Šatrijos Ragana. Novelės “Irkos tragedija” analizė

 

Gyvenimas suformavo krikščionišką pasaulėžiūrą: labdara, asketiškas gyvenimas ir kūryba, paremta krikščioniška morale.
Amžinos vertybės – menas, muzika, knygos,… Viena realybė jos gyvenime – žmogaus siela. Pats meistriškiausias apsakymas – “Dėl ko tavęs nėra?”
Apysaka “Sename dvare”
Pasakotojos sieloje iðsakytas praradimo jausmas.
1.Pagrindinė veikėja – mamaitė. 2.Ji – dvaro ponia, 3-jų vaikelių motina, pavyzdinga, pareiginga žmona. 3.Vargšų globėja ir mokytoja. Subtilios dvasios moteris.
Apsakymas “Irkos tragedija”
1.Graži idėja: vaikas turi mylėti, būti mylimas ir reikalingas. 2. Psichologiškai įtikinamas Irkos paveikslas.3.Įdomi siužeto raida.
IRKA:Klusni dukra (74), mylinti tėvus (76, 78), jautri (80), ryžtinga (82), sumani (82, 84), drąsi (82, 84), mėgstanti svajoti (78), lakios vaizduotės (76), skaudžiai išgyvenanti tėvų skyrybas (81, 86), mylinti gamtą (74), mylinti gyvūnus (78, 79), mandagi (77), siekianti kuo daugiau sužinoti ir išmokti (77), turinti savo pasaulį (75), tikinti (75), vieniša, nori artumo.
Kuo Šatrijos Ragana reikšminga lietuvių literatūrai?
1 Atskleidė dvaro gyvenimą. 2 Kvietė aukštuomenę į bendrus tautos rūpesčius. 3.Sukūrė meniškus katalikiškos pasaulėžiūros charakterius. 4.Žiūrėjo į vaiką kaip į asmenybę. 5.Jos kūryboje – savotiškai individualiai mąstančios moterys.6. Daugiausia dėmesio sutelkia į žmogaus dvasią.7. Kuriamas psichologinis, bet ne iðorinis pasaulis.

Vaiko pasaulis Šatrijos Raganos kūryboje
Labai subtiliai vaiko pasaulį kuria Šatrijos Ragana savo kūryboje. Ji piešia pasaulį tokį, koks jis atrodo žvelgiant mažo vaiko akimis.
Novelėje “Irkos tragedija” Šatrijos Ragana rašo apie mažą septynerių metų mergaitę Irką, kuri, nors ir gyvena apsupta idealios buities, yra nelaiminga. Apysakoje “Sename dvare” rašytoja vaizduoja pasaulį kitos mažos mergaitės – Irusios – akimis. Šių dviejų vaikų pasaulis visiškai skiriasi. Irusia gyvena apsupta motiniškos meilės ir globos, ji turi du jaunesnius broliukus. Namuose jai miela, ramu. Irusia – laimingas vaikas. Ji gyvena vaikiškomis svajonėmis ir mintimis, neretai iš tikrovės nuklysdama į fantazijų pasaulį. Ji turi savo darbelių, įsipareigojimų, tikslų (prižiūrėti savo rožes, pasiūti staltiesėlę mamytės vardi dienos proga), tačiau visa tai jai malonu. Irusia stengiasi elgtis taip, kad mamytė būtų laiminga. Mergaitė mamą myli tyra, vaikiška meile. Ji rūpinasi, kad mama visada būtų laiminga, jaudinasi, kad tik ji neliūdėtų. Mama Irusiai – kažkokio ypatingo, neįprasto grožio įsikūnijimas. Irusia norėjo apsaugoti mamą nuo visko, kas nemalonu. Ji net atitolo nuo tėvelio, kuris neretai įskaudindavo mamą. Tačiau Irusia turėjo šiltus namus, kuriuose šalia jos buvo ir mylinti mama, ir materialine gerove besirūpinantis tėtis. Ji ir jos broliukai galėjo draugauti ne tik tarpusavyje, bet ir su kaimo žmonėmis. Jie nebuvo vieniši.
Pagrindinė novelės problema – Irkos vienišumas. Ji jaučiasi nesaugi savo pačios namuose, nes jos namai nėra tikri. Ji gyvena tik su mama, nes tėvai išsiskyrę. Bet maža to, kad Irkos namų židinys jau išardytas, dar ir mama nesirūpina, negloboja savo mažutės, septynerių metų tesulaukusios dukrelės. Vienintelis ją mylintis ir ja besirūpinantis sutvėrimas yra šunelis Džim. Būdama neapsakomai vieniša, Irka vis dažniau pasineria į fantazijas, į stebuklingąjį dangaus pasaulį. Ji nesąmoningai lygina jai mielą gamtą su atšiauriais namais. Negalima teigti, kad vien Irka daug fantazuoja. Tiki nebūtais dalykais ir Irusia, tačiau jos tėtis neleidžia jai per toli nutolti nuo realaus pasaulio. Tačiau Irusia dar nenori tikėti, kad stebuklingasis pasakų pasaulis iš tiesų neegzistuoja. Irka į pasaulį žvelgia kitaip. Ji įsivaizduoja, kad visi jai mieli gamtos reiškiniai, elementai yra gyvi. Ji kalbasi su žvaigždelėmis, stebi saulutės namus, kalbasi su Džim. Ji nejaučia ribos tarp realaus pasaulio ir fantazijų. Ir neturi nė vieno artimo žmogaus, kuris paaiškintų, kaip viskas yra iš tikrųjų. Irka gyvena savo pasaulėlyje, kurį sudaro ji, lėlės ir žvaigždelės, ir jokio suaugusio žmogaus, todėl Irka, būdama naivi ir vaikiška, palaipsniui tampa pakankamai suaugusi. Netgi Irusia, kuri yra vyresnė už Irką, dažnai elgiasi vaikiškiau nei septynerių metų mergytė. Irka turi suaugusiam žmogui būdingo užsispyrimo, ryžtingumo (viena ryžtasi važiuoti pas tėvelį į Kauną). Šatrijos Ragana vaizduoja, kaip iš atstumto, vienišo vaiko, turinčio kovoti su liūdesiu, skausmu ir baime, susiformuoja “suaugęs vaikas”. Vaikas, negalintis rūpintis vien žaislais ir pasakomis, o turintis žvelgti kažkur daug giliau ir baugų, sudėtingą pasaulį vertinti nebe vaikiškomis akimis. Toks vaikas savo svarstymais, norais kartais atitolsta nuo tikrovės. Štai kodėl Šatrijos Raganos sukurtame pasaulyje labai ryški artumo tema. Irusiai, gyvenančiai su abiem tėvais, vis dėlto artimesnė už tėtį yra mama. Taip yra todėl, kad vaikus labiau prižiūri, jais labiau rūpinasi ir daugiau su jais praleidžia būtent ji. Todėl ir Irusia stengiasi, kad mama būtų laiminga, rokšta, kad ji visada būtų šalia. Smalsios vaiko akys daug ką pastebi, todėl Irusia suprato, kad tėvelis mamytę skaudina, jos nesupranta. Irusiai tėtis tampa daug tolimesnis už mamytę. Bet tai dar nereiškia, kad mergaitė tėvelio nemyli. Tik jai svarbesnė yra mama, nes ji daug trapesnė, pažeidžiamesnė nei tėtis. Irkos pasaulyje artumo tema daug ryškesnė. Nors Irka gyvena su mama, jai artimesnis atrodo tėtis, gyvenantis Kaune. Taip yra todėl, kad mama ją atstumia, neišklauso, nesuteikia jai tos šilumos, kurią turėtų suteikti. Ir mergaitė įsivaizduoja, kad jeigu tėvelis būtų šalia, viskas būtų kitaip. Su tėveliu susijusios viltys, kad gyvenimas pasikeis į gerąją pusę, todėl tėtis Irkai artimesnis nei mama. Tačiau artimiausia Irkai vis dėlto yra gamta: šunelis Džim, saulutė, žvaigždės. Taip yra todėl, kad mergaitė žymiai daugiau laiko praleidžia stebėdama gamtą, žaisdama su šuniuku bei lėlėmis nei bendraudama su mama ar tėčiu. Ir Irka labai daug žino apie gamtą: nuolatos bėga namo, kai saulutė eina į savo namelius; stebi žvaigždes, net turi savo mylimiausią žvaigždelę. Todėl gamta Irkai yra pati artimiausia. Be to, gamta mergaitei nelemta nusivilti, kaip kad žlugo visos jos iliuzijos dėl tėvų susitaikymo, mergytei nuvykus į Kauną. Tada, kai Irka suprato, kad ji nereikalinga ir tėveliui, ją paguodė ne kas kitas, o ištikimasis Džim Taigi Šatrijos Raganos vaizduojamas vaiko pasaulis novelėje “Irkos tragedija” ir apysakoje “Sename dvare” labai skiriasi. Akivaizdu, kad mažam vaikui svarbiausias dalykas yra bendravimas su tėvais. Skirtingas tėvų požiūris į vaikus suformuoja skirtingus vaikų charakterius.

Šatrijos Ragana “Irkos tragedija”
Vaikystė – tai toks gyvenimo tarpsnis, kai žmogus dar nesuvokia daugelio dalykų arba suvokia juos kitaip, nei būdamas suaugęs. Dažnai mane tiesiog nuteisdavo “amžinoji” mano mamos frazė: “ Kai būsi mano metų…” Bet, laikui bėgant, pradedu suvokti: vaikui sunku suprasti suaugusį, o suaugusiam neįmanoma suprasti mažo žmogaus…
Vaikystėje mums formuojasi įvairiausių dalykų samprata, mūsų charakteris, požiūris į pasaulį: vaikai be galo jautriai reaguoja į juos supančią aplinką. Vieną iš itin jautrių vaikų aprašė lietuvių rašytoja Šatrijos Ragana savo apsakyme “Irkos tragedija”. Tas žmogutis – tai septynerių metų mergaitė Irka, kuri suvokia daugelį dalykų ne pagal savo amžių, žino leistinas ribas vaikui. Nors jos gyvenime nėra vargo ir skurdo, tačiau galima drąsiai tvirtinti: tai nelaimingas vaikas. Jau pačioje apsakymo pradžioje mane labai nustebino motinos elgesys. Irkos mama – tai žmogaus, nuo kurio dvelkia šaltas abejingumas savo vaikui, apsimestina meilė. Man susidarė įspūdis, jog Irka yra kaip našta šios dar gana jaunos moters gyvenime. Aš suprantu, galbūt ji troško kažko daugiau iš gyvenimo, bet nemanau, kad tai jai suteikia teisę pamiršti savo vaiką ir motinystės pareigas. Bet čia, nelaimė, dar pasimaišo ponas Gurskis. Tai žmogus, kuris Irkos mamai pasirodo svarbesnis už ją. Irka nenori ir pradžioje nesistengia susitaikyti su realybe, todėl ji bando kovoti už savo mamytę, o kai Gurskis pagąsdina Irką, kad išvažiuodamas gali išsivežti ir mamytę, ji su skausmu atrėžia: “tamsta neturi teisės… Tamsta – ne tėvelis…” Kad ir kaip mergaitė stengiasi atkreipti motinos dėmesį į save, priminti, kad ir jai reikalinga meilė, motinos šiluma, deja, jos pastangos bevaisės. Svajonės, viltys žlunga viena po kitos. Tai iki pat gelmių sukrečia mergaitę, kuri tiki, kad kada nors sugrįš tėvelis, kad ji vėl gyvens darnioje šeimoje, tiki gėrio, grožio, santarvės egzistavimu. Pavelas Vožinovas yra pasakęs: “Kai visiškai sudūžta vienas tikėjimas, niekada neatsiranda antras. Jo vietą užima netikėjimas.” Todėl Irkos nuoskauda be galo didelė, dvasia jau pažeista. Be to, susidaro įspūdis, kad vaikams suaugusiųjų motyvai ir poelgiai atrodo tokie gremėzdiški ir grėsmingi, kaip pavojingi žvėrys, kuriuos matai tamsaus miško šešėliuose. Vaikus suaugę tampo lyg kokias marionetes. Irka pasijunta atstumta, nemylima, niekam nereikalinga. mamytė neateina palinkėti labos nakties, neturi laiko pasikalbėti, negali eiti pasivaikščioti. “Nebemyli jos mamytė, nebemyli…” Vienintelė paguoda – jos gerasis draugas, ištikimasis šunelis Džimas, kuriam reikalinga Irkos meilė. Tačiau tai yra menkniekis prieš tėvų meilę. Tokia būsena, kokioje buvo šis mažas žmogutis, ne vieną iš mūsų kada nors yra paskandinusi depresijoje. Tokiu atveju žmogus dažniausiai puola į paniką, pradeda blaškytis. Irka mąsto vaikiškai. Paskutinė jos viltis – tėvelis. “Ji žino jau, ką padarysianti: ji važiuos jau pas tėvelį – pas savo mylimiausiąjį, brangiausiąjį, visame pasaulyje geriausiąjį tėvelį. Tėvelis niekados taip nepadarytų; tėvelis Irką taip myli; taip myli.” mergaitė ilgai nedvejoja, pasiima Džimą, “renkas mažiausiąją, labiausiai jos globos reikalingą lėlę” ir išeina su mintimi, kad “mamytė, parvažiavusi šįvakar jos neberas, nerimaus, gailėsis Irkos, ieškos… o gal ir verks…” Irkos laukia naujas smūgis, naujas nusivylimas…
Atvažiavus į Kauną, ji susiranda (padedama nepažįstamos ponios) tėvelio namą, tačiau vietoj jo duris atidaro nematyta moteris. Skaudi tiesa suduoda Irkai didelį smūgį, lyg replėmis kas suspaudžia širdelę. Sutrypta paskutinė Irkos viltis, pasaulis, rodos, apsivertė akyse. “Ji žengė kelis žingsnius pas atamaną ir ten susirietusi verkė ir verkė, kratoma kukčiojimų…”
Pirmieji Šatrijos Raganos apsakymėliai (“Margi paveikslėliai”, 1896; “Pirmas pasibučiavimas”,1898) buvo sukurti objektyvaus aprašinėjimo stilistika, į kurią dvidešimtmetė altruistė buvo pakankamai įsižiūrėjusi, perrašinėdama savo kaimynės Žemaitės kūrinių rankraščius. Čia sekamos įprastos socialinio blogio istorijos. Čia intonuojamas žmogaus balsas ir išlaikoma tarminė fonetika. Bet stebėjimo laukas nėra platus. Aprašinėjimo stilistiką, negavusi tirðto detalių klodo ir nemaitinama socialinių kontrastų įtampos, lieka statiška ir blyški. Stovėdama neutralaus stebėtojo pozicijoje Šatrijos Ragana ne tiek konstatuoja tai, kas yra, kiek teigia jai rūpimus dalykus ir brėžia idealios tikrovės variantus.
Pirmas parašytas ir išspausdintas Šatrijos Raganos apsakymas – “Margi paveikslėliai”. Jame kalbama apie pagrindinę vyrų ydą – girtuoklystę, bejėgę moterį ir jos vaikus. Marijos debiutas pavyko, daugelis gyrė jos stilių, o pati blaškėsi. Apsakymas “Pirmas pabučiavimas” rodo, kad rašytoja pasidavė skaitytojų skoniui – fiksuoti autobiografinius momentus. Višinskis tai supeikė, tadėl apsakyme “Šv. Jono naktis” Marija suvokė save kaip rašytoją – kūrė vientisą siužetą. Šiauliuose parašė apsakymą “Saulei nusileidžiant”. Apie 1900m. dirbdama Pavandenėje užbaigė apysaką “Viktutė” – stambų, gana biografinį kūrinį. Išryškėjo pačios rašytojos romantinė svajonė – aukotis kitiems.
Apysakoje “Viktutė”, parašytoje dienraščio forma, atsirado lietuvių prozoje neįprasta intymaus pokalbio su savimi tonacija, reikalaujanti “absoliutiško atvirumo”, pasak autorė. Visą apysaką ji sukūrė klausimais ir šūksniais pulsuojančių frazių maniera, kuri turėjo žavaus mergaitiško trapumo ir lengvumo. Parašytam žodžiui suteikė ryškų emocinį elementą, ardantį referentinį pasakojimo objektyvumą. Fragmentiškumas – tokio pasakojimo norma, atliepianti moteriško intymumo prigimtį.
Apysakoje “Sename dvare” nėra vieno emocinio įvykio, kuris koncentravo “Viktutės” dienoraštines digresijas. Pasakojimas laisvai šakojasi į didesnius ir mažesnius epizodus, graudžias ir komiškas charakteristikas, kurios pagrindiniams veikėjams yra tik įdomūs “observacijos” objektai, o ne jų vidinio tapsmo akstinai. Šatrijos Ragana išveda į sceną išraiškingus senojo dvaro tipažus, aprašo dvaro pokylius, šokius, medžiokles su skalikais, imituoja dvaro pokalbių meilų lipšnumą ir manieringą eleganciją. Personažų dialogai nusagstyti lenkiškomis frazėmis, specifiniais terminais, žargonizmais, o puotos ir vakaronės lenkų eilėraščiais ir dainomis.
Irkos tragedija – tai apysaka, kurioje vaizduojama 19a. pabaigos Lietuvos dvarininkija ir jos buitis. Apysakoje sprendžiamos žmonių tarpusavio santykiu problemos. Apysakos siužetą sudaro dvarininkų šeimos gyvenimas. Pagrindinis apysakos personažas – Irutės motina Marija – tauri romantikė, filantropė, gyvenanti muzikos ir literatūros pasaulyje, visur ieškanti aukštesnės prasmės, žmoniškumo, po išorine rimtimi slepianti ilgesį, nepasitenkinimą, gilią rezignaciją. Mamatė taip pat domisi lietuvių valstiečių gyvenimu, moko jų vaikus, skaito draudžiamą lietuvišką spaudą, šelpia neturtingas šeimas. Ji dvaro ponia, trijų mažų vaikelių motina, vargšų globėja ir užtarėja, labai subtilios dvasios moteris. Ji labai myli savo vaikus, stengiasi, kad tai, kas svetima, nežalotų vaikų dvasios. Jai svarbiausia – nesužaloti vaikų. Beveik visi kiti apysakos veikėjai priešpastatomi idealiam “mamatės” paveikslui. Jie pavaizduojami realistiškiau, kai kurie satyriški bei humoristiškai ir pasižymi tipiškais bruožais. Tokie yra Irutės tėvas Liudvikas, paskendęs ūkininkavimo reikaluose, jo sesuo Karusia bei jos vyras Valeslovas, Irutės dėdė Aleksandras ir jo žmona, muzikalusis Jonavičius, Kazimiero žmona bei kiti kaimo žmonės. Apsakymas “Irkos tragedija” laikomas geriausiu Šatrijos Raganos kūriniu, nes jame sprendžiamos šeimoje iškilusios problemos, aprašytos dvidešimto amžiaus pradžioje, yra labai svarbios ir aktualios ir šiais laikais.
Šatrijos Raganos pasakojimas įgauna meninio savitumo, kai autorė pasiduoda vidinių impulsų srautui, kai idealybės siekiniais, moralinio taurumo dvasia ir amžinybės kontempliacija peršviečia savo pačios autobiografiją, kurią įteisina kaip esminį prozos šaltinį. Šatrijos Ragana – pirmoji sudėtingo vidinio pasaulio naujų vaizdinės plastikos ir emocinės sugestijos elementų reikšti įtemptam minties gyvenimui, nuotaikų kintamumui, dvasinei pilnatvei, žmogaus, kuris nebėra tik visuomeninių santykių produktas.

J. Biliūno kūrinio „Kliudžiau“ analizė

 

Jonas Biliūnas – garsus XX a. pradžios rašytojas, parašęs daug kūrinių, daugiausia novelių. Pagrindiniai autoriaus kūrybos bruožai – pasakojimas pirmuoju asmeniu ir autobiografiškumas. Nagrinėjamas kūrinys yra novelė „Kliudžiau“, kurioje irgi gausu šių rašytojo kūrybos bruožų. Novelė yra apie įvykį, kuris nutiko berniukui ir sukrėtė jį visam gyvenimui.
Kūrinyje yra vaizduojamas glaustas pasakojimas, kuriame pasirenkamas netikėtas vaizdavimo objektas – maža katytė. Mintis yra dėstoma nuosekliai, o pabaigoje nėra siūloma vienintelė išvada – skaitytojas pats gali nuspręsti, kaip toliau rutuliojasi veikėjo gyvenimas.
Novelėje, kaip jau minėta, kalbama pirmuoju asmeniu. Tai kūriniui suteikia trapumo, nuoširdumo ir jautrumo, nes visas veiksmas yra matomas jauno berniuko akimis. Jis, dar būdamas jaunas, nušovė nedidelę baltą katytę, kuria, jo nuomone, buvo palikę žmonės patvory. Tačiau vaikas buvo per daug jautrus ir, pamatęs besikankinantį nuo skausmo gyvūnėlį, nesugebėjo to iškęsti, ir tai paveikė jį visiems laikams.
Novelėje „Kliudžiau“ didžiausias dėmesys yra skiriamas ne įvykių tąsai, kaip būdinga prozai, o vidiniam pasakotojo pasauliui. Yra aprašomi veikėjo jausmai taip smulkiai, kad kiekvienas skaitytojas, beskaitydamas šį kūrinį, gali pajusti, ką jautė tas mažas berniukas, nužudęs katytę. Šiuo poelgiu vaikas norėjo sau ir visam pasauliui įrodyti, kad jis gali, kad jis jau yra suaugęs, tačiau, kaip paaiškėja iš kūrinio, toks jis nėra. Šis kūrinys yra lyg vyriškumo testas, kurio vaikas nepraeina.
Kūrinio erdvė yra apibrėžta – tai laukas kaime. Visas veiksmas vyksta patvory. Tokia glausta kūrinio erdvė leidžia skaitytojui lengviau suprasti ir įsivaizduoti veiksmo vietą. Kūrinio laikas nėra nurodomas, tačiau iš epitetų galima suprasti, jog tai buvo šalta diena („suliesėjęs kūnelis visas drebėjo nuo šalčio ir baimės“).
Jonas Biliūnas puikiai pavaizdavo sumišusio vaiko pasaulį, iš pradžių jo didvyriškumą, o vėliau vaikiškumą ir jautrumą esamai situacijai. Autorius sugebėjo smulkiomis detalėmis nupiešti tokį kūrinio pasaulį, jog kiekvienas iš mūsų galėjo pabūti tos jaunos asmenybės pasaulyje ir pajusti tą baimę bei sutrikimą. Rašytojas parodė, koks iš tikrųjų trapus ir gležnas yra jauno žmogaus pasaulis.

Vinco Mykolaičio-Putino romanas “Altorių šešėly” (III dalis)

3 dalis. I skyrius. Praėjus 10 metų po nuo karo pradžios, kai Liuda Vasaris išvažiavo iš Lietuvos, štai jis ir vėl grįžta, tačiau visai supasaulėjęs, apsirengęs poniškai.. Nors kraštas buvo tuščias ir girdima svetimkalbių, Liudas pažino gimtinę. Išvykęs ir baigęs dvasinę akademiją, kurioje dar labiau nutolo nuo dvasinio gyvenimo, Liudas aplankė daugelį šalių, kas ir davė akstiną supasaulėti. Todėl jam grįžus jis nenorėjo būti atpažintas esant kunigas. Pirmas pažįstamas sutiktas pirmoje už sienos stotelėje buvo studijų draugas geras apžįstamas kun Antanas Meškėnas, kuris po studijų grįžęs į Lietuvą ir profesoriaująs. Meškėnas trumpai nupasakojo pokarinę nepriklausomos Lietuvos padėtį ir kunigų padėtį valstybės valdyme… Klausydamas Vasaris suprato, kad jis vis dar tebėra kunigas, nors Meškėno kalba iš buvo jam juoką kelenti. Prašneko apie Stripaitį, Varnėną, advokatą Indrulį, Liudo gimnazijos bedraklasį. Kaunas Liudui atrodė labai skurdus po Paryžiaus, ir nuliūdo, nes tokiam “paryžiečiui” čia nelabai tinkama vieta. Liudas žino, kad čia atsivežė dvasios negalavimą ir pirmoji naktis, kai jis sapnavo laikomas mišias ir per jas save kaltindamas, dar labiau kankino save. II skyrius. Apsilanko pas prof. Meškėną, kur sutinka ir Stripaitį, kuris papasakojo apie sunkų visuomeninį darbą agituojant ir sėdint Seime. Dar ginčyjosi ten buvęs Indrulis, kuriam Liudas simpatijos nejautė, bet abu buvo draugiški. Po vidurkančio kun. Meškėnas parašė Liudą už jį atlaikyti mišias, nes šis po vidurnakčio išgėręs, o Liudas ne, bet Vasaris visomis išgalėmis stengėsi atsiginti pareigos, nes jau seniai buvo belaikęs jas ir tuo nuliūdino profesorių. Kartu išėjo ir Indrulis ir pokalbio metu pasiūlė Liudui apsistoti pas save ir pasigyrė, kad tu susižadėjęs su turtinga, gražia, meniška, protinga, išsilavinusia, inteligentiška, nepasipūtusia amerikiete, o Liudas pašiepęs jo susižavėjimą ne tiek ja pačia, bet jos namu, pasakė, kad rašąs ir gan rizikingai. III skyrius. Pabudo džiaudgamąsis, kad nereikia laikyti mišių ir klausė savęs kodėl jam tai būtų buvę sunku.. Prisiminė akademiją kur jau niekas taip nesaugojo kaip seminarijoj, todėl neretai laužydavo taisykles eidamas į teatrą… Kaip mokėsi akademijoj ir dar labiau konfliktavo tarp poetoir kunigo… Ir pagaliau pavyko ištrūkti į užsienį, išsivaduoti, bet jam nebuvo aišku nuo ko… Po kelių valstybių apsistojęs Prancūzijoj ir gavęs apmokamą darbą atsovybėj, jis mišių nebelaikė. Nors darydavo tai, kas kunigams buvo draudžiama, jis save išnagrinėjęs atrėsi sunkių nuodėmių nedarąs. Ten jis jau atsikratė išviršinio panašumo į kunigą ir tuo džiaugėsi, kol pažįstami nepasakydavo jam juo esant, bet jis dar nebuvo apsisprendęs visiškai mesti kunigystę, nors kartais atšaudavo, jog kai įtikės savo talentu mes kunigavęs. Todėl grįžo Lietuvon dar neapsispredęs ir džiaugėsi kiekviena akimirka, kad niekas nežino, jog jis kunigas, bet tėvynės vaizdas pažadino jo kunigo kerteles. Po sapno jis nenorėjo savęs liūdinti, todėl nusiramino, kad galėtų pasidžiaugti paskutinėmis atostogų dienomis, kadangi jis čia atvyko direktoriauti katalikiškai gimnazijai, bet staiga atėjo pranciškonų vienuolis tėvas Severinas su prašymu, kad sergąs vienas brolis ir reikalaująs ne vietinio konfesarijaus išpažinčiai, bet Vasaris vėl atsisakė nuliūdinęs, bet anaiptol į beviltišką padėtį nepastatęs, vienuolį. IV skyrius. Išvažiavo Liudas į gimtinę, bet stotį atvažiavęs pasitikti tėvas jo nepažino. Pakeliui namo pasakojo kas ką žinojo: Liudas apie svetimas vietas, tėvas – apie karo nelaimes ir naujienas Lietuvoj, taip pat paklaustas papasakojo ir apie Liuce, kuri jau trejetas metų ištekėjusi už kito, nes daktaras Brazgys kare miręs. Ta naujiena, kad Liucė vėl ištekėjo, Liudui buvo labai skaudi ir jam reiškianti, kad nutrūko jų draugystės saitai. Taip galvodamas jis negirdėjo tėvo pasakojimų, kol po tylos tėvas neklausė, kad dabar jam tinkamiausia klebonaut. Ir kai tėvas išgirdo, jog Liudas eis direktoriaut, susikrimto iš apmaudo, nes sudužo jo puoselėtos svajonės matyti sūnų klebonu ir sakė, jog direktoriaus vieta ne kunigui, nes jau buvo matęs, kokie tie kunigai gavę valdžią, bet atvirai to sakyti neišdrįso. Skundėsi tėvas dabartiniais vargais ir norėjo pasakyti ši savo kalbos, jog jis nesupranta jaunimo ir yra nusivylęs valdžia bie kunigais, kurie tarnauja ne Bažnyčiai, o Lietuvai. Ir Liudas tai suprasdamas jautėsi kaltas, bet paguosti tėvui jam būtų reikėję visiškai pasinerti į kunigavimą. Bet jis kunigu būti jau negalėjo, nes tai buvo su juo nebesuderinama. Pirmas Aušrakalnio vaizdas ir tiesa, jog ten apkasai Liudą labai liūdino, be to, vokiečių buvo nupjauti visi gražiausi medžiai, kurie puošė jų vienkiemį. Dabar jau niekas jo napasitiko šuksniais, kaip anksčiau, ir Vasaris giliai susimąstė, kas jis toks esąs. V skyrius. Motina, pamačiusi, jog Liudas neparsivežė nė vienos sutanos, nusprendė išvalyti jo kadaise paliktą seną. Motina galvojo, jog Liudas pamiršo, bet jam prisipažinus, jog iki šventadienio neliks ir jam jos nereiks, motina persigando, nes jau buvo sukvietę svečius į egzekvijas, kurias jis turės laikyti, ir po motinos ašarų jis atsisakyti negalėjo. Bet Liudas jau treju metus net nebuvo išpažinties, o tai yra sunki nuodėmė, bet pradėjęs nagrinėti teologiją, jis nusprendė, kad sunkių nuodėmių visgi nebuvo jo gyvenime ir jis mišias laikyti gali… Kai po tokių pamąstymų apsivilko sutaną, pastebėjo, kad jo įžūdžiai vaikščioti su ja dar neišnyko, o pamatę kunigą džiaugėsi tėvai ir dar persimetė pora žodžių apie kunigus be sutanos… Net po nokturnų, besiruošiant mišioms Liudas nesugebėjo pažadinti savy gailesčio už nuodėmes ir tik sakant žodžius mea maxima culpa, jis persigando, kad šios mišios ir yra jo didžiausia kaltė, bet toliau viskas ėjo sklandžiai. Po mišių seniai Liudui pasakojo apie dabartinę valdžią, kuri neva juos apgaudinėja, o esant vokiečiant buvo viesai kitaip… Vasaris pajautė, kad jis ne kaimui skirtas, kad jis niekada nesuprato ir nesupras kaimo žmonių… Jis dar labiau jautė savo dvilypiškumą ir giliai sąžinėj jautėsi neteisus, bet save visaip teisino ir nusprendė, kad tegu žmonės jį laiko tokį, koks jis yra, nors ir kokia būtų bloga ta nuomonė (bijojo, kad kaimiečiai niekada nesupras, kodėl jis taip egliasi). VI skyrius. Atsikrausto pas Indrulį, eina klausyti sumos, bet ne jos laikyti ir jam buvo keista, kad jis tik klauso ir džiaugėsi, kad jis vis dar tikįs žmogus. Po sumos susitko Petrą Varnėną, kurį jau seniai norėjo susirasti ir Liudas paprašė, kad geriau jo kunigu nevadintų… Varnėnas taip pat jam prikišo, jog reikėtų jau apsispręsti, kuriuo keliu jis ketina eiti; ir dar ilgai jie apie tai kalbėjo, kad Vasariui reikia apsispręsti, o šis, kad daug kliūčių tam yra… po to prakalbo apie Indrulį ir tą neva jo sužadėtinę amerikietę Gražulytę ir namaža jis iš Varnėno apie ją ištraukė… Užėję pas Vasarį, Varėnas iškart pamatė ant stalo Liudo rankraščius ir šis pasiūlė surengti poezijos ir muzikos, kadangi Gražulytė grojo ir Vasaris norėjo su ja susipažinti, vakarą. Liudas turėjo darbo paredaguoti, patasisyti savo kūrinius ir tuo pačiu metu vaizduotėje piešė amerikietės paveikslą. Iš Meškėno gavo žinią, kad su juo nori pasikalbėti vyskupas, kad padėtų Liudui grįžti į senas vėžias. Vasaris bijojo, kad jam neprikišinėtų jo padaryti dalykų ir ruošėsi gintis. Iš pradžių Liudas primelavo apie savo kelionėse laikomas mišias, bet paskui vyskupas įspėjo viską, dėl ko Liudas buvo sumanęs gintis ir nusiramino, neva jį supranta ir net neduodamas jam kalbėti, bet kartu Liudas nurimo, nes nejautė dėl nieko baimės, kadangi vyskupas jau viską žinojo… VII skyrius. Šeštadienio vakaras pas doc. Varnėną, kur susirinko apie 15 žmonių, ir Liudas tą dieną nerimavo, kaip pasirodys tarp tų žmonių. Susirinkę ginčijosi apie poezijos reikšmę ir ką reikia rašyti (Liudas tylėjo). Ir štai pasirodė Indrulis su ponia Genuliene ir nepažįstamąją (amerikiete). Ji buvo kitokia nei Liudas įsivaizdavo, ji buvo tobula Aurelija Auksė Gražulytė. Iš pradžių labai gražiai pagrojo Auksė, o po to Liudas pradėjo pasakoti apie savo dramą, kurios jis dar nebaigė, apie karalių vedusį vaidilutę, taip užsitraukę nemalonę ir įmesti į kalėjimą laukė, nes juos teisti galėjo tik sosto įpėdinis, jų sūnus. Liudas pasakojo turinį, kartais paskaitydamas kelias scenas. Po kiekvieno veiksmo įsiterbdavo klausytojai pasakyti savo nuomonę ir pabaigus skaityti prasidėjo ginčas apie pabaigą ir ilgai tylėjusi prabilo Auksė. Ji pasakė, ką mananti apie kūrinį ir kokia jo prasmė, bet ginčai nesiliovė, kalbėjo apie rašymo būdą.. Auksė tą dramą net susiejo su šiuo pasauliu, kas daugumai buvo keista, bet įtikinama… Liudas džiaugėsi, kad šitaip visi diskutuoja dėl jo kūrinio, o labiausiai jam patiko Auksės žodžiai. Vasaris džiaugėsi, kad Auksė priėmė jį kaip kunigą ir susiejo jo dramą su tuo ir norėjo apie tai su ja pasikalbėti. Prie stalo Liudas su Aukse buvo kaimynai, bet kalbos suregzti nepavyko, varžėsi,o Auksė pasirodė labai šiurkšti Liudui ir jis palaikė ją pasipūtėle. Abu jautė, kad negerai išėjo, o ypač Auksė liūdo, nes ji niekada su niekuo dar nėra taip pasielgusi, o ypač su tuo, kuriam jau tė nemaža simpatijos. “Taip kartais neprietelingumas suriša žmones stipriau negu meilus žodis.” VIII skyrius. Vasarį paskiria į gimnazijos direktorius ir viešai pristato, kad jis kunigas. Tebegalvojo apie pokalbį su Aukse.. Pasiįvairinti kasdieninį gyvenimą Liudas nusprendė apsilankyti operoje, sezono atidarymo proga. Šalia jo atsisėda puošni pora, kuri kaip paskui pasirodė buvo Liucija ir Povilas Glaudžiai. Liucija buvo kitokia nei Liudas paskutinį kartą ją matė..ne tokia stora, elegantiška ir apie ją daug mąstė Liudas… Kai turėdavo laisvo laiko savaitgaliais Liudas ilgai mąstydavo apie savo pasirinkimą ir kodėl jis grįžo neapsisprendęs, nes vis giliau klimpo į kunigavimą ir savo dvilypumą. Apsilankė pas jį Stripaitis, pajuokavo apie mergas, bet Liudui nepatiko, taip pat apie jų ryšį su kunigyste ir abu pasirodė neiną išpažinties ir Stripaitis drąsino mėgautis gyvenimu… Buvo susipykę su Indruliu apie kunigų darbą valdžioje, jų patikimumą, taip pat prakalbo apie tariamą Indrulio sužadėtinę, ir jiems susipykus, Liudas pajuto, kad kuo greičiau jam reikia išsikraustyti. Prof. Meškėnas nuo pat pirmos Liudo praleistos dienos Lietuvoj susirūpino jo likimu, tas atsisakymas laikyti mišias, atsakymas tėvui Severinui, su kurio Meškėnas kalbėjo ir giliai buvo susipūpinęs ir galvojo kaip Vasariui padėti… IX skyrius. Kadangi Auksė buvo perpratusi Indrulio ketinimus ją vesti tik iš ambicijos, į jį nekreipė dėmesio, o šis tai matydamas buvo labai pavydus ir įtarinėjantis. Jis įtarinėjo Vasarį, nes Auksei labai patiko jo drama ir ji neva gali persimesti į autorių, todėl aiškiai norėjo išsiaiškinti jos ketinimus tiesiai to paklausęs, ir nors Indrulis sakė , kad jis kunigas ir jo mylėti nedera, ji iš pyktumo atšovė, kad ir juos galima mylėti. Indrulis dar labiau pyko ant savo draugo, o Auksei tas pokalbis davė susimąstyti ir ji dar labiau pyko ant savęs dėl to šiurkštaus savo elgiasio. Pasakoja apie Auksės gyvenimą, jos praeitį, polinkius, kilmę… Ji nuo pat mažens mylėjo Lietuvą kaip savo gimtinę, nors jos ir nemačiusi ligi 23 metų, bet nusivylus Kaunu po paryžiaus ji patriotizmo neprarado. Auksė vis labiau domėjosi Lido kūriniais ir galiausiai paklausė Indrulio, kodėl jis niekada neatsiveda su savim Vasario. Advokatas kaip įmanydamas melavo ir šmeižė Liudą, bet Auksės entuziazmas neišnyko. Jis krimtosi dėl kai kurių savo žodžių, kai vos neprivertė jos pasakyti, ką ji mano apie jį, bet pabėgęs jis visai nekentė Vasario. Auksė susimąstė, kad čia kažkas keista ir ji jautė, jog kažkas artinasi ir ji laukė. X skyrius. Pagaliau sulaukęs Kalędų Liudas nusprendė aplankyti Liucija Glaudžiuvienę, bet dar prieš tai visgi buvo pakviestas kartu su Indruliu aplankyti Auksę. Pakalbėjo apie save, savo keliones, dabartį ir Glaudžius pasirodė be galo didelis idiotas. Po to atėjo Vytukas, su kuriuo patėvis kalbėjo labai šiukščiai, taip pat gavo pasiūlymą rytoj palydėti ponią į operą, nes vėras negalės ir jis sutiko. Atėjęs prieš operą, pavakarieniavo, pakalbėjo su Vytuku apie jo žuvusį tėvą ir kodėl jis patėvio nevadina tėvo tik ponu, o tai buvo dėl to, kad jis nelaikė jo savo tėvu ir nemylėjo kaip ir Glaudžius jo. Bet Liucė paklausta dėl tėvo vadinimo, atsakė, kad tėvo vardo neverta teršti, nes jųsantykių negalima vadinti tėviškais… Pakeliui kalbėjo apie pažįstamus, praeitį ir kad Liucija pagarsėjus išgalvotais romanais gali nekaip atsiliepti Liudui, bet jam buvo nė motais. Grįžę kalbėjo apie Glaudžių, jos nelaimingą santuoką su juo ir Vasario nesupratimą, kodėl ji ištekėjusi dar kartą, kas jam buvo net skaudu… Prakalbo ir apie Vytuką ir kad Glaudžius jo nemėgsta, nes nori savo sūnaus. Liudas džiaugėsi atnaujinęs seną draugystę. XI skyrius. Praėjus metams po sutuoktuvių Glaudžius pasirodė toks beviltiškas ir nemylįs, nors Liucei nieko nešykštėjo ir nebuvo pavydus, kas leido Liucei flirtuoti su daugeliu vyrų, ko pavydėjo kitos ponios ir skleidė paskalas… Truputį apie Liucijos gyvenimą, jos džiaugsmą susitikus Vasarį… Liudas spėliodavo kaip būtų jei jis nebūtų buvęs kunigas ir vedęs Liucę, bet dabar jis nejautė nieko savo širdį. Dabar jo širdį žadino tik Auksė Gražulytė… Kartą užsuko pas jį Varnėnas, su kuriuo kalbėjo apie poeziją ir gyvenimą, kuri labai liečia Vasario gyvenimą, prisimindami tą vakarą, kai Liudas skaitė savo dramą, o Auksė taip įmantriai ją interpretavo… Pabaigoj Liudas paprašė, kad dar kartą jį suvestų su Aukse ir nusprendė Varnėnas suorganizuoti dar vieną poezijos ir muzikos vakarą. XII skyrius. Paskambinęs pakviesti Auksę į jo rengiamą Naujųjų metų pobūvį ir taip išėjo, kad tą vakarą surengti pasisiūlė Auksė savo namuose, nes pas labai erdvu. Tą vakarą buvo irgi apie 15 žmonių, o Auksės senyvas tėvas pasikvietęs kelis draugus į jaunimo tarpą nesimaišė. Atsisėdęs prie salo, kur jam buvo paskirta vieta, Liudas nudžiudo, kad jis vėl sėdi greta Auksės, kuri atsiprašė dėl savo storžieviškumo aną kartą. Jiedu buvo labai draugiški vienas kitam. Prasidėjus šokiam Liudas pasisakė, kad jam nelinksma, nes nėra artimo žmogaus, su kuriuo galėtų tą džiaugsmą dalintis, o Auksė jį interpretavo iš kalbos ir raštų… Vasaris nenoriai atsakinėjo į Auksės klausimus išsisukinėdamas net eilėmis, kurias sugalvojo ekspromtu. Visą vakarą jie buvo drauge ir laimingi. Prieš pat vidurnaktį netikėtai įsiveržė nekviestas Indrulis su draugu. Indrulis visą laiką kreivai žiūrėjo į Liudą ir norėjo jį pašiepti, nes matė jo susidraugavimą su Aukse bei keistai žiūrėjo į jos tostą, kuris jam apsirodė perfrazuoti Vasario žodžiai. Naujųjų Metų rytą Liudas aplankė Liuciją, pakalbėjo apie Naujųjų išvakares, Auksę… Pasikalbėjo su Vytuku ir Liucės paprašytas sutiko padėti jam padėti moksle. Pavakare netikėtai Liudą aplankė prof. Meškėnas su tėvu Severinu. Severinas klausinėjo apie Liudo gyvenimą ir pasirinktą kelią ir šiam atšovus gana griežtai prieš kunigystę, Meškėnas stegdavosi tai sušvelninti, kad neįsižeistų Severinas, bet Liudas laikėsi savo nuomonės ir buvo gana šaltas. Atsisveikinę su Liudu jie dar kalbėjo, ar tik nebus per vėlu jau Liudą gelbėt, nes Meškėnas norėjo dar palaukti, kad Vasaris dar apsiprastų. Jiedu buvo labai susirūpinę. XIII skyrius. Pirmas Liudo pasirodymas visuomenėje su moterimi – Aukse. Eidami namo jiedu kalbėjo apie Liudo patirį su moterimis, jis viską prisipažino, net nežinodamas kodėl yra toks atviras su ja ir abu suprato, kad jųdviejų keliai gali susilieti… Vasariui mokyti Vytuką labai patiko ir iš jo naiviškumo daug sužinodavo apie Liuciją. Kartą netikėtai atėjęs, nes buvo mamos paprašytas išeit, pasakė, kad atėjo kapitonas Raibys, su kuriuo ji turėjo romaną, bet Liudas neišdrįso daugiau paklausinėti ir išpešti žinių. Vasaris vis dar galvojo apie praeitus laikus, jo nepatirtą bučinį, kurio jis dabar labai užsigeidė, nes Liucę mtydavo labai dažnai. Dabar jis daug galvodavo, lygindavo savo sutiktas moteris, svajodavo, nagrinėdavo savo pasikeitimus… Pamilo Auksę, bet Liucei ir jai apie vieną kitą nieko Liudas nesakė. Kalbėdami Liudas su Aukse jie dar nedrįsdavo savo santykių vadinti meile, nes ir ji jautė kažką, kadagi Liudo visai nebesivaržė. Prakalbo ir apie Liudo poeziją, kuri Auksei pasirodė labai nenetūrali, per daug perkeltinių reikšmių, bet Vasaris nesiginydavo, nors ir manydavo kitaip… ir kaip jis jai paskaitė paprastais žodžiais parašytą eilėraštį, ji labai nudžiugo, nes kaip ji manė, šį eilėraštį galės suprasti ir visai nieko nenusimanantis apie poeziją. Liudas džiaugės, kad dabar jis nebėra vienas, kad yra žmogus, kuris bando jį įspėti, suprasti, kad nėra atsiskyrėlis ir jam gyvenimas palinko į kitą kryptį. XIV skyrius. Sekmines Liucija Liudui pasiūlė praleisti su ja ir keletu kitų jos pažįstamų plaukiant valtimi Nemunu ir Liudas sutiko, o kai tą dieną praleisti kartu pasiūlė Auksė, jis jai pamelavo, kad važiuos pas tėvus. Vienintelis pažįstamaskateryje buvo Indrulis, kuris vis dar nekentė Liudo ir jį įžeidinėjo ir Vasaris niekur negalėjo pritapti. Vasaris manė, kad dabar Liucė tikrai viską sužinos. Sustoję miške, Liudas su Liucija kalbėjo apie praeitį ir Liudas ja pradėjo žavėtis dar labiau, bet sau pasakė, kad senosios Liucės nebėr ir kas buvo nebegrįš… Grįžtant Vasaris gėrėjosi gamta ir primygtinai jam teko lydėti Liucę namo galvojant apie Auksę. Pas Liucę kalbėjo apie tai kas būtų, jei jis nebūtų buvęs kunigas ir po kiek laik jis ją karštai pabučiavo. Grįžęs namo dar ilgai mąstė apie tą pokalbį, Liucės žodžius, jo keistą potraukį… XV skyrius. Liudas laukė žinios iš Auksės, kai sužinos visą tiesą iš Indrulio ar iš kitų lūpų. Bet baigiantis savaitei, pas jį įsiveržė Auksė su alyvom ir jie prisipažino mylį viens kitą, bet dar turi palaukti, ar kas pribręs… ir šiuo palankiausiu momentu Liudas neišdrįso prisipažinti melavęs ir dar labiau melavo… Nuėjęs pas Vytuką patikrinti uždavinių, jis neįstengė būti tvirtas tik darbui, nes pati Liucija jį pabučiavo ir sakė lauksianti jo baigus jam darbą. Trumpai šnektelėjo, paprašė Liudas jo nebevadinti Pavasarėliu, ir netikėtai pasirodė pora svečių: Indrulis ir dabita iš katerio, kurio pavardės Liudas nežinojo. Indrulis buvo labai įtarus ir įžvalgus… pastebėjo, kad Liudo peties moters plauką ir pudros, bet per vėlai apsižiūrėjęs Liudas buvo pajuoktas ne tik Indrulio, bet ir dabitos Aleksandro. Dabar Liudas jau neabejojo, kad paskalos pasieks Auksę. Pirmas pas Liudą atbėgo Stripaitis ir kalbėjo apie moteris ir paskalas, kurios ėjo iš Meškėno. Tokį patį įspėjimą gavo ir iš Varnėno, kad neverta teptis dėl tos Glaudžiuvienės, prastos reputacijos ir pan. Dėl tų preikaištų Liudas supyko ir prieštaravo, jog visotinės normos jo nedomina… Po poros dienų Liudui paskambino Auksė ir paprašė neatidėliotinai ateiti pasikalbėti, ir jis suprato, kad ji jau viską žino. Vasaris išvadavo Auskę nuo kančios pasakyti viską ką žino ir jis prisipažino. Liudas nesigynė, bet bandė paaiškinti kodėl taip pasielgė, melavo, buvo su kita, bet svarbiausias klausimas buvo ar jis bučiavo Liuciją ir jam tai prisipažinus Auksė labai nuliūdo, ir nors Liudas sakė, jog santykius su Liuce nutrauks, ji tuo netikėjo ir nusprendė vasarai išvažiuoti atostogų ir grįžus pažiūrėti kaip viskas bus, nes dėl visko kaltas buvo tik Liudas ir jis pasižadėjo atlaikyti jos išbandymą ir jų išsiskyrimas buvo toks, tarsi jie daugiau niekada nebesusitiks. XVI skyrius. Liudas pasiryžęs savo tikslą pasiekti – išsiskirti su Liucija, bet kaskart nuėjęs pas ją Vytuko darbų tikrinti jis negalėdavo su ja nepabūti. Pamąstymai ką reiškia meilė… Prisimina Auksę ir išsiąiškina, kad ryšys tarp jo ir Liucijos anksčiau ar vėliau vistiek būtų nutrūkęs, nes ji nublanko prieš jo akis. Sklandžiai pasibaigus Vytuko egzaminams, ko Liudas labai laukė, pagaliau nusprendė jų ryšius galutinai nutraukti ir nuėjęs pas ją viską išdėstė, vienas kitam kai ką prisipažino, padiskutavo ir abu supratę, jog kitos išeities nėra kaip suaugę ir geri draugai atsisveikino. Išėjo Liudas neatsigręždamas iš Liucijos namų, bet pasuko ne namo, o link Aleksoto… ėjo pakrante, po to užlipo į šlaitą, apžvelgė Kauną, Nemuną, kažką sugalvojo apie didmiestiškos civilizacijos demoą, kuris jau aprėpė Kauną, Liuciją ir kėsinasi į jį, ir nužingsniavo namo. XVII skyrius. Visą vasarą Liudas svarstė apie savo pasirinkimą, nagrinėjo savo vidų, santykius su Aukse, suprato, kad jei norėtų tai dabar būtų pats metas grįžti prie kunigystės, nes jau įprato tai daryti, ir atostogas nusprendė praleisti Nidoje, kur joks pažįstamas netrukdys svarstyti svarbių klausimų. Liudas nors ir labai norėdamas, žinių apie Auksę neišgirdo. Prieš išvyką į Nidą nusprendė Liudas aplankyti savo tėvus ir šįkart jau įsidėjo savo sutana, nes žinojo, kad reiks laikyti egzekvijas, kurios ir vėl buvo išgirtos, ir dirbo kitus kunigiškus darbus, o tėvas apgailestavo, kad Liudas nežada nė šįmet grįžti į parapiją. Nors ir visi Liudo darbai buvo tikros šventvagystės, veidmainiavimas, bet jis buvo vienintelė tėvų atspirtis, be kurios jie netektų prasmės gyventi. Ir kartais jis jau norėdavo būti paskirtas į kurią nors parapiją, nes kaip peilis rėžė jam širdį tėvų kalbos, kas būtų jam nesant kunigu ir jis pyko, kad tarp jo ir tėvų atsirado kažkokia nesusipratimo skraistė. Nuvažiavęs į Nidą jis džiaugėsi ramybe, laisve, visa aplinka… bet galvoti jam nepavykdavo, nes atsigulęs ant smėlio jis tiesiog žiūrėdavo į debesis ir nieko negalvojo. Kai būdavo apsiniaukę, jis rašinėdavo, turėdamas naujų minčių ir paskatų. Vieną naktį jis ėjo pasivaikščioti žinodamas, kad pasivaikščiojimas bus ilgas ir netikėtai prie vienos kalvos jis netikėtai susitiko Auksę, kuri būtų pro praėjsu kaip nepažįstamoji, bet buvo atpažinta Vasario. Būdami Nidoj jie kartu vaikštinėjo, kalbėjosi kas abiem glūdi ant širdies, Liudas išpasakojo viską ką jaučia, kas jam neramu, o Auksė jį visiškai suprato ir padėjo dar geriau susivokti ir net liepė baigti save analizuoti, nes iš to tik nelaimės, graužatis ir kančia… Liudas po to įgavo naujų jėgų, vilties, pasiryžimo. XVIII skyrius. Prasidedant naujiems mokslo metams, Liudas buvo griežtai užsispyręs mišių nelaikyti ir jokie kapeliono ir primininko įkalbinėjimai ir nepasitenkinimai nepadėjo, nes Vasaris norėjo, kad visi suprastų, kad jo kunigystė yra klaida. Jis prisiminė Auksės žodžius apie meilę, pats žiūrėjo į savo vidų, norus ir į šeimą, kurios jis nenorėjo, nes jam užteko tik meilės, nes prisiminė, kaip kartą girdėjo iškoneveikiant ekskunigą. Ir kartą Auksė tiesiogiai iškėlė vedybų klausimą, kuris sukėlė didelį nesusipratimą, nes abu buvo rimtai užsiėmę pozicijas… bet literatūriniai laimėjimai Liudui kėlė daug vilčių ir stiprino jo apsiryžimą eiti keliu į išsivadavimą, grįžęs iš atostogų jie atidavė teatrui savo dramą, kurią suvaidino prie Kalėdų šventes. Visi buvo sužavėti premjera, per antrą pertrauką jį atėjo pasveikinti net pats Indrulis, kuris vėl ėmė kibti prie Auksės savo meilikavimu.. po trečio veiksmo Liudas buvo išprašytas užlipti ant scenos, kur gavo daug gėlių ir aplodismentų. Kritikai dramą įvertino palankiai, net katalikų kritikai palankiau į ją žiūrėjo, nes autorius savas žmogus, tačiau buvo ir nepalankių minčių iš katalikų, apie kurias jam ir papasakojo Meškėnas, apsilankęs po poros savaičių, kada susidomėjimas drama dar nebuvo atslūgęs. Profesorius pasakė, kad “budėjimo taryba” rado erezijų, nepadorumo, ir kad nepadorūs šokiai, kurių jis nerašė, priskaičiuojami jam, bet Liudas net supyko ir prašė tai tarybai perduoti, kad kaip jie prašė, savo veikalų į cenzūrą neduos, neklausys jų draudimų eiti į teatrą ir tausodamas savo ir vyskupo nervus, pas jį aiškintis neis. Išėjo Meškėnas susirūpinęs ir išsigandęs, kad Liudas taip nukrypo nuo padoraus kunigom ir nuėjo apsisųsti tevui Severinui, kuris laikė savo pareiga padėti Liudui, bet profesoriaus nuomone, dabar dar nepalankus tam metas. Netrukus Liudas davė išspausdinti visus savo raštus, dramą, poezijos rinkinį ir viskas buvo greitai išspausdinta ir neužilgo pasirodė knygynų vitrinose. Knygos buvo skaitomos, kaip savas širdies kelias, aprašytas kažkieno kito. XIX skyrius. Liudas jau nesigėdino rodytis su Auske kartu, nes jų santykiai sustiprėjo, ir tuo piktinosi davatkėlės bei kitos moterys kurdamos nebūtus dalykus ir skleidamos pletkus. Apie tai kartą jiedu ir šnekėjo, kad jau įgriso visos tos kalbos, bet kvailių skaičius begalinis… Liudas atitolo nuo savo draugų, nes jų net nematė ir kartą netikėtai pas jį pasirodė Severinas su savo pareiga, bet nieko nepašė, nes Liudas, kuo toliau, tuo labiau, laikėsi savo nuomonės mesti kunigystę ir tėvas niekaip, net per poeziją, nusegebėjo palaužti Liudo įsitikinimų… XX skyrius. Vasaris nusprendė nelaukdamas kol jį išmes, pats atsistatydinti iš direktoriaus pareigų, nes tos vietos nebrangino dėl per daug sunkaus darbo, nors iš to gaudavo tie lėšų, kad net nereikėjo apie pragyvenimą galvoti, bet užtikrino save, kad išsivers ir be to. atsistatydinimo valdyba nepriėmė, prašydama likti savo pareigose iki mokslo metų pabaigos. Laikai buvo neramūs dėl artėjančių rinkimų, todėl liudas atsikvėpė sulaukęs Velykų atostogų ir iškart Vytuko buvo pakviestas į svečius. Ir pas Gražulius jis netikėtai susitiko Stripaitį, kuris pasiūlė kartu aplankyti Kalnynus ir paagituoti už krikščionis demokratus, bet Vasaris atsiskė agituoti, bet sutiko aplankyti parapiją. Po vaišių Striapaitis su Liudu ėjo pažiūrėti kaip ten jų agitaciniai plakatai, pas jauną dailininką Degutį, kuris kurdamas plakatus uždarbiavo pragyvenimui ir dėl savo talento gaudavo daug užsakymų iš visų partijų. Nuėję apžiūrėjo jiem skritus plakatus, užsakė atspausdinti kelias dešimtis, bet prieš išeinant Stripaičiui užkliuvo kiti plakatai ir nusprendė pažiūrėti, o ten buvo opozicijai piešti plakatai ir dėl to Stripaitis įsiuto, nors Degutis ir teisinosi, kad atsisakyti užsakymų negalįs ir piešiąs ne jokios politikos, o prijaučiąs krikdemams, bet Stripaitis prigrasė, kad daugiau užsąkymų jis nebegaus. Dar prieš išvykimą, Vasaris bandė Stripaitį įspėt apie galima katastrofa, bet jo neklausė. Kalnynų parapijai vadovavo naujas klebonas, nes Platūnas baigiantis karui mirė. Mitingas prasidėjo anksčiau negu Stripaitis tikėjosi, nes jį pradėjo opozicininkas, visaip koneveikdamas krikdemus, bet atėjęs Stripaitis buvo aštresniu liežuviu ir po poros frazių, užlipo ant vežimo, tuo pačiu metu nuo jo nuversdamas kitą agitatorių, bet per minią persirito minia, jog tai buvęs vikaras ir nemaža jo ir jo partijos priešininkų pradėjo triukšmauti ir po kiek laiko parvertė vežimą su Stripaičiu, kurį išgelbėjo kun. vikaras, zakristijonas ir keletas ištikimesnių ūkininkų, o visą šitą įvykį nuo akmenų stebėjo Vasaris su klebonu, nes į minią eiti nedrįso. Vasaris nedaug tesužinojo apie baronus, o dvaro ir sodo vaizdas tiesiog buvo kraupus: viskas išdarkyta, iškasinėta, medžiai iškirsti. Prisiminė jis baronienę ir galvojo kaip ji dabar elgtųsi, ar vis dar rastų savyje stiprybės gyventi sugriautuose namuose. Palypėjęs į kalvą jis pamatė, kokie Kalnynai dabar pasikeitę, jog dabar bažnytkaimis laikosi tik dėl naujakūrių mažų namelių, kurie tarsi atstatinėja, kas buvo sugriauta. Stripaitis buvo nusivylęs nepasisekimu, bet guodėsi, kad kažkiek padės išdalinta literatūra ir kar galėjo būti ir blogiau, nes kartą teko net revolveriu atsišaudyti. XXI skyrius. Liudas jau krypsta prie galutinio savo apsisprendimo, dar kelia klausimus kaikuriose gyevnimo srityse, bet vistiek laiko save krikščioniu, tačiau su kitokiais nuostatais, tarsi kuria naują religiją. Vakare atsigulus Liudui prieš akis prabėgo nemaža senų atsiminimų iš vikariavimo Kalnynuose… Visi apmąstymai galėjo jį vėl palaužti, bet jausdamas šalia savęs moterį jis išliko stiprus… Auksė jau gerai pažinojo Liudą ir jo charakterį ir suprato jį, bet dar niekaip negalėjo jiedu susitarti dėl bendros ateities, nes pradėjus kalbėti ta tema, susiginčydavo ir nieko nenusręsdavo. Atėjus Sekminėm, per kurias pernai Liudas Auksei pamelavo, jis nusprendė ją pakviesti pasivaikščioti ir užlipę ant Napoleono kalno, jie ir vėl prašneko apie šeimą, moteris, ar Liudui nepakenks vedybos kaip poetui…ir pagaliau Liudas sutiko, jog vestuvės reikalingos, bet ne dabar. Grįžus namo Auksė vis dar galvojo apie pokalbį ir tai, jog ištekėjusi ji užsitrauks didelę neapykantą, nors ir vestuvės bus teisėtos, nes jos motina ne katalikė (kas tokia?). Be to suprato, kad kažkuris iš jųdviejų turi būti stiprus ir nepalaužiamas jų įsitikinimuose ir tą pareigą apsiėmė Auksė. Pagaliau ji ryžosi pasakyti tėvui, kad myli Liudą, tvritai nežinodama, kaip tėvas reaguos, bet jis buvo supratingas ir linkintis dukrai ko geriausio… Netrukus po to pas Auksę atėjo Indrulis sužinoti ar dar turi vilties, kad ji jį pamils, ir nors meilikavosi teisinosi, Auksė, kaip ir turėjo, nepaliko jam nė mažiausio šanso. Bet Indrulis nepyko, o jautė palengvėjimą, kad viskas baigta, nes jau buvo nusižiūrėjęs kitą turtingą paną. XXII skyrius. Tais metais Liudas be galo laukė atostogų, nes turėjo baigti direktoriauti ir galutinai pradėti gyventi iš literatūros, nes drama buvo pasisekusi, knygos perkamos ir Vasaris buvo ramus dėl savo ateities, bet kartą netikėtai paskambino Liucija ir pranešė, kad Vytukas labai serga ir jį kviečia. Vaikas buvo apsigavęs plaučių uždegimą nuo peršalimo. Liuciaj buvo labai pasikeitus, nerimo perkreiptu veidu, bet Liudas ją ramino, kad čia nieko baisaus, kas vaikas jaunas ir greit pagis, bet rytojaus dieną vaiaks toliau klajojo ir kliedėjo ir Liudui motiną nuraminti buvo dar sunkiau, nes dabar dievagojosi, kad visk mestų ir būtų tik jo motina. Dar kitą dieną Liudas jau negalėjo ateiti, bet telefonu sužinojo, kad Vytukui jau geriau ir Liucija jam labai dėkojo už pagalbą. Ketvirtą dieną pažadinęs Liudą skambutis buvo Glaudžiaus žinia, kad vaikas mirė. Glaudžius visas tas dienas buvo tam reikalui šaltas, o Liudui skambino, kad tas pasišnekėtų su Liucija, nes ji nieko neprisileidžia. Liucija nenorėjo pripažinti, kad jis mirė tik dėl ligos, ji ieškojo gilesnių priežasčių, kad ji dėl to kalta, ir Liudo įtikinėjimai nepadėjo, ji sakėsi nekenčianti vyro, nes jis džiaugiasi dėl jo mirties. Po to Glaudžiui padėjo parašyti pranešimą apie Vytuko mirtį į laikraštį. Kitą dieną vyko laidotuvės, mišias laikė pats kanauninkas Kimša, bet Liucė nenubraukė nė vienos ašaros ir bobos ją laikė baširde, bet buvo anaiptol. Kitą dieną Liucė buvo užsidariusi kambaryje ir neprisileido nei vieno iš pažįstamų ir Kimša paprašė ją pasaugoti, nes yra įsikalusi kažkokių nesamonių… XXIII skyrius. Po laidotuvių Liucija puolė į apatiją viskam, sėdėjo, valgė tik savo kambaryje ir su niekuo nekalbėjo. Liudas prieš išvažiuojant atostogauti dar bandė ją prakalbinti, prajudinti, bet ji buvo apatiška, tik klausė ką apie ką kalbėjo Kimša (*matyt jau žinojo, kad jis jos tėvas*). Auksė Liudui pasakė, kad Liucija gali ir nusižudyti ir ne tik dėl vaiko, o dėl daugelio priežasčių. Prieš išvykstant į Palangą jis nuvažiavo pas tėvus, kurie buvo nepatenkinti, kad jis nelaikys egzekvijų, o Kimša buvo pernelyg susidomėjęs Auksę (*nes buvo pasakęs, esąs tėvas ir nerimavo kaip ji reaguos*), jis buvo dabar palūžęsir ne toks tvirtas kaip per laidotuves. Grįžęs į Kauną dar kartą aplankė Liuciją, kuri jau buvo ne tokia skausmo iškankinta, bet šalta ir kalbėjo apie jos bevertį gyvenimą, kad niekas pasaulyje nepasikeitė mirus Vytukui ir Liudas jautė ir bijojo, kad ji pasiryžus yra viskam. Susitikęs Stripaitį sužinojo, kad jis ketinąs važiuoti į Ameriką., nes pralaimėjo rinkimus ir pinigų bus stoka… O susitikęs su Aukse jie vėl šnekėjo, kad Liucija Liudo širdį užima dar didelę vietą, bet Auksė nepyko ir Lliudas džiaugėsi bei abu komentavo saulėlydžio vaizdus. XXIV skyrius. Beigiantis rugpjūčiui Vasaris grįžo Kaunan, o jo atsistatydinimo prašymas buvo priimtas ir Liudas dėl džiaugėsi, nes jam nebereikės rūpintis tuo, kas jam nepatinka ir galės gyenti iš to, kas jam įdomu, nes neabejojo antros dramos pasisekimu ir net juokaudamas užjautė prof. Varnėną dėl profesūros. Aplankęs Liuciją sužinojo, kad ji jau savaitė kaip išvažiavus po ginčo su Glaudžium. Po mėnesio Liucija Liudą pavietė į pobūvį, kaip jo pagalbą jai, nes buvo tai pasižadėjęs. Susirinko nemažai svečių ir dauguma buvo visai nepažįstami net Liucijai, nes juos sukvietė kapitonas Raibys, kaip patikimus ir padorius asmenis. Liucija buvo kaip nesava, negyva ir net tostą pakėlė už beprotybę, kas dar labiau įaudrino svečius. Po to Lliudas su ja kalbėjo lyg tai darytų paskutinį kartą, ji klausė ar tikrai jis myli Aukse, paprašė pameluoti Kimšai apie šį vakarą, neva jis buvo kitoks ir net prasitarė, o jei ji nusižudytų ir kaip šmėkla stotų tarp jo ir Auksės, apie ką Liudas jau seniai galvojo. Liudas buvo įkalbėtas išeiti paskutinis ir laukė tarsi kokio skandalo ar išsišokimo, bet visi išsiskirstė ramiai, o atsisveikinant pabučiavo Liudą, dabar jau šaltom savo lūpom. XXV skyrius. Kitą rytą tik Vasariui pramerkus akis, pasibeldė tarnaitė Adelė ir pranšė apie Liucijos mirtį. Daktaras sakė, kad tai širdis, neva per didelis krūvis, nuovargis, išgyvenimai… bet Liudas abojojo, kad tai natūrali mirtis, net daktaras dievagojosi, esant ne kitaip. Išklausęs nuodugnaus Adels pasakojimo, Liudas jau beveik neabejojo, kad tai savižudybė – nusinuodijimas ir po telegrafavimo Kimšai, jis suprato vakarykščio vakaro prasmę. Dabar net Auksei jis buvo šaltas ir ji nežinojo ką daryti ir stipriai nusigando, kad Liudas visai nepalūžtų, po jį mylėjusios moters mirties. Vakare laiškanešys Liudui atnešė pačios Liucijos laišką, kuriame ji prisipažįsta nusižudžiusi, pasko priežastis, nusižudymo planą ir tai, kad Kimša jos tikras tėvas(*tai turbūt yra ta kanauninko vaikystės nuodėmė, apie kurią lyg ir buvo užsiminęs*) ir kad mylėjusi Liudą. Dabar Kimša jau nelaikė mišių ir tik vienas Liudas suprato, kodėl senelis neapsivilkęs kamžos. Po laidotuvių pasivijęs Kimšą Liudas pareiškė gailestį ir kad nelaiminga Brazgių šeima, bet Kimša kaltino save dėl Liucijos mirties, kad taip jį teisia. XXVI skyrius. Liudas dabar daug ką suprato po Liucijos mirties ir jos laiško, ko nesuprato jai esant gyvai ir bijojo, kad mirusi neišardytų jo santykių su Aukse. Liudas neprisileido Auksės, neleido jai suprasti jo skausmą ir laukė, kaip pakryps Vasario mintys. Praėjus keliems mėnesiams ir prasidėjus sukilimui, Vasaris laukė, kada prasidės naujas jo gyvenimo etapas, kai rašys iš realaus gyvenimo. Ir Liudas vėl atgijo, pradžiugo ir Auksė, kad nebėra jau to šalčio, kuris sklido iš Liudo. Ir pagaliau Liuda sulaukė dekreto, jam liepiančio apsigyventi prie bažnyčios, daryti kas pridera kunigui, neiti į teatrą, duoti raštus redaguoti cenzoriams. Liudas kalbėjo, kad kunigais tegu pasilieka, kuriems nereikia iš gyvenimo nieko, kad kurie nori, tie galėtų pasitraukti iš kunigų luomo, kad jo kančios nebuvo beprasmės, kad jis pasiryžęs dėl savo apsisprendimo net pasekti Liucijos pėdom. Bet Auksė buvo pasiryžus ir džiaugsme, ir varge viskuo dalintis su Liudu ir jam tai užtikrino, nes ji turinti pakankamai lėšų jį išlaikyti. Aplankęs Liucijos kapą, Liudas gryžo namo ir nuo pat pirmų atsiminimų iš vaikystės pradėjo prisiminti visą savo gyvenimą ir, pasiteisęs prieš save lotynišką dekretą, stambiom raidėm ima rašyti: “NN vyskupystės kurijai Liudo Vasario (*ENTER*) P A R E I Š K I M A S”.

