Medinių langų marketingo planas apie gamyba ir pardavima

SANTRAUKA
Langų gamybos marketingo planas skirtas numatyti sprendimus ir geriausius variantus realizuojant šį gaminį bei įvertinti jo įtaką įmonės pelningumo didinimui bei klientų rato plėtimui. UAB „Statuva“, užsiimanti durų ir žaliuzių gamyba, nusprendė plėsti savo veiklą ir įvesti į rinką naują savo gaminį – langus.
Pagrindiniai nagrinėtini klausimai, pradedant gaminti naują produktą:
Įmonės veiklos plėtra;
Naujo produkto įvedimas į rinką;
Naujų klientų paieška;
Optimalios kainos nustatymas;
Naujų technologijų įdiegimas;
Kvalifikuotų darbuotojų paieška;
Tiekiamų medžiagų kiekio didinimas;
Vartotojų poreikio tenkinimas;
Langų gamybos metodo pasirinkimas;
Naujo produkto reklama;
Kokybės ir saugumo užtikrinimas;
Konkurentų veiklos analizė;
Šiame marketingo plane buvo atlikta situacinė aplinkos analizė, t.y. įvertinti įvairūs veiksniai, kurie vienaip ar kitaip gali turėti įtakos mūsų prekei.
Darbe taip pat išanalizuota tikslinė rinka. Vartotojų poreikiams tenkinti būtina orientuotis į tam tikras vartotojų grupes, nes aptarnauti visą rinką ar tik vieną vartotojų grupę nėra tikslinga. Taigi įmonė „Statuva“ nustatė savo tikslinę rinką ir nusprendė aptarnauti tokias vartotojų grupes:

Klientai pagal gyvenamą vietą
Klientai pagal gyvenamą vietąKlientai (%)
Vilnius35
Klaipėda8
Kaunas20
Panevėžys6
Alytus21
Biržai7
Kiti3

Klientai pagal gyvenamą vietą (miestas ir užmiestis)
Klientai pagal gyvenamą vietąKlientai (%)
Miestas61
Užmiestis39

Klientai pagal vartotojų grupes (%)
KlientaiProcentai
Įmonės69
Privatūs31

Klientai pagal amžių (%)
Klientai pagal amžių (m)Procentai
Iki 16-
16 – 3026
31 – 4042
41 – 6024
Virš 608

Šiame plane taip pat buvo apžvelgti pagrindiniai marketingo strategijos elementai. Nustatyti svarbiausi strateginių produktų grupės (SPG) kriterijai:
•Pardavimų efektyvumas0,05×1=0,05;
•Optimalios kainos nustatymas0,15×2=0,30;
•Naujų technologijų įdiegimas0,10×4=0,40;
•Kvalifikuotų darbuotojų paieška0,15×3=0,45;
•Vartotojų poreikio tenkinimas0,25×5=1,25;
•Naujo produkto reklama0,05×2=0,10;
•Kokybės ir saugumo užtikrinimas0,25×4=1,0.
3,55
Be to įvertinti rinkos patrauklumo kriterijai:
•Rinkos dalies dydis0,10×3=0,30;
•Rinkos dalies augimas0,25×4=1,0;
•Paklausos stiprumas0,20×5=1,0;
•Infliacija ir depresija0,05×1=0,05;
•Lengvas atėjimas į rinką0,15×5=0,75;
•Konkurencinga struktūra0,05×4=0,20;
•Platinimo struktūra0,20×4=0,80.
4,10
Šioje dalyje taip pat atlikta produkto gyvavimo ciklo analizė bei konkurentų tendencijų tyrimas.
Daugiausia informacijos, susijusios su mūsų prekės įvedimu i rinką, buvo pateikta marketingo taktikos dalyje. Čia buvo apžvelgta pagrindinė produkto strategija, kainų nustatymo strategija bei paskirstymo strategija.
Nustačiusi esamą rinkos padėtį, įmonė įvertino langų gamybos efektyvumą:

Paslaugų skaičiaus numatymas per metus
Paslaugų skaičius,
vnt.Vidutinė gaminio kaina,
LtPlanuojamos pajamos per metus, Lt
Pagaminta langųPesimistinė prognozėRealistinė prognozėOptimistinė prognozė
2503003501500375 000 – 525 000

Paslaugų skaičiaus numatymas per 3 metus.
MetaiPajamų pavadinimasPaslaugų skaičius,
vnt.Vidutinė kaina, LtPlanuojamos pajamos, Lt
2008 Pagaminta langų 250 – 3501500375 000 – 525 000
2009Pagaminta langų300 – 4501700510 000 – 765 000
2010Pagaminta langų300 – 4501900570 000 – 855 000

Manome, jog tokia mūsų pasirinkta marketingo plano struktūra pakankamai tiksliai atvaizduoja mūsų marketingo strategijos logiką.

ĮVADAS

Įmonės sprendimą gaminti langus įtakojo tai, kad jau yra gaminamos durys ir žaliuzės. Apsispręsti padėjo ir tai, kad langų gamybai naudojamos tos pačios medžiagos kaip durims ir žaliuzėms, perkamos iš tų pačių tiekėjų.
Įmonė gamina medienos langai, plastikiniai langai kelių kamerų ir panašią produkciją, kurių gamybai naudojama mediena, plastikas ir aliuminio konstrukcijos.
Vienos arba dviejų kamerų stiklo paketai gaminami iš poliruoto stiklo su specialia šilumą atspindinčia danga. Dėl mažo paviršinių jėgų įtempimo stiklas nėra trapus, o tai mažina dūžio pavojų. Stiklo paketo dūžio pavojus dar labiau sumažėja, kadangi smūgio jėga į pirmąjį stiklą amortizuojama antrojo stiklo. Taip pat gaminami stiklo paketai su saugiu – trisluoksniu, armuotu – stiklu. Langai atitinka griežtus higienos, ekologijos ir priešgaisrinės saugos reikalavimus. Oro garso izoliavimo koeficientas siekia 33 decibelus. Tai reiškia, kad jei namas stovėtų šalia automagistralės, jame būtų galima be vargo mėgautis ramybe.
Klijuotos sluoksniuotosios medienos langai, kaustyti aliuminiu, – moderni klasikinių medinių langų versija. Tai puikus dviejų tvirtų medžiagų derinys – natūralaus medžio ypatybių bei estetikos ir aliuminio patvarumo. Išorinė aliuminio danga užtikrina lango konstrukcijos tvirtumą bei ilgaamžiškumą. Tai patikima ir ilgametė medienos apsauga nuo nepalankaus aplinkos poveikio: ultravioletinių spindulių, drėgmės, vėjo, šalčio ir t. t. Aliuminio apkaustai suteikia langui šiuolaikišką, naujovišką išvaizdą. Tokio lango rėmo nereikia perdažyti (dažytus klijuotos sluoksniuotosios medienos langus rekomenduojama perdažyti kas 7–10 metų). Mediena vidinėje lango pusėje užtikrina gerą šilumos izoliaciją, leidžia pasirikti norimą dizainą, suteikia būstui jaukumo ir pan.


APLINKOS ANALIZĖ

1. SITUACINĖ APLINKA
1.1. PAKLAUSA IR JOS TENDENCIJOS

Daugiabučių namų statyba nemažėja, per 2005 metus pastatyta 5933 butai. Šiuo metu naujos statybos būsto paklausa 3-5 kartus viršija pasiūlą. Patys statytojai ir NT pardavėjai prognozuoja artėjančius geresnius laikus naujos statybos daugiabučiams už miesto. „Statytis individualų namą – patikimesnė ir saugesnė investicija, nei pirkti „dėžutę” ar namą su visa apdaila”,
Viename sklype stengiamasi pastatyti kuo daugiau namų, dėl to reikia saugių, kokybiškų ir patvarių langų.
Mes orientuojamės į gyvenamųjų namų statybą. Taigi pirkėjais gali būti statybų įmonės arba individualūs pirkėjai. Pirkimas priklausys nuo statomų namų kiekio, mūsų produkto reklamos, lojalių klientų, produkto asortimento.

1.2. SOCIALINIAI IR KULTŪRINIAI VEIKSNIAI

Statant namą vienas iš svarbiausių bruožų yra fasadas. Estetinis pastato vaizdas nulemia ir pirkėjo apsisprendimą. Harmonija tarp pastato detalių maloniai nuteikia akį, dėl to klientas pasirinkęs mūsų duris pasirinks ir mūsų priderintus langus. Galimas ir atvirkštinis variantas.

1.3. DEMOGRAFINIAI VEIKSNIAI

Pagal statistinius duomenis, migracija į užsienio šalis kasmet didėja. Tautiečių uždirbti pinigai svetur yra investuojami į nekilnojamąjį turtą Lietuvoje. O tai skatina gyvenamųjų namų statybą.
1 lentelė. Oficiali ir neoficiali emigracija 2001-2005 m.

Asmenys, deklaravę išvykimą (oficiali emigracija)Asmenys, nedeklaravę išvykimo (neoficiali emigracija)
2001–2005 200420052001–2005 20042005
Iš viso (tūkst.)56,115,215,669,824,724,4
iš jų:
15 metų ir vyresni48,213,213,461,820,622,9
Vyrai23,26,17,039,011,416,8
Moterys25,07,16,430,813,37,6

Pirkėjai pagal lytį – vyrai, kadangi jie nebijo rizikuoti ir investuoti.
Investuojančių amžius jaunėja.
Išsilavinimas – nuo nebaigusių nieko iki baigusių aukštąsias mokyklas. Kadangi daugiausia išvyksta nieko nebaigę žmonės, kurie sudaro pakankamai didelę investicijų dalį į nekilnojamąjį turtą.
2 lentelė. Emigrantai, nedeklaravę išvykimo, pagal išsilavinimą 2001-2005 m.

Emigrantai, nedeklaravę išvykimo, tūkst.Palyginti su bendru, nedeklaravusių išvykimo, emigrantų skaičiumi, %
Iš viso61,8 100,0
Aukštasis ar aukštesnysis12,9 20,9
Vidurinis39,4 63,8
Pagrindinis6,0 9,7
Pradinis0,6 1,0
Nežinomas2,9 4,6

Per pastarąjį dešimtmetį nekilnojamojo turto kainos Vidurio Europoje kilo maždaug 10 proc. per metus ir, tikėtina, augs dar sparčiau iki pasieks Vakarų Europos lygį. Dėl šios priežasties vyrauja nuomonė, kad nekilnojamasis turtas – geriausia ir saugiausia investicija.
Šiuo metu yra labai palankios sąlygos įvesti naują produktą į mūsų rinką. Dėl vis nemažėjančių statybų ir investuotojų į nekilnojamą turtą.
Statistikos departamentas praneša, kad, išankstiniais duomenimis, tiesioginės užsienio investicijos 2006 m. spalio 1 d. sudarė 25,0 mlrd. litų (7,2 mlrd. EUR). Vienam šalies gyventojui teko 7371 litas (2135 EUR) tiesioginių užsienio investicijų.
Daugiausia lėšų yra investavę Rusijos (20,0% visų tiesioginių užsienio investicijų), Danijos (16,3%), Švedijos (11,7%), Vokietijos (10,5%), Suomijos (7,1%), Estijos (7,0%), Liuksemburgo (3,2%) investuotojai. Tiesioginės investicijos iš ES 25 šalių sudarė 17,3 mlrd. litų (69,3%), iš NVS šalių – 5,1 mlrd. litų (20,3%) visų tiesioginių užsienio investicijų.
Daugiausia investuota į apdirbamąją gamybą – 34,5 procento, finansinį tarpininkavimą – 17,7, transportą, sandėliavimą ir ryšius – 11,9, didmeninę ir mažmeninę prekybą – 11,8, elektros, dujų ir vandens tiekimą – 11,5, nekilnojamojo turto, nuomos ir kitos verslo veiklos įmones – 7,7 procento visų tiesioginių užsienio investicijų.
Analizuojant bendrojo vidaus produkto pokyčius, pastebima augimo lėtėjimo tendencija.
2007 m. vienam šalies gyventojui teko 28631 litai bendrojo vidaus produkto to meto kainomis. Per 2007 m. vienam gyventojui sukurta 8,7 procento daugiau nei per 2006 m. bendrojo vidaus produkto.

3 lentelė. Statybos leidimai naujų gyvenamųjų namų statybai (ketvirčiais)

20062007
I ketv.II ketv.III ketv.IV ketv.I ketv.II ketv.III ketv.IV ketv.
Išduota statybos leidimų, iš viso1151192319712441176022832513
iš jų 1–2 namams11321892193324131725 2229 2463
Leistų statyti pastatų skaičius12191937203624541829 22932539
iš jų 1–2 butų namų1173189219692415 1776 2229 2482
Leistų statyti butų skaičius2922399753734221 4097 4652 4606
iš jų 1–2 butų namuose1241200921132525 1890 2347 2670
Leistų statyti butų naudingasis plotas, tūkst. m2322,8478,6523,2558,2 467,1 576,2 578,6
iš jų 1–2-jų butų namuose203,0337,7332,5436,9 312,3 378,1 424,3
Vidutinis leisto statyti buto naudingasis plotas, m2110,5119,297,4132,3 114,0 123,9 125,6
1–2-jų butų namuose163,6168,1168,9173,0 165,2 161,1 158,9

1.4. EKONOMINĖS IR VERSLO SĄLYGOS PRODUKTUI ŠIUO METU IR KONKREČIOJE VIETOJE

Statybos verslo efektyvumo lygį aktyviai veikia tiek išorės, tiek vidaus veiksniai. Didelę įtaką daro ekonomikos globalizacija, ES plėtra, statybos verslo perprodukcija ES šalyse, Lietuvos integracija į ES bendrąją rinką.
Pagrindinė UAB „Statuva” veikla orientuota Lietuvos rinkoje, todėl šalies ekonominė aplinka daro įmonei tiesioginį poveikį. Pastaraisiais metais Lietuvoje žymiai padidėjo užsienio kapitalas, išaugo BVP, pragyvenimo lygis, pramoninis sektorius. Įstojus į Europos Sąjungą, didėja galimybė bendradarbiauti su užsienio kompanijomis, dirbančiomis šioje srityje. Šie veiksniai sukuria teigiamas ekonomines ir verslo sąlygas įmonei „Statuva“ ir sudaro geras perspektyvas jos veiklai ateityje.

1.5. PRODUKTŲ GRUPĖS TECHNOLOGINĖ APLINKA

Namų langai − tai pagrindinė sąsaja su išoriniu pasauliu. Jie teikia būstui šviesos, jaukumo, gerą estetinę išvaizdą. Tačiau taip pat labai svarbu, kad langai užtikrintų šilumą, apsaugotų nuo vėjo ir triukšmo. Tai garantuoti gali tik kokybiški produktai, dėl to renkantis langus būtina atsižvelgti į pagrindinius jų techninius duomenis, užtikrinančius mažiausius šilumos nuostolius. Juk gausi plastikinių langų pasiūla dažnai sutrikdo vartotoją, neturintį pakankamos informacijos apie produktų techninius duomenis, dėl to ne visada pasirenkamas optimalus kainos ir kokybės santykis.
Iš PVC profilio pagaminti langai išsiskiria puikia garso izoliacija, todėl vartotojai gali mėgautis ramybe namuose ir tiesiog pamiršti iš gatvės sklindantį triukšmą. Puiki šilumos apsauga, kurią užtikrina didelis rėmo storis bei daugiakamerinė plastikinių profilių konstrukcija, padeda vartotojui taupyti energiją, o kartu ir pinigus. Profiliai taip pat padidina langų saugumą, panaikindami lango, kaip lengviausio būdo įsibrauti į namus, variantą. Nors ir pagaminti iš nenatūralaus pluošto − plastiko, langai nekelia pavojaus aplinkai, nes jų sudėtyje nėra švino, jie taip pat lengvai perdirbami. Net iki 97 proc. gaminant langus panaudotų medžiagų galima atgauti kaip grynąją žaliavą, kuri vėliau naudojama naujiems plastikiniams langams gaminti. Tokia apgalvota įmonės ekologiškumo politika leidžia apsaugoti gamtą bei konstruktyviai naudoti net atliekines medžiagas.
Sistema „Ideal 6000“ yra viena naujausių ir moderniausių langų sistemų. Projektuojant šią sistemą daug dėmesio buvo skiriama stiliui ir profilio šilumos izoliacijos kokybei. Sistema atitinka ne tik visus techninius reikalavimus, bet ir gali patenkinti patį rafinuočiausią skonį. Ši sistema sudaryta iš šešių kamerų, kas lemia gerokai didesnę profilio šilumos izoliaciją. Rėmo statybinis gylis – net 80 mm.
Tarsi patobulintas sistemos „Ideal 4000“ variantas rinkai siūlomas kitas –„Ideal 7000“. Šią sistemą sudarantis rėmas yra didesnio statybinio gylio, siekiančio 80 mm. Profilį sudaro net septynios kameros, o tai užtikrina optimalius statybinius duomenis ir maksimalią šilumos bei garso izoliaciją. Kievienoje šalyje veikiančios politinės jėgos suformuoja valdžios ir valdymo struktūras, kurios savo sprendimais priima tam tikrus teisės aktus. Jais savo praktineje veikloje privalovadovautis įmonės.

