Europos komisija. Charakteristika, funkcijos ir veikla

 

ĮVADAS

Dėl įvairiausių priežaščių pavieniai žmonės, žmonių grupės, institucijos, valstybės vienijasi į mažesnias ar didesnes sąjungas. Pati didžiausia pasaulyje tarptautinė organizacija yra Europos Sąjunga (ES), kurią vienija 27 valstybės ir gyvena 496 mln. gyventojų. Europos Sąjunga – tai Europos valstybių asociacija, siekianti platesnės ir gilesnės ekonominės bei politinės joje dalyvaujančių šalių integracijos. Pagrindinis šios sąjungos tikslas yra sukurti kuo “glaudesnę Europos tautų sąjungą, kurioje sprendimai yra priimami kuo arčiau piliečio” (Europos Sąjungos sutartis).
Kiti ES tikslai:
• skatinti subalansuotą ekonominę ir socialinę pažangą, sukuriant teritoriją be vidinių sienų, stiprinant socialinę ir ekonominę sanglaudą, įsteigiant ekonominę ir valiutų sąjungą su vieninga valiuta;
• ginti jos interesus tarptautinėje arenoje, ypač įgyvendinant bendrą užsienio ir saugumo politiką, įskaitant bendros gynybos politikos plėtojimą, vedantį į bendrą gynybą;
• stiprinti jos valstybių narių piliečių teisių ir interesų apsaugą, įvedant ES pilietybę;
• plėtoti glaudų bendradarbiavimą teisėsaugos ir vidaus reikalų srityse;
• pilnai laikytis acquis communautaire (ES teisės sistema) ir jos papildymų.

ES narės siekdamos efektyviai įgyvendinti savo iškeltus tikslus įsteigė penkias pagrindines institucijas: Europos Sąjungos Tarybą (Taryba), Europos Komisiją (Komisija), Europos Parlamentą (EP), Teisingumo Teismą ir Audito Rūmus. Pirmosios trys institucijos nustato politikos kryptis ir leidžia teisės aktus, kurie taikomi visoje ES, likusios dvi įtvirtina ES teisės nustatytą tvarką (Teisingumo Teismas), o Audito Rūmai tikrina Sąjungos veiklos finansavimą. Šalia jų veikia ir kitos specializuotos institucijos: Europos viršūnių taryba, Europos centrinis bankas, Ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas, Europos investicijų bankas, Pirmosios instancijos teismas, Ombudsmenas. Be to, yra įsteigtos specializuotosios agentūros tam tikriems techniniams, moksliniams arba valdymo uždaviniams spręsti.
ES institucijų galios ir įgaliojimai nustatyti sutartyse, kurios yra viso, ką ES daro, pagrindas. Jose taip pat nurodytos taisyklės ir procedūros, kurių ES institucijos turi laikytis. Dėl sutarčių susitarė visų ES valstybių prezidentai bei (arba) ministrai pirmininkai ir ratifikavo parlamentai.

EUROPOS KOMISIJOS CHARAKTERISTIKA IR FUNKCIJOS

Komisija yra ES vykdomosios valdžios institucija, ji atsakinga už Parlamento ir Tarybos sprendimų įgyvendinimą. Tai reiškia, kad ji tvarko ES einamuosius reikalus: įgyvendina ES politiką, vykdo programas ir leidžia lėšas. Komisija yra nepriklausoma nuo nacionalinių vyriausybių. Jos darbas – atstovauti visos ES interesams ir juos palaikyti. Ji rengia naujų Europos teisės aktų pasiūlymus, kuriuos teikia Europos Parlamentui ir Tarybai.
Dabartinės Europos Komisijos prototipas buvo Europos anglių ir plieno bendrijos (EAPB) vyriausioji valdyba. Nuo 1967 m., kai įsigaliojo sutartis, kurioje numatyta sujungti vykdomosios valdžios institucijas, visos trys bendrijos (EAPB, Euratomas ir EB) turi vieną ir tą pačią Komisiją.