Vinco Mykolaičio-Putino romanas “Altorių šešėly” (II dalis)

2 dalis. I skyrius. Intenyviai remontuojamas vikariatas, į kurį turės atsikraustyti Liudas Vasaris – jaunasis kunigas. Remontą prižiūrėjo klebonijos tarnaitė Julė – apie 35 metų dar nebjauri merga, tačiau Kalnynų parapijos klebonas Liudo paskyrimu į jo parapiją buvo labai nepatenkintas, nes, kaip jam atrodė, kartu su savo pirmuoju vikaru kunigu Jonu Stripaičiu čia tvarkėsi gerai. Klebonas kunigas Platūnas prižiūrėjo savo ūkį, laukus, o vikaras užsiiminėjo visuomeniniais darbais, prižiūrėjo parduotuvę…ir jiedu ramiai tvarkėsi vienas į kito reikalus nesikišdami ir sutarė gerai, todėl trečias asmuo jiems atrodė nereikalingas ir dėl to piktinosi. Kai gavo nuo Liudo laišką, kun. Stripaitis jau žinojo, kad jis poetas, bet klebonas dėl to tik dar labiau siuto, nors vikaras ir sakė, jog parapija išgarsės. Jų kasdieniai darbai…kunigavimas tebuvo antraeilis darbas po savų reikalų, nes sukdavosi kiek galėdami greičiau bažnyčioje… Be to, Vasario jiems nereikėjo, nes bijojo, jog jam viskas, ką jie daro gali pasirodyti neriimtina ir gali papiktinti, nors jiems tai visai atrodo natūralu. II skyrius. Atvyksta Liudas su savo tėvu ir broliu dviem vežimais. Ir iškart juos pasitinka klebonas su žinia, jog Liudui čia darbo nėra ir jis čia nereikalingas, kas Liudą labai nuliūdino. Išsikrauna daiktus, pasišneka su tėvu ir Liudą pakviečia pietų, bet nors ir jo tėvas turėjo neabejotiną teisę sėstis kartu prie stalo, bet dar tik atvažiavus klebonas įsakė pietų ruošti trim, o kun. Stripaitis buvo namie. Bet tėvas atsakė nepykstąs, nes dar patys su Liudo broliu turi ką užkąsti. Prie pietų stalo aptarę savo dienos reikalus, prispirti bėdos ir laiko neturėjimo Liudui iškart priskyrė rytoj pamokslauti ir laikyti laidotuves. Išlydėjęs namo tėvą su broliu ruošėsi mokytis laidotuvių ceremonijos, reikėjo sugalvoti pamokslą ir tam reikėjo žvakių ir su reiklau nuėjo į kun. Stripaičio parduotuvę, kur buvo pristatytas prie pagalbos ir užtikrintas, kad jam bus surastas trumpas pamoksliukas. Tuo metu atėjo Žodelis, su kuriuo kun. Stripaitis visąlaik tik ir pykosi, kalbėjo apie reikalus, kuriuos prižiūrėjo vikaras. Liudas buvo apšviestas barnio prigimtimi. O vakare dar mokėsi ceremonijų ir pamokslo rytdienai, o apie pamokslus buvo pamokytas, kad iš metų jis juos išmoks perskaitęs porą kartų, nes taip daro jie su klebonu. III skyrius. Prisimenamos jo primosios mišios, jo klaidos ir jam pasakyti per jas pamokslai. Trumpai patirtis su pirmomis išpažintimis. Jis pirmą kartą pamato savo parapijos apdulkėjusią, paleistą bažnyčia, kuri dar labiau sustiprina jo baimę eiti laikyti laidotuves. Zakristijoj vaizdas buvo dar baisesnis, nes rakandai jau seniai buvo nevalomi prigleivėję, spintoj pamatė apdulkėjusius ir susidėvėjusius iškilmių rūbus, kuriems jau savas pavadinimas netiko ir rengiantis juos neįmanoma buvo sakyti tam skirtų maldelių. Tokią apleistą bažnyčią ir zakristiją jis mato pirmą kartą, nors jų jau matė nemažai. Paklausta zakristijonas apie nevalyvumą atsakė, kad tvarkytis visai nėra laiko, nes klebonas varo prie ūkio ir jiedu su Jule tik kelias akimirkas turi dulkes perbraukti. Kol dar nabašninko nebuvo Liudas nusprendė išklausyti išpažinčių ir po kelių iš jų atėjo eilė vienam bernui, kuris buvo priverstas motinos ateiti išpažinties, todėl nieko doro nesakė, kas Liudą varė į keblią padėtį, nes nabašninką jau atnešė, todėl jis dėl kai kurių taisyklių nusprendė išrišimo jam neduoti ir nors prisakė Komunijos neiti, jis atėjo ir Liudas privalėjo ją duoti, nes kitaip būtų atsakleistas išpažinties konfidencialumas. Pamokslas Vasariui išėjo nekaip, jis varžėsi ir baigė jį šabloniška formule, bet norėjo gražiai bent sugiedoti, tačiau vargonininkas matyt buvo įpratęs skubėti ir nutraukinėdamas Vasarį bei suveblendamas savo žodžius jis baigė bažnytines apeigas, o po to Liudas atlydėjo, užbėrė žemių ir džiaugėsi baigtu darbu. Po nejaukių pietų su klebonu, iš jo gavo pirmąjį užmokestį už mišias 3 rublius, iš kurių turėjo sumokėti vargonininkui ir zakristijonui. Jis vėl daug mąstė apie nevykusį savo darbą ir pamatytus vaizdus. IV skyrius. Iš Naujapolio grįžta ten su reikalais vykęs Stripaitis ir nuramina kleboną dėl kviečių kainų ir pasako, jog pralotas yra Liudo pusėj. Jule papletkino apie Liudo laidotuves ir Piktupio Andriaus – rudžio išpažintį. Per pietus Stripaitis Liudui kaip lauktuves parnešė žinią, jog buvo susitikęs su Brazgiene. Taip pat sužinojo, kad reiks kažkam miestan važiuoti į šventą Pranciškų ir tam reikalui paskyrė Liudą. Po pietų Stripaitis pakvietė pas save pasišnekėti. Išgėrė truputį, pamokė Liudą pamokslus sakyti, ir pasiūlė prisidėti prie krautuvės reikalų ir “Žagrės”, bet Liudas atsisakė, nes buvo primokytas ekonominus reikalus nesikišti. V skyrius. Išeina Liudas ant kalnelio į apylinkes apsižvalgyt. Pasakojama šalia bažnyčios esančio dvaro savininko bajoro fon Reinekei nekataliko, lietuvių pramintam Rainakiu, istorija, taip pat apie jo jauną žmoną katalikę. Liudui labai knietėjo baronus pamatyti… Vėl kunigavimo pašaukimo nagrinėjimas. Užlipęs ir apžvelgęs teritorijas pamatė raitelius, kurių vienas peršoko gan diddelį griovį. Kai prasilenkė persimetė keliais žodžiais ir nors dėl vyriškų rūbų iš toli nesimatė, bet tas prešokęs griovį reitelis buvo baronienė, o kiti du tai baronas ir jų tarnaitė Sokolina. Ir ta pažintis Liudui buvo tarsi vaikiškos pasakos išsipildymas. Paėėjęs toliau pasirinko vietą iš kur gerai matyti kaimas ir pasinėrė į fantazijas, nes tokiose vietose jis nebesijaučia kunigas ir niekas jo neįtikintų, kad jis įšventintas. Ir vėl seminarijos prisiminimai ir mokymai, savęs nagrinėjimas, atsiminimų peržiūrėjimas. VI skyrius. Sumanė Vasaris apvalyti bažnyčia, ir nors stačiai piktindamasis tuo jis sutiko, kad Liudui tvarką padaryti padėtų keletas davatkų. Pamatęs švarą ir nepritapimą prie jos klebonas dar labiau siuto. Visi pamatė permainas ir mišios buvo kilmingesnės bei linksmesnės… Po mišių Liudą pasivijo Žodelis su Borvikiu ir ėmė jį kamantinėti ir patys pasakoti apie parduotuvės reikalus, kad šis pakalbėtų su Stripaičiu. Bjaurios mintys apie Julę ir Stripaitį… Po to pastarasis atėjo pas Liudą išklausti ko iš jo norėjo tiedu ir taip įsikarščiavo vikaras išpasakojęs ką apie tai mano ir kaip viskas yra, kad nusprendė užklupti aludėj esančius vyrus, dalininkus prieš jį agituojančius. Didelės rietynės… sudaužyti stiklai ir į akmenį atsitrenkęs Piktupio Andrius nuo Stripaičio pastumimo, o taip pat buvo pagrasinta parašyti skundą ant Stripaičio. Vasaris nežinojo ko imtis, nes bijojo, bet Stripaitis eidamas namo buvo visai ramus. VII skryius. Iki šv. Prancikaus atlaidų likus nemaža laiko Liudas visgi nuprendė važiuoti Naujpolin ir aplankyti pažįstamą pralotą Girvydą, kuris labai norėjo sužinoti apie Kalnynų kleboniją, bet Vasaris laikėsi nebūti atviram su vyresnybe. Kalbama apie kunigo nusidėjimus ir svarbiausias dalykas, kuris pralotą piktino, tai ekskunigai, bet jam prieštaravo kunigas Laibys, Naujapolio gimnazijos kapelionas. Gauna karčios apie apie kunigų daugelio dalykų nežiūrėjimą… Paskui Liudą išėjo ir Laibys, kuris kartu su juo nuėjo pas Brazgienę, kuri papasakojo apie jų “keistą” draugystę, o kapelionas Laibys į tai nusišypsojo ir po dar kelių sakinių pamokė vasarį nuo moterų nebėgti, nes kadangi jis esąs poetas turi prisileisti moteris, nes kitaip pražus. Išėjus kapelionui jiedu vienas kitam atvėrė anksčiau jaustus jausmus ir ką Liudas jaučia būdamas vienas, ką jis galvoja apie savo pašaukimą… VIII skyrius. Grįžęs iš miesto Liudas panoro vėl imtis plunksnos, bet niekas man nesigavo, nei viena tema netilpo į eilėraštį. Postringavimai apie jo kūrybos gelmes, kodėl jis negalys rašyti ir kas jis per poetas bei žmogus… Ir kai vistiek nesigavo jam rašyti, jis naktį išėjo pasivaikščioti, bet tik po kiek laiko suprato, jog einąs ten kur buvo sutikęs baronienę; prieš tai aplankė klebono pastačiusio šią bažnyčią kapą ir praėjo pro barono rūmus, kur dar nemiegojo baronienė. Grįžęs jis nematė savo kambarių nejaukumo, nes buvo tik stalas, lova ir pora kėdžių, bet buvo nuramintas Stripaičio, kad ilgainiui apsistatys, be to jis grįžęs nebūtų matęs nė ištaigingų rūmų, kadangi buvo be galo užsisvajojęs. XIX skyrius. Netrukus visus tris kunigus pakvietė apsilankyti pas baronienę. Vasarį įžeidinėjo ir supykęs išėjo laukti sutartos valandos eiti pas baronus. Nors ir kaip vieni pykosi, bet Stripaitis pakvietė Liudą eiti kartu, nes žmonės neturi pamatyti, kai tarp kunigų yra nesutarimų. Pirmas kunigus prakalbino baronas visomis kalbomis kurias mokėjo. Ir jam pasirodė, kad pavardė Vasaris yra itališka. Kai Vasaris pasakė, jog supranta tik lietuviškai, baronas ėmė girtis, kaip ir visada, jog moka kalbėti lietuviškai. Dabar baronienė buvo visiškai kitokia nei pirmo susitikimo akimirką, ir dabar Liudas sunkiai ją pažino. Baronas su klebonu apie reikalus, Stripaitis su Sokolina apie celibatą, o Vasaris su baronienę apie šį bei prašneko prie arbatos puodelio. Taip pat ji įsiūlė Liudui pirmą kartą papiroso ir kalbėjo apie kunigus ir moteris…apėmus juos tyla pasiūlė pasiklausyti vikaro ir Sokolinos ginčo. Pobūvis baigėsi barono kabinete, kur Liudo akis patraukė knygos ir baronienė pasiūlė atėjus kokią popietę jų pasiskolinti, nors ir negražinti. Stripaitis prikaištavo, kad Liudas būdamas tylus tik tarp moterų ima burkuoti. X skyrius. Vėl už ir prieš Stripaičio elgesį aludėje… Sunerimo ir klebonas, nes žinia jau pasklido po visą Lietuvą. Sunerimęs vikaras vėl pasiūlė Liudui eiti į krautuvės valdybą, bet Vasaris nesutiko, tik prižadėjo ateiti į susirinkimą. Stripaičiui vėl prireikė Liudo pagalbos, kai atvažiavo Piktupys prašyti savo sūnui paskutinio patepimo, o kadangi buvo Stripaičio eilė jis neturėjo kur dingti. Vasarį pasitiko daugybė žmonių ir rado Piktupių Andrių leisgivį ir miegantį. Pažadintas jis vistiek nieko nesakė ir kamantinėjamas išpažinti nuodėmes kartojo nemirsiąs. Liudas pasimetė ir visi jo išmokti šablonai jam čia atrodė beverčiai. Vaikis vableno nedovanosiąs ir Liudui puolus raminti vėl pasirodė, kad jo kalbos bergždžios. Po to bernas atsisėdo ir stėrė Liudą, nes apsirodė jam Stripaitis. Vasaris persigando ir šaukėsi pagalbos. Motina maldavo duoti sakramentą ir po ilgų dvejonių Liudas sutiko duoti išrišimą lygitnai. Važiuodamas namo buvo liūdnas dėl savo darbo, galvojo apie duotą išrišimą… o grįžęs vėl pasinėrė į apmastymus apie savo kunigystės ateitį, kaip jojo pašaukimas?.. Jis jautėsi toks nevykėlis ir niekuo nesiskiriantis nuo kitų į žemės gėrybes puolusių kunigų. XI skyrius. Pažadėjęs baronienei ateiti pžiūrėti jos bibliotekos Liudas persigal vojo, bet gavęs asmenišką jos pakvietimą visgi apsilankė. Baronienė buvo apsirengusi rytmetine negliže, kuri buvo labai plona, po ja buvo tik raudona palaidinė ir tai Vasarį sunepatogino. Pokalbis susijęs su kunigyste…paklausė meilės eilių, jos patarimų, kad gyventi reikia linksmai, pasiėmė keletą romanų ir išėjo. O ponia tarnaitei prasitarė, kad ji bene žaidžia su juo. XII skyrius. Pagaliau Stripaitis sušaukė susirinkimą ir visiems parodęs skaičius, kad jis nemelavo ir nevogė iš jų, jis atsistatydino ir išėjo, ko pasekoje teko išformuoti kooperatyvą. Po kelių dienų buvo gautas raštas, kad vietoj kun. Stripaičio atkeliamas kun. Ramutis ir klebonas kaip ir atkeliant Vasarį buvo nepatenkintas antro vikaro paskyrimu. Prie išvykstant Stripaičiui, jo atsiprašyti ir pasisiūlyti pavežėti atėjo Žodelis su Borvikiu ir norom nenorom kunigo širdis atlyžo… Vakare dar pšvietė Vasarį ir net pasiūlė bėgti iš parapijos, nes jam čia greit nusibos, kaip kad jam nusibodo, todėl ir ėmėsi visuomeninio darbo. Liudui pasitaikė proga palankyti Šlavantų tėvelį, kuris savo parapijukėj sukosi vienas, buvo pastatęs bažnyčią, kuri jo prižiūrima spinduliavo šviesa… IšŠlavantų klebono išgirsta kitą nuomonę apie visuomeninius reikalus, nes jis manė, kad svarbiausia žmones šviesti, o jau tada viskas priklausys nuo jų pačių… Važiuodamas namo vėl mąstė kaip jam elgtis ir kas bus su jo poeto dvasia, bet viršų ėmė kunigystė. XIII skyrius. Susiformavo Liudas savo kunigo idealą, kurio ketina siekti ir perskaitytos baronienės knygos jį neramino, nes spinduliavo nuodėmėmis. Jei jis būtų ėmęs viską ką jam davė pasaulis jis gal būtų tapęs kanauninku ar pralotu, bet jo idelas jį tarsi smaugė… Dar vienas susitikimas su baroniene, jų pasivaikščiojimas po sodą bei Liudo baimė nebūti pagautam firtuojant su ja, bet buvo nuramintas…kalbėjo apie grožį, kitą dieną apie rašytojus kunigus. Ir panagrinėjęs lietuvių kunigų rašybą nusprendė, kad bus labai geras kunigas, bet kaip poetas jis bus tik žmogus, ką jame įrodinėjo matanti baronienė, bet, kaip ji sakė, kad jo eisena grynai kunigiška ir bijant, kad veidas toks nepasidarytų… XIV skyrius. Nusprendė baronienė su Liudu žaisti tiek kiek leis jo atsparumas. Vienas bandymas buvo, kai Liudui nežinant į dvarą atvyko iš Lenkijos tolima giminaitė Kozinskienė su dukra ir sūnum, kuris kibo prie baronienės visais įmanomais būdais, visur padėdamas, greičiau už Liudą ką paduodamas baronienei ir tai Vasarį labai erzino. Jis supyko ant Rainakienės, nes ją palaikė ištvirkėle, kadangi leidosi flirtuoti su bet kuo atvykusiu…Liudas pasijautė vėl vienišas ir nereikalingas. Artimiausią sekmadienį Liudas vėl pamatė juodu kartu vaikštinėjančius ir nebuvo kitos išeities kaip susitikti, nes ėjo tuo pačiu keliu, nors ir nežiūrėjo ton pusėn, bet baronienė iš tolo jį pašaukė ir po pasisveikinimo pasiūlė ateiti į išleistuvių balių, nes kitą savaitę baronai išvykstą iš Kalnynų. Liudas įtikintas sutiko ateiti, tačiau klebonas pasakė, kad neverta taip jau meilintis su baronais, nes užtenka atlankyti vieni kitus po kokį kartą ir gana. Atvyksta kun. Petras Ramutis, jau pagyvenęs ir beveik kandidatas į klebonus, su patirtim atitaisyti Stripaičio padarytas blogybes. Ramutis buvo tipiškas kunigas ir visas kunigiškas pareigas atlikinėdavo su ugnele, kurios Vasaris jau seniai buvo netekęs, bet Liudui Ramutis pasirodė naptikimas, nors ir artimesnis už kitus kunigus. Jis pamatė, kad visoje jo atsiveštoje bibliotekoje nebuvo nė vienos su kunigo darbu nesusijusios knygos, kas Liudui kėlė nerimą ir Ramučio ėmė šalintis, bet jis ir neatrodė toks jau rūstus kaip jo knygos. Užsiminė apie balių ir Ramutis atšovė, kad jo vieta ne ten. XV skyrius. Į balių atvažiavo ir kapelionas kun. Laibys, su kuriuo Vasaris mielai šnekučiavosi pas Brazgienę. Liudą dabar ne tik neramino išsišokėlis Kozinskis su savo patarnavimais, bet ir tai, kad jis niekur negalė pritapti. Prasidėjus šokiams Liudui pavyko pašnekėti su Laibiuu, kuris Liudą apšvietė apie moteris ir patarėbūti atsargesniam, kadangi dauguma iš jų tik žaidžia su vyrais, ypač jaunais kunigais. Pamačiusi Vasario abejigumą jai esant su Kozinskiu, suprato, kas nėra jau toks bejausmis ir jai patiko jį kankinti. Išgėrę vyno kartu vėl prišoko Kozinskis, kuriam kaip ir prieš tai Liudui ji nusišypsojo taip pat ir vėl atgaivinusi jam širdį vėl pervėrė. Baroniene žavėjosi ir inžinierius Gruberis, kuris atsiradus progai, suradęs sagtelę nuo baronienės bato ir visi pasijuokę iš Kozinskio nesėkmės, po kurios jis dingo, Gruberis tapo baronienės vakaro riteris. Vėl Laibys Vasarį apšvietė, kad ir jis gali būti tuo riteriu, tik reikia… Atėjus su Gruberiu atsigerti, savo žvilgsniu baronienė Liudui davė suprasti, kad eitų paskui ją į biblioteką ir pasivaržęs nusprendė, kad tai bus atsisveikinimas ir nieko blogo tame nebus. Biblioteloj prisipažino, kad jam čia buvo labai nemalonu, bet to nesigaili ir buvo ištrauktas netiesioginis prisipažinimas pavydėjus Kozinskiui… Išbėgdama ji du kartus pabučiavp Liuda ir pasakė ateiti ketvirtadienį atsisiveikinti. XVI skyrius. Ginčas tarp baronienės ir Sokolinos apie vyrus, o ypač Vasario vedžiojimo. Kai atėjo Liudas, jie kalbėjo apie praeitą kartą ir ateitį, kai jos nebus. Kai Liudas pasakė, kad jam lemta pasiimti savo laimės dalį, ji nusprendė, kad jis suras savo talentą ir savo kelią. Vėl ji pamokė, jog kūryba gimsta iš pasaulio pažinimo, ko Vasariui ir trūko. Ir vėl prieš atsisveikinant ji pabučiavo Liudą. Ir vyrui po to pasakojo, koks Liudas svajoklis… Per vakarienę klebonas vėl užgauliojo Liudą, kad per daug susibičiuliavo su baronais, o moterys žada tik bėdos ir kai pasakė, kad kunigai turi laikytis išvien, Liudas visai pasiuto ir išdėstė, kaip klebonas su juo elgiasi. Vasaris pergalvojo savo elgiasį per pastarąsias dienas ir nuprendė, kad bučiniai tėra tik lengvos nuodėmės ir jų saviems nepasakos, nes išduos baronienę. Per mišias paskutinį kartą Liudas pamatė baronienę, kuri buvo rimta ir susikaupusi, kas ramino Liudo širdį, nes tokioj vietoj neturi būti jokių pažinčių ir atsiminimų. Vasaris pamatė tik provėžas, kurios buvo baronienės išvykimo ženkas, bet dėl prasto kelio jis eiti tuo keliu negalėvo, todėl grįžo atgal. XVII skyrius. Svajojo apie praeitą laiką… pradėjo rašyti apžvelgęs ankstesnių kunigų kūrybą ir nusprendė rašyti tai kas jam šauna į galvą ir nesirūpinti ką apie jį pamanys kiti. Paskaitęs Vasario poeziją sunerimo Ramutis, o apie jo tokias mintis, pastatyti Vasarį į gerą kelią, buvo jau galima spręsti iš anksčiau. Ramutis Liudą mokė, tengėsi atvesti į gerą kelią, bet Liudas to nenorėjo ir darė net priešingai nei jam patarė daryti Ramutis, nors iš pradžių sutiko pasistengti. XVIII skyrius. Išvykus baronienei, Vasaris vėl rpisiminė Brazgienė ir artimaisiu laiku pas apsilankė, bet prieš tai užsuko pas pralotą Girvydą, kuris vėl Liudui priešingai įrodinėjo nei Ramutis. Liudas iš pirmo įspūdžio nusivylė Liucija, nes ji buvo kitokia, papilnėjus, bet to priežastimi buvo nėštumas ir Vasarį įsiūlė į krikštatėvius bei pasakė, jog kūma busianti graži ir jį įsimylėjusi iš jo eilių. Po to aplankė kun. Laibį, kuris jam vėl prišnekėjo, jog kunigai turi pasaulėti, nes konkuruoja su valstybe… Po šio vizito Naujapolį, Liudas tirinėjo buvusią ir dabartinę Liuce ir parašė ciklą eilėraščių, nebodamas, ką apie juos pagalvos klebonas ar Ramutis. XIX skyrius. Vėl užsimenama kaip sunku Vasariui dirbti kunigo darbus, nes jie jam nedavė jokios atgaivos ir kai prireikė pavaduoti Ramutis pakoslui sakyti, šiam sunegalavus, per valandą laiko Liudas pasirašęs planelį, bet jam iškritus ant žmonių galvų, jis nieko nesugebėjo pasakyti… ir tai jam priekaištavo klebonas, vietoj kurio Vasariui neu-ilgo teko vykti kalėdoti į Paliepių kaimą, kuriame gyveno Žodelis. Pirmieji pasitaikė nepasiturintys, bet Liudui pasakė, jog jie tiesiog šykštuoliai, po to ėjosi sklandžiau. Išgirdęs, kad atvažiavo kalėdoti ne klebonas, o Vasaris, turtingiausias kaimo žmogus Žodelis nusprendė pietumis pavaišinti pas save, nors jie buvo numatyti pas kaimyną, o pas kuriuos kalėdautojai pietaudavo buvo žinomi ir gerbiami… Įkalbintas Liudas pasiliko pas Žodelį pietų, kurių metu nekviestas atėjo mokytojas, kurio nekentė klebonas ir pasigyrė skaitęs Vasario eilėraščius, bet dėl pietų supyko Žodelio kaimynas Brostvininkas ir jų neguodė nė vakarienė pas juos. Važiuodamas namo Liudas džiaugėsi, jog pagaliau viskas baigta ir gėrėjosi vaizdais. XX skyrius. Apsvarstė kalėdojimą ir jo nereikšmingą esmę bei suprato, jog visur jo peotas konfliktuos su kunigu, įsigijo priešų ir už tai buvo sudraustas klebono. Julė pavydėjo, kad Liudas visada būdavo su baroniene ir kad jis į ją nekreipia jokio dėmesio ir ji pradėjo sekti Liudą, o jis dėl to jos dar labiau neapkęsti, nes ji net per išpažintį prisigalvodavo niekų. Vienintelis malonus dalykas Liudui buvo – giesmės, kuris giedodavo iš visos širdies ir prašė vargoninko jas giedant neskubėti, kaip kad šis buvo įpratęs. Išpažintys ir per jas girdimas vaitojimas bažnyčioje, Liudui pasidarė nebepakeliamas ir baigęs darbą bėgdavo lauk iš jos, kad nebegirdėtų tų vaitojančių balsų. Po Velykų, kurių metu ir buvo visa šita, jis perkratė save ir sunerimo, kodėl prieš atvykstant Ramučiui jis mielai viską darydavo ir manė, jog tada buvo jis prieš kleboną su Stripaičiu, o dabar jis priešinasi Ramučiui. XXI skyrius. Visi trys kunigai pavasarį laikėsi atskirai…Ramučio darbas – katekizacija – jam atrodė labai svarbus ir tą darydavo su užsidegimu, bet Vasariui tas nepavykdavo, nes nemokėjo kalbėti sklandžiai ir įgauti vaikų pasitikėjimo. Pamados, kurias mėgo ir Vasaris ir kartu su Ramučiu jas laikė. Laisvu metu Vasaris gėrėjosi gamta, rašinėjo gamtos motyvais.pamatė subruzdimą dvare, bet neiryžo klausti, kada grįš baronai, nes taip bus paslaptingiau ir maloniau laukti. Liudas gavo pakvietimą į krikštynas. Brazgienė vėl atrodė grakšti. Kūma pasirodė ne graži, o stora, kas nuliūdino Vasarį. Krikštas buvo namuose ir pasirodė daug iškilmingesnė nei bažnyčioj. Viskas vyko sklandžiai, kol neparagavęs “išminties druskos” mažylis Vytautas Kazimieras nesuklyko dėl kitokio skonio. Prie pietų visi kalbėjo ir pralotas Girvydas pranešė, jog Europoi pakvipo paraku (pirmas pasaulinis), į tai vieni prieštaravo, o kiti iš vis dėmsio nekreipė, kadangi jiem tai buvo visai nesuprantama, ypač Vasariui, nes jam nesuvokiama kaip čia Lietuvoj gali kilti karas, kur vieni laukai ir žmogus prie žmogaus. XXII skyrius. Parvyko baronienė ir Julė pranešė klebonui, šiam sudraudus nekišti nosies verkšlendama dingo. Nedrįsdamas eiti pas Rainakiekę, Liudas laukė pirmo žingsnio iš jos, nes manė, kad jau bus užmirštas. Laiškas atėjo, bet Julė jį paslėpė. Dėl to nerimo baronienė ir Liudas; ji, nes gavęs kavietimą neateina,o jis, kad nieko negirdi iš jos. Iš štai vėl pro šalį joja baronienė su Sokolina ir Vasaris iš tolo nusiėmęs laukė susitikimo, bet buvo tiesiog ignoruotas. Jis kamavo save kodėl ji taip pasielgė, ką jis padarė?.. Ir štai atėjo išpažinties pas Liuda pati baronienė, prisipažino vyro nemylinti ir turėjus romaną, pasisakė apie bučinius su kunigu ir kad ji jį mylinti, Liudas išpažinties metu prakaitavo, bet elgėsi formaliai. Baronienė pasigyrė išsigandusiai Sokolinai dėl jos dingimo apie išpažintį. Vėl galvojo Liudas apie baronienę, kai atsirado papildomų faktų jos gyvenime… Pagaliau nusprendė aplankyti baronienę ir tai darė atsargiai, nes žinojo busiąs sekamas. Susitikę išsiaiškino nesusitikimo problemas, ji pasakojo apie aplankytas vietas, pasiklausinėjo ar vienas kito nepamiršę ir Liudas vėl patyrė begalę jausmų… XXIII skyrius. Ištardė Julę dėl jam adresuoto laiško ir pasirodė, kad jis jau pas kleboną, kuris uošė skundą pas jį ir tas laiškas bus kaip įrodymas. Liudas vis galvojo kokią jam skirs bausmę, nagrinėjo savo kaltę, nebedrįso eiti į dvarą, bet baronienė pati apsilankė. Papasakojo apie būsimus neramumus ir Rainakienė pasiūlė pamiršti būsimą bausmę, kurios gali nė nebūti ir džiaugtis tuo ką turi dabar, jų pokalbio klausėsi Julė ir papasakojo klebonui, kuris vėl prikaišiojo Liudui ir tai buvo dar vienas jo kaltės įrodymas. Pasinaudojęs baronienės pasiūlymu paimtui viską iš Kalnynų kitą dieną išėjo žaisti kriketo į dvaro sodą. Liudo veiksmus is dar sekė Ramutis ir buvo susirūpinęs juo. Kalbėjo Liudas su baronienę apie jo keistą supratimą ir savęs graužimą ir pasiūlė neišsižadėti pasaulio. Jiedu jau “mylėjo” vienas kitą ir buvo labai geri draugai vienas be ktio negalį. Ir Liudas nagrinėjo tą savo meilę, kurioje erotika nebuvo reikalinga. XXIV skyrius. Liudas gavo nuo praloto Girvydo laišką, kad kuo greičiau jis apsilankytų. Vasaris suprato vizito prasmę, kad tai dėl jo “nusikaltimų”, bet ramino save, jog pralotas plačių pažiūrų žmogus ir jam prijaučiąs. Liudas papasakojo kaip viskas iš tiesų, jog ten nieko baisaus nebuvo tik parasta draugystė su baroniene ir pralotas pralinksmėjo, kad klebonas Platūnas iš adatos vežimą priskaldė. Bet Girvydas vėl sunerimo ir pasakė, kad Europoj kvepia švinu, nes jau visi Balkanai neramūs ir į tai įsitrauks Rusija su Vokietija ir pasiūlė Liudui pagalbą šiam vykti į Peterburgo akademiją. Po to nuvyko pas Brazgius, kur daktaras rimtai buvo sunerimęs gresiama mobilizacija, bet Liucijai nieko nesakė. Pamatęs linksmą Vasarį, klebonas buvo nepatenkintas, o išgirdusios naujienas apie gresiantį karą dvaro gyventojos tik juokėsi. “Atėjo Panelės Švenčiausios Škaplierinės atlaidai – didžiausi Kalnynų parapijoj.” Į juos atvyko net seni Liudo draugai Petryla ir Kasaitis. Petryla buvo aptukęs ir tikras vikaras bei labai patenkintas, o Kasatis priešingai – prislėgtas. Po pietų visi trys susirinko pas Vasarį kambarį, bet bendros kalbos nerado. Buvo atvykęs ir Šlavantų tėvelis, kurį, matyt, painformavo Ramutis, kad šis pasišnekėtų su Liudu apie jo nuklydimą. Per atlaidus Liudas visai paniuro, kad kunigystė jį stūmė ir erzino bei kad neturėjo jis nė vieno draugo kunigo, su kuriuo sietų dvasiški reikalai. Per apsilankymą pas baronienę, ji gavo telegramą, kad grįžtąs jos vyras, kuris jau pasveikęs buvo pasveikęs ndėl skrandžio po atostogų, nors jis dar neplanavo to daryti. Ir dabar iš priminto karo niekas nesijuokė. Taip ir buvo, karas paskelbtas ir klebonas pasirodė nuoširdus su Liudu šiam pasakojam kaip, kas ir kur dedasi, buvo paskelbta mobilizacija ir baronienė Liudui siūlė kuo greičiau vykti dokumentų pas pralotą. XXV skyrius. Baronienė bandė juokauti apie karą, baronas nagrinėjo žemėlapius. Atsisveikino baronienė su Liudu. Į dvarą atsikėlė kariškiai, išvagojo klebono lauką nepalaukę kol nuims derlių, buvo pasakyta, jog teks nugriauti bažnyčios bokštą, nes Kalnynai gali būti frontas ir vokiečiai iš jo gerai šaudys iš jo. Ramiausiai elgėsi Ramutis, kurio dvasiniems reikalams tas nekenkė, o klebonas su Vasariu jau primiršo savo darbą. XXVI skyrius. Apsilankė pas pralotą dėl dokumentų, susitiko Stripaitį. Brazgys jau buvo paimtasį frontą, o liucė su vaiku buvo pas kanauninką Kimšą. Laibys jį padrasino važiuoti į Paterburgą, nors mokytis ten jam atrodė nėra ką. Po kelių dienų iš kurijos gavo sunkų voką su visais reikiamais dokumentais irprieš išvykstant nutarė aplankyti tėvus, kurie nuliūdo, kad jis nepasilieka, palankė iš Kleviškį, kur buvo Brazgienė. Surengė išleistuves, bet visi jautė karo šmėklą, o užlipę į Aušrakalnį Liucija su Liudu jau nebepaistė apie praeitį, nes jie jau kitoki, ji turi vaiką, jis jau seniai kunigas. Iš Kalnynų Liudą išlydėjo kaip draugą, giminę. Išvažiavęs iš kaimo, panoro paskutinį kartą pažvelgti į jį ir su liūdesiu palydėjo bažnyčios bokšto griūtį. “Ilgai jis negalėjo atitraukti akių nuo dūmais ir dulkėmis pasruvusio Kalnynų bažnytkaimio. (*ENTER*) Pagaliau įsisuko į apsiaustą ir nuvažiavo tolyn.”

