Jaunimo savimonė. Problemos, su kuriomis susiduria jaunimas

Jaunimas, kaip viena aktyviausių visuomenės grupių, kuri jautriai reaguoja į įvairius aplinkos pokyčius, aplinkinių nuomones, dėl kurių ir kyla jaunimo problemų bei ekonominius ir politinius pokyčius, vykstančius visuomenėje. Jauno žmogaus vystymasis, vykstantis šeimoje, mokykloje bei aplinkoje, kurioje jis praleidžia nemažai laiko, įtakoja jo elgesį, jo mąstymą apie gyvenimą ir jo prasmę, bei aplinkinius, o taip pat ir nusikalstomą elgesį. Galime sakyti, kad jaunimas yra labiausiai pažeidžiamas, todėl daugiausia dėmesio reiktų skirti į jų šeimos, draugų, ugdymo reikalus. Kodėl dažnai galima išgirsti, perskaityti apie jaunimo nusikaltimus, smurtą savižudybes, vartojamus narkotikus, tabaką bei alkoholį? Ir vis dažniau yra sakoma apie jaunimo per ankstų lytinį gyvenimą.. Ir visa tai vyksta mūsų visuomenėje, kurią mes patys tokią ir kuriame.
Visų didžiausia problema, kurios dar nepaminėjau, tai būtų nesutarimai šeimoje bei prastos reputacijos draugai. Visos kitos problemos ir prasideda nuo šių dviejų, kurios yra neatsiejamos viena nuo kitos. Jaunimo požiūris į gyvenimą prasideda nuo šeimos, kurioje jis gyvena. Vidiniai santykiai šeimoje turėtų būti pavyzdys augančio vaiko gyvenime. Tėvai geriausias ramstis, kuris gali ir turėtų padėti savo vaikams bet kokioje situacijoje. Tik retas vaikas, kuris kreipiasi i savo tėvus iškilus rimtai bėdai. Dauguma jas bando spręsti savo jėgomis, dažniau pasitelkus ir draugų pagalbą, kuri neretai būna tokia, kokios tikrai nereikėtų.
Perskaičiusi keletą straipsnių apie jaunimo, nepilnamečių nusikaltimus, susidariau tokią nuomonę, kad dauguma jų, pavadinkim juos jaunais nusikaltėliais, gyvena socialiai remtinose šeimose. Lietuvoje dažna tokia šeima turi rimtą problemą – alkoholizmą. Būtent iš tokių šeimų jaunimas patraukia kitu keliu, negu derėtų. Jie tokį pavyzdį gauna iš šeimos narių. Todėl galiu teigti,kad tokie tėvai tokius vaikus ir užaugina. Kaip sakoma obuolys nuo obels netoli rieda.
O jaunimo nusikalstomumas kaip matome žymiai auga. Sunkių kriminalinių nusikaltimų, padarytų nepilnamečių, skaičius septynių metų laikotarpyje išaugo 3 kartus. Dažniausiai vyraujantys yra turtiniai nusikaltimai (vagystės), jie bendrame išaiškintų nepilnamečių padarytų nusikaltimų skaičiuje sudaro 67%, chuliganizmas apie 8%. Vis dažniau nepilnamečiai padaro smurtinius nusikaltimus. Taip pat yra labai svarbu pažymėti kitą veiksnį, įtakojantį nepilnamečių nusikaltimus – tai vaikų ir jaunimo neužimtumas. Nepilnamečių neužimtumo problemą šiuo metu yra bandoma išspręsti organizuojant vasaros stovyklas, naktinio krepšinio turnyrus, savaitgalinius užsiėmimus, tačiau neoficiali statistika teigia, jog apie 30 tūkstančių vaikų šiuo metu nelanko mokyklų. Dažnas jaunas nusikaltėlis laisvės atėmimo įstaigoje: bedarbis – bemokslis ar turintis pradinį išsimokslinimą – nesukūręs šeimos – praradęs socialinius ryšius arba net nespėjęs jų įgyti – žmogus, padaręs du, tris, keturis … nusikaltimus.
Smurtas – baisus žodis. Dar baisiau smurtą patirti.Dažniausiai manoma, kad smurtas – tai mušimas, stumdymas, seksualinė, fizinė prievarta. Tačiau smurtas gali būti ir psichologinis. Tuomet žmogus gąsdinamas, įžeidinėjamas, iš jo tyčiojamasi ir reikalaujama besąligiškai paklusti. Yra tokia smurtautojų taisyklė, kad dažniausiai smurtas nukreipiamas į silpnesnį. Tada kai jis negali ir nesugeba apsiginti, padėties šeimininkas grubiai diktuoja savo sąlygas.
Bet kodėl jaunimas smurtauja? Iš dalies į šį klausimą atsakyti labai sunku, jei nesi atsidūręs smurtautojo vietoje. Kiekvienas žmogaus poelgis (geras ar net ir blogas) turi savas priežastis. Dažniausiai jaunimas smurtauja prieš tuos, kurie patiria nepriteklių, yra ramesnio, lėtesnio būdo. Ir vis dažniau smurtas yra patiriamas mokyklose. Juk mokyklose susirenka labai įvairių vaikų, kurie taip pat labai skirtingai išauklėti. Be to, dažniausiai smurtauja tie, kurie vaikystėje patys buvo skriaudžiami. Patyrę mažai meilės ir šilumos, žiaurų elgesį jie priima kaip savaime suprantamą bendravimo būdą, tad kitaip nemoka išreikšti savo jausmų.