Europos Komisija vykdo tokias svarbiausias funkcijas:
 siūlo naujus teisės aktus Parlamentui ir Tarybai;
 įgyvendina ES teisę kartu su Teisingumo teismu;
 administruoja ir vykdo ES politiką bei biudžetą;
 atstovauja ES tarptautinėje arenoje.
Naujų teisės aktų siūlymas
Komisija turi iniciatyvos teisę. Komisija yra atsakinga už naujų ES teisės aktų pasiūlymų, kuriuos ji teikia Parlamentui ir Tarybai, rengimą. Šiais pasiūlymais turi būti siekiama ginti Sąjungos ir jos piliečių, o ne konkrečių valstybių narių ar pramonės šakų interesus.
Kad galėtų teikti pasiūlymus, Komisija turi gerai suvokti naują Europoje susiklosčiusią padėtį bei naujas problemas ir apsvarstyti, ar ES teisės aktai geriausiai tinka esant tokiai padėčiai ir tokioms problemoms spręsti. Todėl Komisija palaiko nuolatinius ryšius su labai įvairių interesų grupėmis ir su dviem patariamosiomis institucijomis: Ekonomikos ir socialinių reikalų komitetu ir Regionų komitetu. Ji taip pat stengiasi susipažinti su valstybių narių parlamentų ir vyriausybių nuomonėmis.
Komisija siūlo imtis veiksmų ES lygmeniu, kai mano, kad problemos negalima veiksmingiau išspręsti valstybių narių, regionų ar vietos lygmeniu. Šis principas tvarkyti reikalus kuo žemesniu lygmeniu yra vadinamas subsidiarumo principu.
Jei Komisija padaro išvadą, kad ES teisės aktas yra reikalingas, ji siūlo projektą, kuris, jos manymu, padės veiksmingai išspręsti problemą ir patenkins kuo įvairesnius interesus. Konkrečiais siaurų sričių klausimais Komisija konsultuojasi su ekspertais per įvairius savo komitetus ir darbo grupes.

ES teisės įgyvendinimas
Komisija veikia kaip „sutarčių sergėtoja“. Tai reiškia, kad kartu su Teisingumo Teismu Komisija atsakinga už tinkamo ES teisės taikymo visose valstybėse narėse užtikrinimą.
Nustačiusi, kad ES valstybė narė netaiko kurio nors ES teisės akto ir dėl to nesilaiko teisinių įsipareigojimų, Komisija imasi priemonių padėčiai ištaisyti.
Pirmiausia ji pradeda procesą, vadinamą pažeidimų procedūra. Pagal šią procedūrą Komisija vyriausybei siunčia oficialų laišką, kuriame išdėsto, kodėl ji mano, kad ši valstybė narė pažeidė ES teisę, ir nustato, per kiek laiko ji turi atsiųsti Komisijai išsamų atsakymą.
Jei ši procedūra padėties ištaisyti nepadeda, Komisija tą klausimą turi perduoti svarstyti Teisingumo Teismui, kuris turi įgaliojimus skirti baudas. Teismo sprendimai valstybėms narėms ir ES institucijoms yra privalomi.
ES politikos ir biudžeto vykdymas
Kaip Europos Sąjungos vykdomosios valdžios institucija, Komisija atsakinga už ES biudžeto valdymą ir vykdymą. Didžioji faktinių išlaidų dalis tenka valstybių narių ir vietos valdžios institucijoms, bet Komisija atsakinga už išlaidų priežiūrą, kurią ji atlieka akylai stebima Audito Rūmų. Abi institucijos siekia užtikrinti gerą finansų valdymą. Tik jeigu Europos Parlamentą tenkina metinė Audito Rūmų ataskaita, jis patvirtina, kad Komisija įvykdė biudžetą.
Komisija taip pat turi prižiūrėti Parlamento ir Tarybos priimtą politiką, pavyzdžiui, bendrąją žemės ūkio politiką. Kitas pavyzdys – konkurencijos politika, kai Komisija gali bendrovėms duoti leidimą arba drausti susijungti. Komisija taip pat turi užtikrinti, kad ES valstybės neskirtų savo šalies pramonės įmonėms subsidijų ir taip neiškreiptų konkurencijos.
Komisija administruoja įvairiausias ES programas kaip pvz.: studentų mainams Europoje skirtos „Erasmus“ programos ir kt.
Atstovavimas ES tarptautinėje arenoje
Tarptautinėje arenoje Europos Komisija vaidina svarbų vaidmenį kaip ES interesų atstovė. Ji valstybėms narėms suteikia galimybę tarptautiniuose forumuose, pavyzdžiui, Pasaulio prekybos organizacijos forumuose, reikšti vieningą nuomonę.
Komisija taip pat atsakinga už derybas ES vardu dėl tarptautinių susitarimų (pvz., derybose dėl išorės susitarimų ES vardu, Pasaulio prekybos organizacijos derybose).