Vinco Mykolaičio-Putino romanas “Altorių šešėly” (I dalis)

Tai trijų dalių romanas: “Bandymų dienos; Introibo ad altare Dei – mišių pradžios žodžiai”, Eina gyvenimas; Quia peccavi nimis”, “Išsivadavimas; Mea maxima culpa – mano didžiausia kaltė”.

“Romano tema – vidinis konfliktas tarp kunigo ir poeto. Kritikuodamas katalikų dvasininkijos ir buržuazinės visuomenės ydas, atskleisdamas pagrindinio veikėjo Liudo Vasario kelią į išsivadavimą, rašytojas pasmerkė klerikalizmą, jo romanas tarnavo pažangos interesams, padėjo ir padeda ugdyti harmoningą žmogaus asmenybę.”

Po egzaminų galvojate važiuoti į užsienį pailsėti, o gal dirbti? Reikės užsienio valiutos? Jums tai bus naudinga

Pagrindinis herojus klierikas Liudas Vasaris, kuris tik įšventintas į kunigas pagaliau suvokia, kad pašaukimas ne jam ir visaip stengiasi atsikratyti tos naštos… Visos trys dalys yra iš 26 skyrių.
1 dalis. I skyrius. Bando prisitaikyti prie seminarijos rutinos. II skyrius. Smulkiai aprašomos kasdieninės apeigos, Liudo pamąstymai, pasakotojo nuomonė. III skyrius. Vasaris nagrinėja save, pasakoja gyvenimo gimnazijoje ypatybes, patirtus spūdžius. IV skyrius. Variokas pasikviečia Liudą pasivaikščioti ir išdėsto savo nuomonę apie visas seminarijos apeigas, kokios jos “komedijos”, taip Vasariui papasakojo, jog tokių kaip jis yra daug ir tik retas tikrai turi tą įkvėpimą; Variokas nusprendė išstoti, nes vienintelis noras buvo – užaugti kunigu tik egoistiniams tikslams; parodė Liudui laikraščių seriją, kuriose jis pamatė uždraustą vaisių – moteris, kurias gimnazijos vadovybė iš tų laikraščių iškarpydavo arba išskusdavo. V skyrius. Pirmą kartą į seminariją atvažiavo Liudo tėvai ir pirmą kartą jį pamatė su sutana ir iškart pradėjo vadinti jį kunigėliu; kai jis parodė tėvams į Varioką ir apie jį papasakojo, tėvai piktai pažiūrėjo ir iškart moralą atskaitė; Vasario pokalbis su knygininku Jonelaičiu apie gyvenimą seminarijoje, kuris pakėlė puolusią Liudo dvasią; kartu su Juozu Petryla, Kaziu Balseliu ir Petru Kasaičiu Liudui teko pasidalinti jam tėvų paliktą lauktuvių dėžę, jie sėdėjo “žiurkininke” palėpėje, kurioje buvo galima pasislėpti nuo prižiūrėtojo Mazurkovskio; išgirdęs prižiūrėtojo žingsnius ir kosėjimus apie tai puotaujančius įspėjo vienas klierikas (“visgi yra tokių geradarių…”); draugams pranykus “žiurkininke” Vasaris vis dar stovėjo sustingęs prie savo atvertos dėžės, kol pagaliau durų neatvėrė prižiūrėtojas, kuris po to atskaitė moralą. VI skyrius. Baigėsi pirmieji mokslo metai. Prieš išvykstant dvasios tėvas pamokė kaip reikia elgtis. Važiuodamas namo Liudas negalėjo atsigėrėti gamta, kurios jau seniai nematė. Laukė nesulaukė gimtojo kaimo. Žmonės nusiimdavo kepures prieš jį. Džiaugėsi, kad niekas jo nebežadins. Susitiko savo parapijos klebonas, kuris, ne kaip tikėjosi, buvo mielas ir geras. Su klebonu nuvažiavo į kitą parapiją, kurioje gyveno Petryla. Ten klebonas, su turtingu stalu, turėjo augintinę Liucę, ištvirkusią mergą, kuriai baisiai patiko kunigai. Liudas pamatė, kad klebonai ne tokie šventi ir kad Variokas buvo sakęs tiesą. Vasaris pamatė, kaip klebonas susiginčijo su abstinentu Šilučių vikaru, dėl grafino alkoholio. Susitiko Liucę ir iškart apdegino jai ranką, dėl ko jis ilgai save graužė ir tuo metu nieko negalėjo jai pasakyti. VII skyrius. Ilgai galvojo apie scena su Liuce ir kūrė, kaip pasitaisyti. Paskutinę atostogų dieną Liudas nusprendė praleisti pas Petryla, kad tik pasimatytų su Liuce. Vasaris karščiai diskutuoja su studentu apie kunigijos naudą ir esmę. Liucė prieina prie Liudo ir uždengusi jam akis prašo spėti, bet ne spėja, o “prašo leisti”, atsakymas Liucei nepatiko “Fi”, nes buvo per daug jau nuolanku, bet Liudas toks jau buvo. Jis vėl milijoną kartų įsivaizdavo šią sceną ir vėl save graužė, kad galėjo prieš ją pasirodyti ir geriau. VIII skyrius. Nauji mokslo metai. Gyvenimas jau nebe “labirinte” po keliolika žmonių, o kambariuose po keturis. Į kambarį Liudas grįždavo tik nakvoti, o taip eidavo į aulę ir ten skaitydavo bei daug galvodavo. Galvojo jis apie nuotykius su Liuce iš išvis apie moteris, kokios jos iš kelio vedančios ir ar turi jos ką gero. Per dvi savaites Vasaris vėl apsiprato, bet jam buvo liepta grįžti į “labirintą” ir jo menki bandymai ką pakeisti buvo nieko verti. Jis buvo per daug nuolaidus ir nuolankus. IX skyrius. “artinosi dideli Panos Marijos nekalto prasidėjimo atlaidai”, labai iškilminga šventė.. daug ruoštis. Vėl apgalvoja savo veiksmus jei susitiktų Liucę. Nupasakoja visą ceremoniją, kurios metu giedodamas pamatė moterį su baltu gaubtuvu ir ji jam įstrigo giliai atminty. Ta Nepažįstamoji buvo jo įsivaizduojamas idealas. Toji moteris Liudui uždegė širdį ir jis visą vakarą buvo kaip ne savas. Petryla praneša, jog žada atvažiuoti Liucė prieš Kalėdas ir paerzina, kad dėl Liudo ji čia ruošiasi. Nors ir suintrigavo ši naujiena Vasarį, bet daug stipresnis buvo Nepažįstamosios paveikslas. Giedoti Liudas pasirinko tą pačią vietą, kad pamatytų JĄ. Ji stovėjo ten pat kaip ir dieną prieš tai. Po to Liudas galvojo ir svajojo, kaip praeidamas jis pamatys jos veidą, kurio niekad nepamirš, ar bent prisilies prie jos. X skyrius. Poilsio diena – Liudui apgalvoti savo įspūdžius. Parašo pirmą savo eilėraštį, kurį skaito daug kartų ir bando analizuoti, lyg tai būtų ne jo. Prasidėjo nauji mokslai: filosofija, logika. Liudas bibliotekoje bandė susirasti įdomių knygų, bet tokios buvo uždraustos, bet Jonelaitis jam pasiūlė pavartyti slaptą lietuvišką laikraštį, kurį gražindamas atnešė, kaip buvo prašomas, savo parašyas eiles, kurias visgi išspausdino. Vėl Liudas bandė įsigilinti į savo eiles. Kitą dieną Jonelaitis Vasarį supažindino su kitais rašančiais į laikraštį gimnazistais Petru Varnėnu ir Matu Sereika ir jie visi priėmė Liudą į savo slaptą draugiją. Varnėnas pamokė, jog reikia rašyti iš sielos, o ne iš reikalo. Xi skyrius. Atvažiavo Petrylos klebonas su Liuce, kuri Liudą praminė Pavasarėliu, kas jo širdį dar labiau pradžiugino. Petrylos, Liucės ir Liudo pokalbis. Liudas bando nagrinėti ir įspėti Liucės praeitį. Ji padovanoja jam pirštines, kurios kaskart jas užsimovus primins jam ją. Petryla toliau prikaišioja Liudui apie Liucę. Bet vėl išvydus Nepažįstamąją, jį vėl pagavo nesuprantamas jausmas. XII skyrius. Artėja Kalėdų karnavalas ir “Šviesos” nariai, su Liudu, svarstė jo programą. Varnėnas sumanė padeklamuoti Maironio “Skausmo balsą”, visi tam priešinosi, bet veltui. Deklamuojant jį, visa salė suščiuvo, o po koncerto Varnėnas gavo daug pylos, ir tai aptarinėjo su draugais. Visi bijojo, nes buvo pasakyta: “Turi puikybės”, o šie žodžiai beveik liepia eiti iš gimnazijos. Šie įvykiai dar padrąsino Liudą, jis sekė visą lietuvišką spaudą ir iš jos mokėsi, nes net lenkiškos literatūros paragavo labai nedaug. Liudas daugiau skaitė nei mokėsi. Mokslo metų pabaigoje, Varnėnui buvo patarta nebegrįžti į gimnaziją ir tai aptemdė skaidrią Liudo nuotaiką. Bet išgirdęs perpasakotą moralą, jame rado daug tiesos, apie klieriko pažeidžiamumą…ir kad kunigas nesuderinamas su literatu. XIII skyrius. Po paskutinio metų įvykio pusę atostogų Liudas neatsigavo ir prieglobsčio ieškojo savo Aušrakalnyje, nuo kurio atsiskleisdavo dideli ir gražūs plotai ir toliai, įkvėpdavę Liudą rašyti. Vėl nusprendė aplankyti Petrylą, o labiau Liucę, bet nusivylė, nes tiek apgalvojęs susitikimo variantu buvo tiesiog ignoruojamas, nes ji užsiėmė su studentu, kuriam, kaip Liudui rodės, Liucė buvo papasakojus apie jį ir jo nesėkmes su ja. Grįžęs vėl liko į savo kalną apmąstyti naujus įspūdžius, nors ir nekokius. Po kelių dienų atvažiavo pas jį Liucė, bet tik dėl kriaušių, kurias augino jo tėvas, kuris buvo pamalonintas, kad jo kriaušės kam nors rūpi ir kad Liucė tiek daug apie jas nusimano. Kai senis Vasaris panoro pakalbėti apie bites, Liucė pašiurpo, nes jų nekentė, bet apie bites daug žinojo ją atlydėjęs vargonininkas, todėl primygtinai įsisiuliusi ji su Liudu užlipo į jo Aušrakalnį, kur ji pasiteisino dėl savo elgesio, kur jie prisiminė ir pasijuokė iš Liudo nuolankumo su ja. Liucei patiko Liudo kalnelis ir prisiskynusi gėlių, kurias vešis namo, paprašė ją dažniau lankyti ir neužmiršti, kas Liudą vėl išmušė iš vėžių. XIV skyrius. Aprašo nesutarimus su lenkais gyvenančiais tame pačiame kambaryje. Mokosi duoti išrišimus, suprasti nuodėmės sunkumą, pasakoja apie naują mokslą. XV skyrius. Vasario dienynas, kurio neskaičiau. XVI skyrius. Išmetamas penkto-paskutinio kurso studentas Radastinas prieš pat įšventinimą už netinkamą elgesį ir po kiek laiko perskaito jo laišką adresuotą vienam iš gimnazistų, nežinia kuriam, o rašo kaip gerai būti laisvam… gauna laišką nuo jau anksčiau išmesto Varnėno, kuris rašo savo nuomonę apie Liudo eiles, truputį moko. Vasaris ryžtasi užmiršti Liucę, bet nieku gyvu nepamirš Nepažįstamosios, kurią mato bažnyčioje per apeigas. XVII skyrius. Prieš pat trečiųjų mokslo metų pabaigą, bibliotekininkas Jonelaitis pasiūlo Liudui vasarą aplankyti Kauną, Vilnių, Trakus, kad pasisemti naujų minčių kūrybai. Kartu važiuoja Kasaitis ir jie trise šnekasi apie lietuvių nutautinimą. Liudas džiaugiasi šią vasarą nesusitikęs Liucės, nes taip geriau jo kunigo karjerai, tačiau tik tris savaites tebuvo namie. XVIII skyrius. Prasidėjus kevirtiesiems jo klerikavimo metams jis susimąstė apie savo pašaukimą, kadangi visuose dvasiškuose pašaukimuose jis nerado jokios atgaivos, jam tai buvo tik darbas. Tų metų pirmą pusmetį jis kas vakarą prie š miego metą sėdėdavo tuščioje, tamsioje koplyčioje ir laukė naujų jėgų antplūdžio, bet tas koplyčios jaukumas ir ramybė atbuko ir jam vėl buvo negera. Jis labai uoliai studijavo visus mokslus ir tikėjosi juose kažką rasti, bet veltui. Atbuko net jausmai Nepažįstamajai, jo pasikeitimą pastebėjo ir draugai ir sakė, kad jis ilgai taip neištvers. Bet atėjus pavasariui jis atgijo, nes išgirdęs pirmą vyturio giesmę jis prisiminė vaikystę, mamą…ir nuo to laiko ji jau nebegalėjo tūnoti tamsioje koplyčioje, nes jis pradėjo atgyti, atgijo jo jausmai pamačius Nepažįstamąją. Ir iš to uolaus kažko ieškojimo ir laukimo jis vyresnybės akyse tapo patikimas ir jo jau nebesaugojo akyla jų akis. Vasaris dar labiau užsidarė savyje ir nepametė ryžto tapti geru kunigu, pasitikėdamas tik savo jėgomis. XIX skyrius. Į seminariją atėjo naujas profesorius Vingelevičius, kuris piktindavo visus savo anekdotais, juokeliais… Vėl intensyviai Liudas save nagrinėja. Skaitydamas savo mėgstamiausią eilėraštį “Silentium” jame rašomus žodžius priskiria sau ir rašo dienoraštį. Be to pradėjo intensyviai mokytis. XX skyrius. Liudas pakviečiamas į Kleviškio klebono Kimšos 50 metų ir 25 metų kunigavimo sukaktuves, nuo dabar klebonas kanauninkas. Tą kartą jis Liucę sutiko visai kitokia nei visada, ji buvo nuliūdusi, kenčianti, baikšti, kokios Vasaris atstumti negalėjo, o taip norėjo. Vėliau vėl pokalbis su Liuce apie jį patį. Liucė stengiasi jam įskiepyti truputį jausmo, bet jis nesileidžia, bet iškelti išleistuves Liudas pasižada, nes kitais metais jis jau gal būt bus subdiakonas, o ji jau ištekėjusi, ko Liudas labai norėjo, nors kai kas kitas jam tai pasakydavo jam suspausdavo širdį. XXI skyrius. Liudas save graužė, kad po tokio užsispyrimo pamiršti ir numarinti draugystę su Liuce jis ne tik ją atgaivino, bet ir nužengė toliau nei buvo. Jis vėl pervaizduodavo to vizito vaizdus, kalbas… Jis pradėjo nebe taip uoliai atlikinėti klieriko pareigas, nes nebegalęjo susikaupti. Per atostogas kai Vasaris važinėjo po Vilnių, Liucė kiekvieną šventadienį jo laukė su nerimu, bet veltui, o daktaras Brazgys kaip įmanydamas siekė jos rankos, tačiau ji nesileido, nors ir klebono buvo įkalbinėjama. Liudas atvyko pakviesti Liucės į išleistuves. Jiedviem vėl teko jausmingai pasišnekėti ir prisiminti visas kartu praleistas akimirkas, kas Liudo širdį plėšė neapsakomai. Taip pat jam atsivėrė akys ir jis kleboną Kimšą pamatė kitose spalvose… Važiuodamas namo jis galvojo apie ateitį, kokia ji bus jam esant kunigui, o jai ištekėjus. Jis prisiminė kaip sunku būti kunigu ir likti padoriu. Bet jis save apgaudinėjo, nes kuo pavojingesni vingiai su Liuce jam pasitaikydavo, tuo jam atrodė tai taip nekalta. XXII skyrius. Atėjo išleistuvių metas. Liudas buvo be galo laimingas, nes su Jonelaičiu kartu atvyko ir seniai matytas Varnėnas, kuris mokėsi užsienyje. Iš pradžių visi buvo nedrąsūs, nes vieni kitų nepažinojo, bet reikalai po truputį taisėsi ir Liucei prasižiojus visi nuskubėjo į Liudo Aušrakalnį, pakeliui dainavo giesmes; lipimas į kalnelį visiems buvo be galo smagus, o užlipę niekas nenuobodžiavo: kalbėjo, dainavo, o galiausiai šoko ir niekam nebuvo svarbu, kad žaidimuose dalyvavo ir klierikai lygiomis teisėmis, nes tai buvo teisėta kaip kunigams. Vakarienė, visi prie stalo, kanauninkas moko, pasakoja. Kai visi pradėjo skirstytis, Liucė su Liudu susitiko tarpduryje ir ji paprašė ją lapydėti iki pakalnės, nes paliko ten savo skarą. Ten nuėję jie jautėsi labai drovūs, bet Liucė buvo ryžtingesnė ir visaip bandė vilioti Liudą, kuris iš visų jėgų tam priešinosi, ir kai buvo momentas pasibučiuoti jis nusisuko ir pasiūlė eiti namo. Dėl to, kad nepabučiavo jis ilgai gailėjosi, nes tai būtų buvęs pirmas ir paskutinis jo bučinys. XXIII skyrius. Prasidėjus penktiesiems seminarijos mokslo metams jis vėl kratė savo galvoje išleistuves ir tą įvykį pakalnėje. Kaip ir visi klierikai susirūpino mokslais, nes svarbiausias buvo rusų kalbos egzaminas, bet prieš juos visą valdžią nugirdydavo ir nusirašydavo, nes vargu ar kitaip išlaikytų. Stengėsi atlikinėti visas klierikiškas pareigas, kad užmirštų prieštaravimus savyje ir todėl apie jį valdžia buvo geros nuomonės, ko pasekoje jam pranešė, kad bus šventinamas į subdiakonus. Dėl to Petryla labai pavydėjo. Keletas pamokslų iš dvasios tėvo per pasirengimo išventinimui dienas, per kurias Vasaris dar labiau plėšėsi. Jis vėl prisiminė Varioko žodžius, jog visos apeigos tėra komedijos bei prieš akis atsistojo nuogos vergės kūnas, kurį matė Varioko rodytuose žurnaluose ir tas vaizdas nuo jo nesitraukė ir pabėgti nuo jo negalėjo. Ir kai papasakojo apie tai dvasios tėvui, jam pasakė, kad jis yra pervargęs ir dažnam taip pasitaiko. Jis tikėjosi per išpažintį gauti didelę bausmę, bet dvasios tėvas visai ant jo nepyko už nuodėmes. XXIV skyrius. Nekantriai laukiama įšventinimo apeigų. Visi klausinėja, kabinėjasi prie Liudo ir neiškentęs Petrylai atsako, jog mielai pasikeistų vietomis, bet tai ne jo valia. Įšventinimo apeigos. Po savaitės dingo jo Nepažįstamoji. Vasaris visur eidavo vienas ir nieko prie savęs neprisileisdavo, nes turėjo argumentą – brevijorių, kurį nešiodavosi ir nagrinėdavo, o tuo tarpu Balselis dėl jo kamavosi, nes niekaip negalėdavo gerai kalbėti brevijorių kaip reikalaujama. Vėl savęs nagrinėjimas ir taisyklių nusistatymas dėl rašymo ir Liucės. XXV skyrius. Liucė nusprendžia ištekėti, bet iš širdies Vasario neišmeta, nes Brazgio paklausus kada vestuvės ir šiam labai nustebus ir neįsitikinus ji pasako, kad nemyli, bet tekės. Liucė atvažiuoja pakviesti Liudą į jos vestuves per Žolines ir jie vėl kalbasi akis į akį ir ji vėl nori, kad Liudas adidarytų savo širdį jausmams, bet jis priešinasi. Ji patarė jam būti jausmingesniam, bet tai, kaip Liudui atrodė, buvo jau per vėlu. Liucės vestuvės, kurių norėjo kuklių, bet klebonas sukvietė nemaža žmonių ir padarė iškilmes, bet Liucė nepyko. Per vestuves ji buvo apsirengusi juodai ir neišrideno nė vienos ašaros, kas visus labai stebino ir piktino. Vasaris po vestuvių savęs nebesuprato ir nenorėjo suprasti, todėl laukė paskutinių atostogų pabaigos. XXVI skyrius. Šeštame kurse prieš Velykas buvo įšventintas į diakonus ir gyveno ramų, užsidariusio savyje kunigo gyvenimą. Jis jau nebesigilino į save, nes bijojo ir nenorėjo; kaip pats sakė, jis laukia galo, kad kuo greičiau prisiirtų prie kunigo ir išplauktų į pasaulį. Jis visą laiką mokėsi, nes jau reikėjo mokytis laikyti mišias, o jis dar daug kur klysdavo. “Sekminių oktavoj” Vasarį ir jo draugus turėjo įšvęsti į kunigus, bet Liudui buvo sunku suvokti, kad jis jau visateisis kunigas, kad jis klausys išpažinčių, laikys mišias ir darys visus kunigui pavestus darbus. Pirmas savo mišias paskyrė “per šventą Mariją Magdaleną”, nes buvo tinkamiausias visiems metas – po šieno nuėmimo ir prieš rugiapjūtę. Daugumai rašė raštu pakvietimus, bet pas ponią Brazgienę Liuciją nuvažiavo pats ją žodžiu pakviesti. Susitikus vėl apėmė prisiminimai ir vėl jis su reikalais, o ji iš jo nori jausmų (bet jau ne meilės). Mišioms buvo intensyviai ruoštąsi, nes iškilmės turėjo būto didelės ir dar savimi nebuvo užtikrintas kun. Vasaris. Atėjo mišių metui liudas labai jaudinosi, bet turėjo užnugarį, nes archidiakonu rengėsi pats kanauninkas Kimša. Šį kartą atvykus Liucė vietoj skrybėlės, kaip jai buvo įprasta, buvo su šaliu ir ji visa priminė Vasariui jo Nepažįstamąką. Rengdamasis Liudas neuskalbėjo tam reikalui skritų maldelių, nes buvo susijaudinęs ir bijojo per mišias suklysti. “Nuleidęs aksi, jis priėjo prie altoriaus laiptų, giliai nusilenkė ir pradėjo savo pirmąsias mišias: – INTROIBO AD ALTARE DEI.”

J.Aputis “Horizonte bėga šernai”

 

Ištrauka
Rūta žalioj,
Leiskie Mani namopi,
Rūta žalioj.
Tą vakarą jis pats sau buvo keistas. O gal viskas aplinkui buvo keista, nes Gvildys dar niekada taip nejuto, kas yra šalia jo. Truputį svirduliuodamas, jis užkopė į kalnelį, ant kurio pernai iš žėglių buvo pastatytas baltas bokštas, bet nereikėjo ir jo – nuo kalno matyti toliausiai, o saulė vis tiek jau leidosi, nelaukė nieko, negailestingai skubėjo sukišti į tamsą ir miškus, ir durpyną, kur paliko traktorių Gvildys, ir jau paskui panardinti tolumoj dunksančią Šatriją, laukus su žydinčiais dobilais. ˇiūrėdamas tenai, už horizonto, Gvildys pajuto liūdesį, koksai pasitaiko ne taip dažnai gyvenime, – tokį liūdesį, kai tau atrodo, kad esi svieto laikrodis,ir ne toks, kurį prisuka, o toks, nuo kurio viskas priklauso: tu spinduliuoji šviesas ir spalvas, girdai upėse gyvulius ir žmones, krauni paukščiams lizdus ir saugai nuo vanagų plikus jų mažylius, tu tvarkai protingiausius dalykus, ir , jei tavęs nebūtų, suklauptų viskas ant kelių – ir gyvi, ir negyvi daiktai, ir ak: viešpatie! Viešpatie! – pajunti, kad vienąkart tavęs nebebus. Taip ateina didysis skausmas ir ilgesys, nes suvoki esąs dievas, kuris žino, jog turės numirti.
Gvildys atsisėdo ant didelio kerpėto akmens svaigo galva į namus dar netraukė eiti, dar norėjo žmogus pabūti viešpačiu, sugrįžti į vaikystę. Vaikystė mus persekioja kiekvieną liūdesio ir ilgesio valandą, mes bėgame prie jos lyg prie šaltinio, tenai niekada netrūksta vandens, nes tik vaikystėje mes esame tikri dievai ir tik vaikystėje galime iškasti šulinius trokštantiems pagirdyti. Vieną dieną mes pradedame suprasti, kad ritiname akmenį į kalną ir kad niekada jo neužritinsime. Bet mes nenorime, nenorime paleisti jo atgal.

Analizė
Tai ištrauka iš J.Apučio novelės “Horizonte bėga šernai”, kurios vardu pavadintas trečiasis autoriaus kūrinių rinkinys.
J.Aputis – kaimiškos tematikos rašytojas, nes daugiausia gerų novelių skirta kaimo žmonių gyvenimui pavaizduoti. “Horizonte bėga šernai” – taip pat “kaimiškas” kūrinys, kuriame pasakojama traktorininko Gvildžio dvasinė tragedija, virtusi jo fizine nelaime. Veiksmas vyksta vieną vidurvasario dieną. Žydinčių dobilų detalė pabrėžia nuostabų gamtos grožį, kuris veikia regimuosius, uodžiamuosius žmogaus pojūčius. Gamtos grožis – tai kontrastas vaizduojamiems įvykiams. Tą dieną per pietus Gvildys truputį išgėrė, saulei leidžiantis, užkopė į kalnelį, įsižiūrėjo į horizontą ir pajuto neapsakomą liūdesį. Po to grįžo namo, kur supykusi žmona užsimojo kelis sykius šluotražiu ir sužalojo vyro akis. Įvykiai prasideda vakarėjant, arti saulės laidos, kada viskas nurimsta, prityla. Tada ir noras įsiklausyti į save stipresnis, ir tylos fone susikaupusios mintys tragiškesnės.
J.Aputis – įžvalgus psichologas ir gabus nuotaikos kūrimo meistras. Tai atsispindi duotoje ištraukoje. Jau pirmasis sakinys nukreipia skaitytojo žvilgsnį į pagrindinio personažo vidinę būseną: “Tą vakarą jis pats sau buvo keistas”. Tos būsenos priežastis – visa, “kas yra šalia jo”: besileidžianti saulė, artėjanti tamsa, miškas durpynas, žydį dobilai. Tai ką mato horizonte Gvildys, lyg kokia būsiančios nelaimės nuojauta. Juk užges jo akių “saulė”, viską ateitį užguls tamsa, o mišką, durpyną ir dobilus galbūt gerai mato paskutinį kartą. Gal todėl Gvildys aplinką stebi nuo kalnelio, kad toliau įsižiūrėtų, daugiau pamatytų ir visam gyvenimui įsidėmėtų… Tiesa, tie besileidžiančios saulės ir akių šviesos ryškiai paaiškėja iš viso teksto, o novelės pradžioje gamtos detalės nužymi bendrą kūrinio nuotaiką. Besileidžianti saulė ir artėjanti tamsa visada žmogaus širdy žadina liūdesį ir ilgesį. J.Aputis – liūdnos nuotaikos meistras, o tai akivaizdu nagrinėjamos novelės ištraukoje. Autorius pirmiausia vardina gamtos detales, atitinkamai nuteikia skaitytoją, o po to apibendrina personažo būseną: “Gvildys pajuto liūdesį, koksai pasitaiko ne taip dažnai gyvenime…”.
Pagrindinis kūrinio veikėjas toks graudus dėl viduje vykstančių konfliktų. (Vidinių žmogaus konfliktų vaizdavimas – irgi vienas iš J. Apučio kūrybos bruožų). Gvildį slegia kasdienybės inercija. Darbas kolūkio laukuose ir buitiniai namų rūpesčiai – štai ir visas gyvenimo turinys. Tačiau pagrindinis personažas ne tokios prigimties, kuri pasitenkina darbu ir sočiu kąsniu. Gvildžio užkopimas į kalnelį gali simbolizuoti ir jo norą pakilti virš kasdienybės, pilkos ir slegiančios sielą. Kilnesnio tikslo, gilesnės gyvenimo prasmės troškimas ištraukoje suvokiamas iš poetiškai nusakytų traktorininko apmąstymų Kaimo žmogaus buitiniai rūpesčiai vardijami metaforiškai: ”…krauni paukščiams lizdus ir saugai nuo vanagų plikus jų mažylius”, “spinduliuoji šviesas ir spalvas”… Poetiškai apibūdintas ir tėvo vaidmuo šeimos gyvenime: “…jei tavęs nebūtų, suklauptų viskas ant kelių…”. Vadinasi, pabėgti nuo slegiančios kasdienybės nėra jokios vilties. Konfliktas neišsprendžiamas: nepatenkintas esamu gyvenimu, alksti kažko, kas pačiam visiškai neaišku, daugiau, bet neturi teisės elgtis kitaip, negali pabėgti nuo savęs ir gyvenimo.
Taigi tą vakarą Gvildys, kur kas jautresnis pasidarźs dėl per pietus išgerto buteliuko ir stipriai veikiamas gamtos grožio, vakaro ramybės, skaudžiai ilgisi kitokio, gražesnio ir prasmingesnio, gyvenimo. Tą vakarą jis susimąsto, pasižiūri į save iš šalies, ypač iš to taško, kai” vienąkart tavźs nebebus”. Ir tada Gvildį, kaip ir daugelį J. Apučio novelėse vaizduojamų kaimiečių, ima draskyti dvi jėgos: gyvenimo būdas ir savo veiklos aukštesnio tikslo pasiilgimas, noras likti taikoje su likimu, su sąžine. Ypač stipriai žmogų veikia sąlytis su gamta ir įsiklausymas į save, savo gyvenimo, vidinės būsenos analizė. Sumaterialėjimas, susmulkėjimas nuaidi kaimiškos prigimties personažų sieloje graudžiu liūdesiu, skaudžia aimana. Tą liūdesį dar labiau stiprina grįžimas mintimis į kasdien tolstančią vaikystź, kuri “persekioja kiekvieną liūdesio ar ilgesio valandą”. Galbūt Gvildžio kopimas į kalnelį irgi gali būti siejamas su vaikystės prisiminimais: atsigręži nuo pasiektos gyvenimo aukštumos į praeitį ir pamatai ten save. Apie vaikystę J. Aputis kalba metaforiškai kaip apie šaltinį, kuriame netrūksta tyro vandens ištroškusiai širdžiai pagirdyti. Žmogus, prisiminimų veikiamas,pasidaro “pats sau keistas”, nekasdieniškas, bet tas keistumas jam labai malonus, nors ir elegiškas.
Ištrauka baigiama užuomina apie Sizifo akmenį. Iš legendos žinome, kad Sizifui sunku ritinti akmenį į kalną, nėra jokios vilties pasiekti kalno viršūnę ir baigti kančias, kasdien vėl būtina pradėti viską iš naujo. Taip prakeiktas Sizifas. Panaši ir Gvildžio dalia. Tiesa, jis ne Sizifas, tad ir jo vargų kalnelis ne pats aukščiausias (Šatrija dunkso tolumoj). Sakinys “bet mes nenorime, nenorime jo paleisti atgal” byloja apie kaimo žmogaus pareigas, atsakomybės supratimą, jo kantrybę, ištvermę ir didžiulę viltį, kad gal bus kitaip.
Novelės epigrafu paimta ištrauka iš liaudies dainos. Pirmiausia – tai ženklas, paryškinantis kaimiškąją novelės tematiką. Ilgųjų balsių dominavimas leidžia manyti, jog dainuojama tęsiamai, o toks dainavimo būdas atspindi ilgesingą dvasinę būseną. Tą ilgesį, kažkokį nerimą, gal ir liūdesį nusako ir trys prasmingi (Leiskis mani namopi) žodžiai. Pati to trijų žodžių junginio prasmė byloja apie nepasitenkinimą esama padėtimi, norą sugrįžti ten (pas artimuosius ar į vaikystę), kur ramu, jauku, kur tikimasi rasti paguodą, užuovėją nuo gyvenimo negandų. Tačiau tokia liaudies dainoje pabrėžta liaudies viltis yra visiškai priešinga tam, kas Gvildžio laukia jo namuose. Vadinasi, nebėra senojo kaimo, senų bendravimo tradicijų, senos sampratos apie šeimą. Senojo kaimo griovimas, jo gražiųjų tradicijų nykimas – viena iš J.Apučio kūrybos problemų, kuri novelėse vaizduojama tiesiogiai arba išryškėja iš potekstės, iš atskirų užuominų. Vadinasi, epigrafu paimta liaudies dainos citata atspindi J.Apučio kūrybos tematiką, susietą su kūrinio problematika ir nuotaika.
Taigi nagrinėtoje novelės “Horizonte bėga šernai” ištraukoje atsispindi daugybė J.Apučio kūrybos bruožų: polinkis rašyti kaimo tema ir vaizduoti netradicinio žmogaus vidinį konfliktą, meistriškai analizuoti psichologinę pagrindinių personažų būseną ir kurti elegišką novelės nuotaiką, pabrėžti žmogaus ryšį su gamta, išryškinti išsilaisvinimo iš kasdienybės idėją. J.Aputis meistriškai kuria iškalbingos tylos, laukimo, nežinios, artėjančios grėsmės nuotaiką. Ištrauka pilna simbolinių detalių, užuominų, kurių prasmė išryškėja iš konteksto arba paliekama pačiam skaitytojui spręsti.

Žmogaus dvasinis grožis J.Biliūno kūryboje

 

Ištrauka
Vienodai ir nuobodžiai čiuksėdamas, plaukia prieš vandenį nedidelis garlaivis. Jo pirmagalis varo upės paviršiu gilią vagą; bet garlaivio užpakalyje tos vagos krantai vėl susiverčia krūvon, susidaužia savo viršūnėm, kurios atšokdamos pavirsta į nesuskaitomą daugybę nedidelių krutančių bangų; tos bangos juda kaip gyvos, plečiasi į abi šalis, lekia viena paskui kitą, skubindamos prie tolimųjų upės krantų, ir kaip puikiausiais raštais audeklas blizga ir tviska ant saulės įvairiausiom spalvomis. O platus galingas Nemunas romiai ir iškilmingai plaukia vakarų šalin, tarsi visai nejausdamas ant savo krūtinės žmogaus darbo…
Nuo ilgos kelionės nuvargęs, nuo nemiegojimo apsiblausęs, stoviu ant garlaivio ir žiūriu aplinkui. Tiesiai mano kakton pučia vasaros rytys vėjas, tarsi maloniai glostydamas, draiko galvos plaukus ir savo kvėpavimu gaivina pailsusią mano dvasią. Vienodas garlaivio čiuksėjimas liūliuoja prie miego, bet platus Nemunas ir įvairus jo krantų gražumas traukte traukia prie savęs mano akis bei širdį. Žiūriu ir negaliu atsižiūrėti… Ta upė, kuri, vingiuodama be galo, ant kiekvieno žingsnio maino savo pavidalą; tie jos aukšti, žaliuojantys miškai ir pievomis krantai, – tai ne kaleidoskopas, bet gyva prigimtis, neapsakomai už aną gražesnė.

Analizė

Svarbiausias J.Biliūno kūrybos tikslas – gilinimasis į vidinį žmogaus pasaulį. Rašytojo žmogus dvasingas. Vienas iš tų dvasingumo bruožų – santykis su gamta, gebėjimas pastebėti smulkiausias gamtos grožio detales. Šitie novelių žmogaus ypatumai atsispindi ir nagrinėjamoje ištraukoje iš apsakymo “Nemune”.
Ištrauką galima suskirstyti į dvi dalis. Pirmoji – upės vagos, plaukiant garlaiviui, aprašymas, antrojoje dalyje – pasakotojo būsena ir nuotaika gamtoje.
Kūrinys pavadintas “Nemune”. Tad santykis su pavadinimu išryškėja jau pirmose ištraukos pastraipose. Pasakotojas romantiškai žvelgia į didžiausią Lietuvos upę. Vartoja epitetus: “platus”, “galingas”, vaizdingai nusako jo vandenų kryptį, tėkmę: “ramiai”, “iškilmingai”. Jis stebi kiekvieną smulkmeną: kaip laivo pirmagalis varo upės paviršiumi gilią vagą, kaip užpakalyje tos vagos vėl susiverčia krūvon, susidaužia savo viršūnėm… Peizažo detalė labai dinamiška, nes autorius vartoja daug vaizdingų veiksmažodžių: “susiverčia”, “susidaužia”, “pavirsta”, “juda”, “plečiasi”… Dinamiškumą taip pat teikia ir epitetai: “krutančios bangos”, palyginimas “kaip gyvos”, personifikacija: bangos lekia, skubinasi, susidaužia, susiverčia. Pasakotojas, kurdamas tokį vaizdą, geba išryškinti regimąjį grožį: “blizga ir tviska saulėje įvairiausiomis savo spalvomis”. Iš palyginimo – “kaip puikiausiais raštais” – išryškėja lietuvių tautai būdingas požiūris į gamtą.
Autorius vartoja kontrastą. Pradėdamas sakiniu “Vienodai ir nuobodžiai čiukšėdamas…” tai monotonijai prieš pastato vandens judrumą. Tas kontrastas tarsi verčia skaitytoją ieškoti gilesnių prasmių: vienodumas ir nuobodumas asocijuojasi su gyvenimo kasdienybe, kuri savotiškai pilka, be didesnių pakitimų. Bet taip gali atrodyti iš šalies, nes kasdienybė pilna įvairiausių nuotykingų smulkmenų.
Pirmąją dalį autorius pradeda nuo minčių apie vienodumą. Toliau piešia judrų, dinamišką Nemuno vandenų vaizdą ir vėl mintimis apie ramybė šią pastraipą užbaigia taip: “O platus galingas Nemunas ramiai ir iškilmingai plaukia vakarų šalin, tarsi visai nejausdamas ant savo krūtinės žmogaus rankų darbo…”.
Pasakotojas, stebintis plaukiantį garlaivį, labai pastabus, jautriai reaguojantis į kiekvieną pakilimą gamtoje, lakios vaizduotės. Ilgi sakiniai rodo, kad tas suvokiamas vaizdas yra savitai apmąstomas, tačiau mintys neišsakomos iki galo. Tai liudija pirmosios dalies pabaigoje esantis daugtaškis.
Antroji pastraipa konkrečiau nusako patį pasakotoją, t.y. keleivį. Jis prisipažįsta esąs nuvargęs , nuo nemiegojimo apsiblausęs. Paaiškėja, kad keleivis ir dvasiškai pailsęs. Galbūt kitas ir snūduriuotų kelionėje, bet šios novelės pasakotojas moka džiaugtis ta gyvenimo kasdienybe. Maloniai jį nuteikia vasaros rytų vėjas, kuris draiko galvos plaukus, gaivina pailsusią dvasią. Dvasių pusiausvyrą padeda atgauti stebimi peizažo vaizdai. Jautrus pasakotojas sugeba įprastoje aplinkoje pastebėti grožį: “… platus Nemunas ir įvairus jo krantų gražumas traukte traukia prie savęs mano akis ir širdį”. Jis ne tik pastebi tą grožį, bet ir išgyvena jį. Taip mąstyti leidžia užuomina apie širdį. Pasakotojas – keleivis – atviras savo džiaugsmui, neslepia savo žavesio gamta. “Žiūriu ir negaliu atsižiūrėti…”. Susižavėjimas neišsakytas iki galo, nes sakinys baigiamas daugtaškiu. Pasakotoją žavi paprastučiai, elementarūs dalykai: plati upė, kuri vingiuoja kiekviename žingsnyje, aukšti, žaliuojantys miškai bei pievos. Išryškėja meilė ne tik gamtai, bet ir pačiai Tėvynei: būtent natūrali gamta kur kas gražiau už meistriškų rankų sukonstruotą kaleidoskopą.
J. Biliūno ištraukoje ne įvykis, ne išorinis konfliktas, o veikėjo mintys ir išgyvenimai. Išgyvenimų tėkmė – siužeto pamatas. Pasakojama pirmuoju asmeniu ir tai sustiprina tikroviškumo įspūdį. Autorius tiesiogiai ir emociškai vertina vaizduojamus dalykus. Visas dėmesys sukoncentruotas į veikėjo vidinį pasaulį. J.Biliūno kūryboje maža peizažo detalių, tačiau šiuo atveju – atvirkščiai. Ištraukoje gausu meninių priemonių, daug epitetų, kurie vartojami prieš pažymimąjį žodį.