1.6. POLITINĖ APLINKA

Valdžios ir valdymo institucijos savo teisės aktais gali visoms arba tik tai tikros rūšies įmonėms sudaryti palankesnes veiklos sąlygas, skatinti investicijas arba drausti, riboti tam tikrą veiklą.
Mūsų įmonė pagal dydį yra vidutinė, pagal veiklos pobūdį – paslaugas teikianti, pagal teisinę formą – rybotos civilinės atsakomybės (UAB).

1.6. TEISINĖ APLINKA

Teisės aktai, darantys didžiausią įtaką marketingo sprendimams bei jų įgyvendinimams, skirstomi į:
1.Reguliuojančius įmonės steigimą, jų vidaus veiklą ir likvidavimą. (Pagrindinis teisinis dokumentas, kuriuo vadovaujasi bendrovė savo jos įstatai.);
2.Reguliuojančius įmonės santykius su pirkėjais, partneriais ir konkurentais;
Reguliuojančius atskiras maketingo sritis.

2. NEUTRALI APLINKA
2.1. FINANSINĖ APLINKA

Padedant Europos Sąjungos PHARE programai nuo 2000 iki 2006 metų Alytaus verslo konsultacinis centras yra laimėjęs ir įgyvendinęs 15 tarptautinių verslo paramos ir bendradarbiavimo projektų iš ES programų. Viena iš pagrindinių verslo klientų yra UAB „Statuva“.
2005 metais Alytaus savivaldybė pasirengimo parodai išlaidoms iš dalies kompensuoti skyrė 5,3 tūkst. Lt.
Alytaus miesto savivaldybė finansinę 36,9 tūkst. Lt paramą, kompensuojant paskolų palūkanų mokėjimą bankui 50 ar 80 procentų, pagal pateiktas banko paskolų sutartis skyrė UAB „Statuva“, kuri įsteigė 27 naujas darbo vietas. Taip pat UAB „Statuva“ iš SVV fondo 2003 metais suteiktas smulkaus ir vidutinio verslo dalinis priemonių finansavimas, kuris sudarė 32,2 tūkst. Lt.
2.2. VYRIAUSYBINĖ APLINKA

Viena iš perspektyviausių plastiko, aliuminio konstrukcijų, stiklo paketų ir žaliuzių gamintojų Lietuvoje – UAB „Statuva“, pajėgi atlikti didelių apimčių ir labai sudėtingus konstrukcijų projektavimo, gamybos, montavimo, pardavimo ir priežiūros darbus.
Nors nuolat diegiamos technologinės naujovės, veikla reikalauja neatsinaujinančių gamtos išteklių, susidaro atliekos, emisijos į atmosferą. UAB „Statuva“ vadovybė, prisidėdama prie aplinkos išsaugojimo, įsipareigojo nuolat mažinti organizacijos poveikį aplinkai, įdiegus aplinkos vadybos sistemą pagal LST EN ISO 14001:2005 standarto reikalavimus.
Savo veikloje įmonė visos organizacijos vardu įsipareigojo:
1. siekti nuolatinio aplinkos apsaugos veiksmingumo gerinimo visose gamybos srityse, vertinti rezultatus;
2. pagal galimybes diegti švaresnės gamybos ir taršos prevencijos sprendimus;
3. laikytis visų taikomų aplinkos apsaugos teisinių bei kitų reikalavimų;
4. taupiai ir racionaliai naudoti žaliavas ir energetinius išteklius;
5. skirti reikalingus resursus nustatytiems aplinkos apsaugos tikslams ir užduotims įgyvendinti;
Su šia politika yra supažindinti visi bendrovės darbuotojai ir jos principus privalo taikyti savo veikloje.
Įmonėje buvo įdiegta aplinkos apsaugos sistema pagal standartą LST EN ISO 14001:1999 ir kokybės vadybos sistema pagal standartą LST EN ISO 9001:2001 šiose srityse – projektavimas, gamyba, montavimas, pardavimas, priežiūra:
* langų, durų, fasadų, žiemos sodų iš plastiko, aliuminio, medžio konstrukcijų;
* stiklo paketų;
* berėmio stiklo konstrukcijų.
2005m. balandžio 1d. Lietuvos Respublikos Aplinkos Ministras įregistravo UAB “Statuva” statybos taisykles ”Bendrieji statybos, apdailos darbai: konstrukcijų iš plastiko, aliuminio, medžio montavimo darbai” ST 5370126.01:2001.
Lietuvoje parduodami ir montuojami langų privalo būti sertifikuoti pagal ES saugumo normą EN 13241-1 ir turi būti pažymėti ženklu „©”.
Gamindama langus bendrovė laikysis statybos techninių reikalavimų reglamento STR 2.06.01:1999.
UAB “Statuva” gaminami produktai atitinka visus Lietuvoje keliamus privalomus reikalavimus. Įmonės produktai sertifikuoti Lietuvos statybos produkcijos sertifikavimo centre.
Alytaus miesto savivaldybė nuolat remia ir skiria lėšas UAB „Statuva“.

2.3. ŽINIASKLAIDA

Žiniasklaida bei reklama – efektingiausias būdas reprezentuoti firmą ir jos teikiamas paslaugas. Šiuo metu bene labiausiai paplitusi yra naujoji žiniasklaida – tai moderni informacijos technologija – internetas. Reklama turėtų būti pasirinkta taip, kad pasiektų firmos pasirinktą rinkos taikinį.
UAB „Statuva“ susikūrusi patikimo ir gerą vardą turinčio paslaugų tiekėjo vardą, savo naują gaminį pristatys tokiais būdais:
–Laikraščiai, žurnalai;
–Internetas;
–Televizija;
–Reklaminiai lankstinukai.
Bendrovė naudos laikraščius: „Alio reklama”, „Verslo žinios”, „Lietuvos rytas” ir kitus regioninius laikraščius. Žurnalus: „Statyba ir architektūra“, „Mano namai“, „Tavo namai“, „Namas ir aš“. Pagrindinis skelbimo akcentas turėtų būti žema kaina, aukšta kokybė, asortimento įvairovė, kas iš karto informuos klientą apie naujai bendrovės gaminamo produkto pasirodymą rinkoje.
Dažnas paslaugos ar gaminio ieškantis vartojas, tinkamiausią sau variantą išsirenka internete. Kadangi būtent internetas yra šiuolaikinės informacijos kaupimo ir perdavimo priemonė. Todėl UAB „Statuva“ savo naują gaminį reklamuos keliose iš lankomiausių internetinių svetainių: www.delfi.lt, www.reklama.lt, www.rodiklis.lt, www.visalietuva.lt .
Informuoti klientus apie naujai pradėtą gaminti produktą galima ne tik per laikraščius, internetu ar televizija, bet ir tose vietose, į kurias visų pirma kreipiasi busimieji klientai, t.y. informacija 118.

4 lentelė. Galimi reklamos būdai ir jų intensyvumas pirmaisiais metais
ReklamaDažnumas
Laikraščiaikartą / savaitę
Žurnalaikartą / savaitę
Televizijakartą / dieną
Firmų katalogaipastoviai
Informacija telefonu 118pastoviai
Internetinis puslapispastoviai

Firmos reklaminę veiklą koreguoti padėtų nuolatinis jos rezultatų tyrimas. Tam reiktų naudoti klientų testavimo metodą. Įmonės savininkai pokalbio su klientu metu pasiteirautų iš kur jis sužinojo apie šias paslaugas, koks buvo informacijos šaltinis. Taip galima geriau išsiaiškinti, kurios rūšies reklama tiksliausiai pasiekia rinkos taikinį ir duoda didžiausią efektą įmonei.

3. KONKURENCINĖ APLINKA

Konkurencinę aplinką UAB „Statuva“ turi gerai išanalizuoti ir įvertinti. Nustačius konkurentus, įmonė sužino jų veiklos ypatumus, pranašumus bei trūkumus. Tai leidžia nuspėti jų elgseną artimiausioje ateityje ir suteikia galimybę juos pralenkti.
Pagrindiniai UAB „Statuva“ konkurentai:
1. HRONAS – lietuviško kapitalo įmonių grupė, kurią sudaro UAB HRONAS ir jos antrinės įmonės UAB ALTAVIS ir UAB HRONO STATYBA.
Per 11 darbo metų HRONAS tapo vienas pirmaujančių langų bei aliuminio–stiklo fasadų gamintojų ne tik Lietuvoje, bet ir Baltijos šalyse.
HRONO grupės veiklos sėkmę lemia stiprios pozicijos ir privačių, ir verslo klientų segmentuose. Klientams pristatyti nauji produktai, stipriai išplėstas atstovybių tinklas visoje Lietuvoje ir padidinti gamybos pajėgumai leido sustiprinti pozicijas plastikinių ir medinių langų rinkose, o neslūgstanti statybų pramonės plėtra Lietuvoje ir dalyvavimas beveik visuose stambiausiuose statybų projektuose išaugino fasadų padalinį.
HRONO langų sistemos bei aliuminio-stiklo fasadų sprendimai įdiegti pažangiausiuose pastarųjų metų statybų projektuose: verslo ir pramogų centruose EUROPA, FORUM PALACE, prekybos centruose ERMITAŽAS, VCUP, biurų pastatuose VICTORIA, BCC, BALTIC CENTER, gyvenamųjų namų kompleksuose DELFINAS, VINGIO APARTAMENTAI, viešbučiuose CROWNE PLAZA VILNIUS, REVAL HOTEL LIETUVA, SBA biurų pastate Kaune, ITERA LIETUVA biurų pastate Klaipėdoje ir kituose objektuose.
2005 m. aliuminio ir stiklo fasadų versle HRONAS orientuosis į projektavimą ir kompleksinius pastato apipavidalinimo sprendimus, kurie apims langus, aliuminio–stiklo fasadus, ventiliuojamus fasadus ir berėmes stiklo konstrukcijas. Gyvenamųjų būstų statyba ir renovacija plėsis mažesniuose Lietuvos miestuose, čia augs ir administracinių pastatų statybų rinka, todėl pajėgumai bus stiprinami visoje Lietuvoje.
2. 1994 metais UAB “Plastakona”, pirmoji Lietuvoje ir Pabaltijos regione, iš vokiečių firmos “Schuco” aliuminio profilių įmą gaminti langus, duris, vitrinas, fasadus, žiemos sodus ir kitas konstrukcijas žmonėms bei privatiems užsakovams. Jau aštuntus metus bendradarbiaujame su vokiečių koncernu “Schuco International KG”. Ilgalaikė ir abipusiai naudinga partnerystė naujausius techninius sprendimus, įrangа ir profilių sistemas mums leidžia įdiegti vieniems iš pirmųjų šalyje. Mums tiekiama langų, durų bei kitų konstrukcijų žaliava – plastiko arba aliuminio profiliai gaminami laikantis griežtų DIN EN ISO 9001 standarto reikalavimų. Visiems “Schuco” profiliams bei kitoms komplektuojančiosioms dalims suteikiama 5 metų garantija. Tokiа pat garantijа mes suteikiame ir savo gaminiams, pagamintiems iš minėtųjų “Schuc o” medžiagų. Tai reiškia kad gamybos procese ne kiek nenukenčia gaminių kokybė, o Jūs jais džiaugsitės dar daugelį metų garantijai pasibaigus
Dabartinį vardа ir prekinį ženklа bendrovė gavo 1997 metais. Nuo to laiko visi UAB “Plastakona” gaminiai ženklinami šiuo logotipu. Kartu tai ir kokybės ženklas, nes UAB “Plastakona” turi visus reikiamus kokybės liudijimus, kokybės personalas apmokytas dirbti naujausiais vokiškais įrengimais pagal naujausias technologijas.

1994 metais UAB “Plastakona”, pirmoji Lietuvoje ir Pabaltijo regione, iš vokiečių firmos “Schüco” aliuminio profilių ėmė gaminti langus, duris, vitrinas, fasadus, žiemos sodus ir kitas konstrukcijas įmonėms bei privatiems užsakovams.
Jau aštuntus metus bendradarbiaujame su vokiečių koncernu “Schüco International KG”. Ilgalaikė ir abipusiai naudinga partnerystė naujausius techninius sprendimus, įrangą ir profilių sistemas mums leidžia įdiegti vieniems iš pirmųjų šalyje. Mums tiekiama langų, durų bei kitų konstrukcijų žaliava – plastiko arba aliuminio profiliai gaminami laikantis griežtų DIN EN ISO 9001 standarto reikalavimų. Dabartinį vardą ir prekinį ženklą bendrovė gavo 1997 metais. Nuo to laiko visi UAB “Plastakona” gaminiai ženklinami šiuo logotipu. Kartu tai ir kokybės ženklas, nes UAB “Plastakona” turi visus reikiamus kokybės liudijimus, bendrovės personalas apmokytas dirbti naujausiais vokiškais įrengimais pagal naujausias technologijas.
UAB “Plastakona” yra atestuota Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerijos, įmonei suteikta teisė atlikti aliuminio ir plastiko fasadų konstrukcijų, vitrinų, langų ir durų gamybos bei montavimo darbus ypatingos svarbos statybos objektuose. Atestato numeris 0858.
Žaliavinė medžiaga – “SCHUCO” aliumininiai ir plastiko profiliai gaminami laikantis kokybės valdymo sistemos ISO 9001 standarto reikalavimus. Sertifikato registracijos numeris 95 226-02. Sertifikatas suteiktas “Deutscher AkkreditierungsRat” (DAR TGA-ZQ-91003). Sertifikatas suteiktas dar 1994 metais.
“Schuco” plastikinių langų profiliai, balti ir dekoruoti, formuojami iš tamprios masės DIN 7748-PVC-U, EDLP, 080-35-28 polivinilchlorido ir gaminami pagal naujausius technikos standartus. “Schuco” garantuoja, kad tiekiami profiliai atitinka RAL-RG 716/1 I skirsnio reikalavimus. RAL-RG 716/1 taip pat apima: profilių smūgio klampumą pagal DIN 53753, išmatavimų išlaikymą, tinkamumą suvirinimui, atsparmą smūgiui šaltyje, atsparumą šviesai ir kitoms oro sąlygoms.
Cheminis tampriųjų langų profilių iš polivinilchlorido atsparumas atitinka ISO/TR 10358 direktyvas. Profiliai yra nejautrūs etanolui, 10 procentų amoniakui, natrio chloridui bei 10-35 procentų druskos rūgščiai, taip pat buitinėms nešveičiančiosioms valymo priemonėms.
Profilių, baltų ir dekoruotų, paviršiai – patikrinti pagal DIN 53387 – neturi didesnių nukrypimų nei pilkumo kriterijaus 4 pakopa pagal ISO 105-A03 ir tuo visiškai atitinka RAL-RG 716/1 reikalavimus.
Lietuvos Respublikos Sveikatos Apsaugos ministerija UAB “Plastakona” naudojamiems “Schuco” plastikiniams ir aliumininiams langų, durų ir fasadų profiliams suteikė ne maisto prekės higieninį pažymėjimą (Nr.3-1-i-2553), leidžiantį gaminius naudoti pagal paskirtį ir pripažįstantį, kad mūsų gaminama produkcija atitinka visus higieninius LR reikalavimus.
LR Priešgaisrinės apsaugos departamento prie VRM Gaisrinių Tyrimų centras bandė “Schuco” plieno-aliuminio pertvaros su durimis Royal S50N. Jų visiškas atsparumas gaisrui sudaro 38,5 minutes. Bandymai atlikti 1997 metų pabaigoje, protokolo numeris FP-55/97.

3. UAB „Via Regia“ – viena didžiausių Lietuvoje plastikinių langų gamintojų, gaminanti “Plaza langai” prekės ženklu pažymėtus plastikinius langus. Įmonė įsikūrusi Kaune. 1994 m. viena pirmųjų Lietuvoje, pradėjo gaminti plastikinius langus ir stiklo paketus.

Pagrindiniai produktai:
– plastikiniai langai, durys, plastikinės konstrukcijos (pertvaros);
– stiklo paketai.
Papildomi produktai:
– žaliuzės, ritininės užuolaidos (roletai);
– šarvuotos durys;
– vidaus durys;
– stoglangiai;
– pakeliami garažo vartai;;
– fasadų apšiltinimo medžiagos.
Paslaugos:
– būsto remonto darbai;
– “greitoji langų pagalba”;
– fasadų apšiltinimas;
– balkonų stiklinimas.