KOMISIJOS FORMAVIMAS

Komisijos nariai parenkami kompetencijos principu, jų nepriklausomybė turi nekelti abejonių. Visi Komisijos nariai ir vadovai jų atstovaujamose valstybėse narėse yra ėję ministrų lygio politines pareigas, bet kaip Komisijos nariai jie yra įsipareigoję veikti visos Sąjungos interesų labui ir neklauso valstybių narių vyriausybių nurodymų. Paskirti Komisijos nariai neoficialiai vadinami komisarais.
Komisija skiriama penkerių metų kadencijai per šešis mėnesius po Europos Parlamento rinkimų. Taip naujai išrinktam Parlamentui paliekama laiko patvirtinti valstybių narių siūlomo Komisijos pirmininko kandidatūrą iki paskirtasis pirmininkas, bendradarbiaudamas su valstybių narių vyriausybėmis, suformuos savo būsimąją komandą. Vėliau Parlamentas tvirtina ir komisijos narius. Parlamento patvirtintos sudėties Komisija oficialiai pradeda dirbti ateinantį sausį. Dabartinės Komisijos kadencija baigsis 2009 m. spalio 31 d.

Tvarka yra tokia:
 Valstybių narių vyriausybės kartu sutaria, ką skirti naujuoju Komisijos pirmininku.
 Paskirtąjį Komisijos pirmininką tvirtina Parlamentas.
 Tada paskirtasis Komisijos pirmininkas, tardamasis su valstybių narių vyriausybėmis, parenka kitus Komisijos narius.
 Taryba kvalifikuota balsų dauguma patvirtina kandidatų sąrašą ir jį pateikia Europos Parlamentui.
 Parlamentas apklausia kiekvieną kandidatą ir balsuoja dėl visos grupės patvirtinimo.
 Parlamentui balsavimu patvirtinus naująją Komisiją, kvalifikuota balsų dauguma ją oficialiai skiria Taryba.
Politiniu atžvilgiu Komisija tebėra atskaitinga Parlamentui, kuris, pareiškęs nepasitikėjimą, turi galią ją atstatydinti. Pavieniai Komisijos nariai privalo atsistatydinti, jeigu to jų prašo pirmininkas, su sąlyga, kad tam pritaria kiti komisarai.
Komisijos nariai dalyvauja visose Parlamento sesijose, kur jie turi paaiškinti ir pagrįsti savo politikos kryptis. Jie taip pat reguliariai atsakinėja į Parlamento narių raštu ir žodžiu teikiamus paklausimus.
Einamuosius Komisijos reikalus tvarko administracijos pareigūnai, specialistai, vertėjai ir sekretoriai. Tokių Europos Komisijoje dirbančių ES tarnautojų yra apie 25 000 tūkst.
Europos Komisija yra įsikūrusi Briuselyje, bet ji turi įstaigų ir Liuksemburge. Visose ES valstybėse narėse Komisija yra įkūrusi atstovybes, o daugelio kitų pasaulio šalių sostinėse veikia jos delegacijos.