Sveikatingumo centro „Linija“ marketingo komplekso analizė

 

Įvadas

Šiuo metu vis daugiau dėmesio skiriama paslaugų marketingui, kadangi paslaugų sfera yra viena perspektyviausių ir labiausiai besiplečiančių ūkio (ekonomikos) sferų. Tai lemia galybė priežasčių: pragyvenimo lygio gerėjimas, išsivystymo bei išsilavinimo lygis, didėja gyvenimo intensyvumas, aktyvaus laisvalaikio poreikis ir pan. Prekė yra beveik visiems suprantamas ir apčiuopiamas dalykas. Kas kita yra paslauga. Paslaugos sąvoka turi daugelį reikšmių, apimančių veiklą nuo asmeninės paslaugos iki paslaugos kaip produkto sudedamosios dalies. Paslauga yra specifinė prekė. Tai nėra pirmojo būtinumo prekė – poreikių tenkinimo piramidėje paslaugos yra aukštesniame lygmenyje nei maistas, būstas ar drabužiai.
Paklausa paslaugoms auga. Todėl esant paklausai rinkoje atsiranda ir pasiūla bei konkurencija tarp paklausos teikėjų. Norint nepražūti konkurencinėje kovoje reikia gerai išmanyti bei taikyti marketingo priemones. Viena iš tokių priemonių – marketingo kompleksas, jį galima apibrėžti kaip visumą tarpusavyje susijusių veiksmų ir sprendimų, kuriais siekiama patenkinti vartotojų poreikius ir pasiekti įmonės marketingo tikslų. Marketingo komplekso elementai: produktas, kaina, paskirstymas ir rėmimas.
Tyrimo objektu mes pasirinkome didžiausią Kaune sporto bei sveikatingumo centrą „Linija“. Jis užsiima įvairių sporto bei sveikatingumo paslaugų teikimu.. Pagrindinės centro vertybės – aktyvus gyvenimo būdas, ilgalaikiai sveikatingumo tikslai, nukreikti ne į vieną galutinį tašką, bet į pastovų vyksmą.
Darbo objektas: sveikatingumo centro „Linija“ veikla.
Darbo tikslas: centro marketingo komplekso elementų analizė.
Darbo uždaviniai: išnagrinėti centro teikiamas paslaugas remiantis marketingo komplekso elementais.
Metodika: mokslinės literatūros analizė, internetinės medžiagos analizė.

1. Produktas

Sveikatingumo centras „Linija“ savo vartotojams teikia sporto ir bendros fizinės būklės gerinimo paslaugas. Šios paslaugos yra specinis produktas, kuris iš dalies yra neapčiuopiamas, tačiau tiesiogiai arba netiesiogiai jų vartotojams suteikia naudą, malonumą bei prisideda prie žmonių poreikių, tokių kaip – fizinės būklės, kūno formų, nuotaikos ir savijautos gerinimas – tenkinimo. Centras siekia užtikrinti kuo platesnę ir įvairesnę sveikatingumo paslaugų pasiūlą, užtikrinant optimalų paslaugų kokybės ir kainos santykį bei pastoviai diegiant sveikatingumo sferos naujoves. Matyt dėl šių priežasčių „Linijos“ siūlomų paslaugų asortimentas tikrai platus:
• užsiėmimai kardiotreniruoklių salėje;
• užsiėmimai linijinių – izotoninių treniruoklių salėje;
• užsiėmimai svertinių treniruoklių ir laisvų svorių salėje;
• grupinės treniruotės ir kitos paslaugos „Vandens Zonoje“ (1 lentelė);
• grupinės treniruotės didžiojoje bei mažojoje salėse (2 lentelė);
• asmeninių treniruočių programos (3 lentelė).
Trumpai apibūdinsime visas paslaugas.
Šiuolaikinis sveikatingumo centras jau neįsivaizduojamas be kardiotreniruoklių (jau pats pavadinimas „kardio“ apibrėžia širdies darbą), su kuriais dirbant atliekamas dinaminis apšilimas prieš jėgos treniruotės dalį, vykdomas bendrosios aerobinės ištvermės (pagrindinis sveikatos rezervą apibrėžiantis faktorius) didinimas, tiesioginis riebalų „deginimas“, psichinio streso mažinimas bei užbaigiamos kompleksinės treniruotės (atvėsimo „cool down“ treniruotės dalis).
Linijinių – izotoninių treniruoklių salėje atliekamos jėgos treniruotės, kurios stabilizuoja hormonalinę apykaitą, užtikrina optimalią medžiagų apykaitą, palaiko optimalų raumenų tonusą, gerą sąnarių, raiščių ir sausgyslių būklę. Jėgos treniruotę galima atlikti panaudojant įvairias priemones: savo kūno pasipriešinimą, laisvus svorius (štanga, hanteliai), svertinius treniruoklius, linijinius treniruoklius.
Svertinių treniruoklių ir laisvų svorių salė labiau orientuota į pažengusius klientus norinčius aktyviau padirbėti kūno dizaino srityje, siekiantiems pagerinti jėgos rodiklius. Naujausi svertiniai treniruokliai leidžia stipriai ir giliai apkrauti atskiras raumenų grupes, nepriklausomų svertų sistema suteikia galimybę atlikti pratimą izoliuota galūne (koja arba ranka). Na, o laisvi svoriai – štangos, hanteliai – tai klasika, leidžianti konstruoti raumenyno bazę bei maksimaliai didinti jėgos rodiklius.
Centro „Vandens Zonoje“ siūlomos tokios grupinės treniruotės ir kitos paslaugos
Vaikų mokymas plaukti
Tai grupinis vaikų mokymo plaukti užsiėmimas, kurio metu vaikai mokomi pagrindinių plaukimo būdų. Šių užsiėmimų metu vaikai taip pat išmoksta nardyti, bei elgtis vandenyje esant netikėtoms situacijoms.
Koreguojanti mankšta vaikams Tai grupinis užsiėmimas vaikams bei paaugliams vandenyje, turintiems judamojo aparato sutrikimų, kurio metu atliekami bendri atramos ir judamojo aparato stiprinimui skirti pratimai, bei specialūs pratimai, kurie parenkami pagal individualius vaiko poreikius. Taip pat mokoma plaukti bei tobulinami plaukimo įgūdžiai.
Suaugusių mokymas plaukti
Tai suaugusių mokymo plaukti grupinis užsiėmimas, kurio metu mokoma pagrindinių sportinio plaukimo būdų bei tobulinama plaukimo technika, padedama įveikti skendimo baimę.
AQUA treniruotės
Tai grupinė treniruotė vandenyje (instruktorius veda treniruotę ant baseino krašto), kurios metu, grojant nuotaikingai muzikai, naudojant įvairų inventorių, atliekamas aerobinis darbas. Šios treniruotės tinka įvairaus amžiaus ir fizinio pasirengimo žmonėms, mokantiems ir nemokantiems plaukti. Treniruotės metu gerėja širdies darbas, kraujotakos, kvėpavimo funkcijos. Minimaliai apkraunant sąnarius, stiprinami raumenys. Aqua treniruotės skirstomos į 3 lygius, atsižvelgiant į treniruočių intensyvumą ir gebėjimą plaukti.
Mankšta nėščiosioms
Nėščiųjų mankšta vandenyje gerina kraujotaką, kvėpavimą, stimuliuoja žarnyno veiklą. Atliekant judesius vandenyje, atsipalaiduoja raumenys, todėl lengviau atliekami pratimai dubens srityje. Mankšta vandenyje yra puiki priemonė nugaros skausmų profilaktikai ir šalinimui, raumenų funkcijos palaikymui. Po fizinio krūvio atliekami meditaciniai atsipalaidavimo pratimai.
Asmeninis plaukimo treneris
Tai papildoma paslauga, siūloma visiems klientams nepriklausomai nuo amžiaus ir mokėjimo plaukti lygio. Asmeninis plaukimo treneris gali per trumpiausią laiką išmokyti plaukti, patobulinti plaukimo techniką, kartu tonizuojant raumenyną, bei gerinant širdies ir kraujagyslių sistemos veiklą, kartu su centro kineziterapeute gali sudaryti ir vykdyti asmeninius koreguojančios mankštos vandenyje užsiėmimus.
1 lentelė
Tai įvairių rūšių grupinės treniruotės, kurios gali vykti:
• didžiojoje salėje – čia vyksta pagrindiniai grupiniai užsiėmimai (įvairių rūšių aerobikos treniruotės, FitnessBike, BodyPump, šokių mokymas ir kt. treniruotės).
• mažojoje salėje- čia vyksta labiau specializuoti užsiėmimai. Čia laukiamos besilaukiančios mamos, vaikai koreguojančioje mankštoje, mamytės po gimdymo specialioje mankštoje, norintys išmokti gatvės šokių, ar pajusti Pilates treniruočių teikiamą atsipalaidavimo pojūtį.
Grupinių treniruočių rūšis Aprašymas
Bazinio kūno dizaino treniruotė Abėcėlinė treniruotė kiekvienam pradedančiam sportuoti, jos metu išmokstama taisyklingos technikos, susipažįstama su žingsnelių kombinacijomis. Aktyvus riebalų deginimo efektas.
Bazinė stepo treniruotė Treniruotė su stepo platforma skirta pradedantiesiems susipažinti ir mokytis bazinių žingsnių, kurių vėliau reikia visuose stepo treniruotėse.. Aktyvus riebalų deginimo efektas.
Intervalinė stepo treniruotė Treniruotė su stepo platforma, kurios metu aerobinis darbas derinamas su jėgos ištvermės pratimais. Pasipriešinimui didinti naudojami svarmenys, gumos, bei savo kūno svoris.
Step dancemix treniruotė Miksuotas stepo, treniruotės su gumom ir balanso užsiėmimas. Vyksta riebalų deginimas, stiprinami ir tonizuojami raumenys.
VKD (vidurinės kūno dalies) treniruotė Vidurinės kūno dalies (sėdmenų, šlaunų, pilvo preso) treniruotė. Didelis jėgos ištvermės krūvis, naudojant įvairias priemones. Tinka ir vyrams, ir moterims norintiems tobulinti šios srities raumenyną..
Body pump treniruotė Raumenyną tonizuojanti treniruotė su specialiomis štangutėmis. Keičiant svorius didinama apkrova, mažai choreografijos, lavinama jėgos ištvermė.
Pilvo preso treniruotė Skirta juosmens raumenų stiprinimui, tonizavimui ir ryškinimui. Atliekami įvairūs jėgos pratimai, kurie mažina bendrą juosmens apimtį. Šias treniruotes yra trumpos (30 min.) ir didelio tikslingu nukreiptumo.
Sėdmenų – šlaunų treniruotė Skirta sėdmenims-šlaunims. Įtūpstai, mostai, jėgos pratimai su gumom padeda sutvirtinti apatinės kūno dalies raumenis. Trukmė apie 30 min.
Pramoginiai šokiai Standartinių bei Lotynų Amerikos pagrindinių šokių treniruotė, kurioje išmokstama pagrindinių šokių žingsnių, skambant nuotaikingai muzikai, pajuntamas šokio poroje malonumas.
Street dance treniruotė Diskotekos ritmas, laisvi judesiai, daug improvizacijos, gera nuotaika. Mokama klubinio šokio elementų.
Pilates treniruotė
Relaksacinė, bet tuo pačiu tikslingai nukreipta giluminių raumenų lavinimui ir subalansavimui. Tinka žmonėms turintiems nugaros srities problemų, norintiems atsipalaiduoti, bei vyresnio amžiaus klientams.
Joga Gilus, ilgai trunkantis kvėpavimas, statinė kūno padėtis, bei dėmesio koncentracija atliekant pratimą, meditaciniai elementai leidžia pamiršti buitinius rūpesčius, mažina stresą, gerina bendrą savijautą.
FitnessBike treniruotė Treniruotė vyksta su stacionariais dviračiais. Paprasta ir efektyvu. Skirstoma: pradedantiesiems, riebalų deginimo režimo, vidutinio bei aukšto intensyvumo.
Aqua (treniruotė vandenyje) Jos metu įvairaus specialaus inventoriaus pagalba apkraunamos visos raumenų grupės. Treniruotės skirstomos į 3 lygius – nemokantiems plaukti, mokantiems plauti pradedantiesiems, mokantiems plaukti pažengusiems.
2 lentelė
Asmeninė treniruočių programa (toliau ATP) – leis pasiekti optimalų treniruočių efektą mažiausiomis laiko, energijos, fizinių pastangų sąnaudomis. ATP sudaroma konkrečiam ciklui (6-12 savaičių). Savyje ATP apjungia skirtingas treniruočių kryptis: aerobinę, jėgos, balanso-pusiausvyros, tempimo ir kt.
„Linijoje“ siūlomos ATP kryptys:
Bendrosios ištvermės Rekomenduojama ilgą laiką nesportavusiems, turintiems antsvorio problemą, patiriantiems didelį stresą. Pagrindinė kryptis asmenims, kuriems nustatytas nepakankamas aerobinės ištvermės rodiklis.
Raumenyno tonizavimo – kūno masės palaikymo Vyrams ir moterims, turintiems optimalią kūno masę. Užtikrina optimalų kūno dizainą, gerina kūno kompoziciją.
Streso mažinimo/valdymo Asmenims patiriantiems pastovų didžiulį psichologinį ir emocinį stresą.
Antsvorio mažinimo Asmenims kurių KMI (kūno masės indeksas) >25 ir/arba kurių kūno riebalų santykinė masė didesnė už normalią (♂>18%, ♀>23%).
Raumenyno masės didinimo Asteniško kūno tipo asmenims, asmenims su detreniruotu (atrofuotu) raumenynu, norintiems iš principo keisti ir tobulinti kūno dizainą.
Maksimalios jėgos ir galingumo didinimo Jauniems, sveikiems vyrams norintiems sportinės maksimalios jėgos ir galingumo realizacijos.
Paauglių 12-16 m. paaugliams siekiantiems sutvirtėti, subalansuoti raumenyną, pagerinti laikyseną.
Senjorų Asmenims >55 metų, norintiems stabilizuoti senėjimo procesą, mažinti traumų galimybę, užtikrinti gerą savijautą.
Nėščiųjų
Sportavusioms iki nėštumo moterims, norinčioms palaikyti optimalią kūno kondiciją ir pasiruošti gimdymui (ATP sudaro kineziterapeutė gavusi nėščiąją prižiūrinčio gydytojo rekomendacijas)
Reabilitacijos po traumų Asmenims po traumų, su tikslu kuo greičiau reabilituotis, atstatyti/pagerinti judesio funkcijas, subalansuoti raumenyną, pagerinti/atstatyti sąnarių paslankumą.
3 lentelė

Literatūroje yra pateikiama įvairių paslaugų klasifikavimo būdų. Kadangi nebūtų įmanoma aptarti jų visų, pateiksime keltą iš jų ir pabandysime trumpai apžvelgti.
Paslaugos gali būti klasifikuojamos pagal tai, kas yra paslaugos tiekėjas. Šiuo atveju, galėtume išskirti du šaltinius: įrengimai ir treneriai. Treniruoklių salėse stovi ir vartotojų poreikius tenkina gausybė aukštos kokybės efektyvių treniruoklių. Vien kardiotreniruoklių salėje rasime 18 tokių žinomų ir pripažintų gamintojų kaip „TechnoGym“, „Concep“t, „Hi-Power“, „Sport Vision“, „Schwinn“ įrengimus, jau nekalbant apie kitose salėse esančius treniruoklius bei laisvus svorius, tokius kaip įvairūs hanteliai, štangos ir pan. „Vandens Zonoje“ įrengimų paskirtį atlieka ir tiesiogiai paslaugų teikimo paslaugas atlieka didysis, mažasis, plaukimo bei masažiniai baseinai. Na, o grupines bei asmenines treniruotes veda ir tokiu būdu paslaugas teikia „Linijos“ treneriai, kurie yra kvalifikuoti savo srities specialistai, nuolat tobulinantys savo žinias ir gebėjimus įvairiuose kursuose bei seminaruose.
Dar viena paslaugų klasifikacija – pagal motyvus, kurių skatinamas vartotojas jas perka. Iš tiesų sunku pasakyti, kodėl vienas ar kitas žmogus įsigyja sporto bei sveikatingumo paslaugas. Matyt, į pirmą vietą galėtume iškelti pačią sveikatą, o paskui, turbūt, pradeda veikti visi kiti žmogiškieji faktoriai. Vieni iš pagrindinių veiksnių galėtų būti bendros fizinės būklės gerinimas, kūno formų tobulinimas, psichologinės bei emocinės būklės gerinimas, grožio siekimas ir pan.
Galima paslaugų klasifikacija pagal tai, kiek paslaugos reikalauja darbo iš jas vartojančiojo. Tai, mūsų manymu, priklauso nuo daugelio veiksnių, tokių kaip vartotojo sprendžiama problema, siekiamas rezultatas, asmeniniai sugebėjimai, motyvacija, teikiamas pasitenkinimas ir t.t. Visgi manome, kad sporto paslaugos reikalauja įdėti pakankamai daug darbo, kadangi sportuojant rezultatai nepasiekiami per vieną dieną, o jau esant tam tikrame lygyje prireikia vis daugiau pastangų ir valios juos išlaikyti ir toliau gerinti.
Paslaugas galima suskirstyti ir pagal jas teikiančiojo ir vartojančiojo kontakto glaudumą. Sunku pasakyti, ar visada pavyksta, tačiau “Linijos” kolektyvas stengiasi įgyvendinti betarpišką bendravimą. Čia vertinamas kiekvieno žmogaus aktyvumas ir pozityvus mąstymas. Sveikatingumo programa pateikiama kaip intelektualinis produktas, kurio sėkmei užtikrinti būtina kiekvieno besilankančio aktyvi pastanga, specifinių žinių įsisavinimas ir asmeninis tobulėjimas sveikatingumo sferoje. Kiekvieno žmogaus asmeninį tikslą pasiekti visada yra pasirengę padėti treneriai, kurie nuoširdžiai patars, pakonsultuos bet kokiu ramybės neduodančiu klausimu.
Skiriama paslaugų klasifikacija ir pagal segmentą, kuriam teikiamos paslaugos. „Linijos“ paslaugos yra nukreiptos tiek į grupę, kadangi gali būti suteikiama kolektyvinė narystė centre (8 – 20 žmonių ar net virš 20 žmonių), tiek į individą (visgi labiau orientuojamasi į pavienius asmenis, kadangi jie sudaro didžiausią vartotojų dalį). „Linija“ orientuojasi į plačią auditoriją, kadangi stengiamasi rinkai pateikti paslaugas, prieinamas daugumai Kauno miesto gyventojų, vystyti pasiūlą, kad būtų patenkintas ir įnoringiausias vartotojas. Kadangi paslaugų spektras iš tiesų yra itin platus, savo poreikius šiame sveikatingumo centre patenkinti gali tiek vaikas, tiek specifines problemas siekiantys išspręsti žmonės, tiek nėščios moterys. Paslaugų asortimentas yra nuolat atnaujinamas bei taikomos įvairios nuolaidos, siekiant pritraukti kuo daugiau vartotojų, tokių kaip studentai ar moksleiviai, vyresni ir ne itin dideles pajamas gaunantys žmonės.

2. Kaina

Kainų nustatymo klausimas dirbant paslaugų sferoje yra išties sudėtingas ir problemiškas, kadangi neretai ne tik kad sunku, bet ir neįmanoma nei nuspręsti, nei pasverti ar teikiamų paslaugų lygis atitinka už jas norimą gauti kainą. Centras, nustatydamas kainas turi atsižvelgti į tai, jog visgi nėra labdaringa, bet pelno siekianti organizacija. „Linija“, teikdama vartotojams paslaugas, turi užsitikrinti sau tokias pajamas, kad galėtų padengti sąnaudas bei gautų atitinkamą pelną tam, jog būtų nuolat vystoma centro veikla, keliama darbuotojų kvalifikacija, pasenę bei nusidėvėję įrengimai keičiami naujais ir pan. Be to, vykdoma kainų politika turi būti palanki ir padėti įgyvendinti tikslus ir patraukiant atitinkamą naujų potencialių vartotojų ratą, ir tarnauti išsaugant dabartines užimamas pozicijas rinkoje.
Vartotojas, rinkdamasis, kur jam sportuoti, nori išsirinkti optimalų variantą, kad siūlomų paslaugų kokybės ir kainų santykis būtų jam palankiausias. Vadinasi, nustatinėdama kainas „Linija“ turi atsižvelgti tiek į tikslinę rinką, tiek į konkurentus, tiek į savo pasiūlą. Centrui tarsi iškyla uždavinys – pateikti vartotojui kuo aiškesnę ir išsamesnę informaciją apie kainų lygį ir siūlomas paslaugas, kad jam būtų lengviau ir paprasčiau apsispręsti.
Kiekvienas turbūt puikiai supranta, kad kuo aukštesnė kaina, tuo paslaugų kokybę turi būti didesnė. Sveikatingumo centre „Linija“, mūsų manymu, kaina atitinka kokybę, kadangi aplinka yra moderni ir maloniai nuteikianti, įrengimų yra daug, jie nauji, efektyvūs ir pritaikyti įvairiems poreikiams, čia dirba kvalifikuoti treneriai, kurie skleidžia gerą nuotaiką, kiekvienam yra pasirengę patarti, pagelbėti bei sužadinti norą sportuoti, puikiai jaustis ir atrodyti.
Sveikatingumo centro “Linija” teikiamos paslaugos, o tuo pačiu ir mokestis už jas yra diferencijuotos, atsižvelgiant tiek į vartotojų poreikius, tiek ir į jų galimybes. Kaip jau buvo minėta anksčiau, centras stengiasi patenkinti kuo platesnę vartotojų auditoriją, stengiasi pritraukti ne tik vidutines ar didesnes pajamas gaunančius žmones, bet ir tuos, kurių piniginiai resursai nėra itin dideli (pvz.: studentai, pensininkai, būsimos ar jaunos mamos), todėl paslaugos yra skirstomos į atitinkamas rūšis:
• mėnesiniai abonementai (įgyjama narystė centre) (4 lentelė);
• 10 kartų abonementai (galioja 3 mėnesius) (5 lentelė);
• vienkartiniai apsilankymai „Linijoje“ (6 lentelė);
• specialūs asmeniniai pasiūlymai (7 lentelė);
• kolektyvinė narystė (8 lentelė).
Žemiau pateikiame informaciją apie paslaugas ir jų kainas.
Mėnesiniai abonementai
Galioja Narystė Paslaugos Kaina, Lt
Be apribo-jimų Platininė
Treniruokliai+Grupinės treniruotės +Vandens zona 270
Treniruokliai + Grupinės treniruotės 190

Vaka -rais Auksinė+savaitgalis
(Įeiti d.d. 17-22,
savaitgaliais be apribojimų) Treniruokliai+Grupinės treniruotės + Vandens zona 220
Treniruokliai+Grupinės treniruotės 160
Auksinė
(Įeiti d.d. 17-22) Treniruokliai+Grupinės treniruotės + Vandens zona 195
Treniruokliai+Grupinės treniruotės 140

Dienos metu Sidabrinė+savaitgalis
(Įeiti d.d. iki 17 val.,
savaitgaliais be apribojimų) Treniruokliai+Grupinės treniruotės + Vandens zona 180
Treniruokliai + Grupinės treniruotės 130
Sidabrinė
(Įeiti d.d. iki 17 val. Treniruokliai+Grupinės treniruotės + Vandens zona 150
Treniruokliai+Grupinės treniruotės 110
4 lentelė
Sveikatingumo centras „Linija“, siekdamas suteikti vartotojui geriausias sąlygas sportuoti siūlo ne tik atitinkamas nuolaidas, bet ir įsigijus abonentus teikia tam tikras papildomas paslaugas nemokamai.
Taigi centre taikomos tokios nuolaidos narystei:
• išsiperkant narystę 3 mėn. taikoma 6% nuolaida,
• išsiperkant narystę 6 mėn. taikoma 10% nuolaida,
• išsiperkant narystę 12 mėn. taikoma 15% nuolaida.
„Linijoje“ teikiamos tokios papildomos nemokamos ir sportuoti motyvuojančios paslaugos:
Išsipirkus 3 mėn. narystę + nemokamai sudaroma 1 asmeninė treniruočių programa + galimybė sustabdyti narystę iki 1 savaitės + galimybė išsimokėti per 2 mėn.
Išsipirkus 6 mėn. narystę + nemokamai sudaroma 1 asmeninė treniruočių programa + galimybė sustabdyti narystę iki 2 savaičių + galimybė išsimokėti per 3 mėn. + galimybė atsivesti 2 svečius abonemento galiojimo metu + nemokamos 2×10 min. soliariumo kus 12 mėn. narystę + nemokamai sudaromos 2 asmeninės treniruočių programos + 1 nemokama asmeninė treniruotė su treneriu +galimybė sustabdyti narystę iki 4 savaičių + galimybė išsimokėti per 6 mėn. + galimybė atsivesti 4 svečius abonemento galiojimo metu + nemokamas 5×10 min. soliariumo abonementas
10 kartų abonementai (galioja 3 mėnesius)
Galioja Paslaugos Kaina, Lt
Be apribojimų Treniruokliai + Grupinės treniruotės + Vandens zona 230
Treniruokliai + Grupinės treniruotės 160
Vandens zona 160
Dienos metu
Įeiti d.d. iki 17 val. Treniruokliai + Grupinės treniruotės + Vandens zona 160
Treniruokliai + Grupinės treniruotės 110
Vandens zona 110
Vaikams 3-14 m. Vandens zona / Koreguojanti mankšta 80
5 lentelė
Vienkartiniai apsilankymai (Vandens Zonos kaina skliausteliuose “Linijos” nariams)
Galioja Paslaugos Kaina, Lt
Darbo dienomis
po 17 val.
ir savaitgaliais Treniruokliai + Grupinės treniruotės + Vandens zona 30
Treniruokliai + Grupinės treniruotės 20
Vandens zona 20
Darbo dienomis
iki 17 val. Treniruokliai + Grupinės treniruotės + Vandens zona 20
Treniruokliai i+ Grupinės treniruotės 15
Vandens zona 15
Vaikams 3-14 m. Vandens zona / Koreguojanti mankšta 10
6 lentelė
Specialūs asmeniniai pasiūlymai
Galioja Narystė Paslaugos Kaina, Lt
Rytais d.d. įeiti 7-8 val. Išeiti iki 9.30 Biznio treniruočių paketas
3 k. per savaitę Treniruokliai+Grupinės Treniruotės+ Vandens Zona 120
Treniruokliai+Grupinės Treniruotės 80
Dieną
Įeiti d.d. nuo 12 iki 15 val. Senjorų paketas
Treniruokliai+Grupinės Treniruotės+ Vandens Zona 120
Treniruokliai+Grupinės Treniruotės 90
10 kartų Vandens Zonoje 90
Dieną
Įeiti d.d. nuo 13 iki 16 val. Studentų (iki 25m.) ir moksleivių (14-18m.) paketas Treniruokliai+Grupinės Treniruotės+ Vandens Zona 120
Treniruokliai + Grupinės Treniruotės 90
10 kartų Vandens Zonoje 90
Be apribo-jimų Nėščiųjų ir mamų po gimdymo treniruočių paketas 10 treniruočių (galioja 3 mėn.)
110

Be apribo-jimų Jogos treniruočių paketas 10 treniruočių (galioja 3 mėn.) 110
7 lentelė
Kolektyvinė narystė (kainos nurodytos vienam asmeniui)
Galioja Narystė Paslaugos 8-20 žm.
kaina, Lt Virš 20 žm.
kaina, Lt
D.d.
vakarais
po 17 h +savait-galiais 3 x per savaitę Treniruokliai+Grupinės Treniruotės +Vandens Zona 160 150
Treniruokliai+grupinės treniruotės 130 120
2 x per savaitę Treniruokliai+Grupinės Treniruotės +Vandens Zona 130 120
Treniruokliai+grupinės treniruotės 105 95

Dienos metu
iki 17 h 3 x per savaitę Treniruokliai+Grupinės Treniruotės +Vandens Zona 130 120
Treniruokliai+grupinės treniruotės 100 90
2 x per savaitę Treniruokliai+Grupinės Treniruotės +Vandens Zona 110 100
Treniruokliai+grupinės treniruotės 85 75
8 lentelė
Be jau minėtų nuolaidų narystėms, sveikatingumo centre taikomos šios papildomos nuolaidų kategorijos:
• šeimai (vyras + žmona) – 10%;
• studentams (iki 25m.) – 10 %;
• pensininkams – 10 %;
• moksleiviams (14-18 m.) – 20 %.
Suprantama, kad paslaugų sferoje, kitaip nei, tarkim, gamybinėse organizacijoje, kur nustatant kainas remiamasi kaštais, čia teikiant savo produktą vartotojui yra atsižvelgiama į tokius faktorius kaip organizacijai sėkmingai funkcionuoti reikalingas pajamas, darbuotojų kvalifikaciją, teikiamų paslaugų kokybę, individualius kliento poreikius ir pan. Sveikatingumo centras „Linija“ stengiasi teisingai įvertinti visus veiksnius ir nustatyti kainą, kuri patenkintų kuo platesnį vartotojų ratą.

3. Paskirstymas

Vienas iš marketingo komplekso elementų yra paskirstymas – jis apima sprendimus ir veiksmus, susijusiu su paslaugos judėjimu nuo gamintojo iki vartotojo. Paskirstymo būtinumas kyla dėl atotrūkio, neatitikimo, kuris yra tarp paslaugų tiekimo ir vartojimo vietos, laiko, kiekio ir kokybės (asortimento). Šie neatitikimai būdingi visiems paskirstymo sferoje vykstantiems procesams. Paskirstymo sferos uždavinys – pašalinti šiuos atotrūkius, išlyginti susidarančius neatitikimus.
Paslaugų teikimo vieta, jos prieinamumas – svarbūs paslaugų marketingo veiksniai.
Sveikatingumo centras „Linija“, įsikūręs Taikos prospekte 44a, kur iš fizinio asmens nuomojasi pastatą ir esančią žemę aplink pastatą, kuri yra naudojama klientui transporto priemonių parkavimui. Tai strategiškai palanki vieta, kadangi:
• Sveikatingumo centras „Linija“ yra įsikūręs Žaliakalnio mikrorajone, kuris nelabai nutolęs nuo miesto centro.
• Taikos prospektas – vienas iš judriausių, geriausiai žinomų Kauno gatvių.
• Geras privažiavimas ir daug parkavimo vietų automobiliams.
• Geras susisiekimas naudojantis Kauno miesto viešuoju transportu.
• Sveikatingumo centras įsikūręs gyvenamųjų namų rajone.
Sveikatingumo centrui funkcionavimo vieta yra labai svarbus klausimas, kadangi klientai nori ir mieliau renkasi tuos klubus, kurie yra įsikūrę netoli namų, darbo, mokymosi įstaigos ar bent jau pakeliui.
Kiekviena įmonė suinteresuota didinti prekių ar paslaugų pardavimo mastą, todėl labai svarbu teisingai pasirinkti pateikimo kanalo lygį. Skiriami du pateikimo kanalo tipai: tiesioginis ir netiesioginis.
Tiesioginis pateikimas – tai toks pateikimo tipas, kai gamintojas pats parduoda prekes ar paslaugas vartotojui.
Netiesioginis pateikimas – tai toks pateikimo tipas, kai prekės iš gamintojo patenka pa tarpininkus ir tik iš jų pas vartotojus.
Remiantis šiais prekių/paslaugų paskirstymo būdais, teigiame, jog sveikatingumo centro „Linija“ paslaugų teikimas reikalauja tiesioginio pardavimo, kadangi ši paslauga neatsiejama nuo jos tiekėjo.

4. Rėmimas

Rėmimas yra vienas iš rinkodaros komplekso elementų, apimantis sprendimus ir veiksmus, kuriais numatytos asmenų grupės informuojamos ir skatinamos pirkti.
Rėmimu užmezgamas ryšys tarp įmonės (informacijos siuntėjos) ir vartotojų (informacijos priėmėjų). Mūsų atveju tarp įmonės – Sveikatingumo centro „Linija“ ir vartotojų – „Linijos“ klientų.
Rėmimui būdingi specifiniai komunikacijos metodai:
• produktų ekspozicijos pardavimo vietose,
• reklama dalijant suvenyrus,
• specializuotos parodos, mugės, katalogai, prekybinė reklaminė literatūra, reklaminiai – informaciniai rinkiniai, plakatai, konkursai, premijos, sąskaitų talonai.
Skiriamos keturios rėmimo veiksmų grupės, kurias aptarsime šiame skyriuje, analizuodami, kaip Sporto ir sveikatingumo klubas šias grupes taiko savo veikloje.
Taigi, jos yra:
1. pardavimų skatinimas,
2. reklama,
3. populiarinimas,
4. asmeniškas pardavimas.
Pardavimų skatinimas – tai veiksmai, kuriais pirkėjui sudaromos ypatingos pirkimą skatinančios prekių įsigijimo sąlygos.
Potencialus vartotojas gali nutarti pirkti prekę ar paslaugą tik sukaupęs apie ją pakankamai žinių. Vartotojui būtina pranešti apie parduodamą prekę/paslaugą, jos kainą, pateikimo vietą ir laiką, paskatinti prekę ar paslaugą pirkti.
Paslaugų pardavimų skatinimui galėtume priskirti lanksčią nuolaidų sistemą, kuri yra taikoma šiame sveikatingumo centre, kuri sudaro sąlygas sportuoti pigiau, kas šiuo metu ypač aktualu daugumai paslaugų vartotojų. Šiuo būdu stengiamasi plėsti lankytojų ratą.
Reklama – tai užsakovo apmokamas prekes ar paslaugas pristatančios ir remiančios informacijos neasmeniškas pardavimas.
Reklama sudaro sąlygas asmeniniams pardavimams: informuoja ir kuria palankų požiūrį apie teikiamas paslaugas.
Klubas naudoja lauko reklamą, kuri yra bene vienas seniausių būdų informuoti potencialius pirkėjus apie įmonės teikiamas paslaugas. Ši reklamos priemonė skiriasi nuo kitų tuo, kad gyventojas informaciją gauna būdamas ne namuose, o gatvėje.
Organizuojant lauko reklamą, svarbu parinkti jai tinkamą vietą, kad ji būtų gerai matoma ir organiškai įjungta į aplinką, ją pagyvintų. Klubas yra pasirinkęs lauko reklamos priemonę – reklaminę iškabą, kuri parodo pastato paskirtį. Iškaboje akcentuojamas įmonės pavadinimas, kokių paslaugų joje galima gauti. Iškaba yra ryški, iš toli matoma, jos estetinis vaizdas dera prie aplinkos. Ji taip pat yra aiški ir gerai įskaitoma – jai perskaityti ir suprasti nereikia laiko, ko praeivis dažniausiai ir neturi.
Naudojama dar viena reklamos rūšis – tai lapelių ir atmintinių, kalendoriukų platinimas sveikatingumo centre. Spalvingais lapeliais ir atmintinėmis įstaigų lankytojai informuojami apie įvairių paslaugų teikimą, kurias galime gauti „Linijoje“.
Reklama internete tampa vis populiaresnė reklamos priemonė. Internetas yra interaktyvus. Jis leidžia smalsiam vartotojui sužinoti apie reklamuoją paslaugą, jos teikėją.
Tad, negalėtume nepaminėti, jog „Linija“ yra sukūrusi savo internetinę svetainę, kurioje galime rasti daug informacijos apie teikiamas paslaugas, jų kainas, dirbantį personalą ir pan. Spalvingas puslapis, kuriame pateikta daug nuotraukų su sportuojančiais, besišypsančiais asmenimis traukia ne vieno sporto klubo internetinės svetainės lankytojo akį.
Populiarinimas – tai įmonės santykiai su įvairiomis organizacijomis, visuomenės sluoksniais ir pavieniais asmenimis, padedantys kurti teigiamą įmonės įvaizdį ir sudarantys palankias sąlygas jos veiklai.
Aptariant dar vieną rėmimo veiksnį – populiarinimą, galėtume priskirti ir „Linijos“ vykdomą akciją kartu su žurnalu “Sveikas žmogus“. Akcijos dalyviais tampa visi, užsiprenumeravę žurnalą metams. Kiekvienas prenumeratorius gauna asmeninę žurnalo klubo nario kortelę, kuri suteikia galimybę naudotis kai kuriomis nuolaidomis šiame sporto klube. Taip plečiamas ne tik sporto klubo lankytojų ratas, bet ir žurnalo skaitytojų auditorija.
Dar vienas svarbus populiarinimo būdas yra tai, jog mūsų nagrinėjamas sporto klubas dalyvauja įvairiose sporto, grožio parodose, konferencijose, kuriose lankosi potencialūs sveikatingumo centro klientai.
Visi šie seminarai, konferencijos ir panašūs renginiai paprastai rengiami tam, kad padidintų paslaugų pardavimų apimtį ir suteiktų kvalifikuotų žinių, patarimų jų lankytojams.
Kaip pavyzdį galėtume paminėti, jog Kauno miesto parodoje „Moters pasaulis“sveikatingumo centro „Linija“ treneriai kartu su „Maistas Sportui“ komanda organizavo Mini Fitness Fiestą. Tai naujovė parodų praktikoje. Buvo sulaukta tikrai nemažai parodos lankytojų dėmesio, o aktyviausios moterys ir merginos realiai sudalyvavo grupinėse treniruotėse. Tokiu būdu pritraukta naujų klientų.
Taip pat buvo dalyvauta Vilniuje Siemes arenoje vykusioje NIKE fitneso konvencijoje – 2005. Konvencijoje vyko aerobikos, FitnessBike, Pilates, šokių ir aqua treniruotės, kuriose sulaukta daug dėmesio iš dalyvių. Šioje konvencijoje Master Class FitnessBike intervalinę treniruotę vedė SC „Linijos“ vadovas Aurimas.
Asmeniškas pardavimas – tai tiesioginis pardavėjo ir pirkėjo bendravimas, kurio metu pardavėjas daro įtaką pirkėjo sprendimui.
Paslaugų versle, remiantis teorija, daugiausia įtakos turi asmeninis pardavimas, kai tiesiogiai susitinka paslaugų gavėjas ir tiekėjas. Sporto ir sveikatingumo klubo „Linija“ kolektyvas stengiasi kuo geriau pateikti informaciją apie paslaugas, sudaryti gerą įspūdį, kuris yra labai svarbus norint, kad klientas nupirktų jas.
Taipogi, vienas svarbių veiksnių – klientai paprastai rinkdamiesi sporto klubą klausinėja draugų, pažįstamų ir remdamiesi jų patirtimi pasirenka, kuriame klube sportuos. Aišku, galimi ir kiti variantai, pvz.: klubo pasirinkimas pagal skelbimą ar pan. Tačiau šiame klube daugiausia įtakos turi komunikacijos tipas face – to – face, nes beveik visi klientai čia patekę būtent gerų atsiliepimų dėka. Teigiamam įvaizdžiui suformuoti daugiausia lemia atliktos paslaugos kokybė bei asmeninis pardavimas, taip pat populiarinimas. Galėtume pridurti ir tai, jog šiam komunikacijos tipui įtakos turi dabar ypač populiarėjantys internetinių svetainių atsiliepimai, kuriuose lankytojai išreiškia nuomonę vienu ar kitu klausimu. Taigi, apsilankę keliose svetainėse suprantame, jog mūsų nagrinėjamas sporto klubas yra teigiamai vertinamas, kas sudaro teigiamą įspūdį.
Paminėsime dar vieną būdą, kuriuo stengiamasi sudominti savo esamus ir būsimus klientus – kiekvieno sezono uždarymo proga yra rengiama linksma ir nuotaikinga šventė, kurioje dalyvauja ne tik sporto klubo kolektyvas, bet ir lankytojai. Tokie susibūrimai yra ypač svarbūs komunikacijos tipui face – to – face, nes kaip ir buvo minėta, tai yra vienas iš svarbiausių veiksnių renkantis vieną ar kitą įmonę, teikiančią paslaugas, šiuo atveju sporto klubą.
Svarbu paminėti, jog aplinka reiškia kontekstą, kur teikiama paslauga ir įvyksta pardavėjo ir kliento sandoris. Todėl aplinka apima bet kurias priemones, veikiančias paslaugos teikimą ir komunikaciją.
Sporto klubo „Linija“ patalpos, kuriose vyksta užsiėmimai dvelkia gaivumu. Centras pasirūpino puikia nauja ir modernia įranga, bendras interjeras jaukus ir erdvus, daug šviesos, kas šiuo metų laiku itin svarbu, kadangi prietema ir prieblanda natūraliai veikia neigiamai, kelia depresinę nuotaiką. „Linijoje“ to galima išvengti.. Pakliuvęs į šį sporto kompleksą žmogus pamiršta visus dienos rūpesčius, nuovargį, atsipalaiduoja sportuodamas.

Išvados

Rašydami šį darbą, priėjome tokių išvadų:
• Sveikatingume centre „Linija“ teikiamos tokios aukšto lygio paslaugos: galima treniruotis 3 treniruoklių salėse, užsiėmimai vyksta 2 grupinių treniruočių salėse, Vandens Zonos teikiami malonumai, įvairios treniruotės plaukimo baseine, asmeninės treniruočių programos.
• Paslaugų kainos yra gerai diferencijuotos, todėl klube lankosi tiek mažas, tiek labai dideles pajamas gaunantys žmonės.
• „Linijoje“ veikia lanksti nuolaidų sistema.
• Paslaugų kokybės ir kainos santykis atitinka realybę.
• Lankytojus teigiamai nuteikia jaukus interjeras bei eksterjeras.
• Centras įsikūręs strategiškai geroje Kauno miesto vietoje. Geras privažiavimas, talpios automobilių stovėjimo aikštelės.
• „Linijoje“ vertinamas kiekvienas klientas, todėl stengiamasi operatyviai reaguoti ir atsižvelgti į vartotojų pageidavimus. Visuomet įdėmiai išklausomi klientų pasiūlymai bei nusiskundimai, kuriuos sveikatingumo centro administracija stengiasi kiek galima greičiau ir efektyviau arba įgyvendinti, arba pašalinti.
• Centras savo veikloje naudoja visus rėmimo elementus, kurie informuoja ir įtikina vartotoją, priimantį sprendimą, kokias teikiamas paslaugas rinktis.
• „Linijoje“ naudojamas tiesioginis komunikavimo būdas face – to – face, kuris teigiamai įtakoja vartotojus, jų pasirinkimą.

Naudota literatūra

1. Kindurys V., „Paslaugų marketingas“, VU, 1998
2. Alborovienė B., „Marketingas“, Vilnius, 2002
3. Pranulis V. ir kt., „Marketingas“, Vilnius, 1999
4. www.linijasportas.lt

Konkurencijos analizė kelionių agentūroje

 

ĮVADAS

Šiuo metu konkurencija sutinkama visur. Konkurencijos sąvoka labai plati. Tačiau šį kartą dėmesys kreipiamas į turizmo agentūrą ir jos konkurentus.
PROBLEMA: Pardavimai vygdomi tik vienoje vietoje bei reklamos trūkumas.
TIKSLAS: Nustatyti kokiose dar rinkose kelionių agentūra galėtų siūlyti savo paslaugas.
Taigi, remiantis įvairia literatūra bei kelionių agentūros vadovo atsakymais į mūsų parengtos anketos klausimus stengsimės išspęsti iškeltą problemą.

1. KONKURENCIJOS ANALIZĖ

„Konkurentų galimybių analizė turi išsiaiškinti silpnąsias ir stipriąsias savybes. Tai lyginamoji analizė šiomis kryptimis:
• Gamybinio pajėgumo analizė, apimanti gamybos priemonių, darbo objektų ir darbo jėgos lygio tyrimą;
• Pardavimo galimybių analizė, apimanti konkurentų rinkos dydžio ir struktūros, paklausos tenkinimo, reklamos lygio, realizavimo būdų tyrimą;
• Aprūpinimo galimybių analizė, apimanti tiekimo šaltinių, plėtimo galimybių ir alternatyvų, transportavimo ir sandėliavimo pajėgumų tyrimą;
• Tyrimo ir plėtros galimybių analizė, apimanti produkto tobulinimo galimybių, patentų, mokslinio tiriamojo personalo skaičiaus ir kvalifikacijos, techninio aprūpinimo, naujų gaminių kūrimo įdirbių tyrimus;
• Finansinių galimybių analizė, apimanti konkurentų kapitalo struktūros, finansinio ir kreditinio pajėgumo tyrimą;
• Valdymo analizė, apimanti valdymo personalo galimybių, organizacinės valdymo struktūros, motivacijos ir skatinimo tyrimą.“ [4, 241 psl.].
Iš šių punktų mums aktualiausias antrasis, tai yra pardavimo galimybių analizė,nes stebėdami ir ieškodami galimų naujų vietų naujam filialui įkurti bei pardavimo apimčiai didinti visų pirma reikia įvertinti ir išanalizuoti konkurentų filialų vietas, konkurentų reklamos lygius ir panašiai. Taip pat pagal rinkos geografiją reikėtų nustatyti, kokios yra konkurentės. Taip jas suskirsčius būtų lengviau nustatyti didžiausius konkurentus.
„Rinkos geografijos strategija
Ilgą laiką geografinis požymis buvo laikomas vienu svarbiausių rinkos strategijos kūrimo rodiklių. Geografinį rinkos plėtimąsi visai pagrįstai galima laikyti įmonės didėjimo požymiu. Dažnai vietinėje rinkoje pradėtas verslas pamažu išauga iki tarptautinių mastų.
Vietinės rinkos strategija. Vietinėje rinkoje veikianti įmonė priklauso tik nuo jos ir negali manevruoti. Nesėkmė reiškia ir viso verslo nesėkmę.
Kai kurių prekių ir paslaugų rinkose vietinės strategijos taikyti neįmanoma. Pavyzdžiui, negalima apriboti oro linijų, jūrų, uostų arba komercinių bankų veiklos. Antra vertus, daugelis duonos kepimo, buitinės technikos remonto, skalbimo paslaugų tiekėjų veikla išimtinai vietinėje rinkoje.
Regioninės rinkos strategija taikoma, kai veiklos užmojis apima vieno ar kelių rajonų arba apskričių rinkas. Ji yra tarpinis variantas tarp vietinės ir visos šalies rinkos strategijų. Tikėtina, kad sėkmingai regioninėje rinkoje veikianti įmonė ateityje išplės savo veiklą visoje šalies rinkoje.
Regioninės rinkos strategija įmonėms leidžia išskaidyti veiklos riziką ir geriau manevruoti. Ištikus nesėkmei vienoje rinkos dalyje ją gali atversti geresni rezultatai kitoje.
Šalies rinkos strategija. Nuoseklus ėjimas nuo regioninės strategijos link šalies rinkos atveria verslui tolesnio plėtimosi perspektyvas. Išsilaikyti joje nėra paprasta. Reikia atlaikyti vidaus ir užsienio konkurentų spaudimą. Dėl to tik labai pajėgios ir sėkmingai taikančios rinkodaros metodus įmonės visos šalies rinkoje gali išlaikyti lyderio pozicijas.“ [1, 214 psl.].
Taip pat be vietinės rinkos strategijos, regioninės rinkos strategijų ir šalies rinkos strategijos dar skiriama tarptautinės rinkos strategija bei pasaulinės rinkos strategija. Jas tik išvardinome, ir neanalizavome plačiau, kadangi mūsų tiriamai kelionių agentūrai tokios plačios rinkos dar neaktualios. Žinoma analizuojant pačią įmonę bei jos konkurentus, „Konkurentai grupuojami įvairiais būdais, pavyzdžiui, pagal parduodamų prekių pobūdį ( įmonės, parduodančios tokias pat prekes kitose rinkose, bet ateityje galinčios įeiti į tą pačią rinką arba į tą patį rinkos segmentą; įmonės, parduodančios prekių pakaitus, kurie gali prekę išstumti iš rinkos).„ [3, 55 psl.].

