Muziejuose kaupiami praeities kultūros turtai. Kodėl jaunimui naudinga juos pažinti?

Muziejuose kaupiami praeities kultūros turtai. Kodėl jaunimui naudinga juos pažinti? Argumentuokite.

Kiekvienas pilietis turi žinoti savo tėvynės istoriją: domėtis praeitimi, krašto tradicijomis. Mums padeda tai suprasti muziejus.

Pagal 2009 metų duomenis Lietuvoje veikia nacionaliniai, respublikiniai, žinybiniai ir privatūs – viso 106 muziejai. Pagal muziejuose esančių eksponatų rūšį Lietuvoje veikia archeologijos, etnografijos, gamtos, istorijos, literatūros, meno, mokslo, kraštotyros bei memorialiniai muziejai. Jaunimas – auganti karta, kuriai reikėtų suprasti, žinoti ir pritaikyti žinias, susijusias su savo tauta. Praeities kultūros turtus mums padeda suprasti ir pamatyti muziejai.


Vytauto Didžiojo karo muziejuje Kaune jaunas žmogus gali sužinoti, kad jis gyvuoja ne pirmą šimtmetį. Tai – pats seniausias Lietuvoje muziejus. Jis pradėjo veikti 1921m. Jame eksponuojama daugiau kaip 230 000 eksponatų, tarp jų šaltieji ir šaunamieji ginklai, archeologoniai radiniai, dokumentai, vaizduojamojo meno ir portretų rinkiniai.


Vienas įžymiausiųjų eksponatų yra garsusis Lituanica – lietuvių Dariaus ir Girėno valdomas eksperimentinis lėktuvas, 1933m. sėkmingai perskridęs Atlanto vandenyną ir neaiškiomis aplinkybėmis sudužęs, iki galutinio tikslo belikus mažiau kaip dešimtadaliui kelio. Tai vienas svarbiausių 20 amžiaus įvykių Lietuvos istorijoje. Jaunimas turi išskirtinę galimybę pamatyti lėktuvo nuolaužas muziejuje.


Apsilankius muziejuje galima sužinoti daug vertingos bei įdomios informacijos, o gautą informaciją pritaikyti dėstomoms pamokoms. Manau, kad kiekvienas Lietuvos pilietis turi apsilankyti Vytauto Didžiojo karo muziejuje bent kartą, pamatyti ten eksponuojamus pačius svarbiausius Lietuvos istorinių įvykių liekanas.


Daug įspudžių ir žinių apie Lietuvos praeitį galima sužinoti Lietuvos liaudies ir buities muziejuje Rumšiškėse – tai didžiausias ir žymiausias tokio pobūdžio muziejus Lietuvoje. Muziejus mena XVIII – XX a. laikotarpį Lietuvos kaimuose ir miesteliuose. Jame eksponuojami Lietuvos etnografinių krašto regionų architektūros, kultūros bei buities eksponatai. Jie liudija, kaip žmonės gyveno, kaip mokėjo statyti ir įrengti būstą įvairiais laikotarpiais. 140 pastatų sugrupuoti į sodybas, kaimelius, o miestelių pastatai surikiuoti apie aikštę. Sodybose – tvoros, šuliniai, sodai ir gėlių darželiai. Daugelyje pastatų atkurta vidaus įranga su vieno ar kito laikotarpio baldais, audiniais, virtuvės rakandais, darbo įrankiais. Kai kuriuose pastatuose įrengtos veikiančios ekspozicijos – ten audžiama, drožinėjama ar žiedžiami puodai. 
 Bene daugiausia dėmėsio muziejus susilaukia dėl edukacinių programų. Muziejinė edukacija – galimybė mokytis muziejaus aplinkoje, betarpiškai susipažįstant su muziejuje saugomais daiktais. Jaunimą skatina domėtis krašto istorija, patrauklia forma susipažinti su juos supančia aplinka, kurioje gyveno jų seneliai ir proseneliai, ugdo aktyvumą, kūrybiškumą, atskleidžia praeities ir šiuolaikinio gyvenimo sąsajas.

Dailės gerbėjai gali apsilankyti Nacionalinis Mikalojaus Konstantino Čiurlionio dailės muziejuje – tai seniausias Lietuvos dailės muziejus. Mikalojaus Konstantino Čiurlionio dailės muziejuje dvylikoje ekspozicijų pristatomi meno kūriniai nuo senovės civilizacijų iki Europos XX a. vaizduojamosios ir taikomosios dailės, taip pat Lietuvos dailės raida nuo XV a. iki XX .a Memorialiniuose muziejuose veikia garbių Lietuvos meno ir kultūros veikėjų memorialinės ekspozicijos.


Bene daugiausiai lankytojų dėmesio susilaukia M. K. Čiurlionio dailės galerija. Jaunimas sužino jog Čiurlionis kreipiasi į žmones simboliais ir metaforomis, asociacijų kalba. Mėgstamiausi jo įvaizdžiai – gamtos pasaulio ženklai, lietuvių liaudies dainų, pasakų ir legendų motyvai. Tai – paukštis, saulė, kalnas, medis, pasikartojantys daugelyje paveikslų, įvairiame kontekste, tiek ankstyvojoje, tiek vėlyvojoje kūryboje. Intriguojantis ir įdomus jo kūrybos bruožas yra tas, kad skirtinguose paveiksluose pasikartojantis simbolis prieš žiūrovo akis atveriamas vis kitomis prasmės briaunomis, pavyzdžiui žymiausiame paveiksle triptikas Rex simbolizuoja lemties, grėsmės pranašą, ir įkūnija išminties, globos, prieraišumo idėjas. Šis paveikslas atspindi atspindi pagrindinę Čiurlionio kūrybos temą.


Jaunimui ne tik naudinga, bet ir būtina apsilankyti šiame muziejuje, praplėsti savo kultūrinį akiratį, pasidomėti Lietuvos kultūros laimėjimais.  

Muziejuose kaupiami kultūros turtai, juos būtina žinoti kiekvienam. Jaunimas šiais laikais turi puikią galimybę pažinti ir suprasti savo krašto tradicijas, kultūros laimėjimus bei istorijos pagrindus. Pamatyti tam tikrus eksponatus gyvai, o ne tik vadovėlių iliustracijose. Sakoma, kad „geriau vieną kartą pamatyti, nei šimtą kartų išgirsti“. Jaunas žmogus muziejuose gali ugdyti pilietiškumą, sužinoti daug vertingos informacijos, kurią galima panaudoti ne tik pamokų metu. Muziejai plečia jaunimo pasaulėžiūrą. Ir tikrai galime sutikti, kad muziejus būtina lankyti.