau kaip 256 MB darbinės atminties. O kur dar taikomosios programos, su kuriomis dirbama kasdien ir kurioms irgi reikia papildomos atminties. Įstatyti darbinę atmintį nesudėtinga – pakanka tik atidaryti kompiuterio dėžę ir į laisvą lizdą įstatyti papildomą atminties modulį. Nereikia papildomai derinti kompiuterio ar diegti tvarkykles, tik prieš perkant papildomai atminties reikia įsitikinti, ar kompiuteryje dar yra laisvų lizdų.
Procesorius. Rimtai nusiteikusieji atnaujinti savo kompiuterį visada pradeda nuo jo širdies – procesoriaus ir jį palaikančios motininės plokštės. Konfigūracijų ir atnaujinimo būtų yra daug, tačiau esminis dalykas įstatant naują procesorių yra tai, kad kompiuterio greitį galima padidinti ne 10% ar 20%, tačiau net iki 100%. Kaina svyruos priklausomai nuo naujo procesoriaus galingumo.
Procesorius jautrus mechaniniams ir elektriniams pažeidimams, todėl į pagrindinę plokštę jį statyti reikia labai atsargiai. Keičiant procesorių, vartotojas turi ne tik teisingai įstatyti procesorių, bet ir užtepti ant jo aušinimo skysčio bei uždėti ant viršaus radiatorių su aušintuvu.
Procesoriaus atnaujinimas suteikia papildomos erdvės ir taikomųjų, ir “sunkiasvorių” programų darbui. 3D vaizdo atveju verta kartu atnaujinti ir vaizdo plokštę bei darbinę atmintį.
Vaizdo plokštė. Norint aukštos kokybės vaizdo esant didelėms raiškoms, kai įjungiami įvairiausi efektai, reikės „GeForce4 Ti4600“ arba „ATI Radeon 9700 Pro“ spartintuvų. Kainų skirtumas – įspūdingas (1000 Lt), bet ne mažiau įspūdingas ir 3D vaizdo spartos padidėjimas (3 kartus). Taikomosioms ir “sunkiasvorėms” programoms pakeistas 3D spartintuvas neturi beveik jokios įtakos. Tačiau jei dirbama su sudėtinga vaizdo apdorojimo programine įranga, reikia pagalvoti apie profesionalams skirtas vaizdo plokštes, pavyzdžiui, „Matrox Parhelia 512“ (1799 Lt).
Keisti vaizdo plokštę gana sudėtinga. Įstatyti pačią plokštę į AGP lizdą nesunku, tačiau to negalima pasakyti apie tvarkyklių diegimą, galintį net virsti visos operacinės sistemos perinstaliavimu. Bet kuriuo atveju verta apsilankyti vaizdo plokštės ir 3D procesoriaus gamintojų svetainėse ir atsisiųsti naujausias tvarkykles. Naujausios vaizdo plokštės jau turi AGP 8X sąsają su pagrindine plokšte ir yra suderintos su „DirectX 9“. Diegiant tokią plokštę galbūt prireiks atnaujinti ir pagrindinę (jei norima išnaudoti AGP 8X sąsajos teikiamus privalumus).
Taip, keisti vaizdo plokštę – brangus, bet žaidimų spartai teigiamos įtakos turintis kompiuterio atnaujinimo būdas.
Kietasis diskas. Kompiuteryje jau yra 7200 aps./min. kietasis diskas, bene vienintelė priežastis, dėl kurios verta atnaujinti šią dalį – talpos trūkumas. Dirbant su didžiuliais grafikos, vaizdo ar garso failais, galima padidinti kietojo disko erdvę iki 120 arba 200 GB. Tačiau reikia prisiminti – daugiau kaip 137 GB talpos diskams gali prireikti papildomo IDE valdiklio arba naujos pagrindinės plokštės, suderinamų su „Big Drives“ standartu. Tuo nepasirūpinus gali būti, kad bus galima naudoti tik dalį naujojo 200 GB kietojo disko talpos.