2. PROBLEMOS SPRENDIMAS

UAB „101TURAS“ kelionių agentūroje, kuri įsikūrusi Vilniuje, Antakalnio 39. [http://www.101turas.lt/lt/?pid=5]. Ši kelionių agentūra egzistuoja dar labai neseniai, tik nuo 2005 metų. Agentūroje dirba tik vienas žmogus, tai yra pats įmonės direktorius Marius Bernatonis, kuris ir rūpinasi kelionių organizavimu bei jų pardavimu. Mėnesio gale yra samdoma buhalterė, kuri tvarko visus buhalterinius reikalus. „101TURAS“ agentūroje siūlomos kelionės į bet kurią pasaulio šalį, direktorius M. Bernatonis padeda išsirinkti poilsines, pažintines, verslo keliones, keliones lėktuvu, laivu, autobusu, automobiliu, grupines ir asmenines keliones, pagal klientų poreikius, pomėgius ir kelionei skiriamą biudžetą. Ši kelionių agentūra būtent ir pasižymi tuo, kad randami optimaliausi kelionių variantai, visada platus kelionių pasirinkimas, taip pat geros kainos ir malonus aptarnavimas.
PROBLEMA: Pardavimai vygdomi tik vienoje vietoje bei reklamos trūkumas.
Mūsų nuomone ši problema iškilo todėl, kad „101TURAS“ kelionių agentūra įsikurusi tik vienoje vietoje – Vilniuje, ir neturi daugiau filialų kituose miestuose. Ji yra smulki. “Smulkus verslas: verslo organizacija, kurios veikla orentuota į vietinę rinką ir kurioje dažniausiai dirba nedaug darbuotojų.” [2, 153 psl.]. Šioje agentūroje dirbantis žmogus negali vienas pilnavertiškai pasirūpinti klientais, o taip pat reklama bei agentūros įvaizdžiu. Čia mažai dėmesio skiriama komunikacijos priemonėms. Internetas (el. laiškai), telefonas, faksas bei internetinis puslapis yra pagridinės susisiekimo priemonės, kuriomis vienu metu nespėjama dirbti. Telefonu praleidžiama daug klientų skambučių, ne į visus elektroniniu būdu parašytus užklausimus atsakoma greitai ir išsamiai. Ši įmonė dar yra „jauna“ ir dėl lėšų trūkumo negali pilnavertiškai realizuoti savęs išorinėse (lauko reklamose, plakatuose, lankstinukuose, bukletuose, skrajutėse) bei vidinėse (kine, nuolaidose) reklamose, televizijoje, radijoje, žiniasklaidoje, pristatymuose bei konferecijose. Dėl šių priežasčių, kelionių agentūra, vartotojams negali sukurti puikaus ir patrauklaus įvaizdžio apie savo teikiamas paslaugas bei ženkliai padidinti pardavimų apimtis. Todėl tik šiomis, pakankamai mažai kainuojančiomis priemonėmis, kaip internetas, telefonas, faksas stengiamasi kuo efektyviau pasiekti reikalingą auditoriją, tai yra perduoti tikslingą informaciją per esamus komunikacijos kanalus tinkamu laiku.

3. PASIŪLYMAI

Todėl šias problemas siūlytume spręsti taip: šioje kelionių agentūroje pasamdyti daugiau darbuotojų, kuriems atskirai būtų paskirti tam tikri darbai bei pavestos užduotys. Tokiu būdu padidinus agentūros pelną, įkurti filialus ne tik Vilniuje, bet ir kituose miestuose. Didesnį dėmesį skirti reklamai bei komunikacijos priemonėms. Tokiu būdu klientams būtų viskas laiku užsakyta, informuota bei atrašyta. Įvaizdis, geras vardas ir klientai – išsaugoti, laikas – sutaupytas.

IŠVADOS

Mūsų nuomone, darbo tikslus pasiekėme. Pateikėme pasiūlymų, kuriais remiantis kelionių agentūra turėtų padidinti savo pelningumą. Atlikdamos šį darbą sužinojome, kad „101TURAS“ stengiasi, kad atvykstamasis ir vietos turizmas Lietuvoje nuolat augtų, ir tokiu būdu sudarytų sąlygas tam, kad ši Lietuvos ūkio šaka vis labiau prisidėtų prie nacionalinės ekonomikos augimo. Ir labai smagu, kad įmonė siekia kitokių tikslų, ne vien tik pelno.

LITERATŪROS SĄRAŠAS

1. Gineitienė Z. Verslo kūrimas ir valdymas: Vadovėlis. Vilnius, 2005.
2. James A.F., Stoner R. ir kt. Vadyba. Kaunas: poligrafija ir informatika, 1999
3. Kuvykaitė R. Tarptautinis marketingas. Kaunas: Technologija, 1997
4. Sakalas A., Vanagas P., Martinkus B. ir kt. Pramonės įmonių vadyba. Kaunas: Technologija, 2000
5. http://www.101turas.lt/lt/?pid=5

Konfliktinės situacijos analizė

 

ĮVADAS

Žmogus gyvena visuomenėje ir visą savo gyvenimą dalyvauja įvairiausiuose tarpasmeniniuose santykiuose (šeimyniniuose, asmeniniuose, darbiniuose, dalykiniuose ir t. t.). Atitinkamai organizuota ir specialisto vedama grupė tampa mažu visuomenės modeliu, kuriame atsikartoja žmogaus kasdieniniai santykiai. Grupėje yra galimybė akivaizdžiau juos analizuoti, aptarti, sužinoti kitų grupės dalyvių jausmus, mintis apie savo elgesį (atgalinio ryšio galimybė).
Konfliktas – tai yra vienodo stiprumo, bet priešingos krypties jėgų sąveika, t.y. nesuderinamų motyvų, interesų, nuominių susidūrimas. Tai priešprieša tarp bent dviejų priklausomų pusių (žmonių,organizacijų,valstybių), skirtingai suvokiančių tikslus ir jų sprendimo būdus. Tai priešingų tikslų, interesų, pozicijų, nuomonių ar požiūrių susidūrimas, rimti nesutarimai, kurių metu žmogų užvaldo nemalonūs jausmai arba išgyvenimai. Konfliktas neatsiejamas nuo mūsų gyvenimo. Kiekvienas žmogus ne kartą yra patekęs į konfliktišką situaciją , tapęs konfliktiškos situacijos ir dalyviu, ir iniciatorium. Į konfliktus dažniausiai įsivelia užsispyrę žmonės, turintys tik savo nuomonę ir neleidžiantys jos pakeisti.
Pagal formą konfliktai skirstomi:
 Asmenybės konfliktai. Konfliktai vykstantys konkretaus žmogaus viduje, atsidūrusio pasirinkimo situacijoje, ar susidūrus su informacija apie save, prieštaraujančia pačio nuomonei. Dažnai žmogus šitą informaciją sprendžia nesąmoningame lygmenyje – gynybiniai mechanizmai (Froidas). Žmogus gali jausti depresiją, kuri veda į savižudybę.
 Tarpasmeniniai konfliktai. Nesutarimai tarp dviejų asmenų. Tarpasmeniniai konfliktai dažniausiai kyla dėl nesugebėjimo į situaciją pažvelgti lanksčiai.
Kaip jau minėjau anksčiau, konfliktai yra neišvengiamas dalykas. Konfliktiška situacija yra savotiškas intelegentiškumo testas. Iš to kaip žmogus elgiais, galima spręsti apie žmogaus vidinę kultūrą. Pavyzdžiui, anglai savo sugebėjimo valdyti emocijas dėka visada garbingai išsisuka iš konfliktinės situacijos. O ar mes galime sutramdyti apėmusį pyktį, tegu ir turintį pagrindo?
Labiausiai paplitę – tarpasmeniniai konfliktai. Į konfliktus su aplinkiniais lengviausiai įsivelia užsispyrę, inertiški žmonės, nepakenčiantys prieštaraujančio elgesio. Jų pagrindinis tikslas – bet kokia kaina išsikovoti aplinkinių pripažinimą. Visų rūšių konfliktų pagrindinės priežastys yra riboti ištekliai ir jų paskirstymas, tarpusavio priklausomybė, skirtingi tikslai, skirtinga vertybių ir elgesio samprata, taip pat išsilavinimas, nemokėjimas bendrauti su žmonėmis ir kt. Konfliktų daugėja, didėjant specializacijai. Konfliktai kyla dėl skirtingai suvokiamų vertybių. Visur yra žmonių, kurie sukuria aplinką konfliktams, mėgsta ginčytis, elgiasi agresyviai, priešinasi dėl menkniekio ir pan. Dažniausiai tokia situacija susidaro aptarnavimo sferose, tarp pardavėjų ir pirkėjų. Pirkėjai visada įrodinėja savo tiesas, bando įteigti savo nuomonę ir norus, viskas turi būti padaryta pagal juos nors jie nesupranta, kad tai yra paprasčiausiai neįmanoma. Konfliktus sukelia neteisinga informacija, nelaiku pateikta informacija ir kt. Funkcinio konflikto padariniai gali būti įvairūs:
1. problemą galima išspręsti visiems priimtinu būdu.
2. suaktyvėja bendradarbiavimas tarp pusių.
3. konflikto metu gali būti aptartos ir išspręstos problemos.
Konfliktas taip pat turi savitą dinamiką, kurią svarbu žinoti. Nuo to, kurioje fazėje yra konfliktas, priklauso galimybė jį sėkmingai išspręsti. Daugelis mano , jog tinkamiausias būdas išspręsti konfliktus – kompromisas, kai kiekviena pusė paaukoja dalį savo interesų, tačiau dažniausiai kompromiso siekiama iki galo neišsiaiškinus situacijos.
Geriausias konflikto sprendimo būdas – išvengti konflikto, pakeisti savo požiūrį į situaciją ir savo elegsį situacijoje.

KONFLIKTINĖS SITUACIJOS ANALIZĖ

Konfliktinės situacijos aprašymas

Konfliktai aptarnavimo sferoje ne naujiena, tai tampa kasdienybe. Tokie gyvenimo sferos bei poreikių konfliktai vyksta kiekvienoje parduotuvėje. Pagrindinės priežastys yra riboti ištekliai ir jų paskirstymas, tarpusavio priklausomybė, skirtingi tikslai, skirtinga vertybių ir elgesio samprata, taip pat išsilavinimas, nemokėjimas bendrauti su žmonėmis ir kt.
Kartą teko būti tarpasmeninio konflikto stebėtoja. Konfliktas kilo tarp verslo prekių parduotuvės pardavėjos ir apie 40 metų solidžiai atrodančio vyro ( pirkėjo ) dėl jo poreikių. Konfliktas vyko apie 20 minučių, bet tokio trumpo laiko pakako pamatyti pirkėjo elgesį su pardavėja, laiko užteko ir vyrui išsakyti tai ką jis mano, kas jam netinka ir nepatinka. Konfliktas įsiliepsnojo tuomet, kai solidžiai atrodantis vyras užėjo į verslo prekių parduotuvę pirkti darbui reikalingos prekės. Apažiūrėjęs prekę vyras paklausė:
– Norėčiau sužinoti kokią nuolaidą taikote šiai darbo rankinei?
– Nuolaidų netaikome jokiai mūsų parduotuvėje parduodamai prekei.
– Kaip tai netaikote? Jūs privalote tai daryti!
– Ne, neprivalome, nes dabar nei švenčių metas, nei išpardavimas. Mums vadovybės
yra pasakyta, jog nuolaidų žmonėms suteikti negalime. Tačiau mes galime padovanoti jums dovaną iš dovanų sąrašo, – atsakė pardavėja.
– Nereikia man tos jūsų dovanos, man reikia piniginės nuolaidos, dovaną galite
pasiimti sau, – susinervinęsišrėkė vyras. Jo susierzinimo nebuvo galima nepastebėti.
– Atsiprašau, bet to tikrai negaliu padaryti, – ramiu tonu atsakė pardavėja, tikėdama
kad pirkėjas supras, ir tada pagalvos pirkt ar ne.
Bet taip neatsitiko. Vyro balso tonas dar labiau pasikeitė, jis tiesiog nesitvardydamas pradėjo rėkti:
– Kokia čia jūsų parduotuvė? Visose parduotuvėse suteikiama mažiausia 5% nuolaida visiems pirkėjams, tai daryti privaloma, o kuo jūs kitokie nei kiti?
Pardavėja neiškentusi vyro antpuolių pasiūlė jam pasiskambinti į jų firmos biurą ir pačiam įsitikinti jog ji jam sako tai, kas jai yra pasakyta.
Vyras paėmęs numerį išėjo už durų skambinti. Kadangi stovėjau visai netoliese teko girdėti vyriškio pokalbį, nes neišgirsti buvo tiesiog neįmanoma, jis rėkė kaip „ išprotėjęs “, atrodė kad nuo to ar bus jam suteikta nuolaida priklauso jo gyvenimas. Pakalbėjęs vyras sugrįžo į parduotuvę.
– Jau kur kitur nuvažiuosiu nusipirkti tai ko man reikia, kitur man suteiks nuolaidą, o pas jus daugiau niekada nebegrįšiu ir pasakysiu visiems pažįstamiems kad neitų pirkti pas jus. Ir jūs pamatysit aš būsiu toks ne pirmas ir ne paskutinis, kuris nebesugrįš pas jus. Aš jums prižadu. O jūs panele, jūs visą gyvenimą ir liksit tik paprasčiausia pardavėja, nepasieksite nieko ir jūsų vieta bus tik mažame parduotuvės skyrelyje. Jūs taip ir neišmoksit atsižvelgti į klientų pageidavimus ir norus.
Pardavėja netekusi kantrybės atšovė jam:
– Ne jums, pone, spręsti kur aš dirbsiu ir kuo aš būsiu. Savo nuomonę galite pasilaikyti sau, nes ji niekam neįdomi, nebent tik jums.
Po paskutiniųjų pardavėjos žodžių pirkėjas apsisuko ir išėjo. O pardavėja liko stovėti apstulbusi po to ką ji išgirdo iš vyriškio.

KONFLIKTINĖS SITUACIJOS ANALIZĖS PROTOKOLAS

Objektyvus turinys
Dalyviai A pusė B pusė
Pirkėjas (iniciatorius) Pardavėja
Objektas Konflikto objektu galima laikyti iniciatoriaus (pirkėjo) materialinę vertybę. Konfliktas kilo dėl nesuteiktos nuolaidos.
Aplinka Konfliktas vyko mikroaplinkoje
Psichologinis turinys
A pusė B pusė
Motyvai Pirkėjas siekė patenkinti savo poreikius, pasiekti tikslą – gauti nuolaidą. Įrodyti konflikto iniciatoriui (pirkėjui), jog tai ką ji sako – tiesa, nenusileisti jam. Nepasiduoti jo užgauliojimams.
Elgesys Iniciatoriaus elgesį galima apibūdinti rungtyniavimu, pasirenkant rungtyniavimo strategiją. Pardavėja konflikto metu stengėsi laikytis vengimo strategijos.
Konflikto tipas
Pagal gyvenimo sferą Darbo konfliktas
Pagal poreikius Principo konfliktas
Pagal pavaldumą Horizontalaus tipo konfliktas
Pagal trukmę Trumpalaikis konfliktas
Pagal pozityvių ir negatyvių konflikto elementų santykį Destruktyvaus tipo konfliktas
Pagal intensyvumą Aukšto intensyvumo konfliktas
Pagal konflikto kontrolę Kontroliuojamas konfliktas
Fazės ir etapai
A pusės elgesys B pusės elgesys
Pradžia: konfliktinės situacijos atsiradimas ir suvokimas Iniciatoriaus (pirkėjo), konflikto metu, pasikeitė nuotaika, jis pasidarė agresyvus (žodžiais) . Pardavėjos nuotaika subjuro, ji pradėjo riboti kontaktus su pirkėju.
Kilimas: atviros konfliktinės sąveikos pradžia Konflikto iniciatorius imasi grasinimų, įspėjimų jos atžvilgiu. Oponentė imasi pareiškimų, įspėjimų. Ji paprašo viską išsiaiškinti su parduotuvės vadovybe.
Pikas: atviro konflikto plėtra Iniciatorius išreiškia savo kaip pirkėjo teises, jis vis tik nekeičia nuomonės dėl nuolaidų suteikimo ir toliau „puola“ pardavėją. Pardavėja jam išsako savo teises ir liepia kreiptis į vadovybę, dėl nuolaidų.
Kritimas Konfliktas išsprendžiamas iniciatoriui išėjus iš verslo prekių parduotuvės nieko „nepešus“ ir nepateisinus agresijos, nesusivaldymo priepuolių. Pardavėja „laimi“, ji įrodo jog ji buvo teisi, tačiau lieka labai įžeista.
Sprendimo strategijos
Naudojo A pusė Naudojo B pusė
Rungtyniavimas Iniciatorius stengėsi patenkinti savo interesus, jis siekė gauti nuolaidą nors tai buvo draudžiama. Nenaudojo
Prisitaikymas Nenaudojo Nenaudojo
Vengimas Nenaudojo Pardavėja vengė kontaktuoti su pirkėju tikėdamasi jog jis išeis iš parduotuvės.
Kompromisas Nenaudojo Nenaudojo
Bendradarbiavimas Nenaudojo Nenaudojo
Sprendimas tarpininkaujant
Į konflikto sprendimą nesikišau, nebrukau nei vienam nei kitam savo nuomonės, nes žinau jog negalima žmonėms patarinėti ką jiems daryt, negalėjau palaikyti nei konflikto iniciatoriaus (pirkėjo) nei pardavėjos. Tai buvo tik jų sprendimas, jie privalėjo viską išsiaiškinti tarpusavy.
Netiesioginiai sprendimo būdai
Šioje konfliktinėje situacijoje aiškiai matomas jausmų išliejimo principas, kai pirkėjas išlieja savo nepasitenkinimą ant niekuo nekaltos pardavėjos.

IŠVADOS

1. Konfliktinė situacija subręsta laipsniškai.
2. Jei oponentas yra iš tikrųjų neteisus, dažnai nereikia jam to įrodinėti.
3. Konflikto lygį veikia mūsų psichikos būsena.
4. Reikia išmokti įvertinti savo būseną ir laiku save sustabdyti.
5. Niekada nereikia reikalauti iš aplinkinių neįmanomo: to ko jie nesugeba, to ko jie
negali padaryti, to ko jie visiškai nenori.
6. Nereikia spręsti problemų, jei matome, jog mūsų bendravimo partneris sudirgęs,
pavargęs, agresyviai nusiteikęs.
7. Neigiamos emocijos greičiau išseks, jei leisime išsikalbėti.

LITERATŪROS SĄRAŠAS

1. www.jppc.lt/straipsniai/psichoterapija/pradines.php
2. www.manager.lt/karjera/index.php?st=11
3. www.takas.lt/moteru/straipsnis.php?msg_id=135&do=show
4. www.straipsniai.lt/print.php?id=2774
5. Bendravimo psichologija, KTU, Kaunas, 2005

Audito reikšmė, tikslai bei organizavimo etapai

 

Įvadas

Audito atsiradimo pradžia siekia tuos laikus, kai pirmą kartą išsiskyrė interesai tų, kas tiesiogiai valdo įmonę, ir tų kas finansuoja veiklą. Tuo pačiu metu pradėjo atsirasti akcininkų bendrovės, tad auditorius tapo “ visuomeniniu kontrolieriumi “, tikrinančiu kompanijos valdybos išorinę atskaitomybę ir atstovaujančiu interesams šalių, kurios suinteresuotos, kad buhalteriniai rodikliai būtų patikimi. Jau 19 am. susiformavo tie skiriamieji bruožai, kurie apibūdina auditorių šiandien. Tačiau kaip mokslinė praktinė sritis susiformavo tik 19 a. pabaigoje, kai susiklostė atitinkamos ekonominės sąlygos, kai kapitalu pradėjo disponuoti daugelis didelių ir mažų firmų beiprivačių asmenų. Tada, norint pritraukti akcinį kapitalą, tapo būtina patvirtinti savo ekonominės informacijos sistemos realumą ir teisingumą. Tokią garantiją ir pradėjo teikti vadinamieji viešieji visuomeninai buhalteriai Tikroji audito atsiradimo data yra laikoma 1854 m., kai Edinburgo buhalterių sąjungai buvo suteiktas karališkas statusas. Tačiau tikroji audito tėvynė yra Didžioji Britanija. Pirmosios pasaulyje apskaitos organizacijos pradėjo kurtis Škotijoje 1853 m. 19am. viduryje pradėjo kurtis įvairios akcinės bendrovėsToks buhalterio profesijos įvardijimas rodė jos reišmingumą, naują buhalterio kvalifikacinį lygį, netgi jo prviligijuotą padėtį. Lietuvoje buhalterio ir auditorio asoviacija įkurta 1990 m. rugsėjo mėn. Auditas yra viena iš šiuolaikinės Lietuvos ekonominės kontrolės sistemos grandžio. Ši grandis yra kūrimosi stadijoje tiek praktinės veiklos, tiek jos reglamentavimo, tiek specialios literatūros požiūrio. Audito Lietuvos Respublikoje nuostatai nustato auditoriaus ir audito įmonės sąvoką, audito atlikimo tvarą, rezultato įforminimą ir atsakomybė.
Kaip matome auditas egzistuoja jau pakankamai ilgai. Kai XIX a. viduryje pradėjo steigtis įvairios akcinės bendrovės. Apsukriausi šių bendrovių vadovai, su pasamdytais buhalteriais sąmoningai apskaičiuodavo didelius pelnus ir dividendus. Tuo “pakeldami” akcijų kainą biržoje. Po to šias akcijas parduodavo už nerealią kainą. Todėl Europos šalių vyriausybės, siekdamos užkirsti kelią nesąžiningiems sandėriams, pradėjo reguliuoti apskaitos darbuotojų profesinę veiklą. Tai buvo vienas iš veiksnių reikalingų auditui atsirasti. Audito atsiradimas tiesiogiai surištas su interesų išsiskyrimu tų kurie tiesiogiai valdo įmonę (administracija) ir tų kurie nori investuoti savo pinigus į imonę. Investitoriai nenorėjo ir negalėjo pasitikėti ta informacija kurią pateikia administracija. Reikėjo, kad šią informaciją patvirtintu nepriklausomas ekspertas gerai nusimanantis apskaitoje. Kadangi priimant sprendimą pirkti ar parduoti vertybinius popierius, išduoti paskolą ar pratėsti komercinį kreditą, sudaryti darbo sutartį ir pan. remiasi, didžiąja dalimi, finansine informacija, kuri turi būti patikima. Šios informacijos patikimumą gali patvirtinti nepriklausomas auditorius. Auditoriaus paslaugo poreikis atsirado dėl sekančio aplinkybio:
1. Galimybė neobjektyvios informacijos iš administracijos pusės, konflikto tarp administracijos ir šios informacijos naudotojo (savininko, investuotojo, kreditorio) atveju.
2. Kompanijos operacijo gali būti labai daug ir įvairaus sudėtingumo. Informacijos apie jas patys vartotojai gauti negali, todėl jiems reikalingos auditorio, buhalterio-profesionalo, paslaugos;
3. Finansinio ataskaito vartotojo priimamo sprendimo pasekmės gali būti jiems labai svarbios, todėl informacijos pilnumas ir patikimumas, gautas per buhalterį-auditorio, jiems ypatingai reikalingas.
4. Finansinės informacijos vartotojai paprastai negali tiesiogiai prieiti prie kompanijos apskaitos įrašo, be to, jie dažniausiai neturi atitinkamos kvalifikacijos ir patirties. Todėl darbui, kurio patys vartotojai atlikti negali, būtina pasikviesti profesionalius buhalterius – auditorius;
Asmenys, priimantys sprendimus finansiniais klausimais (tiek privatūs, tiek valstybiniai), paprastai gauna apskaitinė (buhalterinė) informaciją tos kompanijos, kuriai ketina suteikti paskolą arba kurios vertybinius popierius ketina pirkti ar parduoti, ar sudaryti kitokį sandorį. Tačiau čia gali (dažniausiai taip ir būna) susikirsti informacijos tiekėjo ir vartotojo interesai, todėl atsiranda visuotinis (visuomeninis) poreikis auditoriaus paslaugoms – tarpininko, nustatančio finansinės informacijos patikimumą ir objektyvumą. Patikima informacija leidžia padidinti kapitalo rinkos efektyvuma, ir prognozuoti pasekmes įvairio ekonominio sprendimo.
Auditas – tai nepriklausomas įmonės finansinės atskaitomybės ir su ja susijusios finansinės informacijos tyrimas užbaigiamas nuomonės apie ją išreiškimo..
Auditas turi savo tikslą, logiką ir pagrįstas struktūrizuotu priėjimu prie sprendimo. Jis nėra chaotiškas ir nesuplanuotas. Jo metu gaunami ir įvertinami duomenys, įtakojantys audito išvados priėmimą.

1. Audito reikšmė ir būtinumas

Auditas – tai nepriklausomo auditoriaus vykdomas oficialus įmonės finansinės būklės patikrinimas, siekiant įvertinti jos finansinės atskaitomybės dokumentuose pateiktos informacijos tikrumą ir tikslumą bei atitikimą galiojantiems apskaitos norminiams aktams. Audito rezultatas – auditoriaus išvada ir įvertinimas. Firma, atliekanti auditą, turi turėti leidimą šiai veiklai.
Auditas poreikis atsirado tada, kai verslas buvo pradėtas organizuoti kaip akcinės bendrovės, t.y. ribotos atsakomybės kompanijas, kur kompanijos savininkai (akcininkai) atsako tik įnešto kapitalo dalimi. Tai pažangi verslo organizavimo forma, leidusi žymiai praplėsti galimybes, pritraukti daugiau kapitalo, reikalingo verslo plėtimui, leido vykdyti daug didesnio masto operacijas, organizuoti tarptautinį verslą. Reikalo esmė ta, kad kapitalo savininkai, finansuojantys arba galintys finansuoti įmonės veiklą, atsiskyrė nuo įmonės vadybininko (vadovoo), tiesiogiai valdančio įmonė. Todėl audito atsiradimo užuomazgos tiesiogiai siejasi su įmonio vadovo ir jo akcininko tarpusavio santykiais. Greitai paaiškėjo, kad vadovo ir akcininko (kapitalo tiekėjo) interesai gerokai skiriasi. Pirmojo pagrindinis tikslas yra gauti kuo didesnį pelną ir jį panaudoti savo tikslams, antrojo – dividendus t.y. atlyginimą už investuotą kapitalą. Pirmieji derinti šiuos interesus pradėjo buhalteriai, kurio pagrindinis uždavinys buvo garantuoti, kad visi apskaitos duomenys būto tikri ir patikimi, kad pelnas, dividendai ir kiti rodikliai apskaičiuoti tiksliai. Todėl vienas pagrindinio nepriklausomo audito tikslo – nuomonės pareiškimas apie finansinės atskaitomybės, kuri charakterizuoja komapnijos finansinė būklė ir veiklos rezultatus, objektyvumą ir atitikimą bendriesiems apskaitos principams.
Auditas taip pat yra būtinas siekiant patikrinti apskaitos ir atskaitomybės būklė bei norint geriau jas sutvarkyti, patobulinti, mechanizuoti ir automatizuoti; atliekant ūkinės komercinės veiklos analizė ar konkretaus biznio ekspertizė; sprendžiant finansinius klausimus bankroto atveju; jungiantis arba dalijantis įmonėms; privatizuojant turtą; siekiant efektyviau organizuoti ūkinė komercinė veiklą, tobulinti valdymo ir darbo organizavimo sistemas ir daugeliu kito atvejo.
Audito atlikimas, net tais atvejais, kai jis nėra būtinas, turi tikrai didelė reikšmė. Rinkos sąlygomis įmonės bei kiti ūkio subjektai daro turto, piniginio resurso panaudojimo sutartis vykdo komercines operacijas ir investicijas. Šio operacijo sėkmė priklauso nuo galimybės viso dalyvio gauti patikimą finansinė informaciją. Informacijos patikimumas patvirtinamas nepriklausomo eksperto auditorio.
Sąvininkai ir viso pirma smulkūs akcininkai, o taip pat kreditoriai neturi galimybės asmeniškai įsitikinti, kad daugybė įmonės operacijo atliktos pagal istatymus ir teisingai atsispindi atskaitomybėje. Todėl, kad neturi priėjimo prie pirminio dokumento, o taip pat neturi nei reikiamos kvalifikacijos nei patyrimo. Šiam darbui jie priversti samdyti profesionalus.
Nepriklausomos auditorio išvados apie įmones taip pat reikalingos ir valstybei, kad galėtu priimti sprendimus ekonomikos ir mokesčio srityse.
Auditorio patikrinimai būtini valstybiniams organams, teismams, prokurorams ir tarditojams, kad patvirtintu šinansinės informacijos teisingumą.
Viena iš svarbiausio audito problemo, kuri dažnai diskutuojama įvairiuose forumuose, yra audito būtinumo įvairaus profilio ir dydžio įmonėse problema. Vieni teigia, kad auditas būtinas visoms be išimties įmonėms, kiti – tik didelėms arba vidutinėms (o kaip nustatyti, kokia yra didelė ir kokia vidutinė?) kompanijoms, treti – toms įmonėms, kurio gaminama produkcija sudėtinga, o teikiamos paslaugos labai įvairios, dar kiti nurodo, kad labai svarbu atlikti auditą tose įmonėse, kurios turi daug debitorio ir kreditorio (kiek?), ir t.t.
Tarptautiniai audito standartai nenurodo, kokiose įmonėse svarbiausia jį atlikti. Jie orientuoja į tai, kad kiekviena šalis pateikto dėl audito savo nacionalinius reikalavimus.

2. Audito tikslai ir audito apibrėžimas

Auditas kaip sisteminis procesas turi savo tikslą ir logiką. Šiandien mes žinome ne tik finansinį, bet valdymo, kokybės operacinį, “žaliąjį” ir kitas audito rūšis, todėl audito apibrėžimas turi būti tikslus ir universalus. Pati sistema yra su grįžtamaisiais ryšiais,o tai rodo jos daugiavariantiškumą: keičianti tikslui, keisis procesas ir rezultatas.
Tikslai yra veiklos orientyrai. Šie formuojami pagal individualius, grupinius ir visuomeninius poreikius.Tai konfliktinis procesas, nes gyvenime egzistuoja interesų prieštaringumas, susidūrimas ir pan. Be to tikslų formavimą ženkliausiai sąlygoja visuomeniniai procesai ir jų raida. Ne išimtis ir audito tikslai. Jeigu apžvelgsime audito raidos etapus ir tendencijas, būdigas daugelio šalių, tai galima išskirti 3 pagrindinius:
1.Visuomeniniai audito tikslai
2. Pagrindinis audito tikslas
3. Konkretūs audito tikslai
Pagrindinis audito tikslas – analizuoti ir įvertinti informacijos apie kliento finansinę atskaitomybę ar kitą ekonominę veiklą realumą ir patikimumą.Greta pagrindinio audito tikslo egzistuoja daug kitų – konkrečių tikslų, kaip antai: informacijos apie prekių realizavimą bei grąžinimą, grynų pinigų įplaukas, kreditorinį įsiskolinimą realumo ir patikimumo įvertinimas. Tokių tikslų gali būti daug ir įvairių , priklausomai nuo informacijos vartotojų poreikių.
Auditinė veikla – tai procesas, kurio pagalba realizuojamas tikslas. Tam tikra procedūrų ir veiksmų visuma , pradedanti pasiekti norimą tikslą.
Audito rezultatas – tai auditoriaus išvada arba, priklausomai nuo aplinkybių, atsisakymas ją duoti. Abiem atvejais auditorius paliudija, kad patikrinta, laikantis bendųjų apskaitos principų, standartų ir kitų norminių dokumentų reikalavimų. Kyla klausymas , ar gali auditoius duoti kitokią negu tradicinė auditoriaus išvada. Atsakymas būtų – gali, jeigu informacijos vartotojas to pageidauja, pvz., kad būtų speciali ataskaitos forma.

AUDITAS -tai oficiali nepriklausoma klieto informacijos apie finansinę atskaitomybę ar kitą ekonominę veiklą realumo ir patikimumo analizė ir kitais norminiais dokumentais bei auditoriaus raštiškos nuomonės apie tai pateikimas.

3. Audito planavimo schema

Audito patikrinimas paprastai vyksta apibrėžta laiko tarpą (dažniausiai 2 savaites); dėl šio apribojimo audito firma turi gerai susiplanuoti savo darbus, įvertinti kiek reikės žmonio ir t.t. kadangi tikrinamos įmonės skiriasi pajėgumais, dydžio, darbo specifika ir t.t. Planavimas ir audito plano bei programos paruošimas gali būti išskaidyti į keletą etapo. Autoriai audito planavimo etapus ir jo eiliškumą išskiria įvairiai. 2 paveiksle pateikta bendra audito planavimo schema.
Pirminis audito veiklos planavimas vyksta pradinėje audito stadijoje. Pirminis audito veiklos planavimas apima tokius sprendimus, kaip sutikimas pradėti (arba tėsti) kliento auditavimą, priežasčio, dėl kurio klientas užsako auditą, nustatymą, reikiamo personalo audito atlikimui parinkimas ir raštiškas abiejo pusio (auditoriaus ir užsakovo) įsipareigojimo sudarymas.

Audito planavimo schema

Bendro duomeno apie klientą rinkimas. Kad auditorius galėto tinkamai ir objektyviai atlikti auditą, jis turi būti pakankamai gerai susipažinės su kliento verslu ir ta pramonės šaka, kurioje dirba kliento kompanija. Didžioji dalis šios informacijos gaunama audituojant klientą, ypač jeigu tai naujas klientas. Kad surinkti reikiamą informaciją, auditoriui reikia: susipažinti su kliento verslu ir pramonės šaka; apžiūrėti įmonė ir tarnybines patalpas; susipažinti su įmonėje vykdoma veiklos politika (tai turi glaudo ryšį su finansinėmis ataskaitomis); identifikuoti tarpusavio ryšius (tiek įmonės viduje, tiek įmonės su išore); įvertinti kito (pašalinio) specialisto ir eksperto poreikį.
Informacijos apie kliento juridinį statusą ir įsipareigojimus rinkimas. Šiame audito etape tikrinami trijo tipo, glaudžiai tarpusavyje susijė, juridiniai dokumentai ir jo archyvai:
1) kompanijos įregistravimo dokumantai, patvirtinantys jos juridinį statusą, ir jos įstatai;
2) direktorio tarybos susirinkimo ir akcininko susirinkimo protokolai;
3) sutartys ir kontraktai.
Reikšmingumo įvertinimas, bendros verslo (vidinės), verslo kontrolės ir auditoriaus rizikos įvertinimas. Planuojant auditą labai svarbu įvertinti klaido reikšmingumą (arba materialumą) ir bendrą audito riziką. Nuo pirminio šio elemento įvertinimo labai priklauso audito darbo apimtis, o tuo pačiu ir plano apimtis bei sudėtingumas ir, žinoma, audito kaina.
Susipažinimas su verslo kontrolės sistema ir kontrolės rizkos įvertinimas. Nustatyti kontrolės rizikos lygį yra labai sunku. Pirmiausia auditorius turi įsitikinti, ar vidinės kontrolės sistema padeda apskaitos sistemai siekti savo tikslo, t.y. ar visos ūkinės operacijos atliekamos neviršijant įgaliojimo, o kitu atveju tik vadovybei leidus; ar visos operacijos nedelsiant įrašytos teisingomis sumomis į atitinkamas sąskaitas ir tuo laikotarpiu, kuriuo padarytos; ar nustatytais terminais sulyginami apskaitiniai ir faktiniai duomenys ir ar padaryti atitinkami veiksmai nustačius neatitikimus. Auditorius turi gerai ištirti vidinės kontrolės sistemos aplinką, kad galėto įvertinti vadovybės požiūrį į kontrolė, jos informuotumą ir veiksmus įvairiais kontrolės klausimais. Tirdamas kontrolės aplinką, auditorius kartu gauna informacijos apie kontrolės procedūras ir gali nusprėsti, ar jas naudoti ar ne, ar reikia atlikti papildomus tyrimus, ar ne.
Bendro audito plano ir audito programos paruošimas. Audito plane nurodoma jo pradžia ir pabaiga, tikrinamas laikotarpis, tikrinami darbo barai, tikrinamo darbo apimtys ir atlikimo laikas, atrankinio tikrinimo sritys, apimtys ir laikas, konkrečio darbo vykdytojai (jei auditorius samdo padėjėjus, ekspertus ar kitus auditorius), numatomi svarbiausi audito testai (tikrinimas, apžvalga, apklausa, patvirtinimas, skaičiavimas ir perskaičiavimas, analizė). Planas turi būti parengtas taip, kad iš jo būto galima matyti, kaip auditorius vykdys sutartyje numatytus darbus.
Visi klausimai, kuriuos reikia tirti ir nurodyti plane, išdėstomi taip, kad audito metu būto ne tik visapusiškai, bet ir nuosekliai patikrinta kliento veikla, nustatyti ne tik pažeidimai, bet ir jo priežastys bei padariniai. Audito planas turi būti suderintas su užsakovu, tačiau visa atsakomybė už plano kokybė tenka auditoriui. Tai padeda išvengti nesusipratimo dėl darbo apimties (ir kainos tuo pačiu) ir konkrečio kontrolės veiksmo atlikimo laiko ir būdo.
Audito programa paprastai sudaroma pagal tris segmentus: 1) operacijo patikrinimas; 2) analitinės procedūros ; ir 3) atskiro elemento saldo patikrinimas. Kiekvienas iš šio segmento apžvelgiamas pagal ūkinio operacijo ciklus ir atskiras sąskaitas.
Audito programa ūkinio operacijo segmente gali būti labai įvairi. Jos gali įtraukti pilną patikrinimą (kada vidinė verslo kontrolės sistema yra silpna), arbą priešingai, labiau akcentuojamas kontrolinio momento testavimas (kada vidinės kontrolės sistema laikoma efektyvia).
Kadangi analitinės procedūros nėra brangiai kainuojančios, daugelis auditorio atlieka pakankamai didelį jo kiekį. Analitinės procedūros atliekamos trijuose audito atlikimo stadijose: 1) planavimo metu (kad padėto auditoriui nusprėsti, kokie įrodymai jam reikalingi kad pasiekti planuojamą audito riziką); 2) operacijo ir atskiro elemento saldo patikrinimo metu; 3) audito pabaigoje, kai norima įsitikinti patikrinimo rezultato atitikimu planuotiems.
Atskiro elemento saldo testo paruošimas paprastai būna sunkiausias planavimo procesas. Tai labiausiai subjektyvus procesas, reikalaujantis daugiausiai profesinio mąstymo.

4. Audito organizavimo etapai

Vakaro autorio literatūroje pateikiamas labai nevienodas audito etapo skaičius. Kai kurie autoriai labai detaliai aprašo daugelį darbo, kuriuos reikia atlikti audito metu, vadindami tai audito nuoseklumo. Įvairūs autoriai siūlo skirtingus audito organizavimo etapus ir jo nuoseklumą. A.A.Arens’o ir J.K.Leobbeck’o knygoje “Auditing- an intergrated approach” pateikta tokia audito organizavimo etapo schema.

1 Stadija. Audito planavimas ir jo programos sudarymas
Pirminis audito veiklos planavimas
Bendro duomeno apie klientą rinkimas
Informacijos apie kliento juridinį statusą ir įsipareigojimus rinkimas
Reikšmingumo įvertinimas, įgimtos kontrolės ir neaptikimo rizikos įvertinimas
susipažinimas su verslo kontrolės sistema ir kontrolės rizikos įvertinimas
Bendro audito plano ir audito programos paruošimas
2 Stadija. Kontrolinio momento testavimas ir ūkinio operacijo patikrinimas
Įvertinama, ar priimtinas prognozuojamas vidinės kontrolės rizikos laipsnis
Jei atsakymas “taip” – testuojami kontroliniai momentai
Jei atsakymas “ne” – ištisinis operacijo tikrinimas (testavimas)
Įvertinama klaido atsiradimo finansinėje atskaitomybėje tikimybė
3 Stadija. Balanso straipsnio patikrinimas
Nedidelė tikimybė. Analitinio procedūro vykdymas
Vidutinė tikimybė. Pagrindinio elemento testavimas
Didelė arba nežinoma tikimybė. Papildomas elemento tikrinimas
4 Stadija. Audito užbaigimas ir išvados parengimas
Įsipareigojimo patikrinimas
Po balansinio įvykio patikrinimas
Rezultato įvertinimas
Audito išvados sudarymas

1 Stadija. Pagrindinė šios stadijos užduotis – sudaryti tokius audito planą ir audito programą, kad auditorius jais remdamasis ir pagal juos atlikdamas auditą pasiekto iškeltus tikslus.
2 Stadija. Tai praktinis ūkinio operacijo patikrinimas. Uždaviniai: 1) surinkti duomenis, patvirtinančius konkrečius kontrolinius uždavinius ir procedūras, kad būto galima nustatyti priimtiną (pagal auditoriaus vertinimą) kontrolės rizikos laipsnį (t.y. to atvejo, kada jis sumažintas, o ne maksimalus); 2) gauti duomenis, kurie patvirtinto ūkinio operacijo piniginio sumo teisingumą.
3 Stadija. Užduotis – gauti pakankamą kiekį duomeno, patvirtinančio, kad sąskaito saldo atitinka pateiktą balanse ir duomenis prie finansinės atskaitomybės.
4 Stadija. Užduotis – apibendrinti gautus duomenis ir pateikti audito išvadą.

5. Audito darbo dokumentai

Visa auditoriaus dokumentacija paruošta prieš auditą ir patikrinimo metu yra laikoma darbo dokumentais ir padeda auditoriui planuoti ir vykdyti auditą, o taip pat yra auditoriaus darbo įrodymas. Auditoriaus darbo dokumentai (working papers) – tai užrašai, kuriuose auditorius fiksuoja audito atlikimo metu panaudotas procedūras, testus, gautą informaciją ir atitinkamas išvadas. Darbo dokumentuose turi būti ta informacija, kuri auditoriaus nuomone yra svarbi atliekant patikrinimus ir kuri padeda auditoriui susidaryti nuomonė (priimti sprendimą dėl audito išvados) apie finansinės atskaitomybės objektyvumą. Auditoriaus darbo dokumenuose turi būti aprašytas audito planavimas, atlikto procedūro pobūdis, apimtis, laikas, padarytos išvados. Darbo dokumentai turi būti pakankamai detalūs, kad patyrės auditorius galėto visiškai suprasti atliktą auditą.
Auditoriaus darbo dokumentus, kaip nurodyta 9-ajame tarptautiniame audito standarte, sudaro:
1) informacija, susijusi su įmonės teisine ir organizacine struktūra;
2) svarbiausio teisinio dokumento, susitarimo kopijos ar ištraukos iš jo;
3) audito planavimo proceso ir audito programos aprašymas;
4) apskaitos sistemos ir vidinės kontrolės sistemos aprašymas bei įvertinimas;
5) sąskaito ir ūkinio operacijo analizė;
6) reikšmingiausio ekonominio rodiklio analizė;
7) atlikto audito procedūro pobūdis, laikas, apimtis bei to procedūro rezultatai;
8) patvirtinimas, kad padėjėjo atliktas darbas buvo tinkamai prižiūrimas ir kontroliuojamas;
9) aprašymai, kas ir kada atliko konkrečias procedūras;
10) susirašinėjimo su kitais auditoriais, ekspertais, nesuinteresuotais asmenimis kopijos;
11) reikalo aptarimo su klientu rašto (protokolo) kopijos;
12) auditoriaus padarytos išvados svarbiausiais audito klausimais;
13) kliento pateiktos finansinės informacijos ir atitinkamos auditoriaus ataskaitos kopijos.

Literatūroje visi darbo dokumentai skirstomi į 3 grupes:
1) Nuolat tvarkomi dokumentai;
2) Audito administraciniai dokumentai;
3) Audito informacijos dokumentai.
Nuolat tvarkomi dokumentai yra tokie, kuriuose yra informacija, dominanti auditorius per visą to paties kliento auditavimo laiką. Prie tokio dokumento priskiriama kopijos arba ištraukos iš kliento įmonės statuso ar jos steigimo dokumento, įvairio sutarčio, akcininko susirinkimo, stebėtojo tarybos ir direktorio valdybos posėdžio, taip pat atitinkamo rodiklio analitinės lentelės, schemos, įmonės finansinės ataskaitos ir kt.
Audito administraciniai dokumentai – tai daugiausia dokumentai, kuriuose atvaizduotos audito planavimo pradinės stadijos. Paprastai tai būna auditorio pakvietimo laiškas, auditorio paskyrimo dokumentai, kai kuri informacija apie kliento veiklą, preliminarinio patikrinimo (diagnostikos) rezultatai, pradiniai audito rizikos ir materialumo (reikšmingumo) apskaičiavimai. Ypač svarbus šios grupės dokumentas yra audito planas ir programa.
Audito informacijos dokumentai yra tokie, kuriuose atsispindi informacija svarbiausiais atliekamo patikrinimo klausimais. Tai įrašai apie padarytas procedūras bei priimtus sprendimus audito metu. Jie parodo atlikto patikrinimo kokybė, todėl turi būti surašyti aiškiai, tiksliai ir tvarkingai.

6. AUDITO IŠVADOS

Auditorius patikrinęs finansines ataskaitas, turi pasakyti galutinę nuomonę apie jas. Kadangi auditorius savo nuomonė privalo suformuluoti raštu, tai šis raštiškas pareiškimas kartais vadinamas auditoriaus nuomone. Pažymėtina, kad auditorius neprivalo duoti absoliučios garantijos dėl finansinės ataskaitos tikslumo, tačiau jis suformuluoja savo nuomonė, kitaip tariant, atsako į klausimą, ar finansinės ataskaitos tiksliai apibūdina kompanijos finansinė būklė, veiklos rezultatus ir atitinkamo finansinio rodiklio pasikeitimus per atitinkamą laikotarpį. Vienas iš tikslesnio yra T.Burns ir H.Hendriksen: “Auditoriaus išvada – tai dokumentas, kurį auditorius surašo patikrinės finansinė ataskaitą ir kuriame pateikia savo nuomonė ar sprendimą dėl jos.”
Pavyzdinė auditoriaus išvados formą, jos svarbiausius rekvizitus pateikia 13-asis tarptautinis audito standartas “Auditoriaus išvada apie finansines ataskaitas”. Jame nurodoma, kad auditoriaus išvadoje turi būti pateikiami šie rekvizitai:
1. Pavadinimas.
2. Adresas.
3. Finansinės informacijos aprašymas.
4. Naudojamo audito standarto aprašymas.
5. Nuomonės apie finansines ataskaitas suformulavimas.
6. Parašas.
7. Auditoriaus adresas.
8. Išvados data.
Pasaulinėje audito praktikoje įprasta auditoriaus išvadas klasifikuoti į tris pagrindines rūšis:
1. Neribota išvada (unqualified);
2. Apribota išvada (qualified);
3. Nepalanki, neigiama išvada (adverse).
Neapribota auditoriaus išvada – tai išvada be pastabo. Kartais ji vadinama gryna, “švaria”, kategoriška, nepriekaištinga, besąlygiška ir pan. Joje visada nurodoma, kad finansinė ataskaita sudaryta remiantis bendraisiais apskaitos principais, ji yra tikra ir teisinga.
Apribota auditoriaus išvada – tokia išvada, kurioje auditorius be apribojimo negali išdėstyti savo nuomonės apie finansinėse ataskaitose esančią informaciją. Ši išvada dažnai vadinama “su pastabomis”, apibrėžta. Joje auditorius privalo trumpai suformuluoti savo pastabas dėl apskaitos ir atskaitomybės būklės, tačiau tos pastabos neturi pakeisti bendro teigiamo įvertinimo.
Nepalankioje (neigiamoje) išvadoje auditorius turi nurodyti, kad patikrinta atskaitomybė neatspindi faktinės ūkinės-gamybinės veiklos ir jos rezultatus parodo iškraipytai, kad apskaita buvo tvarkoma nesivadovaujant bendraisiais apskaitos principais.

Auditoriaus išvados pavyzdys

Neapribota audito išvada
a) Didžiosios Britanijos akcinė bendrovė
b) Auditoriu išvada Firmos nariams
c) Mes atlikome finansinio ataskaito, esančio…
d) puslapiuose auditą pagal audito standartus.
e) Mūso nuomone, finansinės atskaitos parodo tikrą ir teisingą kompanijos įvikio būklė 199…m. gruodžio 31 d., taip pat jos pelną bei fondo šaltinius ir jo panaudojimą per metus, pasibaigusius minėtą dieną. Jos yra parengtos deramai, t.y. pagal 1985 m. kompanijo įstatymą.
f) Auditoriai
(vardas, pavardė, kvalifikacija, adresas)
g) ……….(data)

Pastaba. Šis pavyzdys iliustruoja Didžiosios Britanijos akcinės bendrovės neapriboto audito išvados formą ir atitinka Audito standarto reikalavimus. Raidės kairėje ataskaitos pusėje rodo įvairio ataskaitos dalio ir minėto reikalavimo ryšį.

LITERATŪROS SĄRAŠAS

1. J. Kabašinskas, I.Toliatienė “Pažintis su auditu”, 1994.-90p.
2. Ż.Ą. Ąšåķń, Č.Ź. Ėīįįåź “Ąóäčņ”, Ļåšåāīä ń ąķćėčėńźīćī, 1995.-156p.
3. “Valstybės žinios”, 1994,1995,1996 m.m.
4. I.Matickienė., “ Audito planavimas ir organizavimas ”.-Kaunas,1997.-139p
5. Principles of auditing.-Homewood, 1991.-732p
6. V.Lakis, Auditas.-Vilnius,1992.-278p.
7. J. Mackevičius ,“Audito pradmenys”, 1994.-142 p.