Pastaraisiais metais įmonė ypač sparčiai plėtėsi.
2005-aisiais “Plaza langai” tapo pasiekiami visuose Lietuvos kampeliuose.
UAB “Via Regia” įkūrusi plastikinių langų gamyklą Taikos pr. 141 Kaune, bei padalinius Vilniuje, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje.
Mobilūs pardavimo vadybininkai aptarnauja ir atokiausius Lietuvos regionus.
2001 m. UAB “Via Regia” sertifikuota pagal ISO 9001 kokybės vadybos standartą.
2003 m. “Statybos Produkcijos Sertifikavimo Centras” išdavė sertifikatą, suteikiantį teisę montuoti gaminius ypatingos svarbos objektuose.
“Plaza langams” suteikiama net 10-ties metų garantija, jei montavimo darbus atlieka UAB „Via Regia“ montuotojai arba įgalioti atstovai.
Nuo 2001-ųjų įmonė eksportuoja produkciją į Vakarų Europos, Skandinavijos ir Pabaltijo šalis.
2007 m. sausio 1 d. duomenimis UAB “Via Regia” dirbo 247 darbuotojų.
Aukštą UAB “Via Regia” produktų kokybę liudija 2000 m. Madride (Ispanijoje) vykusiame tarptautiniame konkurse, iškovota “XXI amžiaus kokybės taurė”.
Šį prizą įmonei suteikė tarptautinis Prekybos lyderių klubas, veikiantis 28 metus.

4. Statybos, automobilių ir pramonės srityse REHAU yra pasaulinio garso ir aukščiausios kokybės inovacinių polimerinių įrenginių ir sistemų prekinis ženklas. Visame pasaulyje įmonė REHAU klientams asocijuojasi su aukšta kokybe, idėjų originalumu ir efektyvumu.
Nuo pat įmonės įsteigimo mes siekiame atrasti naujų sintetinių medžiagų panaudojimo sričių tam, kad įprastas medžiagas pakeistumėme naujomis pranašesnėmis. Turėdama milžinišką patirtį medžiagų ir sistemų tobulinimo srityje REHAU išsiskiria iš kitų savo gausiomis praktinėmis žiniomis.
Neribotos polimerinių įrenginių galimybės atveria mūsų klientams didžiulį jų panaudojimo potencialą. Tuo džiaugiasi ne tik vartotojai, architektai, inžinieriai, bet ir investuotojai. REHAU įmonė yra kompetentingas partneris langų ir fasadų, pastatų technikos ir požeminės inžinerijos srityse. Ji visuomet atsižvelgia ir į ekologinius ir į ekonominius veiksnius, tendencijas. Šiuo atžvilgiu mes esame neabejotini lyderiai.
REHAU yra kūrybingas partneris, konsultuojantis automobilių pramonės atstovus dizaino, komforto ir saugumo klausimais. Tokios automobilių išorinio dizaino detalės kaip buferiai, priekiniai sparnai, naujos technologijos langų ir žibintų plovimo moduliai bei vidaus klimato kontrolės ir oro tankinimo sistemos– REHAU produktai montuojami trečdalyje Europoje pagamintų transporto priemonių ir kone visuose europiniuose aukščiausios klasės automobiliuose.
Pramonės srityje mūsų įmonė garsėja kaip itin moderni, kūrybiška ir patikima tiekėja. Atliekamų darbų spektras itin platus- nuo baldų ir buitinių prietaisų gamybos iki transportavimo.
Į klientą orientuotos ir inovatyvios sistemų tobulinimo programos sudaro unikalų REHAU produktų rinkinį. Aukščiausia medžiagų ir darbų atlikimo kokybė- esminė sąlyga norint sėkmingai tapti pasauliniu lyderiu. Dėka gebėjimų vystyti ir realizuoti kompanija REHAU laikoma viena geriausių tiekėjų rinkoje.
Nuo įsteigimo 1948 metais įmonė palaipsniui tapo pasaulinio masto kompanija. REHAU kompanija su 15.000 darbuotojų ir 170 atstovybių visame pasaulyje, – pasauliniu mastu pripažintas novatoriškų įdėjų tiekėjas.
5. Uždaroji akcinė bendrovė “SKREMA” savo veiklą pradėjo 1998 metų Pagrindinė firmos veikla plastikinių langų ir durų iš Vokiško REHAU profilio gamyba ir montažas. Nuo pirmųjų darbo šioje srityje dienų, pagrindinį akcentą kreipėme mūsų pateikiamo produkto kokybei. Nesivaikydami pigiausių produktų ir technologijų iš karto pasirinkome rimčiausias tokių gaminių komplektuojančiąsias ir sudėtines dalis. Visada dirbame tik su vienu iš rimčiausiu profilių gamintoju firma “REHAU”. Profilis gaminamas ir centralizuotai vokiečių tiekiamas iš gamyklos Vitmunde. Būtent ši firma yra ne tik profilių gamintoja, tačiau turi ir polimerų tyrimo institutą E, kuriame sparčiai ir intensyviai vykdo kuriamąjį ir analitinį darbą PVC profilių srityje. Visi profiliai nepriklausomai nuo matmenų yra armuojami cinkuotu plienu, kurio storis nuo 1,5 iki 3mm parenkamas pagal visus statikos reikalavimus. Pasirinkdami staklyną didelį dėmesį skyrėme įrangos tobulumui ir pilnai visą naują įrangą įsigijome Vokietijoje, firmoje BERCTHOLD. Gamyba vykdoma taip, kad kuo mažesnė būtų žmogaus klaidos tikimybė.
Nuo 2002 gegužės mėnesio į visus gaminius be papildomo mokesčio montuojame bazinės saugos naujausius firmos SIEGENIA SI LINE sidabro spalvos priešįsilaužiminius apkaustus. Naudojant papidomas komlektuojančiąsias galime pasiekti net ketvirtą saugumo lygį. Visos atidaromos – atverčiamos dalys turi savaime susireguliuojančią mikrovėdinimo padėtį, kas leidžia mėgautis šviežiu oru neprarandant saugumo ir šilumos bei komforto. Panaudojus papildomus ir nebrangius priedus galime pateikti klientui daugiapakopį vėdinimą. Pastovus darbas ir praktika šioje srityje leido pasirinkti tur būt geriausią šiuo metu stiklą paketams. Paketai gaminami panaudojant neutralų (būtent skaidrų ir bespalvį) selektyvinio padengimo vokiečių firmos INTERPANE stiklą. Paketai pagaminti panaudojant tokį stiklą netrukdo augalų augimui.
Vėliau, sėkmingai plėsdami verslą, pradėjome prekiauti Vokiškais garažų vartais ir priešgaisrinėmis durimis, kiemo vartais ir visa jiems reikiama automatika. Sekantis žingsnis ir bendradarbiavimas su Lenkų firma PORTA leido mūsų klientams pristatyti labai plačią vidaus ir išorės durų gamą.
Pagrindinis firmos kredo išlieka nekintamas – NIEKADA jokio taupymo ar neoriginalių medžiagų panaudojimo tam, kad atpiginti gaminį. Mes patys na ir aišku mūsų klientai vertina mūsų gaminių kokybę ir labai griežtus reikalavimus.
Manome, kad pasirinkta firmos strategija ir taktika rinkoje pasiteisino, nes turime rimtas galimybes ne tik konkuruoti rinkoje, tačiau ir pakankamai sparčiai didinti firmos veiklą ir apyvartas.

4. ĮMONĖS APLINKA

UAB „Statuva” įkurta 2005 metais. Bendrovėje dirba 21 darbuotojų. Kolektyvas jaunas – vidutinis amžius 26 metai. Įmonėje įdiegta aplinkos apsaugos sistema pagal standartą LST EN ISO 14001:1999 ir kokybės vadybos sistema pagal standartą LST EN ISO 9001:2001 šiose srityse:
Projektavimas, gamyba, montavimas, pardavimas, priežiūra:
* langų, durų, fasadų, žiemos sodų iš plastiko, aliuminio, medžio konstrukcijų;
* stiklo paketų;
* berėmio stiklo konstrukcijų.
„Statuva” naudoja pažangiausias „Hörmann“ (Vokietija) aliuminio, plastiko konstrukcijų gamybos bei surinkimo technologijas. Langų ir durų matmenys gamybai apskaičiuojami konstruktorių – technologų skyriaus specialistų, kurie naudojasi specialiomis kompiuterinėmis programomis. Patyrę darbuotojai gamybos – surinkimo ceche dirba su naujais bei tiksliais įrengimais, todėl užsakovams pateikiami kokybiški produktai.
2005m. balandžio 1d. Lietuvos Respublikos Aplinkos Ministras įregistravo UAB „Statuva” statybos taisykles „Bendrieji statybos, apdailos darbai: konstrukcijų iš plastiko, aliuminio, medžio montavimo darbai” ST 5370126.01:2001.
UAB „Statuva“ gaminami produktai atitinka visus Lietuvoje keliamus privalomus reikalavimus. Įmonės produktai sertifikuoti Lietuvos statybos produkcijos sertifikavimo centre.
UAB „Statuva“ savo veiklą plėtoja įvairiuose Lietuvos rajonuose: Alytaus, Klaipėdos, Kauno, Vilniaus, Marijampolės bei kituose.
5. ĮMONĖS SWOT ANALIZĖ

Sisteminė esamos įmonės padėties analizė – tai visos įmanomos informacijos apie rinką, kurioje veikia organizacija, bei apie pačią įmonę surinkimas ir interpretavimas. Esamos padėties įvertinimas leis nustatyti marketingo tikslus, galimybes bei būdus, kaip tuos tikslus įgyvendinti. Vienas iš tokių būdų metodas – SWOT analizė. Tai metodas leidžiantis nustatyti įmonės stiprias ir silpnas puses, bei suderinti tai su aplinkos galimybėmis bei pavojais. Jis padeda geriau įsivaizduoti įmonės strategines situacijas.
3 lentelė. SWOT analizė
STIPRYBĖSSILPNYBĖS
Jaunas kolektyvas
Platus teikiamų paslaugų spektras
Santykinai mažos kainos
Aukšta kokybė
Kvalifikuotas personalas
Gera geografinė padėtisVeiklos sezoniškumas
Kapitalo, investicijų trūkumas
Neišnaudotas pajėgumas
Darbo patirtis
GALIMYBĖSGRĖSMĖS
Išplėsti veiklos zoną
Išplėsti paslaugų spektrą
Naujų technologijų diegimas
Naujų klientų paieška
Personalo kvalifikacijos kėlimasDidėjantis konkurentų skaičius
Brangstančios medžiagos, įrengimai
Stambių konkurentų įtaka rinkai
Infliacija

Išnagrinėję įmonės “Statuva” veiklą SWOT analizės būdu, galime išskirti stipriausias firmos puses. Tai būtų – jaunas kolektyvas, platus teikiamų paslaugų spektras, santykinai mažos kainos, aukšta kokybė bei kvalifikuotas personalas. Šie privalumai suteikia nemažą pranašumą prieš įmones konkurentes. Dar viena įmonės stiprybė – patogi geografinė padėtis.. Taip pat įmonė turi potencialą išplėsti veiklos zoną bei paslaugų spektrą. Nuolatos tobulėjanti visuomenė pateikia vis naujų, dar nepatenkintų poreikių. Todėl labai svarbus tų poreikių išaiškinimas bei priemonių jiems patenkinti sukūrimas. Naudojant marketingo priemones (rėmimas, reklama, …), bus pritraukiama vis daugiau naujų klientų.
Silpnybės ir grėsmės skatina įmonę ieškoti naujų būdų jas įveikti, t.y. skatina nuolatinį tobulėjimą, tai būtų kvalifikuotos darbo jėgos pritraukimas palankia darbo aplinka bei užmokesčiu, investicijų pritraukimas perspektyvia įmonės plėtra bei pažangiomis technologijomis. Dėl kai kurių darbų sezoniškumo, įmonė, norėdama gauti pastovias pajamas ištįsus metus, priversta ieškoti įvairių papildomų paslaugų vartotojams. Konkurentų grėsmė bus mažinama nuolatiniu jų stebėjimu bei analizavimu, pasinaudojant jų silpnosiomis savybėmis, taip pat gerinant teikiamų paslaugų kokybę bei palankia kainų politika.

TIKSLAI IR UŽDAVINIAI

Įmonės tikslai:
1. Augantis pelnas;
2. Lojalūs klientai;
3. Naujų klientų pritraukimas;
4. Ilgas produkto gyvavimo ciklas.

Uždaviniai:
1. Įmonės veiklos plėtra;
2. Naujo produkto įvedimas į rinką;
3. Naujų klientų paieška;
4. Optimalios kainos nustatymas;
5. Naujų technologijų įdiegimas;
6. Kvalifikuotų darbuotojų paieška;
7. Naujų tiekėjų paieška;
8. Tiekiamų medžiagų kiekio didinimas;
9. Vartotojų poreikio tenkinimas;
10. Langų metodo pasirinkimas;
11. Naujo produkto reklama;
12. Kokybės ir saugumo užtikrinimas;
13. Konkurentų veiklos analizė;
14. Esamų patalpų plėtimas.

TIKSLINĖ RINKA

Vartotojų poreikiams tenkinti būtina orientuotis į tam tikrą vartotojų grupę. Įmonės „Statuva“ teikiamų paslaugų pagrindiniai vartotojai yra įvairios paskirties įmonės, įstaigos bei individualūs pirkėjai. Šiandieninis vartotojas labai mobilus, jis diktuoja savo pageidavimus, kuriuos reikia besąlygiškai tenkinti.
UAB „Statuva“ tikisi aptarnauti Vilniaus, Klaipėdos, Alytaus, Biržų, Panevėžio, Kauno miestų ir apylinkių gyventojus. Pagrindiniai šios įmonės klientai vis tik būtų Vilniaus apylinkių gyventojai, kadangi populiarėja naujos nedidelės (6-12 namų) gyvenvietės užmiestyje, toliau nuo miesto šurmulio. Klientų paskirstymas pagal gyvenamą vietą pavaizduotas žemiau pateiktoje lentelėje.

5 lentelė. Klientai pagal gyvenamą vietą
Klientai pagal gyvenamą vietąKlientai (%)
Vilnius35
Klaipėda8
Kaunas20
Panevėžys6
Alytus21
Biržai7
Kiti3

Taip pat galima išskirti vartotojus pagal jų gyvenamą vietą: miestą ir užmiestį. Kadangi, kaip jau buvo minėta anksčiau, vis daugiau gyventojų renkasi gyventi, o kartais ir dirbti atokiau nuo miesto triukšmo.
6 lentelė. Klientai pagal gyvenamą vietą (miestas ir užmiestis)
Klientai pagal gyvenamą vietąKlientai (%)
Miestas61
Užmiestis39

Remiantis šios įmonės patirtimi, galima nustatyti ir savo tikslinę rinką ir nusistatyti, kokias vartotojų grupes verta aptarnauti, nes aptarnauti visą rinką ar tik vieną vartotojų grupę nėra tikslinga.
Naudingiausios firmai vartotojų grupės būtų įmonės bei privatūs asmenys. Taigi galima atlikti rinkos segmentavimą ir pagal vartotojų grupes. Apklausus įmones, kurios tokiu verslu jau verčiasi, galima buvo išskirti tokias klientų grupes:

7 lentelė. Klientai pagal vartotojų grupes (%)
KlientaiProcentai
Įmonės69
Privatūs31

Dar vienas, ypatingai svarbus klientų segmentavimo požymis, tai segmentavimas pagal amžių. Galima išskirti tokias vartotojų grupes pagal amžių:

8 lentelė. Klientai pagal amžių (%)
Klientai pagal amžių (m)Procentai
Iki 16-
16 – 3026
31 – 4042
41 – 6024
Virš 608

Nežiūrint į nieką, reikia laikytis tokio principo, kad „klientas visada teisus“ ir bet kokiais būdais stengtis patenkinti kiekvieno į biurą atėjusio kliento poreikį.

MARKETINGO STRATEGIJA
KETURIŲ SKYRIŲ MATRICA

Įmonė dirbs su individualiais produktais, t.y. gamins įvairių rūšių langus.

STRATEGINIŲ PRODUKTŲ VERTĖS SKAIČIAVIMAS VERSLO STIPRYBĖS

Svarbiausi strateginių produktų grupės (SPG) kriterijai:
•Pardavimų efektyvumas0,05×1=0,05;
•Optimalios kainos nustatymas0,15×2=0,30;
•Naujų technologijų įdiegimas0,10×4=0,40;
•Kvalifikuotų darbuotojų paieška0,15×3=0,45;
•Vartotojų poreikio tenkinimas0,25×5=1,25;
•Naujo produkto reklama0,05×2=0,10;
•Kokybės ir saugumo užtikrinimas0,25×4=1,0.
___________
3,55
RINKOS PATRAUKLUMAS

Rinkos patrauklumo kriterijai:
•Rinkos dalies dydis0,10×3=0,30;
•Rinkos dalies augimas0,25×4=1,0;
•Paklausos stiprumas0,20×5=1,0;
•Infliacija depresija0,05×1=0,05;
•Lengvas atėjimas į rinką0,15×5=0,75;
•Konkurencinga struktūra0,05×4=0,20;
•Platinimo struktūra0,20×4=0,80.
___________
4,10

5 pav.

