Eimuntas Nekrošius – garsiausias Lietuvos režisierius. Ne veltui 2003-aisiais E. Nekrošiui įteiktas „Didžiojo kryžiaus“ ordinas už nuopelnus Lietuvai. Šis režisierius savo darbais Lietuvos vardą garsina tarptautiniu mastu. Gavęs ne vieną tarptautinį apdovanojimą ir vertinamas užsienyje, Eimuntas Nekrošius tikriausiai geriausiai perteikė Viljamo Šekspyro mintis ir įkūnijo personažus.

Biografija

1978 – baigė Maskvos Lunačiarskio teatrinio meno institutą. A. Gončarovo klasė
1978–1979 – Vilniaus Jaunimo teatras
1979–1980 – Kauno dramos teatras
1980–1991 – Vilniaus Jaunimo teatras
1993–1998 – Lietuvos tarptautinis teatro festivalis LIFE
nuo 1998 – teatro studijos „Meno Fortas“ steigėjas ir meno vadovas.
1983 m. atliko Stasio Girėno vaidmenį R. Vabalo režisuotame filme „Skrydis per Atlantą“.

Režisuoti spektakliai

1977 – Š. Dileini „Medaus skonis“ – Vilniaus Jaunimo teatras;
1978 – S. Šaltenis „Duokiškio baladės“ – Kauno dramos teatras;
1978 – A. Čechovas „Ivanovas“ – Kauno dramos teatras;
1980 – G. Kanovičius, S. Šaltenis „Katė už durų“ – Vilniaus Jaunimo teatras;
1980 – V. Jelisejeva „Kvadratas“ – Vilniaus Jaunimo teatras;
1981 – V. Korostyliovas, S. Šaltenis „Pirosmani, Pirosmani“ – Vilniaus Jaunimo teatras;
1982 – S. Geda, K. Antanėlis “Meilė ir mirtis Veronoje” (pirmas variantas) – Vilniaus Jaunimo teatras;
1983 – Č. Aitmatovas „Ilga kaip šimtmečiai diena“ – Vilniaus Jaunimo teatras;
1986 – A. Čechovas „Dėdė Vania“ – Vilniaus Jaunimo teatras;
1991 – N. Gogolis „Nosis“ – Vilniaus Jaunimo teatras;
1994 – A. Puškinas „Mocartas ir Saljeris. Don Chuanas. Maras“ – festivalis LIFE;
1995 – A. Čechovas „Trys seserys“ – festivalis LIFE;
1996 – S. Geda, K. Antanėlis “Meilė ir mirtis Veronoje” (antras variantas) – festivalis LIFE;
1997 – V. Šekspyras „Hamletas“ – festivalis LIFE;
1999 – V. Šekspyras „Makbetas“ – „Meno fortas“;
2000 – A. Čechovas „Žuvėdra“ – Ecole des Mitres, tarptautinis projektas;
2001 – V. Šekspyras „Otelas“ – „Meno fortas“;
2002 – A. Čechovas „Ivanovas“ – teatras Argentina, Roma, Italija;
2002 – Dž. Verdi opera „Makbetas“ – Teatro del Maggio Musicale Fiorentino, Florencija, Italija;
2003 – K. Donelaitis „Donelaitis. Metai. Pavasario linksmybės“ – „Meno fortas“;
2003 – K. Donelaitis „Donelaitis. Metai. Rudens gėrybės“ – „Meno fortas“;
2003 – Dž. Verdi opera „Makbetas“ – Teatro Massimo di Palermo, Palermas, Italija;
2003 – A. Čechovas „Vyšnių sodas“ – „Meno fortas“, Maskvos tarptautinis K. Stanislavskio fondas;
2003 – Dž. Verdi opera „Makbetas“ – Didysis teatras, Maskva, Rusija;
2004 – „Giesmių Giesmė“ pagal Senojo Testamento poemą – „Meno Fortas“;
2005 – L. Desiatnikovo opera „Rozentalio vaikai“, V. Sorokino libretas – Didysis teatras, Maskva, Rusija.
2006 – J. V. Gėtė „Faustas“ – „Meno fortas“, Nacionalinis dramos teatras

Svarbesni apdovanojimai

1988 – laikraščio „Politiki“ prizas už geriausią režisieriaus darbą, Belgradas, Jugoslavija;
1991 – Taorminos menų komiteto (Italija) ir Europos teatro sąjungos specialus prizas už nuopelnus teatro menui;
1994 – Lietuvos teatro sąjungos prizas geriausiam metų režisieriui;
1994 – Tarptautinės Baltijos Asamblėjos meno premija;
1994 – Taorminos menų omiteto ir Europos teatro sąjungos Naujosios Teatro realijos premija;
1995 – festivalio „Baltijskij dom“ už geriausią režisieriaus darbą, Sankt Peterburgas, Rusija;
1996 – Ubu premija už geriausią sezono spektaklį parodytą Italijoje;
1997 – Nacionalinė kultūros ir meno premija;
1997, 1999, 2004 – prizai „Ausinė kaukė“ už geriausius užsienio spektaklius parodytus Rusijoje, Maskva;
1998 – Lietuvos teatro sąjungos prizas geriausiam metų režisieriui;
1999 – LR vyriausybės premija;
1999 – festivalio „Kontakt“ premija geriausiam spektakliui, Torunė, Lenkija;
2001 – Sarajevas (Bosnija ir Hercegovina) Mess festivalio prizai geriausiam spektakliui ir geriausiam režisieriui;
2001 – Tarptautinio K. Stanislavskio fondo premija, Maskva, Rusija;
2003 – ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Didysis kryžius;
2003 – Kultūros ministerijos premija „Geriausiems sezono profesionalaus teatro menininkams“;
2004 – specialus žurnalistų ir teatro kritikų prizas „Auksinė kaukė“ už geriausią spektaklį sukurtą Rusijoje, Maskva;
2005 – Lietuvos Instituto apdovanojimų LT Tapatybė 2004 Garbės raštas „Už Lietuvos teatro kultūros sklaidą“.
2008 – Nacionalinė kultūros pažangos premija

Pasaulio spauda apie E. Nekrošiaus spektaklius

“… Jeigu jūs nebuvote Eimunto Nekrošiaus spektakliuose, artimiausiu metu negalėsite palaikyti pokalbio padorioje kompanijoje”.
„Rusijos teatrinė bendruomenė abejoja ar tikrai Bob’as Wilson’as, Kristofas Martaleris ar Frankas Kastorfas yra iškilūs režisieriai. Visuomenė pasiryžusi aptarti klausimą kaip grandiozinis (ar atvirkščiai, bevertis) Kamos Ginko ar Anatolijaus Vasiljevo talentas. Ta pati visuomenė abejoja bet kokiu atveju visais ir viskuo. Bet dėl Eimunto Nekrošiaus jos tarpe pasiektas visiškas konsensusas. Nekrošius – genijus. Jam paklūsta visi autoriai. Jo estetika – tai lydymo katilas, kuriame visa kas svetima tampa sava“.
“Eimunto Nekrošiaus asmenyje Viljamas Šekspyras rado idealų vertėja iš literatūrinės kalbos į teatrinę. Vietoje žodžių, kuriais Nekrošius nepasitiki, jis perteikia mintis, jausmus, temas, poetinius posūkius. Liūdesį, pyktį, įtarimų šaltį ir abejonių sunkumą Nekrošius paverčia ledu, ugnimi, vandeniu ir akmeniu, kurie drasko ne veikėjų sielas, o kūnus… Bet rašyti apie šiuos fantastiškus vaizdinius taip pat beprasmiška, kaip ir bandyti juos iššifruoti”.