KOMISIJOS PIRMININKAS

Komisijos pirmininką renka ES valstybių narių vyriausybės, o jį patvirtina Europos Parlamentas. Dabartinės Komisijos pirmininkas yra Žozė Manuelis Barozas (José Manuel Barroso) iš Portugalijos (buvęs šalies premjeras), kuris yra išrinktas 2004 – 2009 m. kadencijai. Iki šiol yra išrinkti 11 Komisijos Pirmininkai, tarp kurių trims kadencijoms išrinktas buvo Žakas Deloras (Jacques Delors) iš Prancūzijos.

Komisijos pirmininko įgaliojimai:
– Turi teisę vetuoti valstybių – narių vyriausybių siūlomas komisarų kandidatūras;
– Politiškai vadovauja komisijai;
– Turi teisę perskirstyti komisarų pareigas;
– Dalyvauja Europos viršūnių tarybos susitikimuose, o kaip Europos Sąjungos atstovas- galingiausių pasaulio valstybių kasmetiniuose ekonominiuose susitikimuose;
– Atsakingas už svarbiausių Komisijos tarnybų darbą;
– Patvirtina Komisijos posėdžių darbotvarkę ir pirmininkauja jiems;
– Dalyvauja privalomuose, nuolatiniuose posėdžiuose.

EUROPOS KOMISIJOS NARIAI
Komisiją sudaro po vieną narį (pilietį) iš kiekvienos valstybės narės (šiuo metu – 27). Bet po 27-osios valstybės narės įstojimo formuojant kitą Europos Komisiją (2009 m. lapkričio mėn.), jos narių turėtų būti mažiau. Dėl galutinio skaičiaus Taryba dar turi priimti sprendimą. Komisijos nariai bus skiriami rotacijos tvarka siekiant, kad šalims būtų atstovaujama teisingai. Bus siekiama aiškiai atspindėti visų valstybių narių demografinį ir geografinį mastą.
Kiekvienas komisaras atsako už vieną ar kelias Komisijos veiklos sritis. Komisijos personalas dirba 36 generaliniuose direktoratuose (GB) (departamentuose) ir specifinėse pagalbinėse tarnybose (pvz.: Vertimo). Generaliniai direktoratai yra atsakingi už skirtingas politikos sritis ir rengia atitinkamų teisės aktų pasiūlymų, vėliau priimamų Komisijos, projektus. Jų vadovai atsiskaito vienam iš Komisijos narių.

Svarbų darbą Komisijoje atlieka Komisijos narių kabinetų darbuotojai. Jie nepriklauso Komisijos tarnyboms ir yra tiesiogiai pavaldūs bei atsakingi juos į darbą priėmusiam Komisijos nariui. Nors formaliai į darbą Komisijos narių kabinetų personalą skiria Komisijos pirmininkas, bet pasirenka juos patys Komisijos nariai. Komisijos narių kabinetų personalas vykdo savo kabineto vadovo pavedimus. Kai Komisijos narys baigia kadenciją, jo kabineto darbuotojai automatiškai yra atleidžiami iš darbo.
Pagal naujas kabinetų tarnybų formavimo taisykles, yra numatyta, kad Komisijos pirmininko kabinete dirbs 9 aukščiausio rango grupės valdininkai. Be jų, Komisijos pirmininko kabinete yra numatyta ir 15 pagalbinio personalo narių, iš kurių ne daugiau 3 gali būti žemesnio rango grupės valdininkai. Visiems kitiems Komisijos nariams yra numatyta po 6 aukščiausio rango grupės kabineto darbuotojus ir po 10 pagalbinio personalo.
Komisijos narių įstaigos darbuotojų funkcijas galima rasti Komisijos narių elgesio kodekse, kurį patvirtino R.Prodi Komisija. Jame yra numatytos tokios Komisijos narių kabineto darbuotojų funkcijos:
– įgyvendinti kolektyvinės atsakomybės principą, informuojant Komisijos narį apie veiklos aktualijas, kurios nėra susijusios su specifine jo veiklos sfera;
– padėti Komisijos nariui sudaryti jo kuruojamos politikos prioritetinių veiksmų planą;
– esant reikalui atstovauti Komisijos nariui Komisijos generaliniuose direktoratuose, neįtakojant vidinės departamentų veiklos;
– atlikti su Komisijos nario veikla susijusias reprezentacines, administracines ir politinių kontaktų funkcijas;
– parengti ir atspausdinti Komisijos kolegijoje numatomų svarstyti temų santraukas savo komisarui.