Žinant SPG padėtį matricoje galime rasti daug strateginių sprendimų. Padėtis viršutiniam kairiajam ketvirtyje leidžia suprasti apie papildomos investicijos, kurios yra logiškos. Nuo tada kai ketvirtyje yra SPG, kuris turi patrauklią rinką, tai firma turi didelę verslo stiprybę. SPG esantys šioje dalyje vadinami „žvaigždėmis“.

PRODUKTO GYVAVIMO CIKLO ANALIZĖ

Kiekvienas gaminys turi savo gyvavimo trukmę (PGT), kuri susideda iš įdiegimo, augimo, brandos ir sunykimo.
Labai svarbu išorinės tendencijos, kurios gali paspartinti PGT vystimąsi. Jei tik įmanoma produktą reikia išlaikyti kiekvienoje vystimosi pakopoje. Nenaudinga būti tik brandoje ar sunykime. Taip pat gali būti daug problemų įdiegimo stadijoje dėl didelių reklamos išlaidų. Sprendimas – žinoti kurioje stadijoje produktas yra savo gyvavimo cikle.

ĮDIEGIMO STADIJA

Produkto gyvavimo ciklo įdiegimo stadijoje organizacija patiria didelių išlaidų dėl rinkos. Pramonė paprastai susijusi su mažu kvalifikuotų darbininkų našumu ir tai yra pertekliniai gamybos pajėgumai. Tai faktorius lemiantis dideles gamybos išlaidas. Be to pirkėjai nėra įtikinti pirkti produktą. Daugelis pirkėjų gali net nežinoti produkto. Gera žinia tik ta, kad produkto įdiegimo stadijos dalyviai gali būti mažai ar visiškai nežinomi. Žinoma nauda taip pat bus nedidelė. Šioje stadijoje pagrindinė užduotis įsikurti rinkoje ir įtikinti pirkti produktą.

AUGIMAS

Augimo stadijoje situacija ima keistis. Produktas sėkmingai įsikūrė rinkoje. Pardavimai auga.
Rezultate, pritrauktos kitos kompanijos ir turbūt atsiras naujų dalyvių rinkoje, kurie gamins naują šio gaminio versiją. Marketingo išlaidos vis dar aukštos, bet pramonės išlaidos šiek tiek sumažėjo. Apyvartinių lėšų nepakankamumas atsiranda dėl to, kad atsiranda palanki masinė produkcijos pamaina. Išplitimo kanalai turbūt buvo riboti įdiegimo stadijoje dėl nepakankamų išteklių. Kad būtų padidintos augimo tendencijos gali būti naudojami daugialypiai kanalai. Visi kiti veiksmai apgalvoti, ieškoma didžiausio pajamų šaltinio, dėl išaugusios paklausos ir faktas tas, kad kompanijos pasiima šios paklausos privalumus iškeldamos kainas. Šios stadijos strategija – įsiskverbti į rinką ir jos dalijimasis. Šių taktikų įgyvendinimas leidžia patobulinti produktą, atrasti naujų produkto platinimo kelių ir manipuliacija produkto kaina ir kokybe.

BRANDA

Produkto situacija šioje stadijoje vėl pasikeičia. Taip pat daugybė dalyvių gali išlikti iš augimo stadijos, jie dalyvauja vis mažėjančiose rinkos dalybose. Prasideda smulkių firmų išstūmimas. Mažiau produktyvūs dalyviai nusmunka ar visiškai iškrenta iš rinkos. Pirkėjai, kurie pirko produktą toliau tai daro ir pradeda augti pardavimai, pelnas pradeda mažėti. Pramonės išlaidos yra daug mažesnės šioje stadijoje, bet dalyviai besidalijantys mažesne rinka galiausiai sumažina kainas. Šios stadijos strategija – įsitvirtinimas, taip pat įmanomas ir naujų rinkų ieškojimas. Įprastinė taktika sumažina pelno atsargų didinimą, kainų mažinimas prieš silpnesnius dalyvius ir pastebimas pakilimas.

NYKIMAS

Kaip ir įdiegimo stadijoje, nykime yra tik keletas dalyvių. Pirkėjai, kurie pirko produktą dabar yra išprusę ir labiau išrankūs. Gamyboje vėl atsiranda problemų dėl perteklinių gamybos pajėgumų dėl sumažėjusios paklausos. Rinkos išlaidos tikriausiai sumažės. Šioje stadijoje mažėja ir pelnas, ir pardavimai. Tai gali priversti likviduoti kai kurias prekes. Logiškiausia strategija šioje stadijoje yra kažkoks atsitraukimas, taip pat įsitvirtinimas kai kuriose rinkose trumpam laikui. Reikėtų sumažinti produkto platinimo būdus, kurie vis dar pelningi, mažinti kainas, selektyvus, bet staigus pakilimas, kai reikalinga staigi likvidacija. Reikia palyginti staigią likvidaciją su lėtu išnaudojimu ir derliaus nuėmimu, apie visą įmanomą pelną, per šį periodą. Bet kokiu atveju turi būti pasiruošęs produkto pašalinimui, arba jo tobulinimui.

PRODUKTO PATALPINIMAS Į JO GYVAVIMO CIKLĄ

Prieš sudarant produkto strategiją, reikia surasti jo vietą gyvavimo cikle. Tai reikalauja didelio sprendimo.
9 lentelė.
Periodas 1Periodas 2Periodas 3Periodas 4Tendencija
Pardavimai

Pelnas

Atsargos

Rinkos dalinimasis

Kainos

KONKURENTŲ TENDENCIJŲ TYRIMAS

10 lentelė.
Konkurentai Rinkos dalinimasisStiprybės Produkcija
UAB „Hronas“St.St.St.
UAB „Plastakona“VV St.
UAB „Via Regia“Sl.V V
UAB „Rehau“LSl.Sl.LSl.
UAB „Skrema“Sl.LSl.Sl.

11 lentelė.
KonkurentaiProduktasKokybė ir gamybaProduktų panašumai
UAB „Hronas“Plastikiniai langaiAukšta, Hörmann metodasTa pati gamybos metodika
UAB „Plastakona“Plastikiniai langaiVidutinė, HörmannPanaši gamyba
UAB „Skrema“Plastikiniai langaiVidutinė, HörmannGamyba
UAB „Via Regia“Plastikiniai langaiŽema, paprastaMedžiagos
UAB „Rehau“Plastikiniai langaiVidutinė, paprastaMedžiagos

MARKETINGO TAKTIKA
PRODUKTAS

Produkto aprašas Įmonė gamina duris, medinius langus, plastikinius langus kelių kamerų ir žaliuzes, kurių gamybai naudojama mediena, plastikas ir aliuminio konstrukcijos. Vienos arba dviejų kamerų stiklo paketai gaminami iš poliruoto stiklo su specialia šilumą atspindinčia danga. Dėl mažo paviršinių jėgų įtempimo stiklas nėra trapus, o tai mažina dūžio pavojų. Stiklo paketo dūžio pavojus dar labiau sumažėja, kadangi smūgio jėga į pirmąjį stiklą amortizuojama antrojo stiklo. Taip pat gaminami stiklo paketai su saugiu – trisluoksniu, armuotu – stiklu. Langai atitinka griežtus higienos, ekologijos ir priešgaisrinės saugos reikalavimus. Oro garso izoliavimo koeficientas siekia 33 decibelus. Tai reiškia, kad jei namas stovėtų šalia automagistralės, jame būtų galima be vargo mėgautis ramybe.
Klijuotos sluoksniuotosios medienos langai, kaustyti aliuminiu, – moderni klasikinių medinių langų versija. Tai puikus dviejų tvirtų medžiagų derinys – natūralaus medžio ypatybių bei estetikos ir aliuminio patvarumo. Išorinė aliuminio danga užtikrina lango konstrukcijos tvirtumą bei ilgaamžiškumą. Tai patikima ir ilgametė medienos apsauga nuo nepalankaus aplinkos poveikio: ultravioletinių spindulių, drėgmės, vėjo, šalčio ir t. t. Aliuminio apkaustai suteikia langui šiuolaikišką, naujovišką išvaizdą. Tokio lango rėmo nereikia perdažyti (dažytus klijuotos sluoksniuotosios medienos langus rekomenduojama perdažyti kas 7–10 metų). Mediena vidinėje lango pusėje užtikrina gerą šilumos izoliaciją, leidžia pasirikti norimą dizainą, suteikia būstui jaukumo ir pan..
Pakopos aprašas: Produkto gyvavimo ciklo įdiegimo stadijoje organizacija patiria didelių išlaidų dėl rinkos. Pramonė paprastai susijusi su mažu kvalifikuotų darbininkų našumu ir tai yra pertekliniai gamybos pajėgumai. Tai faktorius lemiantis dideles gamybos išlaidas. Be to pirkėjai nėra įtikinti pirkti produktą. Daugelis pirkėjų gali net nežinoti produkto. Gera žinia tik ta, kad produkto įdiegimo stadijos dalyviai gali būti mažai ar visiškai nežinomi. Žinoma nauda taip pat bus nedidelė. Šioje stadijoje pagrindinė užduotis įsikurti rinkoje ir įtikinti pirkti produktą.
Papildomi produktai: 1. Automatika. 2. Šiltinimo medžiagos.
Pakuotė: Medžiaga – polietileninė plėvelė. Funkcija – apsaugoti nuo išorinio poveikio. Spalva – permatoma.
Etiketė: Nėra.
Numatomos pardavimų vertės: 1500 lt.
Numatomos gaminimo išlaidos: 600 lt.
Pagrindinė produkto strategija: Praplėsti gaminamų produktų asortimentą.

KAINA

Vieneto kaina: 1m2 – 320 lt + montavimas 10 lt.
Kitos svarbios kainos: Atvežimas 1 km – 15 lt už miesto, mieste – 20 lt.
Nuolaidų politika: Taikoma 2% nuolaida. Lojaliems klientams 8 – 10%.
Kainų nustatymo strategija: Pirma nustatoma mažesnė kaina už konkurentų, atsiradus klientams po 2% keliama kas 4 mėn. Atliekami marketingo tyrimai, kad kaina nebūtų per maža, ar per didelė. Atsižvelgiama į medžiagų kainas, taip pat į kitas sąlygas, kurios reikalauja didesnių išlaidų.
Numatomos įplaukos: Apie 200 lt nuo sumontuotų langų, sumokėjus darbuotojam ir mokesčius.

PLATINIMAS

Naudojami kanalai ir paskirstymas: Laikraščiai, internetas, radijas.
Alternatyvi strategija: Stumk. Atrankinė

REKLAMAVIMAS

Požiūris: Reklamuoti prekę, pabrėžiant, kad ji yra kokybiškesnė ir pigesnė už konkurentų.
Reklamuojami dalykai: 1. Kokybė; 2. Patikimumas. 3. Paprastumas naudoti; 4. Šilumos izoliacija; 5. Spalvų įvairovė; 6. Matmenų įvairovė; 7. Raštų įvairovė.
Agitacijos tema: Šiluma ir kokybė.
Reklaminio skelbimo tekstas: „Statuva – ir nebus perpusta galva“.

12 lentelė. Reklamos nešikliai vieniems metams
ŽiniasklaidaAprašymasIlgisDažnumas/laikasKaina
LaikraščiaiRegioniniai36 cm2 aprašoŠeštadieniniam400 lt
TelevizijaAKTV40 sek.3 kart/sav.200 lt
Info 118Informacija—
InternetasĮmonės svetainė-NuolatNemokamai

Biudžetas reklamai 9 000 lt/m.
Asmeninis pardavimas: Tikslai 1. Parduoti kuo daugiau; 2. Gauti kuo didesnį pelną.

PLANO ĮGYVENDINIMAS IR KONTROLĖ
PROJEKTO PLĖTROS KALENDORINIS PLANAS

Šis aprašas apibūdina visą planą finansiniu požiūriu ir grafiškai. Jis padeda spręsti laiko, finansavimo, suderinimo klausimus bei kontroliuoti visą projektą.

13 lentelė.
UžduotisMėnesiai nuo projekto pradžios
123456789101112
Vienetų gamyba gamybos tikrinimui
5000

Pirminis skelbimas bandymų srityje
500
500
500
Gamybos išgabenimas į bandomąją rinką100
100
Tyrimo analizė200
300100
Gamyba – pirmieji metai
30000

40000
40000
40000
50000
Pirmasis reklamavimo etapas
1000

1200
1200
1200
Gamybos gabenimas700
700700700400
Antrasis reklamavimo etapas

1000

1000
700
700
700

PLANUOJAMAS PELNAS

14 lentelė. Paslaugų skaičiaus prognozė per metus
Paslaugų skaičius,
vnt.Vidutinė gaminio kaina,
LtPlanuojamos pajamos per metus, Lt
Pagaminta langųPesimistinė prognozėRealistinė prognozėOptimistinė prognozė
2503003501500375 000 – 525 000

15 lentelė. Paslaugų skaičiaus prognozė per
MetaiPajamų pavadinimasPaslaugų skaičius,
vnt.Vidutinė kaina, LtPlanuojamos pajamos, Lt
2008 Pagaminta langų 250 – 3501500375 000 – 525 000
2009Pagaminta langų300 – 4501700510 000 – 765 000
2010Pagaminta langų300 – 4501900570 000 – 855 000

NENUOSTOLINGUMO ANALIZĖ

Ši analizė naudojama įvertinti santykį tarp pajamų, pastoviųjų ir kintamųjų kaštų. Ji padeda nuspręsti:
•Kiek parduoti, norint uždirbti;
•Kiek pajamų skirti kiekvienam pardavimo lygiui;
•Kaip vertės kitimas paveiks pelningumą;
•Kaip kainos padidėjimas ar sumažėjimas skirtinguose pardavimo lygiuose paveiks pelningumą.
Pardavimo prognozavimas ir nenuostolingumo analizė padės nustatyti, kiek laiko truks pelno ir nuostolių susibalansavimas.
Atliekant nenuostolingumo analizę, išlaidos, susijusios su projektu, skiriamos į dvi kategorijas: pastoviuosius ir kintamuosius kaštus. Pastovieji kaštai – tai išlaidos administracijos darbuotojų darbo užmokesčiui, pardavimo išlaidos, išlaidos patalpų apšvietimui ir apšildymui bei kitos, kurios nesikeičia kintant gamybos apimčiai. Kintamieji kaštai – tai išlaidos medžiagoms, žaliavoms, elektros energijai ir šilumai, technologijai, darbininkų darbo užmokesčiui ir kitos.

Pastovieji kaštai:
Komunalinės paslaugos (3 metams): 27 000 Lt;
Telefono ir interneto išlaidos (3 metams):9 000 Lt;
Produkto gerinimo kaina(1 metams):3 200 Lt;
Nuomos kaina(3 metams):288 000 Lt;
Iš viso: 366 200 Lt.
Kintamieji kaštai:
Produkto kaina: 300 Lt;
Paketavimo ir atvežimo kaina: 300 lt
Reklamos kaina: 600 Lt
Iš viso: 1200 Lt

Lūžio taškas – taškas, iki kurio gaunamas pelnas arba iki kurio būtinos įplaukos padengti sąnaudoms realizuojant naujus produktus ar teikiant naujas paslaugas.
Lūžio taškas: P = ( U * p ) – ( U * V ) – F = U ( p – V ) – F;
P – pelnas;
p – gaminio kaina;
U – parduotų produktų skaičius;
V – kintamieji kaštai;
F – pastovieji kaštai.
P = 900 ( 1 700 – 1200 ) – 366 200 = 83 800 Lt.
Norint sužinoti, kiek prekių reikia parduoti, kad būtų pasiektas lūžio taškas, vėl naudojama pelno formulė: P = U ( p – V ) – F.
Žinoma, kad F = 366 200 Lt, p = 1 700 Lt, o V = 1 200 Lt. Atlikus skaičiavimus:
366 200 / (1 700 – 1 200) = 733 vienetų.
Tai reiškia, kad jeigu nebus pakeista kaina ar nesumažintos išlaidos, reikės parduoti 733 vienetų, kad įmonė pradėtų gauti pelną.

Pelningumo taško schema:

Išlaidos

0 733 langų Vnt.
6 pav.
BALANSAS

UAB „Statuva“
Kaniūkų km., Nemunaičio sen., Alytaus raj.
2008 m.