Be abejo, keičiant tik kietojo disko talpą programų sparta nekinta, o jei ir pakinta, tik labai nežymiai į neigiamą pusę. Didesnės įtakos bendrai kompiuterio spartai turi įstatytas kietasis diskas su spartesne sąsaja (UDMA/133). Įstatyti kietąjį diską į kompiuterį nesudėtinga, tačiau bus sugaišta daug laiko vėl įkeliant visas programas, įskaitant ir operacinę sistemą, jas derinant, perrašant asmeninius duomenis. Jei duomenų nedaug, galima pabandyti įrašyti juos į CD-R diskus, kurie padės atkurti tą pačią operacinės sistemos ir taikomųjų programų būklę. Geriausia būtų programas diegti iš naujo.
Taip, kietojo disko keitimas turi prasmę tik tada, kai trūksta vietos duomenų failams išsaugoti.
Visiškas kompiuterio atnaujinimas. Užuot keičiant po vieną, galima iš karto pakeisti daugelį kompiuterio dalių – tai bus naudinga bet kurio tipo programų ir žaidimų spartai. Aukščiausios klasės kompiuteryje turėtų būti pažangiausios technologijos: UDMA/133 kietųjų diskų sąsaja, DDR333 darbinė atmintis, AGP 8X lizdas. To vidutinės klasės kompiuteris dažniausiai neturi, todėl reikia keisti jo pagrindinę plokštę. Keičiant šią plokštę, procesorių, vaizdo plokštę, atmintį ir kietąjį diską vartotojas keičia visą kompiuterį: iš senų dalių belieka optinių ir magnetinių diskelių įrenginiai bei korpusas (pastarąjį, beje, irgi galbūt teks pakeisti). Taigi dažnai geriau parduoti seną kompiuterį ir pirkti naują.
Pereinant nuo vidutinės prie aukščiausios klasės kompiuterio naudinga tik visiškai jį atnaujinti. Tai galioja visų tipų programoms ar žaidimams.

3.3. Duomenų perdavimo greičių našumo didinimas
Duomenų perdavimo greičių didinimas – dirbtinis tam tikros kompiuterio dalies darbo spartos padidinimas laikantis griežtų taisyklių. Atrodo, spartinimas gali lengvai padidinti kompiuterio našumą, tačiau iš tikrųjų dažnai tam išleidžiama daugiau pinigų nei perkant naują detalę.
Aušinimas. Vienas svarbiausių spartinimo darbų – pasirūpinti geru sistemos aušinimu, nes karštis yra didelis silicio mikroschemų priešas. Geriausia – erdviame kompiuterio korpuse įrengti keletą aušintuvų, kurie atliktų du skirtingus vaidmenis: vieni pūstų šaltą orą į kompiuterio vidų, kiti – ištrauktų karštą. Oro ištraukimo įrenginius (20-30 Lt) galima montuoti ir kaip PCI plokštes, tačiau aušinimas dėl to mažai keistųsi.
Oro cirkuliacijai korpuso viduje pagerinti gaminami specialūs siauri IDE laidai, kurie korpuso viduje leidžia laisviau “vaikščioti” karštam orui. Norėdami ypač gero aušinimo, kai kurie spartintojai įrengia vandens ar dujų aušinimo sistemą, todėl komponenčių temperatūra nuolat būna žemesnė nei 0oC. Jei nenorima į spartinimą investuoti papildomų pinigų, galima tiesiog atidaryti vieną korpuso pusę – tai paprastas, tačiau veiksmingas kompiuterio vidaus aušinimo būdas.
BIOS. Tinkamai parinkti pagrindinės įvesties ir išvesties sistemos (Basic Input/Output System, BIOS) parametrai turi didelės įtakos spartinimui. Neteisingai parinkus tam tikras parametrų reikšmes sparta nepadidės, o sistema netgi taps nestabili. Prieš ką nors keičiant kompiuterio BIOS languose reikia atjungti CMOS bateriją (tokia informacija dažniausiai pateikiama pagrindinės plokštės vartotojo vadove). Pasitaiko, kad po BIOS pakeitimų kompiuteris nesikrauna.