Individualios karjeros planas

“INDIVIDUALIOS KARJEROS PLANAS”

Individualaus darbo užduotis: Sudaryti savo individualios karjeros planą dviem variantais – optimistiniu ir pesimistiniu – ir numatyti jų įgyvendinimo priemonių planą.

Dabartinės situacijos pristatymas

Esu Šarūnė Motužytė šiuo metu mokausi Kauno paslaugų verslo darbuotojų profesinio rengimo centre, antram kurse. 2001 metais baigiau Kartenos vid. mokyklair iškarto nusprendziau stotį į šį universitėtą. Šį specelybė man pasirodė pakankamai perspektyvi. Dar vienas motyvas pastumėjas mane stoi i šį universitėta, buvo noras pakeisti apalinka,.

Savęs įvertinimas ir galimybių numatymas
1 lentelė

Savęs įvertinimas

Išsilavinimas

Mokykla- Kartenos vid. mokykla

Dalykai,

kurie patiko

Dalykai,

kurie nepatiko

Stipriosios

pusės

Silpnosios

pusės

Užklasinė veikla

 

FIzika

Rusų kalba

Dailė

Kūno kultūra

 

Istorija

Lietuviu

Matematika

Chemija

Fizinis pasirengimas

Kalbos

 

Tikslieji mokslai,

Kalbos kultūra

Šokiai ( Labai įvairios sporto šakos)

Universitetas – VŠĮ kauno paslaugų profesinio rengimo centras

Rusų kalba Anglų kalba

Ekonomika

Kūno kultūra

 

Vukiečių kalba

 

Kūno kultūra

Socialiniai mokslai

 

Tikslieji mokslai,

 

Sportas (krepšinis)

Rengunių organizavimas

Sugebėjimai

1. Mokejimas išsisukti iš įvairių sytuacių

2. Komunikabilumas

3. Sugebejimas suburti kolektyva bendram darbui ir tikslo pasiekimui.

Darbo patirtis

Vienintėlė darbo patirtis,padavėjos darbas

Pagrindiniai poreikiai, kuriuos noriu patenkinti savo karjeroje

1. Labai geras  materialinis apsirūpinimas

2. Kolegu ir bendradarbiu pripažinimas ir palaikymas

3. Darbo sąlygos turetu buti tokios kad is darbo  nesinoretų eiti namo.

Šie poreikiai gali būti patenkinti šiose srityse

1. Vadyba

2. Įvairiu rengyniu organizavimas

 

Mano darbe turėtų vyrauti šios vertybės

1. Atsakomybe ir sažiningas darbo atlikimas

2. Tolerantiškumas

3. Tikslumas ir punktualumas

Man svarbūs šie veiksniai

1. Maloni  darbo aplinka, draugiškumas ir palaikymas tarp  bendradarbių

2. Geras ir regulerus atlyginimas už atliktą darbą

3. Galimybe tobuleti

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Galimos nesėkmės:
Baigus studijas, galiu negauti iš karto tokio darbo kokio tikiuosi ir tai gali mane sutrykdyti, galiu pradeti abejoti savo sugebėjimais ir karjeros galimybe ateitije.
Galimybių numatymas:
Baigęs studijas, stosiu į kitokios specilizacijos magistrantūrą, kad būčiau universalesnė. Tai ateityje man turetų garantuoti daugiau galimybių ir platesnį darbų, kuriuos as išmanyčiau ir galėčiau dirbti, spektrą.

Tikslo formulavimas

Tikslo aprašimui naudosiu K-M-A-V-E metodą.

“K”-konkretus, pamatuojamas, užfiksuotas raštu
Kas: AŠ Šarūnė Motužytė
Ką: pasieksiu šį konkretų ir pamatuojamą tikslą – Ikursiu savo firma Maitinimo sritije ir busiu jos viena iš savininkų.
Kada: vėliausiai iki 2012 metų
Kaip: tam aš esu pasiruošusi padaryti:
a) bendrai: Įgyti reikiama išsilavinimą, kaupti patirti ir plėsti savo pažystamu ratą.
b) konkrečiai, tiksliai: bakalauro diplomas, magistratūra, surinkti tinkama kolektyva firmos kurimui.
Su kuo: Su kolegom ir pažystamais(esamais ir gal but būsimais).

“M”- motyvuojantis ir pasiekiamas
a) Šis tikslas man yra optimistiškai realiai pasiekiamas, nes esame jauni ir ambicingi. Tikslo sieksime visomis išgalėmis.
b) Mane motyvuoja tokia mintis: Dar tik nesenei istojome į Europos sajungą ir greitai turetų atsiverti didelės galimybės.

“A”- visuomet prieš akis
Kaip aš išlaikau visą laiką savo tikslą prieš akis: Domiuosi naujausiomis susikurusiomis firmomis, analizuoju jų klaidas pasiekimus.

“V”- vaizdingas
Šis vaizdas man padeda siekiant tikslo: Iškilusias problemas sprendziame kartu su draugais (kolegomis). Atlygynimas užtikrinantis mano ir mano šeimos gerove.

“E”- etiškas ir prasmingas
Kodėl aš noriu pasiekti šį tikslą? Esu pati sau virsininkė, niekam nepavaldi.
Mano tikslas yra etiškas, nes siekdama savo tikslo stenksiuos visiems būti sažiningą Ir niekam nepakenkti. Tuo pačiu ir sukursiu naujų darbo vietų.

Aplinkos veiksnių analizė

Kokie aplinkos veiksniai veikia?
Veikia Lietuvos ir Europos ekonominis lygis; Konkurėncingumas; Vyriausybes parama stambiam ir smulkiam verslui; Paklausa; Studento socialinė ir šeimos padetis; Gyvenamoji vieta.

Pasyvūs veiksniai:
Studento socialinė ir šeimos padetis, gyvenamoji vieta. Manau kad šie veiksniai yra pasyvūs, nes jie tik karjieros pradžioje nežymei įtakoja studento ar jaunuolio ateitį..

Aktyvūs veiksniai:
• Paklausa
• konkurencingumas
• Vyriausybes parama stambiam ir smulkiam verslui.
• Lietuvos ir Europos ekonominis lygis

Šiuos keturis aktyvius veiksnius sudėjau pagal svarbą (mažėjimo tvarka). Manau, kad be paklausos firma tiesiog negali egzistuoti, juk kam reikia gaminti ar bandyti realizuoti produkciją, kuri niekam nereikalinga ir kurios niekas nepirks.
Bet kurią firmą labai įtakoja konkurencija. Konkurenciją išlaiko ir nežlunga tik pačios stipriausios firmos. Kita vertus šis veiksnys skatina tobulėti ir judėti į priekį.
Be abejo svarbus veiksnys yra Vyriausybės parama stambiam ir smulkiam verslui. Tai ypač aktualu jaunom ir pradedančiom besikurti firmom. Tačiau kuo firma tampa ‘stipresnė’ tuo mažiau šis veiksnys įtakoja jos veiklą ir finansus.
Lietuvos ir Europos ekonominis lygis daugiausiai veikia ne firmos biudžetą ,o visos Lietuvos ar Europos biudžetą.

Aplinkos veiksnių pokyčių projektavimas 5 metams pesimistiniu variantu:
Paklausa maitiimo įstaigoja nepaliaujamai didėja, savo ruožtu didėja ir pasiūla. Vienas iš pesimestiškiausių varijantų būtų, kad pasiūla pasidarys didesne už paklausą, tai sukeltų nežmoniška konkurenciją. Ir viena iš tų firmų kuri neatlaikys šios konkurencijos, bus musu firma. Tada pasirodytų, kad išvaiščiau labai daug laiko veltui, ir reiktų ieškotis darbo ne pagal specialybę, nes šioje srytije aš jau būsių atsilikusi. Patyrus tokias nesėkmes būtų labai sunku vėl atsistoti ant kojų, juolab vėl pradėti viską iš naujo būtų per daug sudėtinga. Be liktų susirasti darbą kitoje firmoje ir bandyti tenai lipti karjeros laiptais.

Aplinkos veiksnių pokyčių projektavimas 5 metams optimistiniu variantu:
Užsitikrinus gerą vyriausybės paramą ir pridejus šiek tiek sėkmės, galima didinti firmos veilkos sritis. Galima būtų išsiplėsti ir užsiimti kitomis sritimis (pvz. Apgyvendinimo ir pan). Išsiplėtųsi firma yra žymei stipresne ekonominiu ir finansiniu požiuriu, o tobulėti visada yra kur.

Alternatyvių scenarijų formulavimas ir įvertinimas

Optimistinis karjeros planas:
Optimistinis karjeros planas remesi tuom, kad issipildo visi mano lūkesčiai. Viskas einasi be didesnių sutrikimų ir trugdžių.
Studijuodama eškausi darbo pagal specialybę. Gavusi vadybos bakalauro diplomą, tais pačiais metais stoju į vadybos magistrantūrą. Po metų bandau persikvalifikuoti ir tęsdama studijas vadybos magistranturoje ieškausi šią specialybę atitinkančio darbo. 2009 metais sėkmingai baigiu magistro studijas. Tęsdama renginių organizatorės darbą pradedu formuoti savo atskirą komandą, būsimos firmos įkūrimui. Komandą sudaro buve grupiokai, bendradarbei is pirmojo ir dabartinio, ęsamo, darbo. Surinkusi tokią universalią komandą pradedame sėkmingai steigti firmą. Apie 2011 metus tai nežinoma, dar tik pradedanti savo veikla firma, bet iki 2013 metų, daug investavusi į reklamą ir gavusi Europos sąjungos paramą, ji išauga į didelę ir vieną svarbiausių firmų savo srityje. Ateityje firma plečia savo paslaugų diapazoną ir tampa vis pelningesnė.

Optimistinio scenarijaus pasekmė:
Tapau pasiturinti ,galinti užtikrinti savo šeimos gerovę. Draugiški santikiai su bendradarbeis, ir pasitenkinimas savo dirbamu darbu.

Pesimistinis karjeros planas:
Pesimistinis karjieros planas remesi tuom, kad gali nepavykti vieno ar kelių iš mano numatytų etapų įgyvendinimas, siekent įkūrti firmą. Šių etapų įgyvendinimo trūkumas gali sutrukdyti įkūrti pačią firmą.
Baigusi bakalauro studijas vadybos srityje, dirbu vienoje iš maitinimo firmų eiliniu darbuotoju. Stoju i vadybos magistratūrą. Studijuodama vadybo magistrą bandau ieškotis darbo šioje srytyje. Naujo darbo paieškos yra bevaisės ir tenka pasilikti sename darbe. Verčuosi gana sunkiai, nes man moka tik nedidelį atlyginimą, o dar reikia mokėti už magistro studijas, kurias baigiu labai sunkiai, nes darbas atima labai daug jėgų. Norėdamas ištrūkti iš tokios situacijos, per skubejimą darau klaidų. Mano surinktas kolektyvas nera pakankamai kvalifikuotas firmos kūrimui ir valdymui, nes jame daugumą sudaro vadybos specialistai. Apie 2012 metus mes galu gale sukūrėme pakankamai gerai gyvuojančią ir pelno (nors ir nedidelį) nešančią firmą. Tačiau po keletos metų, pasekoje to, kad firmoje nebuvo gerų vadybos specialistų, firma bankrotuoja neatlaikiusi konkurencijos. Kolektyvas išsiskirsto. Aš bandau ieškotis darbo kitose įmonėse, gaunu nedidelės atsakomybės reikalaujantį darbą, tačiau turiu galimybę daryti čia karjerą.

Pesimistinio scenarijaus pasekmė:
Esu bakalauro ir magistro issilavinimą turinti darbininkė, dirbanti ne pagal specialybę. Studijų metai nuėjo veltui. Materialinis apsirūpinimas yra geras, bet jis nėra pakankamas.

Karjeros plano realizavimo priemonių planas

Galutinis pasirinkimas iš dviejų scenarijų, jo pagrindimas:
Arčiau širdies be abejo yra optimistinis scenarijus. Tai yra mano tikslas ir aš jį sieksiu įgyvendinti. Suprantu ,kad tai nebus lengva. Tik įdėdamas daug pastangų ir atsidavimo galiu tikėtis, kad jau bent iš dalies įgyvendinsiu savo svajonę. Be abejo reikes ir trupučio sėkmės.

Realizavimo planas:
• Penktame kurse susirasti darba vadybos srytyje. Kad darbą susirasti ne per vėlai, jau reikia pradėti ieškoti ketvirto kurso pabaigoje. Penktame kurse turiu būti jau finansiškai nepriklausomas nuo tėvų.
• Įgyti bakalauro diplomą. Kad diplomo įvertinimas būtų geras, tam tikslui turiu daug mokytis, ir nepraleisti progos įsisavinti kuo daugiau žinių.
• Įgyti magistro diplomą vadybos srytyje. Nebus lengva persikvalifikuoti, bet tai turi būti padaryta.
• Dar studijuojant magistrantūroje susirasti darbą, atitinkanti šias studijas. Tokį darbą nėra lengva susirasti, bet to galima pasiekti aktyviai dalyvaujant pokalbiuose, stebint ir analizuojant visus naujus pasiūlymus. Neatmestina ir darbo per pažįstamus galimybė.
• Surinkti gerą ir universalų kolektyvą, pajėgų įsteigti firmą ir garantuoti jos sėkmingą tolimesnę veiklą.
• Sukurti firmą dirbančią maitinimo srytyje ir garantuoti sekminga jos tolimesnę veiklą.

FINANSINIŲ SPRENDIMŲ PRIĖMIMAS NAUDOJANT LIETUVOS KOMERCINIŲ BANKŲ PASKOLAS

ĮVADAS
Problemos aktualumas. Daugelis Lietuvos įmonių egzistuoja vos vieną dešimtmetį, atrodytų lyg ir ilgai, įmonių vadovai jau turėtų būti įgiję patirties ir prisitaikę prie sparčiai besikeičiančių rinkos sąlygų. Tačiau, iš tiesų tik didžiausios ir stambiausios Lietuvos įmonės turi kvalifikuotą specialistų komandą. Bėda tame, jog didžioji dalis Lietuvos įmonių yra smulkios ir negali sau leisti samdyti brangiai apmokamų darbuotojų. Taupydami įmonių lėšas ar tiesiog norėdami daugiau uždirbti įmonių savininkai dažniausiai patys sėdasi į vadybininkų kėdes. Įmonės savininkas – tai nebūtinai geras vadovas, paprastai jie imasi įmonių valdymo net nesusimąstydami koks tai darbas ir kokių profesinių sugebėjimų jiems prireiks. Vienas pagrindinių elementų verslo vadyboje yra sprendimų priėmimas.
Sprendimai – tai kasdieninė įmonės vadovo darbo dalis. Sprendimų priėmimas yra siejamas su įmonės strategija bei siekiamais tikslais. Įgyvendinant kiekvieną sprendimą sukeliamas finansinių išteklių judėjimas, o tam reikia nemažų investicijų, todėl įmonės susiduria su problema – kokiu būdu gauti veiklai finansuoti reikiamus išteklius (ar naudoti nuosavas lėšas, ar skolintis), kaip teisingai suderinti, įvairių įtakos grupių (akcininkų, vadybininkų, kreditorių ir pan.) siekiamus tikslus ir poreikius, skirtingų finansavimo būdų teikiamus privalumus ir jų keliamą riziką. Dažniausiai vadovai susipainioja ir negali pasirinkti tinkamo, ir jų įmonės lūkesčius atitinkančio finansavimo būdo. Todėl labai svarbu sugebėti įvertinti įmonės padėtį, nuspęsti kokio finansavimo įmonei reikia, kokius finansavimo šaltinius ji gali panaudoti ir nustatyti kriterijus, pagal kuriuos bus atrenkami optimalūs variantai, atsižvelgiant į siūlomų finansinių išteklių sąlygas.
Šiuo metu Lietuvoje įmonės gali rinktis iš keturių pagrindinių finansavimo šaltinių, tai: valstybės parama, pajamos iš ES struktūrinių fondų, vertybinių popierių išleidimas į rinką ir bankų teikiamos paskolos. Kadangi valstybės parama įmonėms yra gana menka, struktūriniai fondai prieinami ne visoms įmonėms, o vertybinių popierių išleidimas į rinką gali būti neefektyvus, įmonės Lietuvoje dažniausiai naudojasi bankų teikiamomis paskolomis. Rinkdamiesi bankus įmonių vadovai turėtų vadovautis vertinimo kriterijais, t.y. įvertinti tokias bankų siūlomas sąlygas, kaip paskolų suteikimo terminai, paskolų rūšys, bankų, su paskolomis susijusius įkainius bei pačią svarbiausią – paskolų faktinę palūkanų norma.
Darbo tikslas – ištirti Lietuvos komercinių bankų išduodamų paskolų verslo klientams sąlygas ir iliustruoti finansinio sprendimo skolintis iš komercinio banko priėmimą, atsižvelgiant į mažiausią faktinę skolinimosi kainą.
Darbo uždaviniai :
1 Aptarti įmonės finansinių išteklių telkimo sprendimų priėmimą.
2 Išanalizuoti paskolas bei jų rūšis.
3 Aptarti pagrindinio skolinimosi sprendimo priėmimo kriterijaus – mažiausios faktinės palūkanų normos – nustatymą.
4 Išsiaiškinti paskolų suteikimo tvarką ir jų grąžinimą.
5 Apibūdinti kreditų draudimą.
6 Ištirti ir apibendrinti Lietuvos komercinių bankų teikiamas paskolų verslo klientams rūšis ir jų sąlygas.
Darbo metodai. Tiriant ir analizuojant finansinių sprendimų priėmimą bei paskolas, kaip pagrindinį finansavimo šaltinį, darbe naudoti bendramoksliniai tyrimo metodai – loginė mokslinė literatūros analizė. Tiriant Lietuvos komercinių bankų teikiamas paskolas verslo klientams naudoti ekonominiai – statistiniai duomenų rinkimo bei analizės metodai.
Darbo bazė ir tiriamieji. Tirtos devynių Lietuvos komercinių ir trijų užsienio bankų skyrių paskolų verslo klientams sąlygos:
1. Akcinė bendrovė bankas „Hansabankas“ (toliau „Hansabankas“ (HB))
2. Akcinė bendrovė bankas „NORD/LB Lietuva“ (toliau „NORD/LB“)
3. Akcinė bendrovė bankas „Snoras“ (toliau „Snoras“ (SnB))
4. Akcinė bendrovė „PAREX BANKAS“ (toliau „PAREX“)
5. Akcinė bendrovė „Šiaulių bankas“ (toliau „Šiaulių bankas“ (SB))
6. Akcinė bendrovė „Ūkio bankas“ (toliau „Ūkio bankas“ (ŪB))
7. Akcinė bendrovė „Vilniaus bankas“ (toliau „Vilniaus bankas“ (VB))
8. Uždaroji akcinė bendrovė „Sampo bankas“ (toliau „Sampo bankas“ (SmB))
9. Uždaroji akcinė bendrovė „Medicinos bankas“ (toliau „Medicinos bankas“ (MB))
10. Lenkijos Respublikos akcinės bendrovės „Kredyt Bank“ S.A. Vilniaus skyrius (toliau „Kredytbank“ (KB))
11. “Nordea Bank“ Finland Plc Lietuvos skyrius (toliau „Nordea“)
12. Vokietijos Federacinės Respublikos banko „VEREINS-UND WESTBANK AG“ (toliau „Vereins-und Westbank“ (VerB)).
Tyrimo metu nebuvo analizuota akcinė bendrovė „VB būsto kreditų ir obligacijų bankas“ ir užsienio bankų atstovybės, tai yra akcinės bendrovės ,,Akciju komercbanka ,,Baltikums“ ir „RIETUMU BANKA“ atstovybė bei „Raiffeisen Bank Polska S. A.“, nes jos neužsiima verslo klientų kreditavimu.
Atliekant tyrimą buvo naudotasi literatūriniais ir elektroniniais informacijos šaltiniais, bankų verslo klientų vadybininkų ir konsultantų suteikta informacija bei statistiniais Lietuvos banko duomenimis. Informacijos šaltiniai darbui rinkti iki 2006 m. birželio 1d.
Darbe tirtos bendros ilgalaikių ir trumpalaikių kreditų verslo klientams (tik įmonėms) suteikimo sąlygos, tokios kaip paskolų suteikimo terminai, valiuta, minimalios / maksimalios kreditų sumos, paskolų užtikrinimas, bankų reikalavimai verslo klientams, aptartos paraiškos. Didžiausias dėmesys skiriamas bankų įkainių ir palūkanų normų (nominalių ir faktinių) analizei. Tyrime visiškai neanalizuojami laikas, reikalingas paskolos dokumentams rengti ir paskolai suteikti bei su turto įkeitimu susiję klausimai.

1. ĮMONĖS FINANSINIŲ IŠTEKLIŲ TELKIMO SPRENDIMŲ PRIĖMIMAS
Įmonių finansinių išteklių telkimo sprendimai yra kompleksinio pobūdžio ir reikalauja įvertinti jų įgyvendinimo pasekmes skirtingais aspektais. Todėl įvairių modelių taikymas yra būtina sudedamoji šių sprendimų rengimo proceso dalis. Įmonės veiklai reikalingų finansinių išteklių telkimo sprendimams įtaką daro tiek išorinės aplinkos veiksniai, kurių įmonių vadovai negali valdyti, tiek ir įmonės vidinės aplinkos, galimi valdyti, veiksniai.
Šiuolaikinių vadybos sprendimų priėmimui, vis labiau ryškėjant vadybos funkcijų persipynimui, būtina taikyti sisteminę analizę ir kiekybinius bei kokybinius vertinimo metodus. Analizuojant įmonės veiklos perspektyvas, nagrinėjant galimas jos veiklai reikalingų finansavimo būdų parinkimo alternatyvas būtina naudoti skirtingus tyrimo metodus, išskirti ir vertinti skirtingus veiksnius bei jų tarpusavio priklausomybę.
Sprendimai gali būti grindžiami intuicija bei patirtimi, apytikriais skaičiavimais, įvertinančiais nedidelį skaičių svarbiausių kintamųjų, arba sudėtingais matematiniais modeliais ir kompleksiniais tyrimais, pasitelkiant naujausius informacinius programinius paketus. Kiekvienas iš šių sprendimo būdų pasižymi jiems būdingais privalumais ir trūkumais. Intuicija pagrįsti vadybiniai sprendimai gali būti priimti spontaniškai ir būti labai efektyvūs, jeigu intuicija pasitvirtina. Kitas būdas greitam sprendimo priėmimui yra atlikti apytikrius skaičiavimus bei remtis sukaupta patirtimi. Matematiniai metodai bei modeliavimas, naudojant kompiuterines programas, leidžia paruošti įvairiais aspektais išanalizuotus sprendimus, įvertinti kur kas daugiau kintamųjų negu pirmaisiais dviem atvejais. Tačiau šie sprendimai reikalauja daugiau laiko sąnaudų ir yra efektyvūs tik tuo atveju, jeigu buvo teisingai suformuluota problema, apibrėžti tikslai ir tyrimų objektas, parinkti kintamieji, apribojimai, bei pritaikytas tinkamas analizės metodas. Todėl vadybos moksle ypatingas dėmesys turi būti skiriamas šiems vadybinių sprendimų priėmimo proceso elementams.
Sprendžiant finansinių išteklių telkimo sprendimų formavimo klausimus, augančios rinkos šalyse, taip pat ir Lietuvoje, specifinių šalies veiksnių įvertinimui būtina atlikti papildomus tyrimus ir pritaikyti savus modelius.
Optimaliai naudingų įmonei finansinių išteklių telkimo sprendimų, kaip ir kitų finansų valdymo sprendimų, priėmimas ir įgyvendinimas, reikalauja tam tikrų sąlygų įvykdymo. Siekiant teisingai suformuluoti problemą ir apibrėžti tikslą, reikia identifikuoti situaciją ir nustatyti nukrypimus nuo pageidaujamos būklės. Šio etapo vienas svarbiausių momentų yra įmanomai pilnesnės informacijos surinkimas, siekiant atlikti įvairiapusišką sprendžiamos problemos analizę, kuri apima išorinės ir vidinės įmonės aplinkos ištyrimą, nes, kaip rodo atlikta teorinių ir empirinių tyrimų analizė, jų poveikis sprendimams yra skirtingas.
Išorinės aplinkos analizės atlikimas susideda iš trijų persipinančių etapų:
1 išorinio finansavimo pritraukimo galimybių analizės;
2 šalies makroekonominių rodiklių analizės;
3 finansų rinkos analitikų pateikiamų vertinimą analizės.
Greta išorinės aplinkos analizės, būtina atlikti ir įmonės vidinės aplinkos analizę, kurios metu identifikuojami esami įmonės tikslai ir strategijos, nustatomas finansavimo poreikis, galimos finansinių resursų panaudojimo alternatyvos bei analizuojami kokybiniai ir kiekybiniai įmonės specifiniai veiksniai.
Atliktos analizės pagrindu nustatomi vertinimo kriterijai ir apribojimai. Tyrime taikant matematinius modelius, galima atrinkti pagrindines, finansinių išteklių sprendimams įtaką darančių veiksnių grupes, nustatyti jų tarpusavio ryšius ir patikrinti tų ryšių stiprumą. Pasaulinėje
praktikoje yra nusistovėjusios tam tikros nuostatos matematinių modelių taikymo atžvilgiu, kai siekiama parinkti efektyviausią finansavimo būdą.
Kitas sprendimo priėmimo proceso etapas – finansinių išteklių telkimo sprendimo alternatyvų nustatymas ir įvertinimas įmonės siekiamų tikslų atžvilgiu. Šioje stadijoje didesnis dėmesys skiriamas kokybiniams vertinimo aspektams, neapeinant ir kiekybinių. Matematinių modelių taikymas sprendimo priėmime yra ribotas, kadangi neįvertina kokybinių aspektų, kuriais yra įvairių įtakos grupių ir sprendimus priimančių asmenų nuostatų, informacijos simetriškumo ir pan. veiksnių poveikis. Todėl priimant efektyvius sprendimus, turi būti atsižvelgta tiek į racionaliuosius, tiek į elgsenos aspektus. Čia išryškėja būtinybė sprendimų priėmimo procese nuosekliai ir logiškai pereiti visus etapus. Remiantis šia išvada, sudaromas finansinių išteklių telkimo sprendimų formavimo modelis, kurio struktūra atitinka valdymo strateginiams sprendimams priimti keliamus reikalavimus. Modelio struktūrą sudaro šešios pagrindinės dalys :
1 tyrimui reikalingos duomenų bazės sukūrimas;
2 įmonės išorinės aplinkos analizė;
3 įmonės vidinės aplinkos analizė;
4 išorinės ir vidinės aplinkos veiksnių kiekybinis ir kokybinis įvertinimas;
5 įmonės finansinių išteklių telkimo sprendimo formavimas;
6 finansinių išteklių telkimo sprendimo priėmimas.
Įmonių finansų valdymas – tai sritis, finansiniai sprendimai, kurie nagrinėja piniginių lėšų pritraukimą (investavimą) ir kasdieninį piniginių išlaidų-įplaukų valdymą.
Įmonių finansų valdymą apima šios veiklos:
1 Finansavimo veikla;
2 Investavimo veikla;
3 Kasdieninių piniginių įplaukų-išlaidų valdymas.
Finansavimo veikla apima tokius sprendimus:
1. Piniginių lėšų poreikio nustatymo,
2. Finansavimo šaltinių parinkimo (skolinti ar finansuoti veiklą iš nuosavų lėšų).
Investavimo veikla apima tokius sprendimus:
1. Investicijų į ilgalaikį ir trumpalaikį turtą bendro ir pagal atskirus objektus apimčių nustatymo,
2. Investicinės politikos formavimą.
Kasdieninės piniginių įplaukų-išlaidų valdymas:
1. Atsargų, skolų iš pirkėjų surinkimo, sąskaitų apmokėjimo,
2. Piniginių lėšų trūkumo ir pertekliaus valdymas.
Pagrindiniai kriterijai, kurie vertinami priimant finansinius sprendimus, yra įmonės veiklos pelningumas ir rizikos lygis. Tai yra planuojamo pelningumo gavimo tikimybė.
Pagal trukmę įmonės veiklos rezultatams finansiniai sprendimai skirstomi į:
1 Strateginius, t.y. tuos, kurie ilgą laiką atsiliepia įmonės veiklos rezultatams ir kuriems priskiriami sprendimai susiję su finansavimo šaltinių struktūros, turto dydžio, dividendų politikos parinkimu bei investicijų į ilgalaikį turtą vykdymu;
2 Operatyvinius (kasdieninius), t.y. tuos, kurie susiję su kasdienine piniginių išlaidų-įplaukų valdymo kontrole.
Visi finansiniai sprendimai, t.y. sąmoningas vienos alternatyvos parinkimas iš daugelio galimų, priimami atsižvelgiant į tam tikrus kriterijus – jų įtaką įmonės veiklos pelningumui (tuo pačiu ir pinigų srautui) ir rizikingumui, t.y. planuojamo pelningumo lygio gavimo tikimybei. Santykis tarp planuojamo pelningumo ir rizikos labai svarbus, nes dažniausia pelningesni sprendimai susiję ir su didesne rizika, t.y. kuo didesnis pelningumas, tuo didesnė rizika.,t.y. didesnės ekonominio augimo galimybės, bet mažesnis įmonės veiklos finansinis stabilumas.
Finansinis stabilumas – tai tokia įmonės finansinių išteklių būklė, jų perskirstymas ir panaudojimas, kai užtikrinamas įmonės vystimasis iš uždirbto pelno ir kapitalo augimo, išsaugant įmonės mokumą (sugebėjimą laiku padengti įsipareigojimus) ir kreditinį pajėgumą (sugebėjimą pritraukti priimtina kaina finansinius išteklius).
Ekonominis augimas – tai įmonės vertės (nuosavo kapitalo rinkos verte) didėjimas. Įmonės vertė, tai kaina, kurią sutiktų sumokėti įmonę norintys įsigyti subjektai.
Visi finansiniai sprendimai turi būti vertinami pagal atitinkamus finansinius rodiklius:
1. Veiklos pelningumo:
1 Akcijų rinkos kainos tendencija;
2 Nuosavo kapitalo pelningumas, jis parodo, kokia savininkų investicijų grąža.
3 Turto pelningumas, jis parodo, kokia yra visų investicijų grąža.
4 Pelnas vienai akcijai parodo, kiek tenka vienai akcijai įmonės gryno pelno.
2. Veiklos rizikingumo:
1 Standartinis nuokrypis, variacijos koeficientas;
2 Trumpalaikio, ilgalaikio mokumo rodikliai;
3 Veiklos, finansinio, bendrojo sverto vidurkiai.
Finansinių sprendimų priėmimo metu naudojamasi įvairiomis finansų priemonėmis, kurios klasifikuojamos tokiu būdu:
1 Planavimas ir prognozavimas;
2 Darbo organizavimas;
3 Kontrolė ir analizė.
Planavimo ir organizavimo metu modeliuojami galimi įvykiai, numatomos tų įvykių pasekmės įmonės veiklai bei numatomi veiksmai nepageidaujamiems rezultatams pašalinti.
Darbo organizavimas finansų valdyme susijęs su finansų valdymo tarnybos, struktūros, aiškiai deleguojant atskiriems darbuotojams priskirtinas funkcijas, finansinių sprendimų priėmimo procedūrų patvirtinimu, finansinių sprendimų normų, normatyvų apibrėžimu.
Finansų kontrolė ir analizė finansų valdyme svarbi vertinant finansų padalinių veiklą, įmonės finansinių išteklių panaudojimo efektyvumą, finansinių planų įvykdymo lygį, koreguojant finansų valdymą bei jo organizavimą bei savo ruožtu, vykdant veiklos planavimą ir prognozę.
1.1. Investiciniai sprendimai
Investicija dažniausiai suprantama kaip investavimas, t.y. procesas, kai viena finansinio kapitalo forma paverčiama kita arba fiziniais fondais. Kiekviena investicija yra susijusi su kapitaliniais įdėjimais, t.y. išlaidomis, skirtomis investiciniams projektams įgyvendinti, tikintis po tam tikro laiko tarpo gauti pelną. Tam turi būti atliktas kapitalinių įdėjimų ekonominis pagrindimas.
Taigi investicijos pasirinkimas priklauso nuo to, kokie daromi investiciniai sprendimai (trumpalaikiai ar ilgalaikiai). Juos darant reikia žinoti, ar iš tikrųjų reikia investicijų, kokią investiciją rinktis, kokią riziką norima pasirinkti. Tik tuomet priimamas sprendimas investuoti ar ne.
Sprendimus investuoti galima daryti:
1. žemei įsigyti ar sutvarkyti,
2. kitam ilgalaikiam turtui įsigyti,
3. apyvartiniam kapitalui kaupti,
4. kitoms investicijoms (patentams, licencijoms)
Investicijų šaltiniai yra valstybinis kreditas ir finansavimas. Svarbiausios investicijos – tai kapitalinės investicijos, kuriomis įmonė įgyja ilgalaikį turtą, nematerialų ilgalaikį turtą, technologines linijas, prekių ženklus ir nebaigtą statybą.

Visų rūšių įmonėms lėšos investicijoms parūpinamos finansavimosi būdu. Finansavimas – tai korporacijų, kompanijų ir įmonių veiklos finansavimas iš savo sukauptų lėšų, t.y. amortizacinių atskaitymų ir pelno. Toks finansavimas iš savo sukauptų (nuosavų) lėšų yra vidinis finansavimosi šaltinis. Jis yra vienas iš svarbių investicijų parūpinimo formų, kurią gali naudoti visų rūšių įmonės.
Investuoti į įmonę gali bet kas, nesvarbu, ar tai įmonės savininkai, dirbantys joje visą darbo dieną ar tai išoriniai investitoriai. Įmonėje dirbantys savininkai investuoja savo pinigus, norėdami sukaupti pakankamą kapitalą, kuris užtikrintų įmonės veiklą; išoriniai investitoriai investuoja tikėdamiesi, kad įmonei plečiantis bus užtikrintas dividendų išmokėjimas arba kapitalo augimas.
Šios rūšies investavimas paprastai yra rizikingas. Investuodami į paprastąsias akcijas, akciniai, įmonės likvidumo atveju, atsiduria patys paskutiniai įmonės kreditorių eilėje, o investuodami į privilegijuotas akcijas, akcininkai laikomi privilegijas turinčiais kreditoriais ir atgaudami pinigus , įgauna pirmenybę prieš kitus įmonės kreditorius ir mokesčių inspekciją.
Investavimo proceso tikslas yra susisteminti investavimo sprendimo priėmimą. Tuo būdu investuotojas gali priimti sprendimą tik visiškai supratęs galimą atsipirkimo lygį ir investavimo riziką.
Investavimo proceso tikslas yra susisteminti investavimo sprendimo priėmimą (1 priedas). Tuo būdu investuotojas gali priimti sprendimą tik visiškai supratęs galimą atsipirkimo lygį ir investavimo riziką.

1.2. Finansavimo sprendimai

Tam, kad įmonė normaliai funkcionuotų, ji turi būti tinkamai finansuojama. Finansavimas priklauso nuo optimalaus ilgalaikio turto bei apyvartinio kapitalo kiekio, kurio reikia tam tikram pardavimų pajamų lygiui užtikrinti.
Yra labai daug skirtingų finansavimo šaltinių, kuriuos gali pritraukti įmonė. Pritraukiant finansavimo šaltinį, pirmiausia būtina pasirinkti finansų ryšį: tai atliekama nustatant, kokio papildomo finansavimo kiekio reikia įmonei, lyginant su įmonėje esamais savais finansiniais ištekliais, taip pat reikia nustatyti kur bus panaudojami finansai bei kokiam laikui jie yra reikalingi.
Finansavimas turtu ar išperkamoji nuoma, naudojama tam tikram turto pirkimui finansuoti, kai pats turtas iš esmės lieka skolintojo nuosavybė, kol skola ya visiškai padengiama. Labai svarbi nauda yra ta, kad finansavimą turtu įmonė pritraukia iš atskiro šaltinio, skolinimosi įvairinimas, kaip finansų politikos įrankis, leidžia sumažinti riziką, susijusią su vieninteliu finansavimo šaltinių.
Skolinimo sprendimai turi būti paremti:
1. Finansuojamo turto vertės nuo viso įmonės turto proporcija, kadangi tam tikrais atvejais skolintojas reikalauja, kad skolininkas suteiktų depozitą, kurio suma atitinka finansuojamo turto pirkimo kainos dalį.
2. Turto verte, kurią gautų skolintojas, perpardavęs jau naudotą turtą įmonės bankroto atveju.
3. Turto naudingo naudojimo laikotarpiu, kuris nulemia skolos padengimo laikotarpį ir likutinę turto vertę pasibaigus sutarties terminui.
1.3. Finansavimo šaltiniai
Yra išskiriami šie finansavimo šaltiniai:
1. Tiekėjų teikiamas kreditavimas yra labai svarbus trumpalaikio finansavimo šaltinis.
2. Dotacijų teikimas.
Didžiausia tikimybė prisitraukti finansavimą iš tokių šaltinių:
1 Esamieji įmonės savininkai:
2 Šeima ir draugai, kurie paliko glaudžius emocinius ryšius ir nebijo rizikuoti savąja dalimi;
3 Kiti privatūs asmenys, kurie norėtų būti susiję su įmonės veikla;
4 Specializuotos finansinės institucijos;
1.4.Finansinių sprendimų reikšmė įmonėje
Finansų valdymas yra suprantamas kaip finansinių sprendimų procesas. Jis yra susietas su konkrečia įmone ir konkrečiu vadovu. Tai verslo finansai. Įmonės finansų tvarkytojas negali būti atsietas nuo finansų rinkų. Jo sprendimus nulemia ne tik vidinė, bet ir išorinė informacija. Svarbiausia finansų veikla įmonėje yra finansiniai sprendimai. Finansinis sprendimas – tai sąmoningas pasirinkimas vienos alternatyvos iš daugelio galimų. Visus finansinius sprendimus galima apibendrinti labai paprastai. Tai:
Investavimo sprendimai: kokį turtą įmonė turi turėti?
Finansavimo sprendimai: kokiu būdu turi būti finansuojamas įmonės turtas?
Finansiniai sprendimai įmonėje yra dviejų tipų: strateginiai ir operatyviniai. Strateginius sprendimus įtakoja susidariusi tarp įmonės ir jos ekonominės aplinkos situacija. Jeigu įmonės ekonominės aplinkos situacija keičiasi, finansų tvarkytojas padaro strateginį sprendimą. Operatyviniai sprendimai – tai iš esmės trumpalaikiai sprendimai. Jie susiję su vidinių išteklių racionaliu paskirstymu. Svarbiausias finansinių sprendimų bruožas yra tai, kad jie visi yra daromi į priekį. Įmonės finansų tikslas yra maksimizuoti savininko turtą siekiant maksimalios akcijų kainos, tai svarbiausi veiksniai darant finansinius sprendimus, yra rizika ir planuojamas pelningumas.
Finansinių sprendimų priėmimo metu naudojamasi įvairiomis finansų priemonėmis, kurios klasifikuojamos tokiu būdu:
4 Planavimas ir prognozavimas;
5 Darbo organizavimas;
6 Kontrolė ir analizė.
Planavimo ir organizavimo metu modeliuojami galimi įvykiai, numatomos tų įvykių pasekmės įmonės veiklai bei numatomi veiksmai nepageidaujamiems rezultatams pašalinti.
Darbo organizavimas finansų valdyme susijęs su finansų valdymo tarnybos, struktūros, aiškiai deleguojant atskiriems darbuotojas priskirtinas funkcijas, finansinių sprendimų priėmimo procedūrų patvirtinimu, finansinių sprendimų normų, normatyvų apibrėžimu.
Finansų kontrolė ir analizė finansų valdyme svarbi vertinant finansų padalinių veiklą, įmonės finansinių išteklių panaudojimo efektyvumą, finansinių planų įvykdymo lygį, koreguojant finansų valdymą bei jo organizavimą bei savo ruožtu, vykdant veiklos planavimą ir prognozę.
1.5. Investicinių sprendimų priėmimo organizavimas įmonėje
Kaip ir kiekviena įmonė, taip ir ši įmonė plėsdama savo veiklą bei norėdama padidinti pelną, investuoja. Investicijos pasirinkimas priklauso nuo to, kokie daromi investiciniai sprendimai (trumpalaikiai ar ilgalaikiai). Juos darant reikia žinoti, ar iš tikrųjų reikia investicijų, kokią investiciją rinktis, kokią riziką norima pasirinkti. Tik tuomet priimamas sprendimas investuoti ar ne.
Investavimo proceso tikslas yra susisteminti investavimo sprendimo priėmimą. Tuo būdu investuotojas gali priimti sprendimą tik visiškai supratęs galimą atsipirkimo lygį ir investavimo riziką.
Kai įmonė nusprendžia kokio pobūdžio bus investicija, ji išanalizuoja investicijų rinką ir nustato investavimo galimybes. Šio darbo tikslas yra padėti investuojančiai įmonei nustatyti bendrąją riziką. Verslo rizika yra suskirstyta į keturias kategorijas:
1 Verslo rizika – tai galimybė, kad paklausos ir pasiūlos veiksniai nesutaps, tuo nulemdami rentos, nepanaudoto ploto ir būbsimosios turto vertės nuo tikėtinos.
2 Teisinė rizika – tai galimybė, kad valdžia pateiks naujus įstatymus, pakeis mokesčius ar kitus teisinius apribojimus, kurie sumažintų pelningumą.
3 Infliacijos rizika – tai galimybė, kad nuomos ir kitos vertės sumažės dėl perkamosios pinigų galios mažėjimo.
4 Finansinė rizika – galimybė, kad investicijos duodamos pajamos nepadengs skolos įsipareigojimų.

Rinkos analizė susijusi su paklausos ir pasiūlos jėgų, veikiančių tam tikros investicijos galimumą. Įmonės tikslas analizuojant rinką, išsiaiškinti investicijos galimybes ateityje generuojant grynuosius pomokestinius pinigų srautus.
Priimant investicinius sprendimus įmonė būtinai atsižvelgia į bendruomenės iškeltas vertybes. Ji privalo pasirūpinti, kad investicijos, bendruomenės standartai ir lūkesčiai būtų suderinami. Kai įmonė atlieka šiuos žingsnius, ji privalo prognozuoti tikėtinuosius grynųjų pinigų srautus. Pinigų srautų prognozė yra sudaroma tokiam laiko tarpui, per kurį įmonė tiksis išlaikyti investiciją. Priimant investavimo sprendimus tikėtinieji pinigų srautai iš anksto nėra tiksliai žinomi.
Priimant investicinį sprendimą įmonė pasirenka kriterijus ir juos pritaiko. Investuodama įmonė kruopščiai išanalizavus tikėtinąsias išlaidas ir tikėtinąją investicijos teikiamą naudą, išlaidoms ir naudai palyginti pritaiko tam tinkamus kriterijus. Įmonės taikomi sprendimų priėmimo kriterijai yra skirstomi į tris grupes:
2. „Nykščio taisyklės“ metodai.
3. Tradiciniai vertinimo metodai.
4. Diskontuoto pinigų srauto modeliai.
1.6. Finansavimo sprendimų priėmimo organizavimas įmonėje
Įmonėje finansavimo veikla apima tokius sprendimus:
1 Piniginių lėšų poreikio nustatymo,
2 Finansavimo šaltinių parinkimo (skolinti ar finansuoti veiklą iš nuosavų lėšų).
Tam, kad įmonė normaliai funkcionuotų, ji turi būti tinkamai finansuojama. Finansavimas priklauso nuo optimalaus ilgalaikio turto bei apyvartinio kapitalo kiekio, kurio reikia tam tikram pardavimų pajamų lygiui užtikrinti.
Kaip ir kiekvienoje įmonėje finansavimo sprendimai yra labai svarbūs. Visų pirma įmonė turi nuspręsti skolintis ar finansuoti veiklą iš savo lėšų. Jeigu pagrindinis finansinis sprendimas numato įvertinti finansinius svertus ir naudoti jų įtaką investuotojo gerovei, būtina palyginti įvairias finansavimo alternatyvas, jei norima nuspręsti, kuri iš jų yra priimtinausia.
Geresnis finansavimo alternatyvų palyginimo metodas yra tas, kuris matuoja tikruosius paskolos kaštus arba realiąja skolinimosi kainą. Šio grynoji kaina atskiria paskolas metinių palūkanų normų pagrindu, kai atsižvelgiama ir į paskolų, ir palūkanų išmokų išdėstymą per tam tikrą laiką.
Yra labai daug skirtingų finansavimo šaltinių, kuriuos pritraukia įmonė. Pritraukiant finansavimo šaltinį, pirmiausia būtina pasirinkti finansų ryšį: tai atliekama nustatant, kokio papildomo finansavimo kiekio reikia įmonei, lyginant su įmonėje esamais savais finansiniais ištekliais, taip pat reikia nustatyti kur bus panaudojami finansai bei kokiam laikui jie yra reikalingi.
Įmonės spręsdama finansavimo uždavinį, visada atsižvelgia į tai, kiek investicijoms reikia piniginių lėšų. Ar įmonė turi tenkintis vien verslo uždirbamais pinigais? Tinkamai išspręsti finansavimo uždavinį itin svarbu, nes įvairių rūšių kapitalo kainos yra skirtingos. Jei įmonė skolinasi pinigų, ji privalės mokėti palūkanas. Taip pat yra atvejų kada įmonė privalo skolintis, o ne finansuoti savo lėšomis. Kai skolintų pinigų paklausa, palyginti su pasiūla, santykiškai yra didesnė, palūkanų norma yra aukštesnė. Ir atvirkščiai, kai piniginių lėšų pasiūla , palyginti su paklausa yra santykiškai didelė, palūkanų norma yra žemesnė. Nors palūkanų normos lygį rinkoje nustato paklausos ir pasiūlos pusiausvyra, tačiau tam tikros firmos palūkanų normą dar lemia ir jos likvidumas. Skolos kainą didina kiekviena papildoma paskola, nes įmonės gebėjimas grąžinti skolą imant papildomą paskolą mažėją.
Norint priimti optimalius finansinius sprendimus, būtina kruopščiai išnagrinėti įmonės finansų struktūrą, tai yra parinkti tinkamiausią paskolų ir savininkų nuosavybės derinį. Nepriklausomai nuo, ar finansiniai sprendimai daromi dėl investicijų ar jų finansavimo, ar susiję su abiem šiais klausimais, yra analizuojama dar du veiksniai: laukiamas pelnas ir rizika. Laukiamas pelnas – tai potencialios naudos ir sąnaudų skirtumas. Antra vertus, rizika – tai netikrumas, susijęs su laukiamu pelnu.
Apskritai, norint priimti kuo naudingesnius finansinius sprendimus, būtina kuo geriau išanalizuoti visus juos lemiančius bei įtakojančius veiksnius.