16 lentelė.
TURTASPastabos Nr.Finansiniai metai
A.Ilgalaikis turtas
I.Nematerialusis turtas15 000
II.Materialusis turtas330 000
III.Finansinis turtas400 000
IV.Kitas ilgalaikis turtas0
B.Trumpalaikis turtas
I.Atsargos, išankstiniai apmokėjimai ir nebaigtos vykdyti sutartys206 000
II.Per vienerius metus gautinos sumos10 000
III.Kitas trumpalaikis turtas0
IV.Pinigai ir pinigų ekvivalentai38 000
Turto iš viso:999 000

NUOSAVAS KAPITALAS IR ĮSIPAREIGOJIMAIPastabos Nr.Finansiniai metai
C.Nuosavas kapitalas
I.Kapitalas300 000
II.Perkainojimo rezervas (rezultatai)40 000
III.Rezervai90 000
IV.Nepaskirstytasis pelnas (nuostoliai)25 000
D.Dotacijos, subsidijos175 000
E.Mokėtinos sumos ir įsipareigojimai
I.Po vienerių metų mokėtinos sumos ir ilgalaikiai įsipareigojimai150 000
II.Per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai 195 000
Nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų iš viso:975 000

IŠVADOS

UAB „Statuva“ savo gamybos asortimentą išplėtė dar vienu gaminiu – plastikiniais/mediniais langais. Tai yra puikus ir pelningas žingsnis įmonės veikloje. Tai galime matyti išanalizavę šį marketingo planą, kuriame plačiai apžvelgti ir įvertinti konkurentai, pateikiamos makro ir mikroaplinkų analizės, plano strategija ir kt.
Įdiegus į rinką naują gaminį UAB „Statuva“ ir toliau bus viena iš geriausių statybos įmonių Lietuvoje, o naujas, paklausus produktas jai dar labiau padės įsitvirtinti rinkoje ir sėkmingai atlaikyti konkurenciją.
Manoma, kad naujo gaminio paklausa bus didelė ir orientuota ne tik į Lietuvos didžiuosius miestus, bet ir į užmiestį, kadangi vis daugiau žmonių renkasi gyventi atokiau nuo miesto triukšmo. O ir pati UAB „Statuva“ yra įsikūrusi užmiestyje – Alytaus rajone. Kadangi ši įmonė nėra pakankamai gerai žinoma Lietuvoje, tai naujo gaminio reklamai reikės didelio dėmesio ir išlaidų.
Kad produktas neatneš nuostolių ir greitai atsipirks, galime matyti iš lūžio taško skaičiavimų. Juos atlikus matome, kad jau po pusantrų metų bus gaunamas pelnas. Atlikus įmonės nenuostolingumo analizę, buhalterinį balansą bei pelno įtvirtinimą galima teigti, kad įmonė dirbs labai pelningai.

LITERATŪRA

1.Doc. dr. A. Banaičio paskaitų konspektas;
2.V. Pranaitis ir kt. Marketingas. Vilnius: Eugrimas, 1999. 423 p.;
3.Pettinger R. Construction Marketing. Macmillan Distribution Limited, 1998. 248 p.;
4.Įmonės balansas. http://www.tax.lt/vas/_2.pdf
5.13 – asis verslo apskaitos standartas „Nematerialusis turtas“. http://www.tax.lt/vas/2_13.pdf
6.12 – asis verslo apskaitos standartas „Ilgalaikis materialusis turtas“. http://www.tax.lt/vas/12___s.pdf
7.18 – asis verslo apskaitos standartas „Finansinis turtas ir finansiniai įsipareigojimai“. http://www.tax.lt/vas/18_vas.pdf
8.24 – asis verslo apskaitos standartas „Pelno mokestis“. http://www.tax.lt/vas/24.pdf
9.9 – asis verslo apskaitos standartas „Atsargos“. http://www.tax.lt/vas/09___s.pdf
10.8 – asis verslo apskaitos standartas „Nuosavas kapitalas“. http://www.tax.lt/vas/08___s.pdf
11.21 – asis verslo apskaitos standartas „Dotacijos ir subsidijos“. http://www.tax.lt/vas/2_21.pdf
12.Lietuvos statistikos departamentas. http://www.stat.gov.lt/lt/news/view/?id=1806&PHPSESSID=42277c9a5d918030f7649449107cb1cb, http://www.stat.gov.lt/lt/news/view/?id=1862, http://www.stat.gov.lt/lt/pages/view/?id=1254, http://www.stat.gov.lt/lt/pages/view/?id=1937

Marketingo struktūra

ĮVADAS

1.1. Marketingo apibrėžimas

Marketingas (angl. marketing – prekyba) – pažodžiui reiškia prekybinė veikla. Tačiau daugelis dabar naudojamų marketingo apibrėžimų jau seniai peraugo šią pažodinę reikšmę.
Ankstyvose marketingo išsivystymo stadijose ši veikla buvo aiškinama kaip tikslinga veikla prekėms realizuoti. Vystantis rinkos ekonomikai, marketingas buvo suprantamas plačiau kaip „rinkos koncepcija“ arba netgi „biznio filosofija“.
70-siais metais išsivysčiusiose kapitalistinėse šalyse marketingas buvo aiškinamas kaip kompleksinė programinė veikla, apimanti visus prekių gamybos, mokslo – tiriamuosius, kapitalinių įdėjimų finansavimo, darbo jėgos, realizavimo, aptarnavimo ir t. t. klausimus, t. y. kapitalistinės firmos veiklos organizavimo sistemą, nukreiptą prekių kūrimo, gamybos ir realizavimo tikslams, kuri grindžiama kompleksiniais rinkos ir pirkėjų paklausos tyrimais, kad gali gauti monopolistinį pelną.
Jeigu remtis realaus pirkėjo prigimtimi ir logika, marketingas – veiklos rūšis, nukreipta žmogaus poreikių mainų būdu patenkinimui (Filip Kotler).

1.2. Marketingo struktūra

Marketingo veikla susijusi su rinkos dėsningumais, todėl pirmiausiai būtina išsiaiškinti tokias sąvokas kaip stoka (trūkumai), poreikiai, interesai, prekė, mainai, sandėris, rinka.
Stoka – žmogaus kokio nors trūkumo jutimas. Trūkumus žmogus stengiasi arba patenkinti arba nuslopinti.
Poreikiai – tai specifinę formą įgavę trūkumai priklausomai nuo žmogaus kultūrinio lygio ir asmenybės.
Interesai – poreikiai, paremti priklausomai nuo perkamąja galia. Žmogus savo poreikius stengiasi patenkinti priklausomai nuo finansinių galimybių.
Prekė – visa, tai, kas gali patenkinti trūkumus, poreikius, interesus ir realizuojama rinkos sąlygomis.
Mainai – kokio nors norimo (geidžiamo) objekto įsigijimas, siūlant ką nors kitą mainais.
Sandėris – komercinis dviejų pusių (subjektų) pasikeitimas (mainai) vertybėmis. Sandėris gali būti piniginis arba barterinis (barter I‘ba:t I – prekių manai). Pirmuoju atveju už daiktus atsiskaitoma pinigais, antruoju – už daiktus atsiskaitoma daiktais arba paslaugomis.
Rinka – realių ir potencialių prekių pirkėjų visuma. Rinką reikia suprasti plačiąja prasme nepriklausomai nuo vietos, kur vyksta sandėriai (parduotuvė, turgus ir t. t.).
Marketingas užsienyje apima įvairias gamybinės veiklos sferas (gamybos priemonių, vartojamųjų prekių, paslaugų ir kt. realizavimą) vidaus ir užsienio rinkoje (žr. 1 pav.).
Marketingo veikla susideda iš šių pagrindinių funkcijų:
•rinkos paklausos objektų savo šalyje ir užsienyje tyrimas;
•konkuruojančių įmonių (firmų) veiklos tyrimas;
•nuosavos įmonės (firmos) gamybinės – ekonominės veiklos rodiklių, lyginant su konkuruojančių firmų rodikliais, analizė;
marketingo organizavimas, planavimas ir valdymas.

1 pav. Marketingo modelių kvalifikacija

Svarbiausios marketingo veiklos kryptys – rinkos paklausos objektų tyrimas ir marketingo valdymas.

1.3. Marketingo tipai

Galima išskirti aštuonias situacijas, charakterizuojančias paklausos būklę. Kiekvieną situaciją atitinka marketingo tipas ir šios situacijos valdymo uždavinys.

Paklausos būklėMarketingo uždavinysMarketingo tipas
Neigiama paklausa Sudaryti paklausąKonversinis marketingas
Neutrali paklausaSkatinti paklausąSkatinantis marketingas
Potenciali paklausaIšvystyti paklausąIšvystomasis marketingas
Sumažėjusi paklausaPadidinti paklausąRemarketingas
Svyruojanti paklausaSubalansuoti paklausąSinchromarketingas
Pilna paklausaPalaikyti paklausąPalaikantis marketingas
Perteklinė paklausaSumažinti paklausąDemarketingas
Iracionali paklausaPanaikinti paklausąPriešveikiantis marketingas

Konversinis marketingas susijęs su neigiama rinkos paklausa. Neigiama paklausa – neretas atvejis rinkoje (vegetarai išreiškia neigiamą paklausą mėsai;kai kurios sezoninės prekės gali turėti neigiamą paklausą ir t. t.). marketingo valdymo uždavinys – sudaryti tokias sąlygas, kad šioms prekėms atsirastų paklausa, o perspektyvoje paklausa išaugtų iki prekių pasiūlos lygio. Šį uždavinį sprendžia konversinis marketingas.
Skatinantis marketingas. Kai kurios prekės ir paslaugos gali neturėti paklausos dėl tokių sąlygų, kurias galima suskirstyti į tris grupes. Pirma – kai prekės yra praradę vartojamąją vertę (pvz., senoviniai apyvokos daiktai). Antra –prekės turi vartojamąją vertę, bet tik ne šioje rinkoje (pvz., valtys ten, kur nėra vandens telkinių). Trečia – prekės neturi paklausos todėl, kad rinka neparuošta jų pasirodymui (pvz., suvenyrai, kuriuos pirkėjai perka tik parduotuvėse; kai kurios retos daržovės neturi paklausos dėl informacijos ir reklamos stokos).
Šiais atvejais skatinančio marketingo uždavinys – sudaryti tokias sąlygas, kad paklausa išaugtų.
Uždavinys gali būti sprendžiamas trimis kryptimis. Pirmoji kryptis – prekes susieti su tam tikros pirkėjų grupės poreikiais (senoviniai apyvokos daiktai gali turėti paklausą kolekcionierių tarpe). Antroji kryptis – sudaryti tokias objektyvias sąlygas, kad jos įgytų vartojamąją vertę (įrengę dirbtinį vandens telkinį, valčių gamintojai gali iššaukti šių prekių paklausą; sukultūrinus šalia miestų netinkamą žemę, ji įgyja didelę paklausą). Trečioji kryptis – paruošti ir paskleisti reikiamo lygio prekių informaciją ir reklamą.
Išvystomojo marketingo uždavinys – potencialią prekių paklausą paversti realia paklausa. Potenciali paklausa būna tada, kai tam tikra pirkėjų dalis išreiškia tokius poreikius, kurie dar nekonkrečių prekių ir paslaugų pavidalu (pvz., cigaretės be nikotino).
Remarketingas. Visoms prekėms būdinga, priklausomai nuo laikotarpio, paklausos sumažėjimas. Mažėjanti paklausa reikalauja pagyvinimo, t. y. sukurti naują prekių gyvybinį ciklą. Remarketingo uždavinys – ieškoti galimybių suderinti prekių pasiūlą su potencialia rinka. Pvz., sumažėjo norinčių mokytis aukštosios mokyklose. Skatinančios priemonės – padidinti inžinieriaus prestižą, priimti mokytis be stojamųjų egzaminų ir kt.
Sinchromarketingas. Svyruojanti paklausa – tokia būklė, kai paklausos struktūra charakterizuojama sezoniniais ir kitais svyravimais. Pvz., miesto transporto apkrovimas svyruoja paros laike, kurortinės vietovės charakterizuojamos ryškiu sezoniniu apkrovimu.
Sinchromarketingo uždavinys – reguliuoti svyruojančią paklausą. Tai gali būti pasiekiama įvairiais būdais. Pvz., muziejų, kino teatrų lankymą išeiginėmis ir darbo dienomis galima reguliuoti nevienodomis kainomis, įdomesnius filmus perkeliant į darbo dienas ir t. t.
Palaikantis marketingas. Optimaliausia rinkos būklė, kai paklausa pilnai atitinka pasiūlą.
Palaikančiojo marketingo uždavinys – ir toliau palaikyti tokią rinkos būklę. Tai gali būti pasiekiama sistemingai tiriant paklausą, vykdant teisingą kainų politiką, reguliuojant prekių pasiūlos kiekius, analizuojant savo gamybos sąnaudas ir t. t.
Demarketingas. Kartais prekių arba paslaugų paklausa žymiai viršija pasiūlą. Tai gali būti tada, kai paklausa didesnė už gamybos galimybes arba prekių išteklius.
Paklausos mažinimo uždavinį sprendžia demarketingas. Tai atliekama įvairiais būdais: didinant prekių arba paslaugų kainas, mažiau skatinant pardavimą ir t. t.
Priešveikiantis marketingas. Kai kurių prekių ir paslaugų paklausa žmonių labui labai gali būti vertinama kaip iracionali, nenaudinga. Klasikinis tokių prekių pavyzdys – alkoholiniai gėrimai ir tabako gaminiai. Tokių prekių arba paslaugų paklausą panaikinat arba sumažinant privalo priešveikiantis marketingas. Tai gali būti atliekama įvairiais būdais: didinant kainas, reklamuojant jų neigiamas savybes ir kt.
Tokiu būdu, marketingo valdymas – toks reguliuojantis procesas, kurio tikslas – pasiekti reikiamą prekių arba paslaugų konkrečioje rinkoje paklausą.

2. MARKETINGO KOMPLEKSAS IR JO APLINKA

2.1. Marketingo komplekso samprata

Kiekvienos firmos, užsiimančios marketingu, tikslas – patenkinti vartotojų poreikius ir šitaip gauti pelną. Todėl visų marketingo veiksmų centras – vartotojas ir jo poreikiai. Tenkindama šiuos poreikius, firma sprendžia klausimus, susijusius su pačia preke, jos kaina, jos pateikimu pirkėjui ir rėmimu. Šios keturios sprendimų grupės laikomos pagrindiniais marketingo komplekso elementais.
Marketingo kompleksas – tai visuma tarpusavyje susijusių veiksmų ir sprendimų, naudojamų vartotojų poreikiams patenkinti ir firmos tikslams pasiekti.
Kiekvienas marketingo komplekso elementas apima daug sprendimų.
Marketingo komplekso elementas „prekė“ suprantamas ne tik kaip veiksmai ir sprendimai, susiję su atitinkančius poreikius prekės sukūrimu ir gamyba, bet ir jos apiforminimo, įpakavimo, pavadinimo, prekinio ženklo, garantijų ir kitais klausimais.
Elementas „kaina“ apima visus veiksnius ir sprendimus, susijusius su prekės kainos nustatymu ir reguliavimu, nuolaidų, premijinių kainų ir kitų formų taikymu. Tai vienas sudėtingiausių marketingo komplekso elementų, nes nuolat tenka spręsti prieštaravimą tarp firmos siekimo gauti kuo didesnį pelną ir pirkėjų noro įsigyti kuo pigiau.
Elementas „prekių pateikimas“ apima visus veiksmus, susijusius su pateikimo kanalų parinkimu ir prekių perkėlimu į vartotojui patogią vietą jam patogiu laiku ir forma.
Elementas „prekių rėmimas“ apima veiksmus ir sprendimus, kuriais siekiama informuoti pirkėjus apie prekes ir įtikinti juos tas prekes pirkti.