Toliau pateikiami bendriausi ir svarbiausi BIOS parametrai, galintys turėti įtakos spartinimui: CPU Internal/External Cache – procesoriaus vidinė ir išorinė spartinančioji atmintis, paspartinanti jo darbą. Šį parametrą reikia palikti įjungtą.
ECC Checking – šis parametras turėtų būti išjungtas, nes išeikvoja papildomai laiko ieškodamas klaidų darbinėje atmintyje, todėl kiek sulėtėja bendra sistemos sparta.
DRAM Clock – darbinės atminties dažnis. Naudojama DDR SDRAM (analizuojamame kompiuteryje) reikia nustatyti200, 266 arba 333 MHz. Kuo spartesnė darbinė atmintis, tuo geresnių sistemos darbo rezultatų leis pasiekti.
DRAM Timing – čia galima pakeisti svarbaus parametro CAS reikšmę, žyminčią darbinei atminčiai skirtą ciklų skaičių, per kuriuos užbaigiama viena operacija. Galimi pasirinkimo variantai – 2, 2,5 arba 3. Mažesnis skaičius žymi spartesnę atmintį.
Bank Interleave – šis parametras praplečia darbinės atminties laidumą, leisdamas apdoroti daugiau nei vieną operaciją per vieną ciklą.
AGP Aperture Size lemia, kiek darbinės atminties skiriama vaizdo plokštei. Ši atmintis panaudojama vaizdo plokštės atminties perpildymo atvejais. 256 MB darbinei atminčiai reikia nustatyti parametrą 1/4 arba 1/2, turimos darbinės atminties kiekio.
AGP Mode – sąsaja su vaizdo plokšte. Galimos vertės: 1x, 2x, 4x arba 8x, kur kiekvienas skaičius – 266 MB/s duomenų laidumo daugiklis (pavyzdžiui, 4x reiškia 1 GB/s). Sparčiausios vaizdo plokštės naudoja 4x arba 8x sąsajų variantus, todėl gana senas BIOS teks atnaujinti, kad visiškai būtų išnaudotos vaizdo posistemės galimybės.
AGP Master 1 WS Write/Read – standartiškai AGP lizdas, prieš kreipdamasis į vaizdo plokštę, praleidžia du procesoriaus taktus. Aktyvavus “WS Write/Read” funkcijas, uždelsimas bus sumažintas iki vieno takto – tai padidins vaizdo plokštės našumą.
CPU FSB Clock – pagrindinės magistralės dažnis, lemiantis ir procesoriaus darbo dažnį. Pastarasis gaunamas “CPU Clock” vertę padauginus iš procesoriaus daugiklio. Didinant magistralės dažnį didėja ir AGP (standartinis dažnis – 66,6 MHz), PCI (33,3 MHz) bei ISA (16,6 MHz) lizdų dažniai. Dėl to gali nebeveikti prie šių lizdų prijungti įrenginiai – tokiu atveju padidinkite atitinkamos magistralės įtampą.
CPU Ratio – procesoriaus daugiklis. Gaminant dabartinius procesorius, daugikliai užblokuojami. “Pentium 4” daugiklio negalima pakeisti, tad vienintelis būdas paspartinti šį procesorių – padidinti pagrindinės magistralės dažnį.

3.4. Ekonominės aplinkos įvertinimas
Kompiuterio komponentų kainos yra pateiktos 1 priede. Taip analizuojamas naujas kompiuteris kainuoja 2825 Lt su PVM.
Pasirinktas analizei kompiuteris yra gana brangus, tačiau labai greitai veikia su daugybe programų vienu metu, kokybiškai atkuria vaizdą ir LCD monitorius nekenkia akims, kaip CRT monitoriai.
Kompiuterio atnaujinimas taip pat reikalauja nemažų investicijų. Taip 1 lentelėje pateikti atnaujinimo galimybių skaičiavimai.