2. KREDITO SAMPRATA IR PASKOLŲ RŪŠYS
Paskolos (skola yra paskolos sinonimas) sąvokos taikymas labiau susijęs su ūkine komercine veikla, tiksliau apibrėžtas ir struktūruotas. Skolos terminas taikytinas tarp fizinių asmenų, gali būti plačiau taikomas ir ne tik kaip piniginė skola, mažiau apibrėžtas ir rečiau taikomas tarp profesionalų verslo srityje. Tačiau tai daugiau susitarimo ir tradicijos nei dalykinio bendravimo pasekmė. Skola gali būti pakeista paskolos prievole [12].
Kreditas (lot. Creditum reiškia skolą ar paskolą) yra pasitikėjimas tarp komercinių partnerių dėl pinigų arba prekių skolinimąsi už palūkanas. Kreditiniai santykiai susiformuoja perskirstant šalyje finansinius išteklius. Laisvų lėšų kaupimas ir jų perskirstymas sudaro galimybę lanksčiai ir efektyviai naudoti ūkyje laikinai laisvas lėšas. Vieni ūkio dalyviai turi santaupų, kurių tam tikrą laiką nenaudoja, o kitiems tuo metu reikalingi papildomi finansiniai ištekliai, nes nuosavų lėšų neužtenka.. Kad galėtų kreditą ir palūkanas grąžinti laiku, jo naudotojas skolintus išteklius turi vartoti labai efektyviai, t.y. gauti didesnę vertę už pradinę paskolintą vertę. Kredito sistema paprastina lėšų judėjimą ir taip kuria papildomą vertę.
Svarbiausios kredito funkcijos yra [10]:
1 perskirstomoji –tai kreditinių išteklių formavimas ir jų naudojimas paskoloms teikti;
2 pakeičiamoji –grynieji pinigai apyvartoj pakeičiami kreditiniais pinigais;
3 kontrolinė –per kreditines operacijas kontroliuojama įmonių ir organizacijų finansinė būklė.
2.1. Paskolos klasifikavimo požymiai
Paskolos gali būti įvairiai grupuojamos. Ta pati paskola gali priklausyti kelioms paskolų grupėms ar kategorijoms, pavyzdžiui būti trumpalaikė, išduota su užstatu, su fiksuotomis palūkanomis ir t.t. Paskolos paskyrimas vienai ar kitai grupei priklauso nuo kriterijų, kurie buvo pasirinkti paskolą vertinant.
Paskolos gali būti klasifikuojamos pagal jos grąžinimo būdus [19]:
1) pasiskolinta suma negrąžinama, bet skolininkas įsipareigoja nustatyta tvarka mokėti palūkanas (amžina paskola ). Bet skolininkas turi teisę bet kada išpirkti skolą;
2) paskola grąžinama vienu kartu iš karto. Palūkanos gali būti mokamos įvairiai: kartu su paskolos grąžinimu, periodiškai (laikotarpių pradžioje ar pabaigoje);
3) paskola grąžinama dalimis kartu su palūkanomis įvairia tvarka ir įvairiais pagrindinės paskolos ir palūkanų dalimis.
Paskolos gali būti atlygintinos ir neatlygintinos. Jeigu paskolos dalykas yra pinigai, manoma, kad paskolos sutartis yra atlygintina. Dažniausiai paskolos sutartis yra neatlygintina, jeigu paskolos sutarties dalykas yra rūšies požymiais apibūdinti daiktai, o paskolos sutartis nenustato ko kita.
Pagal paskolų grąžinimo terminus paskolos gali būti trumpalaikės ir ilgalaikės:.
1 trumpalaikės paskolos išduodamos laikotarpiui iki vienerių metų, paprastai su fiksuotąja palūkanų norma. Paskola gali būti atnaujinama kitam laikotarpiui;
2 ilgalaikės paskolos išduodamos ilgesniam nei vienerių metų laikotarpiui. Palūkanos šioms paskoloms skaičiuojamos prie kintamosios palūkanų normos pridedant fiksuotąją maržą, kuri nustatoma periodiškai.
Paprastai trumpalaikis (iki vienų metų) kreditas taikomas esant pinigų stygiui einamiesiems įsipareigojimams (veiklos išlaidoms) apmokėti. Tam gali būti naudojamos banko kredito linijos, banko mokėjimo kortelės ir kita. Ypač plačiai ir sistemingai trumpalaikis kreditas taikomas apyvartinių lėšų susidariusiems papildomiems poreikiams finansuoti. Prie trumpalaikio kredito priskiriamas komercinis kreditas. Tai trumpalaikis įmonės įsiskolinimas už prekes, medžiagas, žaliavas tiekėjams ir paslaugų teikėjams. Kreditas investicijoms  kreditas įstatiniam kapitalui formuoti, atnaujinti ir didinti. Šiam tikslui dažniausiai imami ilgalaikiai kreditai, kurių trukmė susiejama su investicijomis ir projekto įgyvendinimu [17].
Paskolos pagal palūkanų mokėjimą gali būti:
1 paskolos iki pareikalavimo. Neturi nustatytos grąžinimo datos ir grąžinamos pareikalavus, paprastai išduodamos su kintamąja palūkanų norma;
2 paskolos, grąžinamos lygiomis dalimis. Jos grąžinamos periodiškai mokant pastovią sumą, kurią sudaro grąžinamos paskolos dalis ir mokamų palūkanų dalis.;
3 vienkartinio grąžinimo paskolos. Visa paskola arba didesnioji jos dalis grąžinama pasibaigus paskolos terminui.
4 paskolos su fiksuotąja palūkanų norma. Palūkanos nekinta nuo paskolos išdavimo iki jos sugrąžinimo.;
5 paskolos su kintamąja palūkanų norma. Palūkanų norma kinta priklausomai nuo rinkos palūkanų.
Pagal pinigų skolintojus yra skiriamos:
1 tiesioginės paskolos. Vienas konkretus bankas skolina pinigus tiesiogiai vienam klientui;
2 sindikuotosios paskolos. Kai klientui reikalinga pinigų suma viršija vieno banko galimybes. Tokiu atveju keletas bankų paskolina klientui reikiamą pinigų sumą;
3 netiesioginio dalyvavimo paskolos. Finansinės institucijos skolina pinigus, nežinodami konkretaus kliento. Šiuo atveju paskolos sąlygos yra aptariamos su banku tarpininku ir paprastai jos skiriasi nuo sąlygų, kuriomis paskola išduodama klientui;
4 faktoringas. Bankas arba kita finansinė institucija perka kliento gautinas sumas už pinigus. Šiuo atveju bankas prisiima visą riziką, susijusią su sumų nesumokėjimu. Faktoringas anglų kalba tai agentas, tarpininkas. Tai banko ar specialios finansinės institucijos tiekėjo piniginių reikalavimų pirkimas pirkėjui ir jų inkasavimas už tam tikrus komisinius. Faktoringo įmonė iš savo klientų perka reikalavimus pirkėjams apmokant 80-90 proc. atgautų pinigų vertės, ir apmokant likusią dalį 10-20 %, atskaičiuojant komisinius mokesčius ir procentą už kreditą griežtais nustatytais terminais nepriklausomai nuo lėšų, gautų iš pirkėjo. Vėliau atėjusios įplaukos iš pirkėjo užskaitomos faktoringo įmonei (detaliau žr. Sutartys: principai ir praktika, 2001. P.139-142);
5 lizingas. Ūkinė veikla, kai specialia lizingo sutartimi pagrindinis ūkio subjektas perleidžia teisę naudotis tam tikru nekilnojamu ir kilnojamu turtu fiksuotam ar neapibrėžtam laikotarpiui kitam ūkio subjektui. Už teisę naudotis turtu pastarasis moka iš anksto sutartus dažniausiai periodinius nuomos mokėjimus. Į mokėjimus įeina lizingo įstaigos priskaičiuotos išlaidos: paskolai ir palūkanoms grąžinti, turto nusidėvėjimui kompensuoti, draudimo įnašai bei lizingo įmonės pajamoms formuoti. Dažniausiai taikomas ilgalaikei mašinų, įrengimų, transporto priemonių ir kito kilnojamo ir nekilnojamo turto nuomai. Skirtingai nuo įprastos nuomos lizingo sutartyje dalyvauja ne du, o daugiau subjektų: įrengimų pardavėjas, lizingo kompanija, draudėjas ir turto naudotojas, įvairūs tarpininkai bei garantai (detaliau žr. Sutartys: principai ir praktika, 2001. P.114-118; 255-259).
Grupavimas pagal paskolos gavėjus ir skolinimo tikslą. Paskolos gali būti verslo (komercinės) ir vartotojiškos, išduodamos juridiniams ir fiziniams asmenims, bankams ir kitoms finansinėms institucijoms, valdžios organams, nevyriausybinėms organizacijoms ir t.t.
Banko paskolos gali būti [19] apdraustos (debitorinė – angl. Accounts recionable loans, paskolos inventoriui įsigyti) ir neapdraustos (kreditinės linijos ir automatiškai atsinaujinančios,- angl. Revolving credits). Revolverinis kreditas kaip kredito rūšis [10] – skolininkas kredito sutartyje numatytą pinigų sumą gali naudoti bet kokių metu.
Bankas nustato skolininkui maksimalų skolinimosi limitą, tačiau leidžia skolinti iki maksimalaus limito tik pagal atsinaujinančią paskolą.
Paskolos bankams ir kitoms finansinėms institucijoms. Paskolos gali būti apdraustos arba neapdraustos, gali varijuoti nuo vienkartinių paskolų iki pastovių kredito linijų suteikimo.
Pagal paskolų apdraudimą yra išskiriamos:
1. Apdraustosios paskolos. Jų sugrąžinimas garantuojamas įkeičiant turtą:
1 nekilnojamąjį turtą;
2 vertybinius popierius;
3 piniginius depozitus arba taupomąsias sąskaitas;
4 gamybos inventorių arba atsargas;
5 gautinas pinigų sumas arba gaunant trečiųjų asmenų garantijas.
Garantijų ir užstatų tikslas – sumažinti banko riziką patirti nuostolius tuo atveju, jeigu paskola nebūtų sugrąžinta.
2. Neapdraustosios paskolos išduodamos atsižvelgiant į gerą kliento finansinę būklę. Šiuo atveju bankas yra visiškai priklausomas nuo kliento finansinės veiklos.
Bankinio kredito pagrindinės formos yra tokios [10, 17] :
2 skubus kreditas (suteikiamas skolininkui laikotarpio pradžioje, palūkanos jam skaičiuojamos nuo visos sumos, o pagrindinė kredito suma padengiama periodiniais įnašais arba vienkartiniu mokėjimu laikotarpio pabaigoje);
3 kreditinė linija – tai banko įsipareigojimas suteikti sutartyje numatytą pinigų sumą pagal skolininko reikalavimą, skolinimo laikotarpis dažniausiai iki vienerių metų arba projektui įgyvendinti laikotarpiui. Kreditinė linija atveria klientui palankiausias skolinimosi galimybes. Klientas gauna galimybę naudotis kreditu nustatytais terminais ir sumomis. Palūkanos mokamos tik už panaudotą kreditinės linijos dalį;
4 kreditas pagal overdraftą – tai neterminuotas kreditas, kurį įmonė gali gauti pagal pirmąjį pareikalavimą už palūkanas, priklausančias nuo sutarties sąlygų. Tai banko mokama pinigų suma, viršijanti aptarnaujamos įmonės einamosios sąskaitos likutį. Paprastai nustatoma riba arba limitas, kurios klientas negali viršyti. Todėl overdraftas iš tiesų nėra paskola, o finansinė priemonė įmonės laikinam nemokumui kompensuoti. Už šią neatidėliotiną paslaugą bankas ima padidintus procentus. Padidintos palūkanos skaičiuojamos ir mokamos už kiekvieną įsiskolinimo dieną. Esant ilgesniam piniginių lėšų stygiui tikslinga įsiforminti įprastą kreditą su normalia palūkanų norma. Kreditinės linijos ir overdraftai gali turėti revolverinio kredito pobūdį;
5 forfeitingas. Bankas perka vekselius, atsirandančius vykdant eksporto sandorius. Paprastai reikalaujama, kad importuotojo šalies bankas suteiktų garantiją tokiam sandoriui. Forfeitingas (atsisakymas nuo teisių) – tai viena iš eksporto kredito formų, perkant vekselius ar kitus skolos reikalavimus. Tai komercinio kredito transformacija į bankinį forma. Jį atliekant pardavėjas – eksportuotojas, kuris įvykdė savo įsipareigojimus, inkasuoja importuotojo atsiskaitomuosius dokumentus, kad gauti grynus pinigus. Pirkėjo interesus atstovauja bankas ar kita speciali finansinė institucija;
6 banko akceptas – tai atskira kredito rūšis, kai bankas pagal sudarytą sutartį atstovauja savo klientui  įmonei ir per visą šį laikotarpį akceptuoja kliento vardu išrašytus pervedamuosius vekselius;
7 antrinė paskola. Tai toks susitarimas, kai bankas išduoda paskolą klientui, o kita šalis padeda depozitą į banką kaip garantiją;
8 lygiagrečios paskolos. Vienas bankas, priklausantis bankų grupei išduoda paskolą. Kitas tos pačios grupės bankas iš kliento, kuriam išduoda paskolą, ar kitos šalies, priima depozitą kaip paskolos garantiją;
9 garantijos. Bankas teikia garantijas trečiajai šaliai, kad jis įvykdys savo kliento įsipareigojimus, jeigu klientas negalės to padaryti. Galimos šios pagrindinės garantinės priemonės:
tenderio obligacijos – bankas garantuoja tenderio sąlygų vykdymą,
sutarties vykdymo obligacijos – bankas garantuoja kitos (nebūtinai kredito) sutarties sąlygų vykdymą,
išankstinio apmokėjimo garantija – bankas garantuoja, kad pirkėjas susigrąžins iš anksto įmokėtus pinigus, jeigu tiekėjas nepristatys prekių;
1 vekselių diskontavimas. Banko pirkti vekseliai diskontuojami. Klientas už juos gauna pinigus iš karto (atėmus mokestį už palūkanas), bankas gauna pinigus, atėjus vekselio apmokėjimo terminui;
2 paskolos nekilnojamajam turtui įsigyti. Bankai teikia ir gyvenamųjų namų statybos, ir komercinės paskirties nekilnojamojo turto paskolas. Komercinės paskirties nekilnojamojo turto paskolos apima žemės plėtotės ir statybos paskolas [19];
3 paprastųjų palūkanų paskola su kompensaciniu balansu. Nepaisant to, kad palūkanos priskaičiuojamos metų pabaigoje, bankas gali reikalauti iš skolininko atidaryti beprocentinę einamąją sąskaitą ir laikyti joje nustatytą paskolos sumos procentą tol, kol visa paskola bus nepadengta;
4 diskontuotų palūkanų paskola su kompensaciniu balansu. Esant diskontuotų palūkanų paskolai su kompensaciniu balansu, skolintojas palūkanas gauna iš anksto. Papildomai bankas dar reikalauja kompensacinio balanso [19];
5 mokamosios kortelės, kurios yra atsiskaitymo negrynais pinigais instrumentas ir galimybė gauti kreditą. Kortelės įsitvirtino mažmeninėje prekyboje. Vėliau atsiskaitymai išsiplėtė, įgavo tarptautinį pobūdį.
Paskolos ir kreditai gali būti tiksliniai (kai įsipareigojama pinigus ar rūšiniais požymiais apibūdintus daiktus naudoti pagal sutartą paskirtį) ir be sąlygų, nenurodančių kokiam tikslui turi būti panaudota paskola.
Verslo paskolos. Bankai siūlo įvairias paskolas verslui vystyti. Jie siūlo trumpalaikes ir ilgalaikes paskolas, taip pat apdraustas ir neapdraustas paskolas. Apdraustų paskolų pavyzdys yra debitorinės paskolos ir paskolos inventoriui įsigyti; neapdraustų paskolų pavyzdžiai yra kreditinės linijos ir automatiškai atsinaujinančios paskolos. Abiem atvejais – ir kreditinėms linijoms, ir apyvartiniam kreditui bankas skolininkui nustato maksimalų skolinimosi limitą. Tačiau bankas leidžia skolininkui skolintis iki maksimalaus limito tik tuo atveju, jeigu tai yra atsinaujinanti paskola. Tokiam įsipareigojimui bankas nustato mokestį. Suteikdamas kreditinę liniją, bankas neleidžia skolininkui pasiekti nustatyto maksimalaus skolinimosi limito ribos.
Verslo paskolos dažniausiai yra teikiamos juridiniams asmenims – verslo klientams, o vartotojiškos paskolos išduodamos privatiems asmenims.
Verslo paskolos kaip investuotojų (skolintojų) pinigai gali būti skolininko panaudoti:
1) materialiniams ištekliams įsigyti,
2) investiciniams projektams finansuoti,
3) ūkinei komercinei veiklai finansuoti,
4) vertybiniams popieriams, prekiniams ir kitiems dokumentams apmokėti,
5) mokesčiams ir kitiems mokėjimams atlikti,
6) naujoms įmonėms įsigyti,
7) filialams, atstovybėms užsienyje atidaryti ir finansuoti ir pan.
Paskolos valdžios organams. Tai skolinimas Vyriausybei arba kitoms valstybinėms institucijoms bei įstaigoms, Centriniam bankui. Veiksniai, nuo kurių priklauso tokios paskolos sugrąžinimas, yra susijęs su šalies ekonominiu pajėgumu:
1 darbo jėgos kvalifikacija ir gamtiniais ištekliais;
2 politiniu stabilumu;
3 infrastruktūra;
4 gebėjimu uždirbti užsienio valiutos.
Bankas teikia vartotojišką paskolą. Tokio tipo paskolos gali būti [19]:
1 apmokomos bendru mokėjimu (lump-sum) termino pabaigoje,
2 išsimokėtinos paskolos (instalment loans).
Vartotojiškos paskolos paprastai yra naudojamos:
1 vartojimo reikmėms įsigyti;
2 namams, butams remontuoti;
3 mokymo išlaidoms padengti;
4 gydymo išlaidoms padengti;
5 mokesčiams sumokėti;
6 atostogoms;
7 kelionės išlaidoms apmokėti;
8 kitoms asmeninėms išlaidoms padengti.
Kreditas, gaunamas užstačius kilnojamus daiktus, vadinamas lombardo kreditu. Lombarde užstatytas daiktas paprastai atiduodamas kreditoriui tam laikui, kuriam sudaryta sutartis.
Hipotekos kreditas suteikiamas užstačius nekilnojamąjį arba kilnojamąjį turtą. Hipotekoje – nekilnojamasis turtas lieka faktiškai skolininko valdomas [14].
Bankas teikia vartotojams (fiziniams ir juridiniams asmenims) kredito (mokamųjų kortelių ) paskolas. Tai paskolos, kurios yra apmokamos bendru mokėjimu paskolos termino pabaigoje ir paskolos išsimokėtinai. Paskolos išsimokėtinai esmė ta, kad bankas vienu mokėjimu suteikia paskolą skolintojui, o skolininkas išmoka paskolą lygiomis ar kitokiomis įmokomis per numatytą laikotarpį.
2.2. Palūkanų normos ir jų skaičiavimas
Palūkanos – tai mokestis už naudojimąsi kito pinigais. Apskritai palūkanos yra pajamų šaltinis ir dėl to sudaro nacionalinių pajamų dalį. Palūkanos gali būti vertinamos kaip procentais per metus išreikšta kaina, susiejanti dabartinę vertę su būsimąja. Palūkanų norma yra pagrindinė pinigų ir finansų analizės kategorija, kuri pritaikoma labai įvairiai.
Palūkanos naudojamos finansinių institucijų nustatomų pajamų už pinigų panaudojimą dydžiui apskaičiuoti. Bendriausia prasme palūkanos yra tam tikras paskolintų pinigų kiekis. Jis pasireiškia tuo, kad pinigams laikinai suteikiama tam tikra vertė. Palūkanos yra paskolos gavėjų išmokos kreditoriams už jų pinigų panaudojimą finansuoti materialioms investicijoms ir vartojimui. Palūkanos – pinigų skolinimo kaina arba mokestis už sutikimą atidėti vartojimą. Skolindamas pinigus kitiems, bankas gauna palūkanas už paskolas.
Kreditiniame sandoryje dalyvauja du subjektai: kreditorius (skolintojas) ir skolininkas, abu turintis savo ekonominių interesų. Skolintojas, suteikdamas skolininkui kreditą, turi tikslą gauti naudą palūkanomis. Palūkanų dydis priklauso nuo skolininko patikimumo, jo finansinės būklės, mokumo lygio, nuo skolinamos pinigų sumos, ekonominės padėties valstybėje ir kitų sąlygų [10].
Palūkanų dydis tiesiogiai susijęs su kreditinės operacijos rizikos lygiu: kuo didesnė rizika, tuo didesnis palūkanų procentas. Kreditus imantys subjektai siekia gauti jų veiklai reikalingus išteklius mažiausiomis palūkanomis.
Palūkanų normą suprantame kaip pajamų, kurias duoda finansinės priemonės, formą. Palūkanų norma yra pelno norma, kurią skolininkas moka skolintojui. Palūkanų normą taip pat galima interpretuoti kaip skolininkui suteiktos teisės naudotis skolintomis lėšomis kainą.
Tarptautinių ilgalaikių paskolų praktika paremta tarpbankinių procentų LIBOR (London Interbank Offered Rate) taikymu. LIBOR – tai vidutinė palūkanų norma, pasiūlyta tam tikros Londono bankų grupės už skolinamas JAV doleriais nominuotas nustatytos trukmės lėšas. LIBOR norma naudojama kaip bazinis indeksas, ilgalaikių paskolų, kurių palūkanų norma periodiškai peržiūrima, palūkanų normų nustatymui.
Palūkanų norma nusistato pagal skolinamųjų lėšų paklausos ir pasiūlos santykį. Lėšų pasiūla priklauso nuo pavienių asmenų ir įmonių turimo finansinio pertekliaus ir nuo turto dalies, kuri yra laikoma grynųjų pinigų pavidalu. Jei finansinį turtą, kuris neduoda palūkanų, laikysime pinigais, tai galime tikėtis, kad kuo aukštesnė yra palūkanų norma, tuo didesnė egzistuojančio finansinio turto dalis yra laikoma nepinigine forma, todėl gali būti paskolinta. Galima nubrėžti skolinamųjų lėšų pasiūlos kreivę, kylančią į dešinę.
Bankai akumuliuoja laisvas gyventojų ir verslo, o kartais ir valstybės (biudžeto, atskirų fondų ir žinybų) lėšas, mokėdami palūkanas už tam tikrus banko indėlius, norėdami pelningai paskolinti šias lėšas. Taigi skolinamąsias lėšas galima apibrėžti kaip visų finansinių priemonių, už kurias mokamos palūkanos, kiekį.

Skolinamųjų lėšų paklausa didėja dėl ūkinių subjektų poreikio finansuoti vartojimą ir investicijas. Kuo aukštesnės einamosios palūkanų normos, tuo daugiau reikia mokėti už skolą ir skola tampa mažiau patraukli. Palūkanų normų einamąjį lygį galima suprasti kaip ilgalaikę finansinių atsargų pusiausvyrą esamu momentu.
Tačiau susiklosčiusi ekonominė situacija nėra vienintelis ar lemiamas veiksnys palūkanų normos lygiui. Palūkanų normos plačiai varijuoja įvairiuose šalyse ir gali staigiai keistis tam tikroje vienoje šalyje dėl įvairių veiksnių.
Apskritai palūkanų norma svarbi dėl dviejų priežasčių [14]:
1 palūkanų norma yra kaina, mokama už tai, kad prekės ar ištekliai įsigyjami dabar, o ne ateityje. Ji nusako ateities prekių arba išteklių kainą, naudojantis galimybe įsigyti juos dabar. Net jei nėra jokios infliacijos, kitų metų piniginis vienetas, pavyzdžiui, litas, šiandien jums vertas mažiau nei tas pats piniginis vienetas – šiemet;
2 kuo kaina labiau kinta, tuo labiau ji veikia ekonomiką. Palūkanų norma kaip ir pinigų pasiūlos ir paklausos santykis finansinėje rinkoje yra labai nepastovus ir kaitaliojasi labai dažnai
Palūkanų normos dydis priklauso nuo [9] :
1 skolininko patikimumo, paskolos rūšies, grąžinimo terminų, garantijų, tikslų ir kitų požymių,
2 infliacijos lygio; formaliai jis turi būti padengiamas suteikiama palūkanų norma;
3 rizikos laipsnio, kuris lemia banko patikimumo lygį;
4 finansinių išteklių pasiūlos ir paklausos rinkoje santykio ir daugelio kitų veiksnių.
Palūkanos gali būti skaičiuojamos taikant palūkanų ar diskonto normas.
Jei palūkanos yra skaičiuojamos pagal paprastąsias palūkanų normas ir nereikalaujama naudoti kompensacinį balansą, tai nominalioji palūkanų norma ir paskolų realusis pelningumas (faktinė palūkanų norma) sutampa.
Jei palūkanos skaičiuojamas pagal diskonto normą, arba reikalaujant naudoti kompensacinį balansą, arba taikant abu būdus iš karto, realusis paskolos pelningumas yra didesnis už nominalią palūkanų normą.
Banko paskolų realusis pelningumas yra išlaidų skolinantis ir grynųjų pasiskolintų lėšų, išreikštų pinigais, santykis.
Diskonto paskolų atveju palūkanos gaunamos iš anksto. Grynosios pasiskolintos lėšos lygios paskolos sumos (D) ir diskontuotų palūkanų skirtumui.
Diskontuotų paskolų realusis pelningumas (rent.) yra lygus palūkanų (I) iš grynųjų pasiskolintų lėšų (D-I) sandaugai [17] :
Rent=I*(D-I), arba rent=k(1-k),
Kur k – paprastoji palūkanų norma.
Nors palūkanos skaičiuojamos visai paskolos sumai ir metų pabaigoje, bet kreditorius gali reikalauti dalį paskolos laikyti beprocentinėje banko sąskaitoje tol, kol visa paskola nebus grąžinta.
Skolininkas disponuoja suma, kuri prilygsta minimalios paskolos sumos ir kompensavimo balanso skirtumui. Reikalaujamas kompensacinis balansas (sulaikyta paskolos dalis) padidina efektyvųjį paskolos pelningumą.
Jei palūkanos sumokamos metų pabaigoje, bankas (kreditorius) nesumokėtų palūkanų per metų laikotarpiui gali numatyti papildomus procentus.
Sudėtinių palūkanų funkcijų sistema [19]:
1 piniginio vieneto sukauptoji suma,
2 sukauptoji anuiteto suma,
3 skolos amortizavimas,
4 dabartinė piniginio vieneto vertė,
5 dabartinė anuiteto vertė,
6 atstatyto fondo sudarymas.
Paprastos palūkanos nuo sudėtinių skiriasi tuo, kad paprastos skaičiuojamos nuo pradinio indėlio, o sudėtinės – nuo indėlio ir prieš tai buvusių palūkanų. Tačiau priimant finansinius sprendimus reikėtų atsižvelgiant į faktinę palūkanų normą, nes ji atspindi tikrąją palūkanų vertę.
2.3. Paskolų suteikimo tvarka
Praktika rodo, kad beveik kiekviename kreditiniame sandoryje egzistuoja kreditinės rizikos elementas, t.y. pačios paskolos negrąžinamumas, procentų nemokėjimas, paskolos ir procentų grąžinimo terminų pažeidimas. Prašant ir išduodant paskolas atliekamos tam tikros procedūros:
1) visiškas paskolos subalansavimas (paskolos padengimo planas);
2) paskolos vertes nustatymas bet kuriuo jos egzistavimo momentu (atsižvelgiama į visas ateities pajamas, riziką, infliacijos tempus);
3) kreditoriaus finansinės operacijos, suteikiant paskolą, efektyvumo nustatymas ir įvertinimas.

Norėdami gauti naudos, tiek kredito davėjas, tiek ėmėjas turi mokėti pagrįsti kreditinį sandorį bei įvertinti kreditinės operacijos efektyvumą. Todėl labai svarbu žinoti, kokie paskolos suteikimo nuoseklumas ir principai, kaip vyks prognozė prieš pasirašant paskolos sutartį, kokią ir kaip vyks paskolos grąžinimo ir palūkanų mokėjimo kontrolė.
Kreipiantis paskolos prie prašymo paraiškos būtinas visas dokumentų paketas, kuris įvairiuose bankuose beveik vienodas, gali skirtis jų formos ir turinys:
1 įmonės statusą patvirtinantys dokumentai: įmonės steigimo sutartis, registracijos pažymėjimas, įstatai, valdybos darbo reglamentas arba kiti dokumentai, patvirtinantys valdymo organų ir vadovų kompetenciją;
2 licenzija įstatuose numatytai veiklai (jei tai nustatyta Lietuvos Respublikos įstatymuose);
3 investicinis projektas ar verslo planas (jei kreipiamasi dėl vidutinės trukmės ir ilgalaikio investicinio projekto finansavimo);
4 finansinės atskaitomybės dokumentai (balansai, pelno – nuostolio ataskaitos, pinigų srautų ataskaitos) už paskutiniuosius trejus metus (pageidautina su nepriklausomų auditorių išvadomis);
5 įmonės kreditorių ir debitorių sąrašai su įsiskolinimo laikotarpiais;
6 įmonės valdymo organo (visuotinio akcininkų susirinkimo, direktorių tarybos, etc.), turinčio teisę spręsti paskolos gavimo klausimus sprendimas dėl paskolos ėmimo, įmonės turto įkeitimo ir įgaliotų asmenų paskyrimo;
7 įmonės visuotinio akcininkų susirinkimo dokumentai: susirinkimo, kuriame buvo nutarta gauti kreditą banke, įkeisti įmonės turtą ir paskirti asmenis, įgaliotus pasirašyti sutartis su banku, protokolo išrašas;
8 susirinkime dalyvavusių akcininkų sąrašas, nedalyvavusių susirinkime akcininkų įgaliojimai kitiems asmenims balsuoti, iš anksto raštu balsavusių akcininkų biuletenių kopijos;
9 dokumentai, įrodantys, kad akcininkams buvo tinkamai pranešta apie šaukiamą susirinkimą (skelbimo spaudoje kopija, išrašas iš siunčiamos korespondencijos registro, kad pranešta registruotu laišku, arba visų akcininkų parašai protokolo (protokolo išrašo) priedas;
10 įmonės valdybos ar kitų valdymo organų, turinčių akcininkų susirinkimo suteiktus įgaliojimus, posėdžio, kuriame nutarta gauti kreditą banke, keisti įmonės turtą ir paskirti asmenis, įgaliotus pasirašyti sutartis su banku, protokolo išrašas;
11 įmonės valdymo organų posėdžio, kuriame buvo paskirtas įmonės vadovas, protokolo išrašas;
12 įkeičiamo kilnojamojo arba nekilnojamojo turto aprašymas (įsigijimo data, vertė, buvimo vieta, paskirtis ir likutinė vertė) bei inventorinės bylos;
13 mokesčių inspekcijos ir SODROS pažymos apie sumokėtus mokesčius ir turimus įsiskolinimus.
Prieš teikiant paskolas būtina įvertinti kiekvieną kreditą, o jei jo grąžinimą laiduoja fizinis asmuo ar įmonė, kiekvieną kreditą ir laidavimą. Kredito specialistas, remdamasis įmonių dokumentais bei kita turima informacija, paruošia būsimo kredito įvertinimo išvadą ir užpildo kredito įvertinimo ataskaitą, kurioje pateikiami kredito įvertinimo kriterijai.
Visų pirma banko darbuotojas išnagrinėja kliento paraišką, nustatęs kokio finansavimo siekia klientas, analizuoja jo finansinę būklę. Įvertinęs kokios rūšies kreditą jis gali suteikti klientui, apibrėžia gebėjimo grąžinti kreditą analizės nuostatas.
Finansinės ataskaitos yra pagrindinė priemonė vertinant esamą bei ankstesnę verslo kliento finansinę būklę. Joms keliami šie reikalavimai:
1 finansinės ataskaitos turi atitikti LR teisės aktams, atsižvelgiant į tarptautinius apskaitos standartus ir ES teisę.
2 finansinius dokumentus turi pasirašyti ir patvirtinti asmenys, turintys tam teisę.
Pagal LR finansinės atskaitomybės įstatymą, įmonių metinę finansinę atskaitomybę sudaro balansas, pelno (nuostolio) ataskaita, nuosavo kapitalo pokyčių ataskaita, pinigų srautų ataskaita ir paaiškinamasis raštas. Tačiau vien tik šių dokumentų išsamiai verslo kliento analizei nepakanka, reikalingos ir kitos finansinės ataskaitos. Jos reikalingos visapusiškai išstudijuoti įmonės finansinę atskaitomybę, objektyviau įvertinti jos finansinę būklę. Tokia informacija pateikiama pastabų (paaiškinimų) forma. Šiose ataskaitose pateikiami detalesni balanso, pelno / nuostolio ataskaitos, pinigų srautų ataskaitos straipsnių paaiškinimai.
Taip pat skaičiuojami finansiniai rodikliai ir atliekama jų analizė, kuri padeda nustatyti verslo veiklos finansinius aspektus, įvertinti esamą įmonės padėtį ir ateities perspektyvas. Atliekant verslo kliento finansinės būklės analizę, reikalingi šie finansinės atskaitomybės rodikliai:
2 absoliutūs skaičiai;
3 santykiniai rodikliai;
4 pinigų srautų rodikliai.
Absoliutūs skaičiai įvertinami ir palyginami tiek su pačios įmonės pasiektais rezultatais, tiek su vidutiniais to paties veiklos sektoriaus bei kitų įmonių pasiektais rezultatais. Šių rodiklių pokyčiais galima paaiškinti tam tikrus procesus įmonėje. Absoliutūs skaičiai yra:
1 pardavimų ir paslaugų apimtis;
2 bendrasis pelnas (nuostolis);
3 veiklos pelnas (nuostolis);
4 grynasis pelnas (nuostolis);
5 gautinos sumos;
6 mokėtinos sumos.
Analizuojant absoliučius rodiklius, būtina lyginti analizuojamojo laikotarpio rodiklius su praėjusio laikotarpio rodikliais ir nustatyti nukrypimus, nurodyti priežastis.
Santykiniai rodikliai atspindi finansinių ataskaitų ir jų straipsnių tarpusavio santykius. Yra tokios santykinių finansinių rodiklių grupės [4,10]:
1 finansų struktūros rodikliai – parodo įmonės įsiskolinimo lygį pagal jos turtą ir kapitalą. Šiai grupei priskiriami tokie kaip nuosavo kapitalo, bendras skolos, skolos – nuosavybės, turto padengimo bei skolos padengimo rodikliai.
2 likvidumo rodikliai – parodo įmonės pajėgumą greitai paversti aktyvus grynaisiais pinigais, tai : bendrasis padengimo ir skubaus padengimo rodikliai bei grynojo apyvartinio kapitalo ir turto santykis.
3 turto panaudojimo efektyvumo rodikliai – parodo įmonės darbo efektyvumą, jiems priklauso atsargų apyvartumo, gautinų sumų apyvartumo, mokėtinų sumų apyvartumo, viso turto apyvartumo ir ilgalaikio apyvartumo rodikliai.
4 pelningumo rodikliai – leidžia nustatyti įmonės veiklos efektyvumo lygį, čia skaičiuojamos bendrojo, grynojo ir veiklos pelno maržos, nuosavybės grąžos, turto grąžos rodikliai bei savikainos ir pardavimų santykis.
Kaip santykinių rodiklių atskirą pogrupį galima išskirti pinigų srautų rodiklius:
1 pinigų srautų rodiklis (bendras pelnas / pardavimai) parodo, kiek įmonė gauna grynųjų pinigų iš kiekvieno pardavimų lito.
2 visos mokėtinos sumos / grynieji pinigų srautai padeda sužinoti, ar įmonė turės pakankamai pinigų srautų, kad aptarnautų ir grąžintų esančias ir naujas skolas.
3 skolų grąžinimo rodiklis ((visos mokėtinos sumos – grynieji pinigai laikot. pab.) / grynieji pinigų srautai iš įmonės veiklos) parodo, per kiek metų įmonė gali atsiskaityti su įsipareigojimais.
4 EBITDA (pinigų srautas iš veiklos prieš mokesčius) apskaičiuojamas kaip veiklos pelnas plius nusidėvėjimas ir amortizacija.
5 EBITDA / kreditų aptarnavimas – šis rodiklis padeda atskleisti įmonės pajėgumą grąžinti skolą iš pinigų srautų. Rodiklis ypač reikšmingas, jei lyginamas su kredito grąžinimo grafiku. Pavyzdžiui, kredito terminas penki metai, bet sprendžiant iš pinigų srautų, kreditui grąžinti reikės aštuonių, vadinasi įmonė nesugebės laiku grąžinti kredito.
6 laisvas pinigų srautas apskaičiuojamas kaip įmonės visos piniginės įplaukos iš pagrindinės veiklos ir investicinės veiklos atimant visas išmokas iš pagrindinės veiklos ir investicinės veiklos.
7 visi finansiniai įsipareigojimai / laisvas pinigų srautas parodo, kiek kartų laisvas pinigų srautas viršija visus įmonės įsipareigojimus. Šis rodiklis realiau atspindi įmonės įsiskolinimus bei skolos grąžinimo tikimybę.
Pinigų srautų ataskaitos rodiklius galima analizuoti turint kelių metų duomenis ir taikant tokią metodiką:
1 palyginti grynąjį pelną ir pinigų sumos metinį pasikeitimą,
2 išsiaiškinti kur buvo daugiausiai išleista pinigų,
3 nustatyti, ar investuoti pinigai buvo uždirbti gamybinėje veikloje, ar jie buvo pasiskolinti,
4 ar didelė dalis gamybinėje veikloje gautų pinigų buvo išleista padengti nusidėvėjusioms gamybinėms priemonėms, iš kur gauti pinigai dividendams (jei jie buvo išmokėti0,
5 palyginti grynojo pelno sumą su pinigų grynuoju pasikeitimu gamybinėje veikloje. Ar pinigų padaugėjimas yra susijęs su pirkėjų įsiskolinimo sumažėjimu, o pinigų išleidimas – su atsargų įsigijimu bei įsiskolinimo tiekėjams sumažėjimu,
6 ar didžiausi pinigų srautai yra gamybinėje, ar finansinėje veikloje per paskutiniuosius metus.
Paskolos paraiška gali būti atmesta, jeigu juridinio asmens finansinė būklė neatitinka kreditoriaus keliamų reikalavimų: siūlomas užstatas yra nepakankamas, pateikta ne visa arba klaidinga informacija apie juridinį asmenį arba dėl kitų priežasčių, padidinančių paskolos riziką. Dažniausiai paraiškos atmetimas nėra galutinis kreditoriaus atsisakymas bendradarbiauti. Jeigu juridinis asmuo ištaiso nurodytas pastabas arba pašalina priežastis, lėmusias neigiamą sprendimą, paskolos paraiška gali būti nagrinėjama iš naujo.
Po potencialaus skolininko paraiškos paskolai gauti peržiūros, įmonės veiklą įtakojančių išorės ir vidaus veiksnių įvertinimo, finansinių ataskaitų bei papildomų duomenų analizės, atliktos siekiant įvertinti būsimo kliento kreditingumą ir gauti patikimus jo patikimumo įrodymus, taip pat po paskolos apdraudimo įvertinimo bei pagal šiuos duomenis paskolos priskyrimo rizikos grupei, bankas priima teigiamą ar neigiamą sprendimą dėl paskolos sutarties su klientu pasirašymo.
Paskolos sutartyje nurodomos pagrindinės paskolos išdavimo sąlygos: tikslas; terminai; dydis ir paskolos kaina; paskolos naudojimo režimas; pagrindinės paskolos dalies ir palūkanų už ją padengimo tvarka; apdraudimo rūšys ir patikrinimo formos; informacijos, suteikiamos skolininko, apimtis; šalių pareigos ir atsakomybė bei kitos sąlygos [21].
Prie paskolos sutarties, ją pasirašius, gali būti reikalaujami ir pridedami kiti dokumentai:
1 asmenų, įgaliotų pasirašyti sutartis su komerciniu banku bei disponuoti banko sąskaitomis pasų kopijos;
2 įmonės valdybos, jei ji yra, darbo reglamentas;
3 parašų pavyzdžių kortelė, jei kreipiasi ne konkretaus komercinio banko klientas;
4 sutartys, ketinimų protokolai, sąskaitos, pagal kurias bus naudojamos paskolos lėšos;
5 kreditoriaus priimtinų turto vertintojų ataskaita apie įkeičiamo turto vertę;
6 žemės ir kito nekilnojamojo turto kadastro ir registro pažymėjimas apie įkeičiamą nekilnojamąjį turtą;
7 dokumentai, patvirtinančius įkeičiamo turto nuosavybės teisę;
8 įkeičiamo turto draudimo komercinio banko (kreditoriaus) naudai polisas visam paskolos laikotarpiui originalą;
9 AB, UAB akcininkų (TŪB, KŪB – partnerių) sąrašas, kuriame nurodytas kiekvieno akcininko turimų įmonės akcijų skaičius;
10 kitus paskolos sutarčiai vykdyti reikalingi dokumentai.
Pasirašant su klientu paskolos sutartį, prasideda naujas paskolų įvertinimo etapas – paskolos grąžinimo ir palūkanų mokėjimo etapas (dar vadinamas paskolos amortizavimu)..
Paskolos yra išduodamos tam tikram laikotarpiui, neretai nurodant ir jų panaudojimo tikslą, lėšų panaudojimo kontrolę ir kitą. Paskolos ypač vidutinės trukmės ir ilgalaikės grąžinamos amortizuojant.
Ir kreditorius – paskolos davėjas, ir paskolos gavėjas turi orientuotis į įmonės finansinės būklės analizės rezultatus. Įmonė  skolininkė iš anksto galės įvertinti savo finansinę padėtį, analizuoti rodiklius, ir, pagal galimybę, nepalanki situacija gali būti pataisyta. Savo ruoštu, bankui – kreditoriui labai svarbu laiku pastebėti rizikingą sandorį. Kredito gavėjas ir jo teikėjas privalo pagrįsti finansinio sandorio tikslingumą ir efektyvumą.
Priskiriant įmonę tam tikrai rizikos grupei, ypač didelę reikšmę turi įmonė mokumo ir stabilumo įvertinimas. Tačiau Lietuvos sąlygomis ne visų ūkio šakų įmonėms (ypač žemės ūkio) vienodai tinka taikyti rodiklių reikšmes grupuojant įmones pagal rizikingumo lygį. Kol kas geriau įmonės skirstyti į klases, atsižvelgiant į vidutinius šakos rodiklius. Jei įmonės veiklą apibudinantys rodikliai yra lygus vidutiniam šakos rodikliams, įmonė priskirtina II klasei, jei aukštesni – I klasei, jei žemesni – III klasei (žr. 2.3.1 lentelę).
Kiekvieną ataskaitinį laikotarpį kreditavimo specialistas faktinius rodiklius lygina su paraiškose paskolai gauti prognozuotais rodikliais, naudodamas anksčiau pateiktus analizės metodus atlieka paskolos analizę ir parengia paskolos analizės ataskaitą. Kiekvieną kartą iš naujo patikrinus paskolos rizikingumą, yra atliekamas paskolų pergrupavimas.
Paskolos grupuojamos įvairias paskolų portfelio sisteminės ir objektyvios klasifikacijos būdais Paskolų klasifikavimo procedūra leidžia prognozuoti netektis iš negrąžintų paskolų, kurios gali turėti įtakos banko pelnui.
Pagal Lietuvos banko valdybos patvirtintas “Abejotinų aktyvų grupavimo taisyklės” paskolos, įvertinant jų rizikingumą, grupuojamos pagal šiuos kriterijus:
1) paskolos (ar jos dalies) grąžinimo ir (ar) palūkanų mokėjimo terminų laikymąsi;
2) paskolos pertvarkymo ir refinansavimo faktus;
3) skolininko ūkinės ir finansinės veiklos būklę;
4) ilgalaikės (investicinės) paskolos gavėjo investicinio projekto faktinį vykdymą.
Taip pat nustatyta 5 lygių skolininko būklės vertinimo skalė :
1 I – labai gera būklė;
2 II – gera būklė;
3 III – patenkinama būklė;
4 IV – nepatenkinama būklė;
5 V – bloga būklė.

2.3. lentelė. Įmonių klasifikacija pagal paskolos grąžintinumo rizikos laipsnį, atsižvelgiant į įmonės finansinę būklę ir paskolos apdraudimą.
ąž Finansinė padėtis
Nepriekaištinga finansinė būklė Patenkinama finansinė būklė Nepatenkinama finansinė būklė
Nepriekaištingas apdraudimas I I I
Pakankama, bet nepalanki apdraudimo struktūra I II III
Sunkiai įvertinamas apdraudimas I III IV
Nepakankamas apdraudimas I IV V

Lietuvos bankuose paskolų grupavimas į rizikos grupės yra atliekamas pagal apibendrintus duomenis, gautus kreditingumo analizės metu.
Bankas, nors skolininko finansinę bei ūkinę būklę įvertinta kaip labai gera ar gera, o išduota paskolą priskiria standartinių ar galimos rizikos paskolų grupei, vis vien privalo pastoviai kontroliuoti įmonės veiklą, rinkti visą reikalingą įmonės kreditingumui įvertinti informaciją bei skirti tam tikrą sumą specialiesiems atidėjimams.
2.4. Paskolų grąžinimas
Kredito grąžinimo tvarka – tai pagrindinės kredito sumos grąžinimo būdas. Galimi trys kredito grąžinimo būdai [10] :
1 vienkartinė įmoka. Skolininkas sutartu laiku grąžina visą pagrindinę skolą, taip pat periodiškai arba laikotarpio pabaigoje moka procentus. Visas kreditas, pasibaigus jo galiojimo terminui, turi būti grąžintas vienkartine įmoka (žr. 2.4.1 pav.);
Vienkartinė įmoka turi būti sukaupta sutartyje numatytam laikotarpiui, tam tikrai datai arba susieta su kokiu nors įvykių, pavyzdžiui, pasiekus projektinį pajėgumą, realizavus produkcijos už tam tikrą sumą ir t.t.. Pirmuoju paskolos grąžinimo būdu reikia sudaryti vadinamąjį padengimo fondą (sinking fund).
2 periodiniai įnašai („oro balionas“).Pagrindinė paskolos suma išmokama per visą kredito galiojimo laikotarpį, nors, pasibaigus kredito grąžinimo terminui, dar lieka didelė grąžintino kredito dalis, kuri padengiama laikotarpio pabaigoje (žr. 2.4.2 pav.);
3 amortizacinis. Grąžinant kreditą „amortizaciniu“ būdu, pagrindinė paskolos dalis laipsniškai grąžinama per visą kredito galiojimo terminą. Mokėjimai atliekami reguliariai, lygiomis dalimis (dažniausiai kas mėnesį, ketvirtį arba pusmetį) ir juos sudaro tam tikra paskolos dalis bei palūkanos. Kartu su paskutine įmoka padengiama visa kredito suma. Šis būdas naudojamas grąžinant hipotekinį kreditą (žr. 2.4.3 pav.)

2.4. pav. Kredito grąžinimas vienkartine įmoka [10].

2.5. pav. Kredito grąžinimas periodinėmis įmokomis [10].

2.6. pav. „Amortizacinis“ kredito grąžinimo būdas [10].
Kredito grąžinimas lygiais įnašais. Kreditas gali būti grąžinamas ir lygiais įnašais. Palūkanos mokamos nuo negrąžintos kredito sumos, todėl baigiantis kredito grąžinimo terminui, bendra grąžinama suma, skirta paskolai ir palūkanoms padengti, nuolat mažėja. Įnašai pagrindinei sumai padengti nesikeičia, palūkanų įmoka būna mažesnė nei ankstesnioji, nes mažėja skolos likutis (žr. 2.4.4 pav.)