2.2. Marketingo komplekso aplinka

Marketingo kompleksas veikia tam tikroje aplinkoje. Ši aplinka susideda iš įvairių komponentų ir joje veikia įvairios jėgos. Firmos pagrindinis tikslas – laiku išsiaiškinti aplinkoje besireiškiančias tendencijas ir atitinkamai priderinti marketingo komplekso elementus. Tai atliekama renkant, analizuojant, sisteminant informaciją, išskiriant reikšmingiausius parametrus. Tam tikslui plačiai naudojama kompiuterinė technika.
Marketingo komplekso aplinkoje išskiriami šie svarbiausi jos komponentai:
1.politinė – teisinė aplinka;
2.ekonominė aplinka;
3.konkurencinė aplinka;
4.technologinė aplinka;
5.socialinė – kultūrinė aplinka;

2.2.1. Politinė – teisinė aplinka

Bet kokia veikla civilizuotoje visuomenėje vyksta pagal tam tikras „žaidimo taisykles“. Jų nežinojimas arba nepaisymas dažniausiai gresia veiklos žlugimu.
Politinė – teisinė aplinka – marketingo komplekso aplinkos komponentas, apimantis politinių struktūrų veiksmus, juridinius aktus ir jų interpretavimą, vienaip ar kitaip susijusiu su marketingo kompleksu.
Marketingo kompleksui daugiausiai turi įtakos juridiniai aktai, reglamentuojantys verslinę veiklą, reguliuojantys kainų politiką (ypač ekonominių depresijų atvejais), vienaip ar kitaip tvarkantys marketingo vei

Ekonominė aplinka – marketingo komplekso aplinkos komponentas, apimantis visuomenės struktūrų ekonominę veiklą ir kintantis pagal tam tikrus dėsnius.
Ekonominė aplinka marketingo kompleksą daugiausia veikia per perkamosios galios svyravimą. Perkamoji galia labiausiai priklauso nuo šių faktorių:
1.pajamų lygio;
2.kaupimo lygio;
3.kainų lygio;
4.kredito gavimo galimybių.
Ekonominė aplinka marketingo kompleksą daugiausia veikia per perkamosios galios svyravimą. Perkamoji galia labiausiai priklauso nuo šių faktorių:
1.Vystymosi eiliškumas;
2.Infliacija;
3.Nedarbas;
Ekonominis vystymasis vyksta ciklais, iš kurių kiekviename išskiriamos keturios fazės: krizė, depresija, pagyvėjimas ir pakilimas.
Kiekvienoje fazėje pirkėjų elgesys yra skirtingas, todėl skirtinga veikla turi būti ir marketingo veikla. Planuojant marketingo veiksnius, labai svarbu teisingai nustatyti, kokioje fazėje yra ekonomika ir kokios situacijos vystymosi perspektyvos. Didžiausias noras pirkti esti ekonomikos pakilimo fazėje. Kitose fazėse, ypač smukimo, pirkėjai linkę atsisakyti ne ypač būtinų pirkinių. Jie jaučiasi nesaugiai, todėl stengiasi taupyti.
Kylant kaupimo lygiui, mažesnė pajamų dalis lieka pirkimui, todėl mažėja perkamoji galia. Šioje situacijoje reikalingos aktyvesnės marketingo pastangos.
Paskutiniais dešimtmečiais viena reikšmingiausių ekonomikos savybių yra didelė infliacija.
Infliacija – tai kainų lygio kilimas, mažinantis pirkėjų perkamąją galią.
Infliacijos metu pakyla kainos, mažėja piniginio vieneto perkamoji galia.
Pastaruoju metu infliacija būdinga įvairioms ekonominio vystymosi fazėms, tačiau labiausiai pasireiškia ekonominės krizės metu. Infliaciniai reiškiniai atitinkami veikia pirkėjų elgesį. Pirkėjų elgesys daugiausia priklauso nuo to, kokio infliacijos lygio jie tikisi ateityje. Jeigu pirkėjai mano, kad infliacijos lygis sumažės, o jų realiosios pajamos išaugs, tai brangių ir ilgo naudojimo prekių pirkimas bus atidėtas ateičiai. Jeigu tikimasi infliacijos padidėjimo ir su tuo susijusio realių pajamų sumažėjimo – brangūs ir ilgo naudojimo daiktai bus perkami kuo greičiau, mažės kaupimo lygis. Pirmenybė tokiu atveju teikiama pirkinių įsigijimui kreditan. Visa tai turi būti įvertinta planuojant marketingo veiksmus.
Dar vienas svarbus ekonomikos parametras – nedarbo lygis. Darbo netekusio asmens einamosios pajamos sumažėja, kartu sumažindamos ir perkamąją galią.
Iš įvairių nedarbo rūšių galima išskirti būdingiausias:
1.laikinas nedarbas;
2.struktūrinis nedarbas;
3.ciklinis nedarbas.
Pirmajai grupei priklauso asmenys, nebedirbantys ankstesnėje darbovietėje, bet dar neįsidarbinę naujoje. Prie tokių priskirtini ir ką tik mokyklas baigę asmenys. Šios grupės bedarbiai paprastai turi kvalifikaciją ir jų paslaugos yra pageidaujamos daugelyje vietų. Kadangi jie būna be darbo neilgai, jų pajamos beveik nemažėja. Todėl specialių marketingo veiksmų ši grupė praktiškai nereikalauja.
Antrojo tipo nedarbas esti tada, kai asmuo negali užimti laisvų darbo vietų, nes neturi reikiamos kvalifikacijos, kuri reikalinga šiame regione. Ši situacija gali trukti gana ilgai, todėl bedarbių pajamos ir perkamoji galia sumažėja esmingai. Jei darbo rasti nepavyksta, tokie asmenys turi persikvalifikuoti arba pakeisti gyvenamąją vietą. Taip regiono rinka nustoja dalies potencialių pirkėjų. Visus šiuos niuansus turi atspindėti marketingo kompleksas.
Ciklinis nedarbas susijęs su bendru ekonominės raidos cikliškumu. Jis atsiranda gamybos mažėjimo metu ir gali priversti tam tikram laikotarpiui iš esmės pakeisti marketingo veiksmus.

2.2.3. Konkurencinė aplinka

Konkurencinė aplinka – tai marketingo komplekso aplinkos komponentas, apimantis visų galimų tipų konkurenciją.
Paprastai išskiriami 3 konkurencijos tipai:
1.rūšinė;
2.funkcinė;
3.komercinė.
Rūšinė konkurencija – tai konkurencija tarp tos pačios rūšies prekių, tenkinančių tą patį poreikį, ir jų gamintojų.
Funkcinė konkurencija – tai konkurencija tarp skirtingų rūšių prekių, tenkinančių tą patį poreikį.
Komercinė konkurencija – tai visų prekių rūšių pardavėjų siekimas, kad kuo didesnė vartotojų pajamų dalis būtų jų firmos siūlomoms prekėms įsigyti.
Realioje situacijoje dažniausiai reiškiasi visų formų konkurencija.
Firmos sėkmę konkurencinėje kovoje nulemia turimos lėšos, silpnų rinkų ir konkurentų išaiškinimas, jų veiklos tyrimas.

2.2.4. Technologinė aplinka

Kiekviena šiuolaikinė prekė yra tam tikrų mokslo žinių pritaikymo praktikoje rezultatas. Mokslo pasiekimai veikia marketingo kompleksą kaip vienas iš aplinkos komponentų, vadinamų technologine aplinka.
Technologinė aplinka – tai marketingo komplekso aplinkos komponentas, apimantis mokslo žinių ir jų praktinio taikymo poveikį marketingui.
Technologinės aplinkos poveikis marketingui daugiausia pasireiškia naujų prekių kūrimu ir jau sukurtų prekių tobulinimu.naujus gamybos metodus bei naujas medžiagas, mažėja prekių gamybos savikaina. Tai leidžia mažinti prekės kainą arba sutaupytas lėšas panaudoti marketingui intensyvinti.
Mokslo tyrimų raidos prognozavimas, naujų technologijų kūrimas duoda daugiau galimybių firmoms išsilaikyti konkurencinėje kovoje.

2.2.5. Socialinė – kultūrinė aplinka

Socialinė – kultūrinė aplinka – tai marketingo komplekso aplinkos elementas, atspindintis visuomenės poveikį marketingui.
Bet kurią visuomenę galime apibūdinti demografiniais parametrais.
Demografija – (gr. demos „liaudis“ + grapho „rašau“) – statistikos skyrius, tiriantis gyventojų sudėtį ir judėjimą.
Demografiniai rodikliai apskaičiuojami gana nesunkiai, juose lengva prognozuoti.
Sunkiau ištirti ir įvertinti kultūrines charakteristikas bei atskirų visuomenės sluoksnių vertybines orientacijas. Pvz., šiuo metu viena iš populiarių vertybinių orientacijų yra ekologija. Pirkėjai palankiau žiūri į ekologiškai švarias prekes ir jų gamintojus. Taip pat, palankiai žiūrima į firmas, kurios plačiai informuoja visuomenę apie savo veiklą. Tai didina pasitikėjimą jomis kaip sąžiningais gamintojais.

3. MARKETINGO PLANAVIMAS

3.1. Marketingo planavimo esmė

Bet kuri ekonominė veikla susijusi su tam tikrų ekonominių rezultatų siekimu. Tą patį rezultatą dažniausia galima pasiekti ne vieninteliu būdu. Skirtingi variantai gali būti nelygiaverčiai finansiniu, laiko sąnaudų požiūriu arba kitais aspektais. Todėl prieš pradedant bet kokią veiklą, reikalinga pasirinkti kuo palankesnį tikslo siekimo kelią, t. y. planuoti būsimą veiklą.
Marketingo planavimas – tai procesas, numatant būdus marketingo tikslams pasiekti.
Marketingo planavimas visada apjungia 2 aspektus: aplinkos sąlygų pokyčių prognozavimą ir šiuos pokyčius atitinkančius marketingo veiksmus.
Planavimo procese būtina teisingai įvertinti rinkos pokyčius ir adekvačiai jiems pritaikyti marketingo veiksmus. Taip siekiama suformuoti strateginį langą.
Strateginis langas – tai ribotas laikotarpis, kuriuo firmos veikla geriausiai atitinka pagrindinius rinkos reikalavimus.
Skiriamos dvi marketingo planavimo rūšys: strateginis planavimas ir taktinis planavimas.
Strateginis planavimas – procesas, numatantis firmos tikslus ir veiklos būdus ilgalaikei perspektyvai. Jis paprastai vykdomas aukščiausiose firmos valdymo grandyse.
Taktinis planavimas – procesas, numatantis strateginiame plane atspindinčių tarpinį tikslų siekimo būdus. Jis vykdomas žemesnėse valdymo grandyse.
Marketingo planavimo proceso schema pateikta 2 paveiksle.

2 pav. Marketingo planavimo proceso eiga

3.2. Marketingo strategija

Marketingo strategija – tai bendra veiksmų programa, apimanti visus marketingo komplekso elementus ir įgalinanti pasiekti marketingo tikslą.
Firmų veikla įvairi, todėl ir jų strategijos būna įvairios. Paprastai firmos strategija nukreipta į tam tikrą rinkos taktiką.
Rinkos taikinys – tai ta rinkos dalis, į kurią orientuota firmos marketingo veikla.
Pagal rinkos taikinį skiriamos universalus, diferencijuotas ir koncentruotas marketingas.
Universalus marketingas – tai tokia marketingo strategija, kai prekė siūloma visai rinkai, panaudojant vienodą marketingo kompleksą.
Diferencijuotas marketingas – tai tokia marketingo strategija, kai skirtingose rinkos dalyse naudojami skirtingi marketingo kompleksai.
Koncentruotas marketingas – tai tokia marketingo strategija, kai firmos marketingo kompleksas nukreipiamos į nedidelę rinkos dalį.
Universaliam marketingui reikia mažiau resursų, todėl jį dažniau naudoja smulkios firmos. Be to, jis patogus, kai firma siūlo tik vieną prekę ar paslaugą.
Diferencijuotas marketingas taikomas tada, kai firma siūlo daug skirtingų prekių ar paslaugų.
Koncentruotas marketingas vykdomas tada, kai siūloma produkcija tenkina nedidelės, griežtai apibrėžtos rinkos dalies reikalavimus.

3.3. Marketingo strategijos parengimas

Marketingo strategiją sudaro 5 koncepcijos:
1.rinkos segmentavimas;
2.tikslinių rinkų parinkimas;
3.įėjimo į rinką metodų ir priemonių parinkimas;
4.įėjimo į rinką laiko parinkimas.
Rinkos segmentavimas – remiasi teiginiu, kad bet kurią rinką sudaro atskiros dalys. Kiekvienos dalies pirkėjai apibūdinami savitais poreikiais, vartojimo stereotipu ir elgesiu, todėl prekių paklausa įvairuoja. Kiekvienas rinkos segmentas pasižymi skirtingomis prekės pardavimo jame galimybėmis.
Tikslinių rinkų parinkimas. Firma gali siekti užpildyti kurį nors rinkos segmentą, jei jis tenkina tokias sąlygas:
•tuo metu yra pakankamai tikslus;
•turi šia prasme tolesnes didėjimo galimybes;
•nėra (arba iš dalies yra) konkuruojančių firmų komercinės veiklos objektas;
•turi nepatenkintų poreikių, kuriuos tam tikra firma gali sėkmingai patenkinti;
Įėjimo į rinką būdo parinkimas. Firma gali pasiekti norimo tikslo, jei:
•įsigys kitos firmos akcijų;
•savarankiškai vystys savo veiklą;
•bendradarbiaus su kitomis firmomis.
Pirmas būdas yra paprasčiausias ir greičiausias. Jis naudojamas tais atvejais, kai firma neturi patirties šioje veiklos srityje arba kai firmai reikia greitai įeiti į rinką.
Savarankiško įėjimo būdas yra toks, kai firma mano, kad pirmauti galima tik organizavus savo pačios tyrimus ir parengus eksperimentinius pavyzdžius.
Įėjimas į rinką bendraujant su kitomis firmomis turi tą privalumą, kad galimi nuostoliai pasiskirto tarp visų dalyvių ir taip sumažėja kiekvienos atskiros firmos rizika. Kitas privalumas tas, kad kiekviena firma perteikia savo patirtį ir panaudoja savo turimus išteklius.
Marketingo priemonių parinkimas. Ši koncepcija grindžiama būdo firmai išeiti į konkretų rinkos segmentą parinkimu. Pvz., firma parduodama prekes gali varijuoti tokiais rodikliais: kokybe ir kaina. Kiekvienas toks rodiklis gali turėti 3 lygius: aukštą, vidutinį ir žemą. Taigi egzistuoja devynios galimos kombinacijos (žema kokybė ir žema kaina, žema kokybė ir vidutinė kaina ir t. t.). galimos 9 strategijos. Maksimalistinė strategija – aukštos kokybės prekė didžiausiomis kainomis. Galimi ir kiti strategijos variantai. Tai priklauso nuo firmos potencialių galimybių.
Laiko įėjimui į rinką pasirinkimas. Firma turi išsiaiškinti, ar palanki šalyje ekonominė situacija, ar tikimasi pakilimo ar nuosmukio ir t. t. Po to firma turi nustatyti savo veiksmų eiliškumą, pvz., sukonstruoti naujus įrengimus, pademonstruoti jų pranašumus įtakingoms vartotojų grupėms, sukurti reikiamus gamybinius pajėgumus, parengti reklamos ir propagandos priemonių planą.

3.4. Pardavimų prognozavimas

Svarbus marketingo planavimo elementas yra pardavimų prognozavimas.
Pardavimų prognozavimas – tai firmos parduodamų prekių apimčių numatytas tam tikram ateities laikotarpiui.
Pardavimų prognozavimas gali būti atliekamas įvairiais metodais. Iš jų galima išskirti šiuos svarbiausius:
1.vadovų komisijos nuomonės tyrimas;
2.pardavimų apibendrinimas;
3.pirkėjų ketinimų tyrimas;
4.matematiniai metodai (ekstrapoliavimo, įėjimo-išėjimo modeliavimo ir kt.).
Vadovų komisijos nuomonės tyrimas remiasi įvairių firmos padalinių vadovų nuomonių suderinimu ir apibendrinimu. Šio metodo panaudojimo sėkmė daug priklauso nuo subjektyvių komisijos narių faktorių.
Pardavimų apibendrinimo metodas paremtas tiesiogiai rinkoje parduodančių prekes firmos darbuotojų prognozių susumavimui. Šiuo atveju subjektyvūs veiksniai turi mažiau reikšmės, tačiau žemesnioji firmos grandis ne visada žino firmos marketingo strategijas ir negali įvertinti galutinių rezultatų.
Pirkėjų ketinimų tyrimas paremtas atrankinės grupės potencialių pirkėjų apklausa. Ji gali būti atliekama telefonu, paštu ar tiesioginio interviu būdu. Pirkėjų atsakymai analizuojami ir apibendrinami.
Matematiniai metodai paremti statistinių duomenų rinkimu, jų matematiniu modeliavimu, gautų rezultatų analize ir apibendrinimu.
Ekstrapoliacija – turimų duomenų (reiškinių) dalies išvadų išplėtimas kitai jų daliai.
Įėjimo-išėjimo modeliavimas paremtas įvairių pramonės šakų tarpusavio ryšiais. Kiekviena šaka perka kitų produkciją ir parduoda savąją. Šitaip faktiški ar numatomi pokyčiai vienoje šakoje persiduoda ir kitoms. Tai leidžia prognozuoti pardavimų apimtis.

3.5. Marketingo planas

Strateginis planas rodo, kokio asortimento prekes gamins firma bei pardavimo mastą. Po to priimami sprendimai, kaip panaudoti marketingo sistemas, finansų ir gamybos išteklius, nustatomos konkrečios užduotys, sudaroma ir išlaidų sąmata. Tam tikslui sudaromas marketingo planas.