1 lentelė
Atnaujinimo pavadinimas    Kaina, LT
Atminties didinimas    270
Vaizdo plokštės keitimas    1200
Procesoriaus keitimas    1200
Kietojo disko keitimas    420
Viso:    3090
Visiškas kompiuterio atnaujinimas (Intel)    3210

Atnaujinti kompiuterių visiškai, reiškia nusipirkti naują, pagal skaičiavimus yra pigesnis variantas, tačiau veiksmingesnis ir paprastesnis.

IŠVADOS
Nemažai kompiuterių gamintojų siūlo kompiuterių modelių šeimas, kurių skiriasi aparatinės dalies struktūra. Kompiuteriai skirtingai kainuoja ir nevienodos jų galimybės. Be to, jų struktūra keičiasi tobulėjant technologijai.
Vidinių duomenų perdavimo magistralės reikalingos ryšio ir sujungimo priemonės pagrindinėms sisteminėms komponentėms – centriniams ir periferiniams procesoriams, pagrindinės ir išorinės atminties blokams, periferiniams įtaisams apjungti. Nuo jų greičio priklauso ir visos sistemos greitaveika.
Dabar kompiuterio spartinimas kur kas populiaresnis ir lengviau įgyvendinamas nei prieš keletą metų. Didinant duomenų perdavimo greitį, verta turėti galvoje, kad sugadintai personalinio kompiuterio komponentei garantija nebus taikoma. Taigi rizikos veiksnys išlieka, tačiau jis priklauso ir nuo pasirinkto spartinimo lygio.
Pasirinktas analizei kompiuteris yra gana brangus, tačiau labai greitai veikia su daugybe programų vienu metu, kokybiškai atkuria vaizdą ir LCD monitorius nekenkia akims, kaip CRT monitoriai.
Kompiuterio atnaujinimo galimybės yra tokios: operatyviosios atminties keitimas, procesoriaus keitimas, talpesnio kietojo disko pirkimas, vaizdo plokštės atnaujinimas arba visiškas kompiuterio atnaujinimas. Operatyviosios atminties kiekio didinimas – gana pigi ir saugi investicija į kompiuterį. Procesoriaus atnaujinimas suteikia papildomos erdvės ir taikomųjų, ir “sunkiasvorių” programų darbui. 3D vaizdo atveju verta kartu atnaujinti ir vaizdo plokštę bei darbinę atmintį. Kietojo disko keitimas turi prasmę tik tada, kai trūksta vietos duomenų failams išsaugoti. Keisti vaizdo plokštę – brangus, bet žaidimų spartai teigiamos įtakos turintis kompiuterio atnaujinimo būdas. Dažniausiai tenka visiškai atnaujinti kompiuterių, tai yra nusipirkti naują – tai bus naudinga bet kurio tipo programų ir žaidimų spartai, taip pat veiksminga ir paprasta.

LITERATŪROS SĄRAŠAS
1.    A.Balčytienė, G.Leonavičius, J.Stankevičius, E.Valavičius, A.Žilinskas. Informatika 1. – Vilnius, “Baltic ECO”, 1997.
2.    G.Dzemyda, V.Šaltenis, A.Žilinskas. Informatika 2. – Vilnius, “Baltic ECO”, 1998.
3.    J.Adomavičius ir kt. Informatika. 1 dalis. Vadovėlis. – Kaunas, Technologija, 1998.
4.    A.Vidžiūnas, D.Vitkutė, S.Maciulevičius, R.Valterytė. Informacinių technologijų taikymas. – VDU, Kaunas, 1999.
5.    http://www.ik.ku.lt/lessons/konspekt/architecture/13.html
6.    http://nkm.lt/index.phtml?lst=article&action=view_article&id=383
7.    http://nkm.lt/index.phtml?lst=article&action=view_article&id=259
8.    http://nkm.lt/index.phtml?lst=article&action=view_article&id=596
9.    http://www.ebiz.lt/rubric_archive.php3/12/4
10.    http://www.eks.lt/index.php?m=4
11.    http://www.relkonta.lt/