KOMISIJOS POSĖDŽIŲ RENGIMAS

Visų komisarų grupė (dar vadinama “kolegija”) kartą per savaitę, įprastai trečiadieniais, renkasi Briuselyje posėdžiauti. Tačiau jei vyksta Parlamento plenarinės sesijos, Komisija posėdžiauja Strasbūre. Kiekvieną darbotvarkės klausimą pateikia komisaras, atsakingas už atitinkamą veiklos sritį, o kolegija dėl jo priima kolektyvinį sprendimą. Komisijos vidaus veiklos taisyklės numato, kad visi Komisijos nariai privalo dalyvauti posėdžiuose.
Generaliniai direktoratai iš tikrųjų sumano ir parengia Komisijos teikiamų teisės aktų projektų pasiūlymus, o šie pasiūlymai tampa oficialiais, kai jiems savo savaitiniame posėdyje pritaria kolegija.
Jau visiškai parengto pasiūlymo svarstymą generalinis sekretorius įtraukia į būsimojo Komisijos posėdžio darbotvarkę. Posėdyje atitinkamas komisaras savo kolegoms paaiškina, kodėl šis teisės aktas yra siūlomas, ir jie jį kartu aptaria. Sutarus kolegija pritaria pasiūlymui, ir šis dokumentas siunčiamas svarstyti Tarybai ir Europos Parlamentui.
Jei komisarai nesutaria, pirmininkas paprašo juos balsuoti dėl to pasiūlymo. Jei pasiūlymui pritaria 51% visų Komisijos narių, jis priimamas. Paskui jį besąlygiškai remia visi Komisijos nariai.
Posėdžių darbotvarkę ir dokumentus paruošia generalinis sekretorius ir jo tarnybos darbuotojai.
Sprendimų priėmimo procedūrą reglamentuojančios taisyklės išdėstytos sutartyse ir apima visas Europos Sąjungos veiklos sritis. Šiuo atveju kalbama tik apie įstatymų leidimo procedūrą, o ne biudžeto tvirtinimo ar tarptautinių sutarčių sudarymo procedūras. Nors yra keletas sričių, pavyzdžiui, ekonominė ir pinigų sąjunga, kur taikomos specifinės taisyklės.

IŠVADOS

Europos Komisija, bene puikiausias ES administracinė institucija. Komisija išsiskiria iš kitų administracijų naujoviškomis užduotimis, darbo metodais ir sandara. Tai pagrindinė ES institucija atliekanti vykdomosios valdžios funkcijas ir atsakinga už ES politikos įgyvendinimą.
Komisija įdėjo didžiulį indėlį kuriant vieningą ekonomikos ir valiutų sąjungą bei pradėdama derybas dėl didžiausio ES išplėtimo į rytus. Per visą jos darbo laiką buvo tobulinamas Komisarų elgesio kodeksas, kuris, reglamentuodamas Komisarų ir Komisijos tarnybų santykius, leido jiems efektyviau dirbti. Įkurta daug naujų pareigybių, leidžiančių labiau susikoncentruoti ties viena darbo sritimi.

Literatūros sąrašas:

1) Europos Komisijos oficialus tinklalapis
http://ec.europa.eu/index_lt.htm

2) Internetinė enciklopedija Vikipedija
http://lt.wikipedia.org/wiki/Europos_Komisija

3) Projektinis tinklalapis apie Lietuvos narystę Europos Sąjungoje http://www.euro.lt/lt/apie-lietuvos-naryste-europos-sajungoje/europos-sajunga/europos-sajungos-institucijos/europos-komisija/

4) V. Paulikas „Europos Sąjungos institucijos“, Vilnius, 2004m.