3 pav. Marketingo plano struktūra

Kontrolinių rodiklių suvestinė. Plano pradžioje pateikiama trumpa svarbiausių tikslų ir rekomendacijų suvestinė bei svarbiausi planuojami rodikliai.
Esama marketingo situacija. Šiame skyriuje apibūdinama tikslinės rinkos ir firmos galimybės šioje rinkoje, t. y. rinkos dydis, pagrindiniai segmentai, tarpininkai, konkurentai, prekių paskirstymo kanalai ir prekių, esančių šioje rinkoje, charakteristikos.
Pavojai ir galimybės. Firmos vadovybė turi žiūrėti į ateitį ir numatyti pavojus, su kuriais gali susidurti prekės ir pati firma.
Uždaviniai ir problemos. Išnagrinėjus su prekių gamyba susijusius pavojus ir galimybes, marketingo vadovybė turi suformuluoti uždavinius ir numatyti su jų įgyvendinimu susijusias problemas. Uždaviniai turi būti tikslūs. Pvz., firma siekia valdyti 15% rinkos, o tuo metu ji valdo tik 10%. Taigi kyla problema – kaip galima išplėsti rinką ir pan.
Marketingo strategija. Šiame skyriuje pateikiama marketingo strategija iškeltiems uždaviniams įgyvendinti.
Marketingo strategija – tai tikslus rinkos segmento, kuriam gamins prekes, parinkimas. Marketingo vadovybė turi parengti konkrečias strategijas kiekvienam marketingo komplekso elementui:prekei, kainai, prekių pateikimui, rėmimui.
Veiksmų programa. Siekiant įgyvendinti marketingo strategiją, būtina sudaryti veiksmų programą, duodančią atsakymus į tokius klausimus:
1.kas bus padaryta?
2.kada tai bus padaryta?
3.kas tai darys (vykdys)?
4.kiek tai kainuos?
Biudžetas. Norint įgyvendinti planą, būtina sudaryti biudžetą, t. y. pajamų ir išlaidų sąmatą. Už biudžeto lėšas perkamos žaliavos, remiantis biudžetu sudaromi gamybos grafikai, apskaičiuojamas darbo jėgos poreikis.
Kontrolė. Viena svarbiausių firmos valdymo funkcijų yra plano vykdymo kontrolė. Firmos analizuoja pelno dydį, gaunamą pardavus rinkoje prekes. Galiausiai kyla strateginės kontrolės būtinybė. Tuo nustatoma, ar firmos prekės ir ištekliai tiksliai orientuoti tas rinkas, kurios duoda firmai didžiausias galimybes.

4. Marketingo tyrimas

4.1. Marketingo tyrimo samprata

Bet kurio sprendimo sėkmė priklauso nuo turimos informacijos. Todėl kiekvienu atveju prieš darant sprendimus būtina organizuoti atitinkamą tyrimą.
Marketingo tyrimas – tai sistemingas duomenų, susijusių su marketingo problemomis, rinkimas, kaupimas ir apdorojimas.
Marketingo tyrimo eigoje galima išskirti keletą etapų:
1.problemos formulavimas;
2.pažintinis tyrimas;
3.hipotezės formulavimas;
4.tyrimo planavimas;
5.duomenų rinkimas;
6.interpretavimas ir pateikimas.
Problemos formulavimas – tai pradinis marketingo tyrimo etapas, apibrėžiantis reikalingus spręsti klausimus. Kuo konkrečiau suformuluojama, tuo tiksliau galima nustatyti tyrimų kryptis.
Pabrėžtinis tyrimas – marketingo tyrimo etapas, kuriame renkama prieinama informacija. Iš surinktų duomenų formuluojama hipotezė.
Hipotezės formulavimas – sekantis marketingo tyrimo etapas, kuriame apibrėžiami reiškinių spėjami ryšiai ar tikėtinos vystymosi tendencijos.
Tyrimo planavimas – tai marketingo tyrimo etapas, kuriame nustatomi duomenų rinkimo metodai, reikalingos priemonės ir nustatomi rezultatai.
Sudarius tyrimo planą, vykdomas duomenų rinkimas.
Duomenų rinkimas – tai marketingo tyrimo etapas, kuriame tam tikrų metodų ir priemonių pagalba kaupiami reikalingi duomenys.
Duomenų rinkimas – gana sudėtingas ir daug darbo reikalaujantis procesas.
Surinkus reikalingus duomenis ir juos atitinkamai apdorojus, rengiama tyrimo ataskaita.
Interpretavimo ir pateikimas – tai baigiamasis marketingo tyrimo etapas, kuriame surinktų ir apdorotų duomenų pagrindu daromos išvados ir numatyta forma pateikiamos firmos vadovybei.
Šiame etape anksčiau iškeltos hipotezės sugretinamos su gautais tyrimo rezultatais. Nepasitvirtinusios hipotezės atmetamos, pasitvirtinusios pateikiamos.

4.2.Pirminių duomenų rinkimas

Plačiausiai naudojami 3 pirminių duomenų rinkimo metodai: stebėjimas, apklausa ir eksperimentavimas.
Stebėjimas – tai pirminių duomenų rinkimo metodas, pagrįstas tiesioginiu arba techninėmis priemonėmis vykdomų faktų fiksavimu, nesikišant į vykstančių procesų eigą.
Stebėtojas pagal iš anksto sudarytą planą registruoja stebimus faktus. Tai gali būti pirkėjų skaičius parduotuvėje, jų išsidėstymas, veiksmai ir kt.
Apklausa – tai duomenų rinkimo metodas, pagrįstas tiriamosios grupės asmenų atsakymų į pateiktus klausimus registravimas. Apklausos dažniausiai vykdomos vienu iš šių būdų: telefonu, paštu, tiesioginiu interviu.
Eksperimentavimas – tai duomenų rinkimo būdas, pagrįstas tiriamos situacijos modeliavimu patogiomis tyrimui sąlygomis.
Eksperimentavimo tikslas – numatomų marketingo veiksmų teisingumo patikrinimas, vykdant šiuos vietos ir laiko požiūriu apibrėžtose situacijose. Taip galima tirti pirkėjų reakciją prekės kokybės, kainos ar įpakavimo pokyčius, taip pat į aptarnavimo formos pakeitimą.
Visi minėti metodai paprastai tiria ne visą dominančią reiškinių visumą, o tik tam tikrą jų dalį, t. y. atranką.
Atranka – tai tam tikra apimties visumos dalis, kuri sudaryta pagal pasirinktą metodiką ir kurios analizės pagrindu padarytos pritaikomos visai visumai. Marketingo praktikoje atranka apima apie 0,5 – 1 procentą visumos.
Visais būdais surinkti duomenys apdorojami statistiniais ar matematiniais metodais.

4.3.Marketingo informacijos sistema

Marketingo tyrimai vykdomi pastoviai ir dideliu mastu, todėl firmose sukuriama marketingo informacijos sistema.
Marketingo informacijos sistema – tai metodų ir procedūrų visuma, organizuojanti duomenų rinkimą, apdorojimą ir sprendimams reikalingos informacijos pateikimą.
Marketingo informacijos sistemos schema pateikta 4 paveiksle.

Marketingo informacinė sistema

4 pav. Marketingo informacijos sistemos struktūra ir ryšiai

Marketingo informacijos sistemoje skiriamos 4 posistemės:
1.vidinių duomenų analizės;
2.marketingo tyrimų;
3.išorinių duomenų apdorojimo;
4.teorinių žinių analizės.
Vidinių duomenų analizės posistemės veikla susijusi su firmoje esančių duomenų šaltinių analize. Ji atspindi pačios firmos veiklą (prekių gamybą, išsiuntimą ir kt.)ir kitų organizacijų veiksmus (užsakymus, apmokėjimą už gautą produkciją ir kt.).
Išorinių duomenų apdorojimo posistemėje atliekamas pradinis gaunamos išorinės informacijos apdorojimas.
Marketingo tyrimo posistemė susijusi su organizuojamais tyrimais.
Teorinių žinių analizės posistemė kaupia ir apdoroja informaciją, susijusią su mokslo pasiekimų taikymu firmos marketingo veikloje.ši posistemė reikalinga tam, kad firma laiku sužinotų apie naujausius mokslo pasiekimus ir galėtų juos kuo efektyviau taikyti savo veikloje.
Visa marketingo informacinė sistema sujungta tiesioginio ir atgalinio ryšio kanalais. Tiesioginio ryšio kanalais gaunama informacija iš marketingo aplinkos, atgalinio ryšio kanalais perduodami sprendimai aplinkai veikti.

4.4.Marketingo tyrimo kryptys

Skiriamos šios svarbiausios marketingo tyrimo kryptys:
1.rinkos tyrimas;
2.pirkėjų elgesio tyrimas;
3.prekių paklausos tyrimas;
4.firmos ekonominės veiklos analizė;
5.tyrimai susiję su marketingo komplekso formavimu.

verslo plano sudarymas ir struktūra

1.Santrauka

Kaimo turizmo sodyba „Pasaga“ – įsikūrusi Vištyčio regioniniame parke.
Dabartiniu metu sodybos savininkas verčiasi gyvulininkyste. Ateityje planuojama teikti kaimo turizmo paslaugas.
Numatomi ateities tikslai – pritraukti lankytojus į kaimo turizmo sodybą, užtikrinti pilnavertį jų poilsio bei pramogų organizavimą.
Numatomi pagrindiniai uždaviniai: sukurti tiek aktyvaus teik ir pasyvaus poilsio galimybę, suteikti kokybiškas maitinimo bei apgyvendinimo sąlygas, organizuoti jų pramogas. Taip pat dėmesys sodybos įvaizdžio gerinimui – veiksmingiau panaudoti ir plėtoti reklamą. Projektas bus įgyvendintas tik papildomai į jį investavus, todėl sodybos veiklai plėtoti būtinas kreditas. Gavus kreditą investuoti į patalpų, aplinkos tvarkymą, taip pat naujos įrangos bei reikalingų medžiagų įsigijimą.
Sodybos teikiamos paslaugos pranoktų kitų esančių įsikūrusių kaimo turizmo sodybų teikiamas paslaugas, nes jos nepasižymi aukšta kokybe, aukštu aptarnavimo lygiu, teikiamų paslaugų įvairumu. Klientui reikia ne tik pavalgyti, bet ir atsipalaiduoti, o tai tik galima sukūrus tam tikrą supančią aplinką, įdiegus naujas technologijas, pasiūlant vis įvairesnį paslaugų paketą.

2.Siūlomo projekto esmė
2.1Verslo idėja

Lietuvai atkūrus nepriklausomybę, atkūrus privačios nuosavybės teisę (visų pirma nuosavybės teisę į žemę), daugelis ūkių savininkų kaip alternatyvią veiklą žemės ūkiui pradėjo plėtoti kaimo turizmo paslaugas.
Pastaruoju metu, Lietuvos kaimo turizmo asociacija vienija 978 narius [14].Tarp jų – kaimo gyventojai, teikiantys kaimo turizmo paslaugas, žemės ūkio mokyklos, kitos mokymo institucijos, rengiančios turizmo ir kaimo turizmo organizavimo specialistus, kai kurių rajonų savivaldybės.
Poilsiautojams yra pasiūloma įvairi skirtinga rekreacinė veikla – tai kaimo turizmo sodybos neįgaliesiems, ekologiškos, sveikatingumo, besispecializuojančios žirgininkystėje, bei aktyvų poilsį pasiūlančios kaimo sodybos , pvz., dviratininkams siūlomi žygiai dviračiais ir kt.
Pastaraisiais metais kaimo turizmas tapo vienu labiausiai plėtotinų verslų kaime. Ypatingai tai plėtojama nepalankiose ūkininkavimui, bet rekreaciniu požiūriu patraukliose vietovėse įskūrusiose kaimo vietovėse. Šiai veiklai pritaikomos senos arba statomos naujos sodybos. Auganti poilsio kaimo sodybose paklausa, didėjantis poilsio paslaugas teikiančių sodybų skaičius skatina konkurenciją bei teikiamų paslaugų kokybės augimą. Spėjama, kad ekonominės Lietuvos integracijos į ES procesas padidins Lietuvos kaimo sodybose besilankančiųjų užsienio turistų skaičių.
Pastaruoju metu kaimo turizmo verslas įgauna vis didesnę svarbą organizuojant poilsiautojų poilsį. Pažymėtina tai, kad kaimo turizmo sodybų skaičius, lyginant Lietuvos mastu, šiame regione mažas, daugiausia sodybų įsikūrusios Aukštaitijos regione. Svarbus momentas – netoliese Lenkijos respublika, kurioje šis verslas labai populiarus ir sulaukia vis didesnio lankytojų susidomėjimo, todėl numatoma ir galimybė iš šios respublikos lankytojų srautų.
Norintiems pailsėti ir turiningai praleisti laiką – Jūsų laukia erdvi kaimiško tipo sodyba su etnografiniais elementais. Ji įsikūrusi pačiame Vištyčio miestelyje ant gražaus 1660 ha ežero kranto (10m nuo ežero).
Sodyboje pastatyti šeši rąstiniai namai (trys svečių, vienas šeimininko, vienas – pirties su pokylių sale, kitas – su sezonine (lauko) pokylių sale), turintys modernią vidaus įrangą ir visus patogumus.
Tai ideali vieta mėgstantiems ramų bei aktyvų poilsį. Mėgstantiems šurmulį ir pramogas – paruošta puiki pokylių salė – ideali vieta švęsti jubiliejus, šeimos bei kitas šventes.
Svečiams pageidaujant, galime suteikti ne tik nakvynę, bet ir paruošti maistą bei visapusį aptarnavimą. Čia Jūs rasite visus miesto patogumus jaukioje kaimiškoje aplinkoje.
Visais metų laikais galite pasimėgauti karštuose kubiluose (japoniška pirtis).
Pavasarį atversite langus ir Jus maloniai nuteiks atbundanti gamta.
Vasara iš miego žadins ir ilgai miegoti neleis viliojanti vasaros saulė, vandens sportas, pramoginis laivas 10 vietų, kateriai, vandens slidės, pasivažinėjimas kvadrociklu ir “bagiu”. O išsiilgusių gamtos ramybės laukia žvejyba, malonios dienos bei vakarai besiirstant valtelėmis, vandens dviračiai. Taip pat Jūsų laukia naujai įrengtas šildomas baseinas su vandens čiuožykle.
Lietingą, vėjuotą rudenį ežero bangų mūša, besidaužanti į ežere stovinčios pavėsinės kraštus, primins pasibaigusią vasarą.
Žiemą jūsų laukia slidinėjimo trasos su slidinėjimu naktį (turime nuomoti VIP klasės slides), ledo ritulio aikštelė. Ekstremalių pojūčių mėgėjams siūlome pasivažinėti sniego motociklais.
Visais metų laikais autobusiuku arba dviračiais organizuojamos ekskursijos po lankytinas Vištyčio vietas. Turėsite galimybę aplankyti Vištyčio regioninį parką, liaudies muziejų, visus tris piliakalnius, bažnyčią, šventąjį šaltinį, pamatyti didįjį Vištyčio akmenį bei susipažinti su Vištyčio istorija. Čia jūs pamatysite daugiau negu tikitės!
Tai puiki vieta ilsėtis tiek vienišiems, tiek įsimylėjėlių porelėms, šeimoms su vaikais bei draugų kompanijoms!

2.2Produktai

Bendra informacija:
•Tualetas viduje
•Vonios kambarys / dušas
•Virtuvė, skirta poilsiautojams
•Virtuvės inventorius (indai, įrankiai ir t.t.)
•Konferencijų salė
•Pobūvių salė
•Pobūvių salė
30 asm. sezoninė salė su akmeniniu (vidaus)
•Laužas
•Malkos
•Pavėsinė
•Šašlykinė

Pirtis:
•Pirtis* rusiška
•Kubilas (japoniška pirtis)*

Gyvūnai
Leidžiama atvežti gyvūnus

Pritaikyta
Vaikams ir kūdikiams pritaikyta sodyba

Maitinimas
•Poilsiautojai gaminasi maistą patys
•Sodybos šeimininkai paruošia
•Šalia yra maitinimo įstaigos

Papildomos paslaugos
•Namų šeimininkės ruošos paslaugos
•Patalynė, rankšluosčiai
•Skalbimas
•Lyginimas

TV
•TV
•DVD grotuvas

Muzika
Magnetofonas (kasetinis grotuvas)

* Paslauga užsakoma iš anksto

3. Verslo įmonės charakteristika

3.1 Pagrindiniai įmonės tikslai ir uždaviniai

Projekto esmė – suteikti paslaugų vartotojams kokybiškas kaimo turizmo paslaugas: maitinimo, apgyvendinimo, pramogų.
Dabartiniu metu sodybos savininkas verčiasi gyvulininkyste. Planuojama ateityje versis kaimo turizmo verslu, kadangi Vištyčio regioninis parkas yra saugoma teritorija ir veiklą jame reglamentuoja daugelis įstatymų, todėl dabartinis verslas sodybos savininkui sudaro tam tikrų sunkumų.
Planuojama:
Nustoti verstis pagrindine veikla;
Prašyti paskolos iš banko;
Gavus kreditą jį panaudoti:
1)Renovuoti dabartinius pastatus;
2)Pastatyti papildomus pastatus;
3)Įsigyti naujai įrangai bei būtinam inventoriui.
Vizija – teikti visapusiškas kaimo turizmo paslaugas panaudojant ne tik pačios sodybos išteklius, bet ir viso Vištyčio regioninio parko gamtinį bei kultūrinį potencialą.
To bus siekiama:
Sukuriant kokybiško maitinimo paslaugas;
Teikiant apgyvendinimo paslaugas;
Sukuriant pramogų galimybė;
Organizuojant konferencijų turizmo galimybę;
Sudarant atitinkamas rekreacines programas patenkinant poilsiautojų poilsio bei noro pažinti galimybes.
Planuojama, kad projektui įgyvendinti bus reikalinga 550 000 litų suma, kurią planuojama prašyti iš banko. Manoma, kad projektas atsipirks per keletą metų, taip pat ateityje manoma, kad bus galimybė panaudoti ES lėšas.

