Jonas Biliūnas – garsus XX a. pradžios rašytojas, parašęs daug kūrinių, daugiausia novelių. Pagrindiniai autoriaus kūrybos bruožai – pasakojimas pirmuoju asmeniu ir autobiografiškumas. Nagrinėjamas kūrinys yra novelė „Kliudžiau“, kurioje irgi gausu šių rašytojo kūrybos bruožų. Novelė yra apie įvykį, kuris nutiko berniukui ir sukrėtė jį visam gyvenimui.
Kūrinyje yra vaizduojamas glaustas pasakojimas, kuriame pasirenkamas netikėtas vaizdavimo objektas – maža katytė. Mintis yra dėstoma nuosekliai, o pabaigoje nėra siūloma vienintelė išvada – skaitytojas pats gali nuspręsti, kaip toliau rutuliojasi veikėjo gyvenimas.
Novelėje, kaip jau minėta, kalbama pirmuoju asmeniu. Tai kūriniui suteikia trapumo, nuoširdumo ir jautrumo, nes visas veiksmas yra matomas jauno berniuko akimis. Jis, dar būdamas jaunas, nušovė nedidelę baltą katytę, kuria, jo nuomone, buvo palikę žmonės patvory. Tačiau vaikas buvo per daug jautrus ir, pamatęs besikankinantį nuo skausmo gyvūnėlį, nesugebėjo to iškęsti, ir tai paveikė jį visiems laikams.
Novelėje „Kliudžiau“ didžiausias dėmesys yra skiriamas ne įvykių tąsai, kaip būdinga prozai, o vidiniam pasakotojo pasauliui. Yra aprašomi veikėjo jausmai taip smulkiai, kad kiekvienas skaitytojas, beskaitydamas šį kūrinį, gali pajusti, ką jautė tas mažas berniukas, nužudęs katytę. Šiuo poelgiu vaikas norėjo sau ir visam pasauliui įrodyti, kad jis gali, kad jis jau yra suaugęs, tačiau, kaip paaiškėja iš kūrinio, toks jis nėra. Šis kūrinys yra lyg vyriškumo testas, kurio vaikas nepraeina.
Kūrinio erdvė yra apibrėžta – tai laukas kaime. Visas veiksmas vyksta patvory. Tokia glausta kūrinio erdvė leidžia skaitytojui lengviau suprasti ir įsivaizduoti veiksmo vietą. Kūrinio laikas nėra nurodomas, tačiau iš epitetų galima suprasti, jog tai buvo šalta diena („suliesėjęs kūnelis visas drebėjo nuo šalčio ir baimės“).
Jonas Biliūnas puikiai pavaizdavo sumišusio vaiko pasaulį, iš pradžių jo didvyriškumą, o vėliau vaikiškumą ir jautrumą esamai situacijai. Autorius sugebėjo smulkiomis detalėmis nupiešti tokį kūrinio pasaulį, jog kiekvienas iš mūsų galėjo pabūti tos jaunos asmenybės pasaulyje ir pajusti tą baimę bei sutrikimą. Rašytojas parodė, koks iš tikrųjų trapus ir gležnas yra jauno žmogaus pasaulis.