2.7. pav. Kredito grąžinimas lygiais įnašais [10].
Kiti kredito grąžinimo būdai:
6 paskolos grąžinimas gali būti susietas su kredituojamu projektu arba pačiu verslo ciklu. Tada paskolos grąžinimo grafike būna pertrauka („komisijos metu“), ypač pirmaisiais kredito naudojimo metais. Reguliarūs įnašai pagrindinei paskolos sumai padengti pradedami mokėti tiktai tada, kai pagal finansuojamą projektą bus pradėtas gauti pelnas;
7 paskolos grąžinimas, kai dalis nesumokėtų palūkanų pridedama prie grąžinamos vienkartinės paskolos sumos;
8 įnašai pagrindinei paskolai padengti mokami nereguliariai ir nevienodų sumų.
Kokį paskolos grąžinimo būdą pasirinkti nuspendžia skolininkas, kadangi bankams iš esmės nesvarbu, kaip bus grąžinama skolą – periodiniais įnašais ar vienkartine įmoka. Verslo įmonė turi įvertinti savo galimybes ir nustatyti savo įsipareigojimus, kad kredito grąžinimo tvarka būtų susijusi su pajamomis, gaunamomis iš finansinio projekto ar planuojamos veiklos.
Paskolos grąžinimas periodinėmis įmokomis yra tarpinis vienkartiniam ir amortizaciniam būdui, kai viena paskolos dalis grąžinama (su palūkanomis) dalimis, o likusi nukeliama paskolos grąžinimo pabaigai .
Apibendrinant paskolą ir jos amortizacijos procesą taikomos šios sąvokos ir parametrai.
D – paskolos dydis;
I – priskaičiuotos palūkanos už paskolą;
L – lengvatinio periodo trukmė (kol nereikalaujama grąžinti pagrindinės paskolos, o kartais ir palūkanų;
R – metinės pagrindinės paskolos grąžinimo išlaidas;
g – palūkanų norma (arba k). Palūkanų norma – tai procentinis dydis, kuris parodo, kad kiekvienas pasiskolintas piniginis vienetas per tam tikrą laikotarpį turi būti sugrąžintas su palūkanų normos dydžio prieaugiu. Palūkanų norma dar gali būti vadinama ir pasiskolintų pinigų renta, rentos pajamomis, kapitalo kaina, kapitalo augimu ir kt. Taigi palūkanų norma gali būti suprasta kaip procentinė skolos dalis, rodanti, kiek pinigų turi būti sumokėta virš pradinės skolos sumos;
Y – periodinis mokėjimas (Y=Y+R arba Y=D*g+R);
n – bendras paskolos laikas (apimantis ir lengvatinio periodo (L) ir paskolos grąžinimo (N) trukmę (n=L+N).
K0 – investicijų dydis (be procentų);
R1, R2, R3 – paskolos be procentų grąžinimas;
t1, t2, t3 – paskolos grąžinimo tarpiniai ir galutinis terminai.
Kartais pagrindinis paskolos grąžinimas – R žymima kaip visos paskolos su procentais (palūkanomis) periodinis grąžinimas.
2.5. Kreditų grąžinimo užtikrinimo būdai
Didėjanti konkurencija tiek vidaus, tiek užsienio rinkose verčia Lietuvos įmones, verslininkus ieškoti naujų produkcijos (paslaugų) realizavimo galimybių, taikyti kuo palankesnes bendradarbiavimo sąlygas savo verslo partneriams.
Kaip pasiūlyti palankiausias apmokėjimo sąlygas partneriams ir kartu maksima¬liai apsaugoti savo interesus, kaip racionaliai valdyti įmonės kreditų riziką? Į šiuos ir kitus klausimus padeda atsakyti kreditų draudikai, užtikrindami tinkamą prievolių įvykdymą ir kartu siūlydami papildomas paslaugas savo klientams.
Kreditų grąžinimo užtikrinimo būdas (dar vadinamas kredito draudimu) yra gana nauja draudimo rūšis. Ilgai jis net nebuvo oficialiai pripažįstamas kaip atskira draudimo rūšis. Kreditų draudimas susiformavo kaip draudimo rūšis, kai draudikas suteikia draudimo ap¬saugą draudėjui nuo galimų nuostolių, kuriuos pastara¬sis gali patirti dėl to, jog jo produkcijos (paslaugų) pir¬kėjas neįvykdys savo prievolės, t. y. nesumokės už pa¬teiktas prekes ar suteiktas paslaugas dėl savo nemoku¬mo. Taigi draudimo objektas yra debitorinis įsiskolini¬mas, atsiradęs pateikus prekes ar paslaugas. Kreditų draudikai draudimo polisu garantuoja, jog, drau¬dėjo pirkėjui tapus nemokiam, prievolė vis tiek bus įvykdyta, t. y. draudėjas gaus draudimo išmoką ir nepatirs nuostolių.
Šiuo metu kreditų draudimas pasaulyje yra labai pla¬čiai taikomas: draudžiamos vienkartinės, ilgalaikes, vie¬tines, tarptautines, investicinės, lizingo sutartys.
Atsižvelgiant į draudžiamos sutarties pobūdį, yra ski¬riamos ir atskiros kreditų draudimo rūšys:
1 komercinių kreditų draudimas – draudžiamos trum¬palaikės sutartys, sudaromos šalies viduje;
2 kreditų, skirtų gamybos priemonėms ar vartojimo prekėms įsigyti, draudimas — draudžiamos lizingo su¬tartys, sudaromos šalies viduje;
3 eksportų kreditų draudimas – draudžiamos tiek trumpalaikės, tiek ilgalaikės tarptautinės sutartys ir kt.
Draudėjui gali būti suteikiama draudimo apsauga ne tik tada, kai sutarties nevykdymas yra susijęs su ekono¬minėmis priežastimis, pavyzdžiui, finansiniu įmonės nemokumu, bet ir tada, kai sutartis nevykdoma dėl po¬litinių priežasčių: karo, pilietinių neramumų, streikų, atsiskaitymo užsienio valiuta moratoriumo ar kitų valstybinės valdžios institucijų vykdomų priemonių. Draudimo apsaugą nuo vadinamosios „politinės rizikos“ gali pasiūlyti tik kreditų draudikai.
Kreditų draudimas atlieka ir nuostolių prevencijos funkciją. Kreditų draudikas, prieš sudarymas draudimo sutartį, atlieka išsamią draudėjo produkcijos pirkėjo analizę. Kreditų draudikai disponuoja didžiuliais duomenų bankais, kurie yra nuolat atnaujinami, taip pat skirtingų valstybių kreditų draudikai keičiasi turi¬ma informacija. Yra išanalizuojama produkcijos (paslaugų) pirkėjo finansinė būklė, atsiskaitymo su kitais verslo partneriais istorija, duomenys apie įmonės akcininkus, vadovą ir pan. Draudikas, surinkęs neigiamą informaciją, apie tai praneša draudėjui, kuris gali nesudaryti sutarties su nepatikimu partneriu ir kartu išvengti galimų nuostolių. Prevencijos funkcija išlieka ir sudarius draudimo sutartį. Kreditų draudikas sistemingai atlieka apdraustų draudėjo produkcijos pirkėjų monitoringą, nuolat stebėdamas jų veiklos pokyčius. Apie pablogėjusią ekonominę-finansinę padėtį kreditų draudikas nedelsdamas informuoja draudėją.
Prievolių įvykdymas yra užtikrinamas dideliu kreditų draudikų finansiniu pajėgumu, t. y. dideliu įstatiniu kapitalu ir specialiai suformuotais rezervais.
Kai kuriose šalyse kreditų draudikai teikia teisinio asistavimo paslaugas savo klientams: konsultuoja juos sutarčių sudarymo su užsienio ar vietos partneriais klau¬simais, suteikia informaciją apie užsienio valstybės tei¬sės normas, atstovauja draudėjų interesams išieškant sko¬las iš pirkėjų ir pan. Nepaisant to, jog minėtos kreditų draudikų teikiamos papildomos paslaugos pa¬prastai yra mokamos, kreditų draudimas yra pigesnis prievolių įvykdymo užtikrinimo būdas nei, tarkime, banko garantija.
Be minėtų pranašumų, kreditų draudimas turi ir nei¬giamų aspektų, kurie susiję su draudimo esme.
Kai sutarčių įvykdymas užtikrinamas garantijos ar laidavimo sutartimi, garanto ar laiduotojo atsakomybė paprastai nėra siejama su tam tikromis prievolių neįvyk¬dymo priežastimis. Tuo tarpu draudimo (ir kreditų draudimo) esmė yra ta, jog draudimo apsauga ar, kal¬bant apie kreditų draudimą, prievolės įvykdymo užtikrinimas yra siejami su tam tikrų aplinkybių atsiradimu, t. y. kreditų draudikas įvykdys prie¬volę draudėjui tik atsitikus draudiminiam įvykiui, numatytam draudimo taisyklėse (pavyzdžiui, drau¬dėjo skolininkui tapus nemokiam). Gali kilti klau¬simas, ar kreditų draudimas ne per siaurai užtikrina prie¬volių įvykdymą. Ką daryti, jei draudėjo partneris yra finansiškai mokus, bet prievolė dėl kitų priežasčių, pa¬vyzdžiui, tyčios, neįvykdoma ar įvykdoma ne iki galo. Vokietijos kreditų draudikai, turintys bene didžiausią patirtį šioje srityje, mano, jog apsisaugoti nuo tyčinio prievolės nevykdymo padeda išsami draudėjo produk¬cijos (paslaugų) pirkėjo analizė, atliekama prieš suda¬rant draudimo sutartį. Be to, draudiminiu įvykiu lai¬kant nemokumą, kreditų draudikai kartu gali apsisau¬goti nuo nesąžiningų draudėjo ir jo produkcijos (pa¬slaugų) pirkėjo susitarimų draudiko atžvilgiu.
Kai kurių valstybių kreditų draudikai (ypač tai pasa¬kytina apie valstybės kapitalo kredito draudimo įmo¬nes) draudžia ir gamybinę riziką, t. y. suteikia draudėjui draudimo apsaugą nuo galimų nuostolių, kuriuos drau¬dėjas gali patirti dėl to, jog jo produkcijos pirkėjas atsi¬sako pirkti jau pagamintą vienetinę produkciją, tuo pa¬žeisdamas sutarties sąlygas.
Be to, kreditų draudikai atsako už prievolės ne¬įvykdymą, t. y. jie kompensuoja draudėjui nuos-tolius, tik draudimo sumos ribose. Nuostoliai, vir¬šijantys draudimo sutartyje numatytą draudimo sumą, tenka pačiam draudėjui.
Kreditų draudikai taip pat draudžia ne tik iš komer¬cinių sandorių, pavyzdžiui, pirkimo-pardavimo ar li¬zingo, kylančius debitorinius įsiskolinus, bet ir gali garantuoti tokių papildomų prievolių kaip laidavimas ir garantija įvykdymą.
Kai kuriose valstybėse (Latvijoje, Vokietijoje) kredi¬tų draudikai turi teisę teikti ne tik draudimo paslaugas, bet ir garantijas, sudaryti laidavimo sutartis ir taip mak¬simaliai patenkinti klientų poreikius.
Kreditų draudimą galima taikyti labai plačiai, tačiau vienoje valstybėje veikia tik vienas ar keli kreditų drau¬dikai, nes šiai veiklai plėtoti reikia didelio finansinio pa¬jėgumo, specialaus profesinio pasirengimo. Be to, drau¬džiama rizika yra itin didelė, todėl daugelis privačių drau¬dikų atsisako ją drausti.
Kaip rodo užsienio valstybių praktika, paprastai vals¬tybė steigia kreditų draudimo agentūrą, kurios pagrin¬dinis tikslas yra užtikrinti toje valstybėje gaminamos pro¬dukcijos eksportą ir apsaugoti nacionalinių investuoto¬jų užsienyje interesus, tuo tikslu draudžiant eksporto sutartis ir tos valstybės ūkio subjektų užsienyje vykdo¬mas investicijas. Dažniausiai pasitaiko šie eksporto kre¬ditų agentūrų tipai:
2 eksporto-importo bankai (JAV, Kinija, Taivanis, Rusija, Čekija, Vengrija ir kt.);
3 draudimo įmonės („Hermes Kreditversicherung A.G.“ Vokietijoje, NCM Olandijoje, COFACE Pran¬cūzijoje ir kt.);
4 mišrios institucijos (Slovėnijos eksporto korpora¬cija, Kanados eksporto plėtros korporacija ir kt.) [16].

3. LIETUVOS KOMERCINIŲ BANKŲ IŠDUODAMŲ PASKOLŲ SĄLYGŲ ANALIZĖ3.1. Lietuvos komerciniai bankai ir jų veikla
Bankas – komercinis bankas ir specializuotas bankas[11].
Banko licencija – Lietuvos Respublikos bankų įstatymo nustatyta tvarka išduotas leidimas teikti licencines finansines paslaugas [11].
Licencinės finansinės paslaugos – tai:
1) indėlių ar kitų grąžintinų lėšų priėmimas iš neprofesionalių rinkos dalyvių;
2) pinigų pervedimas;
3) elektroninių pinigų išleidimas ir tvarkymas;
4) kitos finansinės paslaugos, kurių teikimu galima verstis tik turint pagal kitus Lietuvos Respublikos įstatymus išduotą licenciją [11].
Komercinis bankas – Lietuvos Respublikoje įsteigta kredito įstaiga, kuri turi licenciją verstis ir verčiasi indėlių ir kitų grąžintinų lėšų priėmimu iš neprofesionalių rinkos dalyvių ir jų skolinimu, taip pat turi teisę verstis kitų finansinių paslaugų teikimu ir prisiima su tuo susijusią riziką bei atsakomybę [11].
Užsienio bankas – užsienio valstybėje įsteigta kredito įstaiga, kuri turi užsienio valstybės priežiūros institucijos išduotą leidimą ar licenciją verstis ir verčiasi indėlių ir kitų grąžintinų lėšų priėmimu iš neprofesionalių rinkos dalyvių ir jų skolinimu ar kitų licencinių finansinių paslaugų teikimu [11].
Pagal Lietuvos Respublikos bankų įstatymo 3 straipsnį banko, kaip juridinio asmens, teisinė forma gali būti tik akcinė bendrovė ar uždaroji akcinė bendrovė. Bankai savo veikloje vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, Civiliniu kodeksu, Lietuvos Respublikos bankų įstatymu ir priežiūros institucijos priimtais teisės aktais, savo statutais (įstatais). Bankai taip pat vadovaujasi Finansų įstaigų įstatymu, Akcinių bendrovių įstatymu ir kitais teisės aktais, jeigu Lietuvos Respublikos bankų įstatymas nenustato kitaip.
Bankas turi teisę teikti visas finansines paslaugas, tarp jų ir finansines paslaugas užsienio valiuta, jei ši teisė neapribota pagal LR bankų ir kitus įstatymus. Bankas, be finansinių paslaugų teikimo, gali verstis tik tokia kita veikla, be kurios neįmanoma teikti finansinių paslaugų, kuri padeda teikti finansines paslaugas ar yra kitaip tiesiogiai susijusi su finansinių paslaugų teikimu.
Lietuvoje veikiantys komerciniai bankai dažniausiai užsiima tokia veikla:
1. priima indėlius ir kitas grąžintinas lėšas į klientams atidarytas sąskaitas ir jas tvarko;
2. duoda ir ima paskolas;
3. išduoda piniginius laidavimus, garantijas ir kitus laidavimo įsipareigojimus;
4. išleidžia mokėjimo dokumentus (čekius, akredityvus, vekselius ir kt.) bei atlieka jais operacijas;
5. atlieka operacijas su vertybiniais popieriais (akcijomis, obligacijomis ir kt.);
6. atlieka operacijas užsienio valiuta;
7. perka ir parduoda tauriuosius metalus;
8. išleidžia ir tvarko kreditines pinigines priemones;
9. priima saugoti iš klientų vertybes ir nuomoja klientams banko saugykloje seifų kameras vertybėms ir dokumentams saugoti;
10. teikia paslaugas ir konsultacijas bankų veiklos, finansų ir kliento investicijų tvarkymo klausimais;
11. kaupia privačias pensijas;
12. atlieka kitas Lietuvos banko teisės aktuose nustatytas operacijas.
Lietuvos banko duomenimis 2006 m. pradžioje Lietuvoje veikė 10 Lietuvos banko licenciją turinčių komercinių bankų, 4 užsienio bankų skyriai ir 2 užsienio bankų atstovybės ( bankų sąrašą žr. 1 priede ).
2003 m. Lietuvos banko valdyba suteikė leidimą Latvijos bankui AB „RIETUMU BANKA“ steigti atstovybę Lietuvoje ir išdavė leidimą atstovybės veiklai bei atšaukė leidimą Norddeutsche Landesbank Girozentrale Vilniaus skyriaus veiklai, kurią jis nutraukė įsigijęs AB Lietuvos žemės ūkio banką. 2004 m. pradžioje Lietuvoje veikė 10 bankų, turinčių 117 filialų (skyrių), 3 užsienio bankų skyriai bei 3 užsienio bankų atstovybės. Be to, pernai Lietuvos banko valdyba suteikė veiklos licencijas keturioms naujoms kredito unijoms, taigi 2004 m. pradžioje veikiančių kredito unijų skaičius išaugo iki 57 kredito unijų (neįskaitant Lietuvos centrinės kredito unijos). 2003 m. Lietuvos banko valdyba įregistravo 4 bankų statutų pakeitimus, susijusius su akcinio kapitalo padidinimu.
Per metus trijų didžiausių bankų valdoma turto rinkos dalis sumažėjo nuo 74 proc. iki 71,1 proc., o jų dalį rinkoje užėmė mažesnieji bankai bei užsienio bankų skyriai.
Bankų pateiktų audituotų ataskaitų duomenimis, veikiančių šalies komercinių bankų:
– turtas sudarė 22 mlrd. Lt ir per metus išaugo 4,8 mlrd. Lt arba 27,9 proc. Dar spartesnį bankų sistemos turto išaugimą pristabdė JAV dolerio kurso kritimas.
– klientams suteiktos paskolos, kurių suma sudarė 12,1 mlrd. Lt, ir, lyginant su praėjusių metų sausio 1 d., išaugo 4,2 mlrd. Lt arba 52,5 proc.;
– šalies bankuose laikomų indėlių suma sudarė 13,6 mlrd. Lt ir per metus padidėjo 1,9 mlrd. Lt arba 16,2 proc.[31].
Auganti šalies ekonomika, vykstantys privatizacijos ir Europos Sąjungos struktūrinių fondų įsisavinimo procesai, sumažėjusios palūkanų normos, augantys ūkio subjektų lūkesčiai, susiję su būsima Lietuvos naryste Europos Sąjungoje, bei kiti veiksniai didino kreditinių išteklių paklausą, o bankai savo ruožtu į tai sureagavo aktyvia, į klientų poreikius orientuota kreditavimo politika.
Per metus bankų turto struktūroje atsispindėjo bankų orientacija į kredito portfelio didinimą: bankų turte net 8,9 procentiniais punktais išaugo klientams suteiktų paskolų dalis.
Bankų klientams suteiktos paskolos, kaip jau minėta, per metus išaugo 4,17 mlrd. Lt arba 52,5 proc. ir tai buvo aukščiausias bankų paskolų portfelio augimo tempas per keletą pastarųjų metų.
Pagal atskiras klientų grupes didžiausias paskolų prieaugis teko privačioms įmonėms (2,7 mlrd. Lt) ir gyventojams (1,2 mlrd. Lt).
Ataskaitinį ketvirtį bankų paskolų portfelis ir toliau sparčiai augo. Metinis bankų klientams suteiktų paskolų portfelio augimo tempas, lyginant su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu pasiekė 58,3 proc., t.y. naują aukščiausią lygmenį per keletą paskutiniųjų metų.
Ataskaitinį ketvirtį pagal atskiras klientų grupes didžiausias paskolų prieaugis teko privačioms įmonėms (674 mln. Lt) ir gyventojams (378 mln. Lt) [33].
3.2. Lietuvos komercinių bankų teikiamų paskolų ir jų suteikimo sąlygų analizė
Lietuvos komerciniai bankai savo verslo klientams teikia ilgalaikius ir trumpalaikius kreditus. Ilgalaikiai kreditai paprastai būna skirti investicijoms į ilgalaikį turtą (į įrengimus ir gamybines patalpas) ir investuoti į kitą veiklą (priemones, investicijos į kitas įmones), reikalingą įgyvendinti projektą. Trumpalaikiai kreditai yra skirstomi į:
1 Paskolas apyvartiniam kapitalui – tai trumpalaikis kreditavimas garantijos išdavimui ir/ar akredityvo išleidimui bei jo apmokėjimui arba tiesiog siekiant patenkinti apyvartinio kapitalo poreikius.
2 Overdraft’as – galimybė tam tikrą laiką turėti neigiamą (debetinį) banko sąskaitos balansą (likutį).
3 Kredito limitas juridinio asmens banko sąskaitai, su kuria sietina verslo mokėjimo kortelė ( bankas kredito gavėjui suteikia galimybę tam tikrą laiką jo banko sąskaitoje naudotis kredito limitu, t.y. nesant pakankamai lėšų sąskaitoje vykdyti atsiskaitymus, neviršijant nustatyto kredito limito, reprezentacinėms, kelionės ir pan. išlaidoms, daromoms iš sąskaitos, susijusios su verslo kortele, apmokėti).
4 Kredito linija (banko suteiktas kredito limitas, kuriuo kredito gavėjas gali naudotis tam tikrą laiką, t.y. paėmęs kreditą, gali laikas nuo laiko grąžinti jį bankui ir vėl paimti visą ar dalį kredito ir/ar prašyti banko išduoti garantiją/atidaryti akredityvą).
5 Paskola žemės ūkiui (paskola suteikiama agentūroms ž.ū. produkcijai ir maisto produktams supirkti ir PVM už superkamą produkciją sumokėti, taip pat žemės ūkio produkcijos perdirbimo (saugojimo) įmonėms paskolos suteikiamos ž.ū. produkcijai ir maisto produktams supirkti bei ūkininkams, ūkininkų kooperatinės bendrovėms, ūkininkų ūkinės bendrijoms paskolos suteikiamos trumpalaikėms sezoninėms reikmėms, ilgalaikio turto įsigijimui ir su tuo susijusioms išlaidoms apmokėti).
Verslo klientams taip pat teikiami kiti produktai, pvz.: importo / eksporto inkaso, importo / eksporto akredityvai, garantijos ir kt.
Didėjant konkurencijai, plečiantis rinkoms ir siekiant išsaugoti smulkų ir vidutinį verslą, be tradicinių ilgalaikių ir trumpalaikių kreditų rūšių kai kurie bankai („Sampo“, „NORD/LB“, „Šiaulių bankas“ ir „PAREX“) užsiima smulkaus ir vidutinio bei moterų verslo kreditavimu (žr. 3.1 lentelę). Tačiau būtent dėl tos priežasties, jog tuo užsiima ne visi bankai, tolimesnė šių paskolų analizė nebus atliekama.
3.1 lentelė. Bankai, kredituojantys SVV ir moterų verslą
Paskolų SVV ir moterų verslui rūšys NORD/LB SmB SB PAREX
Kredito linijos sutartį su Vok. banku “Kreditanstalt für Wiederaufbau”
Greitieji verslo kreditai
Mikro kreditai iš Europos rekonstrukcijos ir plėtros banko resursų
Kreditai iš Pasaulio banko resursų
Kreditai iš PHARE programos lėšų
Kreditai SVV moterų verslui

Taigi, ilgalaikės paskolos, jos skirtos verslo plėtojimui (naujiems įrenginiams, technikai ir technologijoms įsigyti, nekilnojamajam turtui pirkti, statybos bendrovėms gyvenamiesiems namams statyti) ir investicinių projektų vykdymui.
Išanalizavus Lietuvos komercinių bankų siūlomas ilgalaikes paskolas verslo klientams galima būtų apibrėžti tokius bendrus ilgalaikių paskolų bruožus:
1 Investicinė paskola – tai ilgalaikė paskola įmonėms, skirta įrangai ar gamybiniams pastatams pirkti ir rekonstruoti bei naujiems verslo projektams finansuoti. Šio tipo paskola naudinga įmonei pastatų pirkimui arba statybai., įsigyjant iki šiol nuomotą įrangą ir panašiais atvejais;
2 Ilgalaikės paskolos suteikiamos neribotos ir ribotos civilinės atsakomybės juridiniams asmenims;
3 Minimalus paskolos laikotarpis 12 mėnesių, maksimalus. Žinoma, lentelėje pateiktas metų skaičius nėra galutinis, nes kiekvienas bankas, atsižvelgdamas į kliento poreikius, jo finansinę padėtį ir galimybes, gali kredito laiką ir pratęsti.
4 Kreditai suteikiami litais, JAV doleriais ir eurais, kita tvirta valiuta;
5 Galima tiek fiksuota, tiek kintama palūkanų norma;
6 Palūkanos skaičiuojamos banko nustatyta tvarka nuo išduoto ir negrąžinto kredito likučio ir mokamos kiekvieną mėnesį; Palūkanų norma už ilgalaikius kreditus nustatoma pagal LIBOR/EURIBOR/VILIBOR bazines palūkanų normas, prie kurių pridedama banko palūkanų marža;
7 Palūkanos skaičiuojamos nuo tos dienos, kai lėšos yra nurašomos nuo paskolinės sąskaitos, iki visiško atsiskaitymo;
8 Bankų paraiškos kreditams gauti savo struktūra beveik nesiskiria. Gal būt norėčiau išskirti „Hansabanko“ paraišką, ji išsiskiria savo kompaktiškumu ir reikalaujamos informacijos apie įmonę gausa. Pavyzdžiui, čia reikalingas pagrindinio ilgalaikio turto aprašymas bei informacija apie pagrindinius tiekėjus ir klientus, ko nereikalaujama kitų bankų paraiškose.
9 Kredito išdavimas vyksta pagal susitarimą, grąžinamas – pagal kredito grąžinimo grafiką; Kreditas bankui grąžinamas lygiomis ar skirtingų dydžių dalimis pagal kliento ir banko suderintą grafiką, nustatytą kredito sutartyje.
Bankas Snoras ir Hansabankas yra nustatę tam tikrus reikalavimus paskolų vartotojams:
Bankas „Snoras“ „Hansabankas“
 Klientas turi aktyviai atlikti atsiskaitymus per banke atidarytas sąskaitas ne trumpiau kaip paskutinius tris mėnesius;  įmonė turi turėti banko sąskaitą “Hansabanke”;
 įmonė turi būti įregistruota ne vėliau kaip prieš 1 metus;  įkeič iamas turtas turi būti įvertintas bankui priimtinų nepriklausomų turto vertintojų;
 klientas neturėtų turėti uždelstų skolų biudžetui, “Sodrai”, neužbaigtų ginč ų teisme.  įkeič iamas nekilnojamasis turtas turi būti apdraustas banko naudai visam paskolos terminui bankui priimtinoje draudimo bendrovėje.
 Įmonės ūkinė ir finansinė būklė turi būti labai gera, gera arba patenkinama.
 įkeič iamas kilnojamasis turtas turi būti apdraustas banko naudai rinkos arba balansine verte visam paskolos terminui bankui priimtinoje draudimo įmonėje.
Panašūs reikalavimai keliami ir kituose bankuose, skirtumas tas, kad jų reikalavimai nėra pateikti oficialiai, kaip reikalavimas.
Tiek ilgalaikėms, tiek trumpalaikėms paskoloms bankuose taikomos tos pačios sąlygos (reikalingi dokumentai, paraiškos formos, paskolos valiuta, kredito užtikrinimas), skiriasi tik:
8 paskolų suteikimo laikotarpis (jis trumpalaikėms iki vienerių metų, gali būti pratęstas iki dviejų);
9 paskolų panaudojimo sritys. Trumpalaikės paskolos dažniausiai yra naudojamos apyvartinių lėšų trūkumui padengti, akredityvams išleisti ar kitiems iždo produktams įsigyti;
10 minimali ir maksimali paskolos suma (tik „Hansabanke“, kituose bankuose arba tokia pati, arba minimali/maksimali suma nėra nustatyta), (minimalias/maksimalias sumas ir kredito užtikrinimą žr. lentelėje, A priede);
11 taip pat gali šiek tiek svyruoti palūkanų normos. Beje, „Šiaulių“, „Medicinos“ ir „PAREX“ bankuose trumpalaikiams kreditams taikomos fiksuotos palūkanų normos, kituose bankuose palūkanos gali būti ir kintamos.

3.3. Lietuvos komercinių bankų su paskolomis susijusių įkainių analizė
Šiuo metu, nors ir finansiškai stiprios įmonės didelį dėmesį kreipia į papildomus su paskolomis susijusius mokesčius, nes tai yra papildomos įmonės išlaidos. Todėl vienas iš pagrindinių svertų renkantis kokiame banke imti paskolą yra bankų įkainiai. Šiuo metu bankuose yra išskiriami šeši pagrindiniai su paskolų valdymu susiję mokesčiai, tai: administravimo mokestis, dokumentų paruošimo ir įforminimo, paskolos sutarties sąlygų keitimo, mokestis už nepanaudotą kredito ar kredito limito likutį, už per anksti bei pavėluotai grąžintą paskolą. Jeigu įmonės nekeičia paskolų sąlygų, mokėjimus vykdo pagal nustatytą grafiką, jos susiduria tik su dviem pirmais mokesčiais, tai yra su paskolos administravimo bei dokumentų rengimo ir įforminimo įkainiais (komercinių bankų įkainiai žr. Lentelę priede). Iš lentelės duomenų matyti, jog kai kurie bankai („NORD/LB“, „PAREX“, „Sampo“, „Vilniaus bankas“) neima administravimo mokesčio, todėl gali pasirodyti, jog šiuose bankuose paskolos suteikimo sąnaudos yra mažesnės. Tačiau šie bankai ima dokumentų rengimo mokesčius. Keturiuose bankuose („Hansabankas“, „Medicinos bankas“, „Nordea“, „Vilniaus bankas“) yra skaičiuojamas tik administravimo mokestis, į kurį yra įskaičiuotos dokumentų rengimo išlaidos. Yra bankų („NORD/LB“ „PAREX“, „Sampo“, „Ūkio bankas“), kurie atvirkščiai nei pirmi keturieji skaičiuoja tik dokumentų rengimo mokestį, kiti bankai („Kredytbank“, „Snoras“, „Šiaulių bankas“, „Verainsbank“) yra nustatę abu mokesčius atskirai.
Jeigu įmonė, sakykim, norėtų imti 100000 Lt paskolą, tai mažiausiai už paskolos administravimą ir dokumentų rengimą sumokėtų „Medicinos“ ir „NORD/LB“ bankuose, jai tai kainuotų, atitinkamai 200 – 250 Lt, brangiausiai – „Kredytbank“ (3100 Lt).
Paskolų sąlygų keitimas beveik visuose bankuose kainuoja nuo 200 Lt („Kredytbank“ ir „Šiaulių“ bankuose nuo 250 Lt). Mažiausias mokestis yra „PAREX“ banke (min.100 Lt), tačiau čia nurodyta tik minimali suma, todėl mokesčio dydis priklauso ir nuo kredito dydžio. Penki bankai („Kredytbank“, „NORD/LB“, „PAREX“, „Snoras“ ir „Ūkio“ bankai) paskolos keitimo mokestį skaido į smulkesnius. Palūkanų normos keitimą išskiria „Snoras“, „Ūkio“ ir „PAREX“ bankas, pastarojo mokestis yra mažiausias (0,1 – 1% (min 100 Lt). Kredito limito padidinimas mažiausiai kainuoja „Ūkio“ banke (0,2-1 % nuo padidinimo sumos, min 200 Lt), paskolos valiutos keitimas mažiausias banke „Snoras“ (0,1% min. 500 litų), kitų sąlygų keitimas pigiausiai atsieina „Kredytbank‘e“ (100 Lt).
Taip pat yra apmokestintas nepanaudotas kredito ar kredito linijos limitas. Didžioji dauguma bankų reikalauja 0,5 – 1% metinių palūkanų nuo nepanaudotos sumos, mažiausią 0,2-1% nuo nepanaudotos dalies per metus ir 0,4-1 % nuo nepanaudotos kredito linijos limito dalies skaičiuoja „Ūkio“ bankas.
„Ūkio“ banke mažiausias mokestis ir už anksčiau grąžintą kreditą (0,2-1% sutarties sumos, pilnai grąžinus paskolą (kredito linijai nėra)), o delspinigiai už laiku negrąžintą paskolą yra „Hansabanke“ ir „Sampo“ banke (0,08%), tačiau šis mokestis yra už kiekvieną pradelstą dieną, todėl galutinis procentas priklauso tik nuo paties kliento, tai yra, kuo anksčiau klientas atsiskaitys su banku, tuo mažesnius delspinigius jam teks mokėti.
Apibendrinant paskolų įkainius norėčiau pabrėžti, jog dokumentų tvarkymas ir paskolos administravimas pigiausias yra „Medicinos“ ir „NORD/LB“ bankuose, paskolų sąlygų keitimas – „PAREX“ banke, „Ūkio“ banke mažiausi procentai mokesčiams už nepanaudotą kreditą ir už anksčiau grąžintą paskolą. 3.4 Lietuvos komercinių bankų teikiamų paskolų verslo klientams faktinių palūkanų tyrimas
Veiksnys, nulemiantis pasirinkimą kuriame banke geriausiai imti kreditą yra bankų palūkanų normos. Pagal „Verslo žinios“ pateiktus duomenis Lietuvos komercinių bankų paskolų, teikiamų verslo klientams nominalios vidutinės palūkanų normos yra parodytos 3.4.1 lentelėje. Iš lentelės duomenų matyti, jog mažiausi procentai tiek litais, tiek JAV doleriais ir eurais yra banke „Nordea“, palūkanos šiame banke atitinkamai 3,9%, 2,35% ir 3,25%, didžiausi litais – “Hansabanke” (6,57 %), JAV doleriais – “Ūkio banke” (6,0 %), eurais – banke „Snoras“ (6,3%).
Tačiau lentelėje nurodytos palūkanų normos gali keistis. Bankai kiekvienam klientui individualiai, įvertinę jo finansinę padėtį, investicinį planą bei galimybę grąžinti kreditą, nustato palūkanų normą. Paprastai kuo rizikingesnis klientas, tuo palūkanų norma yra didesnė, tačiau ji negali būti didesnė nei maksimali banko nustatyta palūkanų norma.
Lentelėje taip pat pateikiami anksčiau nagrinėti administravimo ir dokumentų rengimo mokesčiai bei skaičiuota faktinė palūkanų norma. Čia apskaičiuota, atsižvelgiant į administravimo mokesčio svyravimus, trijų valiutų (litais, JAV doleriais ir eurais) minimali, vidutinė ir maksimali faktinė palūkanų norma. Ji buvo skaičiuota esant trims skirtingoms paskolų sumoms. 3.4.1 lentelėje pateikti skaičiavimai, kai paskolos suma 10 000 Lt, 3.4.2 – 100 000 Lt ir 3.4.3 – 500 000 Lt.
Faktinė palūkanų norma buvo skaičiuota, remiantis šiomis formulėmis:

Faktinė palūkanų norma buvo skaičiuota, remiantis šiomis formulėmis:

Nominali palūkanų norma

1 – kompensacinis likutis

                                

 

Administracinis ir dokumentų ruošimo mokesčių suma

Paskolos suma

Skaičiuojant kompensacinį likutį buvo įtraukti tik du mokesčiai, t.y. paskolos administravimo ir dokumentų rengimo, nes su šiais dviem bankų įkainiais susiduria absoliučiai visos įmonės, o kiti (sutarties keitimo, už nepanaudotą kredito limitą, delspinigiai) mokesčiai atsiranda dėl iš anksto nenumatytų sąlygų. Kitaip tariant, šių mokesčių atsiradimą sąlygoja pačios įmonės veikla. Įmonės, kurios vykdo atsiskaitymus pagal nustatytus terminus, kurių veikloje neatsiranda veiksnių, dėl kurių reikėtų keisti sutarčių sąlygas ar atidėti paskolų grąžinimo terminus, jos šių mokesčių nepatiria. Todėl į kompensacinio likučio, nuo kurio tiesiogiai priklauso faktinė palūkanų norma, skaičiavimą įtraukti tik visoms įmonėms bendri mokesčiai. Iš lentelės C priede duomenų matyti, jog paskolos sumai esant 10000 faktinė palūkanų norma gerokai skiriasi nuo nominaliosios. Didžiausi pasikeitimai buvo tuose bankuose, kur aukščiausi administravimo ir dokumentų tvarkymo mokesčiai. Pavyzdžiui, „Kredytbanke“ esant maksimaliamadministravimo mokesčiui paskolos litais faktinė palūkanų norma buvo 2,18% didesnė už nominalią, o kreditų JAV doleriais „Kredytbanke“ – 3,05%, „Hansabanke“ – 2,12%, dar septyniuose bankuose ji išaugo daugiau nei vienu (iki 1,95 %) procentu.
Panašūs pasikeitimai ir 3.4.2 lentelėje, čia analizuota faktinė palūkanų norma kai paskolos suma 100 000, tiesa skirtumas jau ne toks didelis – nuo 0,01% iki 1,54%, o kai paskolos suma 500 000, faktinės palūkanų normos pasikeitimas buvo nuo 0,01% iki 1,51% (labiausiai padidėjo JAV doleriais teikiamų paskolų normos).
Tokie faktinių palūkanų normų pokyčiai leidžia daryti išvadą, kad kuo mažesnė paskolos suma ir kuo didesni banko mokesčiai, tuo paskola yra brangesnė. IŠVADOS
Atliktas teorinis tyrimas leidžia išskirti tokias pagrindines išvadas:
1. Sprendimai – tai kasdieninė įmonės vadovo darbo dalis. Sprendimų priėmimas yra siejamas su įmonės strategija bei siekiamais tikslais. Sprendimų priėmimas susideda iš tarpusavyje glaudžiai susijusių etapų, t.y.: tyrimui reikalingos duomenų bazės sukūrimo; įmonės išorinės aplinkos analizės; įmonės vidinės aplinkos analizės; išorinės ir vidinės aplinkos veiksnių kiekybinio ir kokybinio įvertinimo; įmonės finansinių išteklių telkimo sprendimo formavimo ir finansinių išteklių telkimo sprendimo priėmimo.
2. Šiuo metu Lietuvoje įmonių vadovai gali rinktis iš keturių pagrindinių finansavimo šaltinių, tai: valstybės parama, pajamos iš ES struktūrinių fondų, vertybinių popierių išleidimas į rinką ir šiuo metu bene pagrindiniu finansavimo šaltiniu laikomos – bankų paskolos.
3. Kreditas arba paskola  lėšos, grąžintinai gautos iš kito juridinio ar fizinio asmens (iš kitų asmenų) sutartyje aptartomis sąlygomis, mokant skolinimosi procentus skolintojui (skolintojams). Kreditavimo funkcijos tikslas – paskirstyti sukauptas lėšas įmonėms ir gyventojams, siekiant didžiausio efektyvumo tiek kreditą gaunančiojo, tiek jį išduodančiojo požiūriu.
4. Paskolos gali būti grupuojamos pagal įvairius požymius: pagal jos grąžinimo būdus, pagal paskolų grąžinimo terminus ir palūkanų mokėjimą, pagal pinigų skolintojus ir skolinimosi tikslą bei kitus požymius.
5. Palūkanos – tai pajamos, gaunamos leidžiant kitam naudotis paskolintu kapitalu, jos skirstomos į paprastas, sudėtines, fiksuotas, kintamas ir kt. Tai svarbiausias elementas renkantis finansavimo būdus.
6. Paskolų suteikimas – tai procesas, kuris prasideda kliento paraiškos paskolai gauti nagrinėjimo ir baigiasi paskolos sandorio vykdymo priežiūra. Prieš suteikdami paskolas bankai atlieka klientų finansines analizes, skaičiuoja įvairius su kliento mokumu susijusius finansinius rodiklius, įvertina riziką ir tik po to siūlo klientui savo sąlygas, o jam sutikus sudaro sutartį, po kurios pasirašymo pinigai pervedami į kliento sąskaitą.
7. Kredito grąžinimo tvarka yra nustatoma kredito sutartyje, žinoma prieš tai abiems pusėms susitarus. Kreditų grąžinimas priklauso nuo įmonių piniginių srautų ir vykdomas pagal iš anksto nustatytą grafiką. Paskolos grąžinimo terminų keitimas yra galimas, tačiau už sutarties keitimą yra nustatyti papildomi banko mokesčiai.
8. Kreditų draudimas yra pakankamai nauja draudimo rūšis, mažinanti įmonių riziką, ypač naudinga naujai susikūrusioms įmonėms, kurios nedrausdamos kreditų, jų iš viso negautų.
9. Lietuvoje šiuo metu veikia 10 komercinių bankų ir 3 užsienio bankų skyriai. Pagal LR bankų įstatymą bankai gali būti akcinės ir uždarosios akcinės bendrovės, jų veiklai reikalinga licenzija, bankų veiklą prižiūri Lietuvos bankas, komercinių bankų veiklos pagrindas yra įmonių ir organizacijų kreditavimas.
10. Bankai įmonėms teikia ilgalaikius ir trumpalaikius kreditus, taip pat klientų pritraukimui yra kuriami nauji paskolų produktai (jie egzistuoja tik tam tikros akcijos laikotarpį) bei finansuoja SVV ir moterų verslo kreditus.
11. Atliktas Lietuvos komercinių bankų tyrimas parodė, jog bendros bankų sąlygos paskoloms yra praktiškai vienodos. Pagrindiniai veiksniai darantys įtaką bankų pasirinkimui yra bankų įkainiai ir palūkanų normos.
12. Analizė parodė, kad mažiausi administravimo ir dokumentų parengimo mokesčiai yra „Medicinos“ ir „NORD/LB“ bankuose, didžiausi „Kredytbank‘e“, paskolų sąlygų keitimas – „Parex“ banke, „Ūkio“ banke mažiausi procentai mokesčiams už nepanaudotą kreditą ir už anksčiau grąžintą paskolą.
13. Tyrimo metu buvo išsiaiškinta, jog mažiausia faktinė palūkanų norma yra banke „Nordea“, aukščiausios – litais – “Hansabanke” , JAV doleriais – “Ūkio” banke, eurais – banke „Snoras“ .
14. Faktinės palūkanos normos skaičiavimas parodė, jog kuo mažesnė paskolos suma, tuo didesnė faktinė palūkanų norma.

LITERATŪROS IR ŠALTINIŲ SĄRAŠAS

1. Armalytė A. Jau galima skolintis būstui//Verslo žinios. – 2000, Nr.3
2. Bartkus E., Buškevičiūtė E. Finansai ir kreditas. Lietuvos sąlygos ir užsienio patirtis. – Kaunas: Technologija, 1993
3. Buhalterinės apskaitos įstatymas, Valstybės žinios, 2001, Nr. 99-3515
4. Buškevičiūtė E., Mačerinskienė I. Finansų analizė. – Kaunas : Technologija, 1999
5. Cyril Pat Obi. Verslo finansų pagrindai. – Kaunas: Technologija, 1999
6. Defosse G., Balley P. Vertybinių popierių birža.- Kaunas, 1994
7. Elektroninė komercija: prielaidos, struktūra ir procesai. – Vilnius, 2002
8. Grill W. Wirtschaftslehre des Kreditwesens. – Hamburg : Gelehn, 1995, ISBN 3-441-00303-9
9. Ivaškevičius D. Bankų vadyba. Kaunas:Technologija, 1997.
10. Juozaitienė L. Įmonės finansai. Analizė ir valdymas. – Šiauliai: Šiaulių universitetas, 2000
11. Lietuvos Respublikos bankų įstatymas, Valstybės žinios, Vilnius, 2004, Nr. 54-1832
12. Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas, Valstybės žinios, Vilnius, 2000, Nr. 82
13. Lietuvos komercinių bankų teikiamų paskolų palūkanų normos // Verslo žinios, 2004, Nr.109(1758).
14. Martinkus B., Žilinskas V. Ekonomikos pagrindai. – Kaunas : Technologija,1997
15. Osteika D. Skirtumai ir pranašumai// Namas kuriame gyvenu. -2001. – Nr.3
16. Petniūnaitė S. Kreditų draudimas // Vadovo pasaulis. Vilnius, 2001, Nr.1
17. Radavičius E. Įmonės finansai: analizė ir prognozė.- Vilnius: Ekonomikos mokymo centras,1997
18. Rutkauskas A. V.Finansų rinkos ir institucijos. – Vilnius: Technika, 1998
19. Rutkauskas A.V. Finansų ir komercijos kiekybiniai modeliai. -Vilnius: Technika, 2000, ISBN 9986-05-423-0
20. Smolenskas G. Įmonių kapitalo ir kredito padengimo skaičiavimai. – Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla, 1999
21. Sutartys: principai ir praktika. – Vilnius, 2001
22. Sūdžius V. Sutartys: principai ir praktika. –Vilnius: Pačiolis, 2001
23. Struktūriniai fondai žmonių išteklių plėtrai : Informacinis leidinys. – Vilnius, 2004
24. Tarptautinių žodžių žodynėlis. – Vilnius: UAB “Gimtinė”, 1999

Internetinė medžiaga
24. AB Banko Hansabankas svetainė. [žiūrėta 2006.05.15]. Prieiga per internetą http://www.hansa.lt
25. AB Banko KreditBank svetainė. [žiūrėta 2006.05.15]. Prieiga per internetą http://www.kredytbank.lt
26. Lietuvos Bankas svetainė. [žiūrėta 2006.05.15]. Prieiga per internetą http://www.lb.lt
27. Medicinos banko svetainė. [žiūrėta 2006.05.15]. Prieiga per internetą http://www.medbank.lt
28. Nordea banko svetainė. [žiūrėta 2006.05.15]. Prieiga per internetą http://www.nordea.lt
29. Nord LB banko svetainė. [žiūrėta 2006.05.15]. Prieiga per internetą http://www.nordlb.lt
30. Parex banko svetainė. [žiūrėta 2006.05.15]. Prieiga per internetą http://www.parex.lt
31. Sampo banko svetainė. [žiūrėta 2006.05.15]. Prieiga per internetą http://www.sampo.lt
32. Šiaulių banko svetainė. [žiūrėta 2006.05.15]. Prieiga per internetą http://www.sb.lt
33. Banko Snoras svetainė. [žiūrėta 2006.05.15]. Prieiga per internetą http://www.snoras.lt
34. Ūkio banko svetainė. [žiūrėta 2006.05.15]. Prieiga per internetą http://www.ub.lt
35. Vilniaus banko svetainė. [žiūrėta 2006.05.15]. Prieiga per internetą http://www.vb.lt

Objektiškai orientuotos analizės kursinis darbas „TV tiuneris“

Įvadas    3
Projektas    3
Use case diagrama    3
Class diagrama    4
Collaboration Diagrama    4
Sequence diagrama    5
Activity diagrama    6
Išvados    8

Įvadas

Mūsų projekto tikslas buvo suprojektuoti tv tiunero programinę įrangą naudojant UML. Projetui įgyvendinti buvo dirbama su Rational Rose programa. Tv tiūneris tikslas yra atkoduoti ir rodyti įvairius tv kanalus, kurių nerodo įprastinė antena.

Projektas

Projektui įgyvendinti padaudotos 5 diagramos: Use case, Sequence, Collaboration, Activity ir Class diagrama.

Use case diagrama

Pati pirma diagrama Use case pavaizduota 1 pav. vaizduoja kaip vartotojas tiesiogiai sąveikauja su Tv tiunriu, t.y kokie naudojami procesai.

1 pav. Use case diagrama

Ji sudaryta iš 3 elementų: Actor, Use Case ir  Unidirectional Association.

Class diagrama

Šioje diagramoje 2 pav. Pavaizduotos klasės, jų metodai, kintamieji, klasės pobūdis, paveldimumas.

2 pav. Class diagrama

Šioje diagramoje panaudotos trys klasės : Viasat kortelė, kortelė ir Tv tiuneris. Kortelė – tai pagrindinė kortelių klasė, nuo kurios kildiname Viasat kortelės klasę. Ši klasė metodų neturi, joje apibrėžiama tik matmenys. Viasat kortelė turi kortelės klasės atributus, kuriuos ji paveldi. Taipogi turi ir savo atributų. ID nurodomas Viasat kortelės numeris kuris yra integer tipo. Loginis kintamasis Tinka, nurodo būklę: true arba false. Klasė TV tiuneris nesisieja nei su viena iš prieš tai minėta klase. Ji tu du kintamuosius: Tiunerio būsena ir Kortelės būsena. Pirmasis parodo ar prietaisas įjungtas, antrasis – ar prietaise įdėta kortelė. Be šių kintamųjų, jis dar turi metodų, kurie reikalingi aprašyti tv tiunerio veikimą.

Collaboration Diagrama

Šioje diagramoje 3 pav.  vaizduojami objektai ir sąlygos, kurios nurodo prietaiso veikimo principą. Ji yra sugeneruota iš sequence diagramos.

3 pav. Collaboration diagrama

Kaip matome, diagramoje pavaizduoti 6 susiję objektai: vartotojas, procesorius, dekoderis, ekranas, displejus, korteles skaitytuvas.

Sequence diagrama

Šioje diagramoje 4 pav., vaizduojami objektai ir ryšiai, tačiau sąlygos eina paeiliui, ne taip kaip Collaboration diagramoje,kur iš vieno objekto išeina visi galimi ryšiai.

4 pav. Sequence diagrama

Activity diagrama

Šioje diagramoje 5pav. detaliai pavaizuoti procesai,  kurie nurodo kokie objektai ir kokiomis sąlygomis tarpusavyje sąveikauja.

5 pav. Activity diagrama.

Išvados

Projektas, sudarytas iš šių į diagrama diagramų, pilnai parodo kokios klasės, metodai, objektai reikalingi tam, kad butu pradėtas programavimo etapas.