Bene populiariausias tarp jaunimo ir paauglių – tai tabakas. Labiausiai gąsdina tai,kad priklausomybe nuo tabako suserga vis daugiau jaunų žmogų. Lietuvoje atlikti tyrimai rodo, kad net 49% 15-16 metų berniukų ir net 27% to paties amžiaus mergaičių jau rūko. Kaip manai kodėl mūsų bendraamžiai griebiasi cigaretės? Dauguma nori patirti tai, ką jau daro kiti draugai arba tiesiog pasiduoda jų įtakai. Pradedantieji rūkyti dažniausiai mano, kad jie atrodys daug „kietesni“ ir bus labiau suaugę, bet jie visiškai nepagalvoja, kad rūkymas kenkia sveikatai. Žinoma, kad dar niekas nemirė surūkęs vieną cigarėtę, tačiau viskas prasideda nuo pirmosios. Organizmas pripranta prie nikotino ir reikalauja vis didesnės dozės. Rūkydamas tu padidini riziką susirgti mirtinomis ligomis, tavo oda sensta greičiau, be to rūkaliai gyvena žymiai trumpiau.. Todėl ar verta pradėti rūkyti? Į šį klausimą kiekvienas atsakytų skirtingai, bet mano nuomone turėtume atsisakyti. Juk mes galime atsakyti NE. Mums niekas negali įsakynėti. Mes patys esam padėties šeimininkai.
Pripratęs prie tabako organizmas vis reikalauja stipresnių dozių, todėl dažniausiai yra pradedama vartoti alkoholį ar net narkotikus. Tarp moksleivių plinta labai pavojingo narkotiko heroino rūkymas. Šis narkotikas sukelia greitą priklausomybę pereinant prie intraveninio heroino vartojimo.. Tai, ar jaunimas taps priklausomais nuo narkotikų ir kada tai įvyks, priklauso nuo įvairių pačių asmenybių savybių. Pavyzdžiui, tyrimai rodo, kad alkoholį ir tabaką vartojantys vaikai labiau linkę pradėti rūkyti marihuaną; o marihuaną vartojantys paaugliai labiau linkę pradėti vartoti kitus priklausomybę sukeliančius narkotikus, taip pat jiems lengviau perimti ir atitinkamą gyvenimo stilių, susijusį su sunkumais mokykloje, ankstyvu seksualiniu gyvenimu, neplanuotu nėštumu, problemomis su teisėsauga ir t. t.
Bet pasitaiko ir tokia jaunimo grupė, kuri savo problemas nori išpręsti pasitraukimu iš gyvenimo ar bandymu nusižudyti. Savižudybė – viena dažniausių vaikų mirties priežasčių. Suaugusieji dažniausiai linkę manyti, kad vaikai nesižudo. Neretai jie mąsto stereotipiškai – vaikystė – laimingiausias žmogaus gyvenimo amžiaus tarpsnis, todėl sunku patikėti, kad vaikai gali taip kentėti, jog pasirenka mirtį. Tačiau liūdna statistika sako ką kita: kasmet Lietuvoje nusižudo apie 50 mokyklinio amžiaus vaikų. Dešimteriopai daugiau – bandžiusių nusižudyti. Besižudantis vaikas – labai nelaimingas, kenčiantis, bet nebūtinai psichiškai nesveikas, kaip daugelis mano. Konkretus savižudybės veiksmas paprastai įvyksta per 48 valandas, tačiau kartais toks sprendimas gali būti ir labai greitai priimtas, ypač tai būdinga jaunesniems vaikams, kurie linkę į impulsyvius veiksmus, todėl šiame amžiuje viskas gali įvykti daug greičiau.
Savižudybė – daugiaveiksnis reiškinys, dažniausiai iššauktas keleto susikaupusių problemų – vaikas susiduria su problemų kalnu. Tas paskutinis įvykis, kuris dažniausiai vertinamas kaip pasitraukimo iš gyvenimo priežastis, iš tikro yra tik paskutinis narelis nesėkmių grandinėje. Pagrindinės nepilnamečių nusižudimo priežastys: patirta seksualinė, fizinė, emocinė prievarta ar nesirūpinimas, egzaminų baimė, artimo žmogaus mirtis, draugo ar kito artimo žmogaus savižudybės, tėvų skyrybos, nelaiminga meilė.. Nepalikite vaiko vieno, ypač, jei matote, kad savižudybės galimybė labai konkrečiai apsvarstyta. Kuo skubiau kreipkitės į specialistus – psichologus, psichoterapeutus, psichiatrus. Nelaukite, kol viskas savaime susitvarkys. Delsimas gali per daug brangiai kainuoti.
Apibendrinus viską, suaugusiems reikėtų daugiau dėmesio skirti į nepilnamečių ir jaunimo problemas. jaunimas – juk jūsų ateitis. Ir tik jūs dabar galite kurti ateitį tokią, kokios jums tikrai reikėtų ar kokia jums tikrai patiktų. Nereikėtų gėdytis ir jaunimui savo problemų. Yra daug įvairių sričių specialistų, kurie tikrai gali suteikti gerą pagalbą ir jūs jausitės laimingi, kad gyvenate čia ir dabar. Gyvename vieną kartą.