3.2 Nuosavybės forma

Kaimo turizmo sodyba „Pasaga“ individuali P. Stankevičius įmonė. Įregistruota 2007. gegužės mėn. Pagal Lietuvos respublikos įstatymus (pateiktas priede). Savininko investuotas turtas – 50000Lt, banko paskola: 500000 Lt

3.3 Vietovės, kur įsikūrusi įmonė, aprašymas

Norintiems pailsėti ir turiningai praleisti laiką – Jūsų laukia erdvi kaimiško tipo sodyba su etnografiniais elementais. Ji įsikūrusi pačiame Vištyčio miestelyje ant gražaus 1660 ha ežero kranto (10m nuo ežero).

1 pav. Visas Vištyčio regioninio parko žemėlapis

2 pav. Sodybos vieta

Pavadinimas Atstumai, km
Atstumai iki/nuo didžiųjų miestų
iki/nuo Vilniaus 185
iki/nuo Kauno 110
iki/nuo Klaipėdos 210
iki/nuo Šiaulių 260
iki/nuo Panevėžio 220
iki/nuo kito miestoMarijampolė 53
Arčiausiai esantis miestas, vietovė
miestas:Kalvarija 35
Atstumai iki/nuo stoties
iki/nuo autobusų stoties 0,5
iki/nuo geležinkelių stoties 22
Arčiausiai esanti …
kavinė”Viktorija” 5
parduotuvėVištytis 5
Atstumas iki vandens telkinių
iki ežero 0,010

PavadinimasPastabos
Atvykimas
Atvykimas į sodybą nuo 9 val.
Išvykimas iš sodybos iki 22 val.
Nesvarbu
Kaip atvykti
Savo transportas
Šeimininkų transportas (šeimininkai gali atvažiuoti pasitikti)

4. Rinka
4.1 Bendra rinkos apžvalga ir tendencijos

Sparčiau kaimo turizmas, kaip sudėtinė turizmo sferos dalis, ėmė plėtotis nuo 1994 m., kai Kanados, Danijos ir kitų užsienio šalių specialistai 1994-1996 metais atliko tyrimus dėl šios turizmo formos plėtros Lietuvoje galimybių[1;52].
1997 metais Žemės ūkio konsultavimo tarnyba išleido pirmąjį ,,Lietuvos kaimo turizmo katalogą”, kuriame reklamavosi 63 sodybos. Lietuvos turizmo fondas išleido katalogą ,,Poilsis kaime”, kuriame taip pat buvo reklamuojamos kaimo sodybos. Vėliau panašūs katalogai buvo išleidžiami kasmet, o juose reklamas užsakančių kaimo sodybų savininkų skaičius nuolat didėjo.. Verslui plėtojantis, jo atstovai pradėjo burtis į visuomenines organizacijas. 1997 metais Žemės ūkio rūmuose įsikūrė Lietuvos kaimo turizmo asociacija.
Lietuva yra turtinga gamtiniais ištekliais. Turime pajūrį, ežerų (914 tūkst. kv .m. bendras plotas), upių (bendras ilgis virš 76,8 tūkst. km.) bei miškų (31;7% teritorijos) [12].
Teritorijoms, labiausiai tinkamoms rekreacijai, taip pat priskirtini 5 nacionaliniai ir 30 regioninių parkų. Gausūs ir Lietuvos kultūriniai ištekliai, kurie dėl nepakankamo turizmo infrastruktūros išplėtojimo panaudojami ribotai. .Šiuo metu yra registruota 10700 kultūros paveldo objektų, iš kurių turizmui galima panaudoti mažiau kaip trečdalį [13].
Pastaraisiais metais labai suaktyvėjo vietinis turizmas, kuris apima tokias formas kaip poilsis prie jūros, taip pat poilsis prie ežerų ar upių. Dažniausiai pastarosios formos yra derinamos su poilsiu kaimo turizmo sodybose. Pastebimai yra išaugęs poilsiaujančių žmonių skaičius kaimo turizmo sodybose, gyventojų aktyvesnis dalyvavimas įvairiuose renginiuose. Galima teigti, kad kaimo turizmas stipriai įtakoja bendrą vietinio turizmo rinkos plėtrą. Tiriant turizmo ir paslaugų rinką Lietuvoje, buvo pastebėta, kad auga kaimo turizmo paslaugas teikiančių ūkių skaičius: 2001 metais buvo įregistruotos 203 kaimo sodybos, o 2003 metų pradžioje – 287. Ekspertai tvirtina, kad 2002 metais kaimo sodybose poilsiavo apie 70 tūkstančių žmonių, iš jų apie 6 proc. užsieniečių. [13] Pasak Kaimo turizmo asociacijos pirmininkės R.Sirusienės, lyginant 2001 metus su 2002, kaimo turizmo paslaugomis pasinaudojusiųjų poilsiautojų skaičius išaugo 280 proc. (2000 metais kaimo turizmo paslaugomis pasinaudojo 24 tūkst. poilsiautojų) [14].
Paskutiniai tyrimų rezultatai rodo, kad kaimo turizmas Lietuvoje tampa viena sparčiausiai augančių turizmo rūšių. Jei 2003 metais kaimo turizmo sodybose lankėsi 164,1 tūkstančiai. poilsiautojų, tai 2004 metais jų svečiavosi net 196,6 tūkstančiai, tai yra 19,8 proc. daugiau nei 2003 metais (žr.pav.Nr.1) [14].

3 Paveikslas. Kaimo turizmo sodybų lankomumas
Remiantis Lietuvos kaimo turizmo asociacijos duomenimis, vien 2004 metų gruodžio mėnesį, kaimo turizmo sodybose svečiavosi 19,9 tūkstančiai poilsiautojų arba 23,6 proc. daugiau nei 2003 metais tuo pačiu laikotarpiu. Daugiausiai poilsiautojų gruodį sulaukė Aukštaitijos regionas (8,9 tūkstančius. žmonių), Žemaitijos (7,6 tūkstančiai.) bei Dzūkijos (3,4 tūkstančiai) regionai [14]. Atsižvelgiant į tai, galima daryti išvadą, kad kaimo sodybos poilsiautojų sulaukia ne tik šiltuoju metų laikotarpiu, bet ir šaltuoju. Darytina prielaida, kad tai gali sąlygoti siūlomos kokybiškos paslaugos, leidžiančios išvengti didelės paklausos priklausomybės nuo sezoniškumo, taip būdingos kitiem turizmo sektoriams.
Pastaruoju metu, Lietuvos kaimo turizmo asociacija vienija 978 narius [14].Tarp jų – kaimo gyventojai, teikiantys kaimo turizmo paslaugas, žemės ūkio mokyklos, kitos mokymo institucijos, rengiančios turizmo ir kaimo turizmo organizavimo specialistus, kai kurių rajonų savivaldybės.
Poilsiautojams yra pasiūloma įvairi skirtinga rekreacinė veikla – tai kaimo turizmo sodybos neįgaliesiems, ekologiškos, sveikatingumo, besispecializuojančios žirgininkystėje, bei aktyvų poilsį pasiūlančios kaimo sodybos , pvz., dviratininkams siūlomi žygiai dviračiais ir kt.

4.2 Šakos plėtros tendencijos

Turizmas apima atostogas (darbo atostogas, trumpas savaitgalines išvykas ar vienos dienos keliones), verslo keliones, draugų ar giminių lankymą, taip pat išvykas susijusias su mokslais, sportu, sveikata ar religija. Į turizmo sąvoka įeina žmogaus judėjimas iš vienos šalies į kitą. Be to, ši sąvoka apima šalies gyventojų rekreacijos bei sportinę veiklą jų gyvenamoje teritorijoje. Abi šios grupės naudoja tuos pačius gamtinius ar ekonominius resursus.
Lyginant su visu pasaulio vystymusi, turizmo bei rekreacijos paklausa auga labai sparčiais tempais. Tokį staigų išaugimą įtakojo iki minimumo sumažėjusios transportavimo (mobilizacijos) problemos, padidėjusios turistinių produktų vartotojų pajamos bei pailgėjęs laisvas laikas. 2000 metais tarptautinis turizmas išaugo 7,4 %, tai pats didžiausias pokytis analizuojant pastaruosius metus ir beveik dvigubai didesnis nei 1999 metais. Remiantis Tarptautinės Turizmo Organizacijos (World Tourism Organisation) duomenimis, 2000 metais buvo 698 milijonai tarptautinių kelionių, o tai yra beveik 50 milijonų daugiau nei 1999 metais. Pastaraisiais metais turizmas išaugo daug daugiau nei to buvo tikimasi optimistiškiausiose prognozėse. Ilgalaikėje Tarptautinės Turizmo Organizacijos vizijoje iki 2020 metų numatoma, kad iki 2010 metų turistų skaičius pasieks vieną milijardą, o 2020 metasi – net 1,56 milijardo.
Kaimo turizmas gali smarkiai paveikti neurbonizuotų regionų ekonomiką. Tokį regionų ekonomikos augimą apsprendžia ne tik produkcijos ar užimtumo augimas, bet daug platesnė ekonominė nauda. Kaimo turizmas gali būti kaip vietinės ekonomikos diversifikavimo įrankis, padedantis užkariauti naujas rinkas vietiniams produktams. Tai papildomas pajamų šaltinis ūkininkams ar kitiems su žemės ūkiu susijusiems žmonėms. Šiuo metu, kai požiūris į žemės ūkį ir žemės ūkio produkciją keičiasi, tai ypač aktualu. Kaimo turizmas gali tapti nauja sritimi, nešančia pajamas ir pelną kaimo vietovėse, bei keičiančia žemės ūkio gamybinę veiklą į paslaugų sektorių.
Daugelyje nuošalių ir mažai rentabilių regionų kaimo turizmas yra ta veikla, kuri leidžia tolydžiai plėtoti regiono ekonomiką ir patenkinti gyventojų socialinius poreikius.
Kaimo turizmas taip pat teikia socialinę ir kultūrinę naudą, tai yra socialiniai kontaktai tarp vietinių gyventojų ir turistų – išaugęs kultūrinio paveldo svarbumo bei apsaugos suvokimas, atsiradę tvirtesni tarpusavio ryšiai tarp vietos gyventojų. Tai leidžia vietinei bendruomenei vystyti vietinę ekonomiką, gerinti pragyvenimo lygį, tausoti kultūrinį paveldą bei socialines vertybes.
Kaip matome turizmas turi tendenciją plėstis, o tuo pačiu plėsis ir kaimo turizmas, jau dabar vasaros met norinčių atostogauti kaimo sodybose skaičius viršiją pasiūlą, todėl manoma, kad ir toliau ši paklausa tik didės.

4.3 Vartotojai

Kaimo turizmas Lietuvoje kasmet įgauna vis naują atspalvį ir darosi vis populiaresnis. Šiomis paslaugomis naudojasi ne tik pavieniai asmenys ar šeimos. Vyrauja tendencija, kad kaimo turizmo sodybose organizuojamos ne tik įvairios šventės ar pobūviai, bet ir konferencijos. Galima akcentuoti, kad sodybos šeimininkai savo veiklą koordinuos ne tam tikro vieno pasirinkto segmento poreikių tenkinimui. Todėl galime išskirti atitinkamas vartotojų grupes, kurios naudosis šios sodybos teikiamomis paslaugomis.
Tai.:
Poilsiautojai su šeimomis;
Savaitgalio poilsiautojai;
Užsienio turistai;
Įstaigos, organizacijos ir t.t. besinaudojančios konferencijų, renginių, seminarų organizavimo paslaugomis;
Vietiniai gyventojai – perkantys pobūvių, šeimos švenčių organizavimo paslaugas;
Sporto paslaugų mėgėjai;
Na ir žinoma – gamtos mylėtojai.
Potencialių vartotojų spektras platus. Vartotojų grupės išskirtos atsižvelgiant į teikiamų paslaugų paketą, kuris darbe bus apibūdinamas kitoje dalyje.

4.4 Konkurentai

Regiono gamtos turtingumas bei įvairovė, ją papildantys kultūros objektai, palyginti geras kelių tinklas sudaro palankias sąlygas kaimo turizmo verslui, tačiau šiuo metu iš viso Vilkaviškio apskrityje yra tik 2 kaimo turizmo sodybos. Paslaugų plėtrą regione stabdo kitų, patrauklesnių, šalies regionų konkurencija. Privalumas tas, kad Marijampolės apskritis ribojasi su Lenkija, kur kaimo turizmas labai populiarus, todėl tikslinga plėtoti šį verslą regione kaip atskirą turizmo sritį.
Tiesioginiai konkurentai:
Juozo Norbuto sodyba
Bendra informacija:
Sodyba įkurta 2004 m.
Sodyba atnaujinta / restauruota 2005 m.
Sodybos teritorija 0.50 ha
Poilsio zonos teritorija 0.20 ha

Sodyba įsikūrusi mažame, ramiame miestelyje, skirta mėgstantiems ramų ir aktyvų poilsį. Laukiamos nedidelės kompanijos, kurioms skirti du jaukūs dviviečiai kambariai, pirtelė. Sodyboje visais metų laikais galima ilsėtis ir puikiai leisti laiką.
Kempingas-poilsiavietė “Viktorija”
Bendra informacija:
Sodyba įkurta –
Sodyba atnaujinta / restauruota –
Verslo liudijimas –
Sodybos teritorija-
Poilsio zonos teritorija-
Kempingas-poilsiavietė “Viktorija” – prie Vištyčio ežero, vieno iš didžiausių ir giliausių Lietuvos ežerų. Vienoje ežero pusėje yra Vištyčio regioninis parkas, kitoje nuostabus kraštovaizdis ir vos už kelių kilometrų siena su Lenkija. Poilsiavietė yra pušyne ir per jos teritoriją teka upelis, kuriame gausu sidabrašonių upėtakių. Vištyčio ežeras toks skaidrus, kad be didelio vargo matosi ant dugno gulintys akmenėliai ir plaukiojančios žuvys. Tuo mėgaujasi povandeninio nardymo mėgėjai ir žvejai. Seklus dugnas- puiki vieta maudynėms, o palankūs vėjai žadina aistrą buriuoti. Norui perplaukti ežerą baidare atsispiria ne kiekvienas.
Atvykę poilsiautojai gali naudotis žaidimo aikštelėmis (vaikų žaidimo, mažojo futbolo, paplūdimio tinklinio, badmintono, krepšinio), vaikų žaidimo kambariu, nuomotis vandens dviračius, valtis, baidares, kanojas, stalo tenisą, biliardą, pirtį, maudytis, žvejoti, buriuoti, grybauti, uogauti ir kt.
Priimame vaikų ir jaunimo grupes, šeimas bei pavienius poilsiautojus. Jūsų laukia kambariai 1-4 asmenims su dušu ir tualetu, 2-3 asmenims su bendrais patogumais, 4-6 asmenims be patogumų kambariuose vasaros nameliuose, 30 elektrifikuotų kempingo vietų auto-nameliams ir palapinėms, paežerėje stovi.
Norintys valgyti ar atsigaivinti, kviečiami į restoraną, pobūviams ir konferencijoms yra 3 atskiros salės.
Žiemos metu netoliese veikia 4 slidinėjimo trasos su keltuvais ir slidžių nuomos punktais, įruošiama čiuožykla ir rogučių nusileidimo kalnelis.
Prie netiesioginių konkurentų galime priskirti apgyvendinimo paslaugas teikiančias įstaigas.
Netiesioginiai konkurentai:
•Viešbutis „Širvinta“ J. Basanavičiaus a. 5, Vilkaviškis
•Kempingas – poilsiavietė „PUŠELĖ“ Žirgėnų k., Vištyčio sen., Vilkaviškio r.
•Jono Mačio kaimo turizmo sodyba Žirmūnų k., Vištyčio sen., Vilkaviškio r.
•Poilsiavietė „VILDEGA“ Pakalnių k., Vištyčio sen., Vilkaviškio r.
Kaip matome pagrindiniai konkurentai neteikia visų mūsų siūlomų paslaugų, o tik kai kurias iš jų, todėl norintys visapusio poilsio turistai tikrai rinksis mūsų sodybą.

5. Marketingo planas
5.1 Tikslai ir uždaviniai

Pagrindiniai tikslai yra:
Paslaugų pasirinkimo maksimizavimas;
Vartotojų pasitenkinimo maksimizavimas;
Aptarnavimo kokybės maksimizavimas.
Šio marketingo plano pagalba įmonė siekia įsiskverbti į rinką ir užimti joje užtikrintą poziciją.
Savo marketingo plane mes naudosime koncentruoto marketingo strategiją. Tai yra tokia strategija, kuomet organizacija visas pastangas stengiasi sutelkti tik į vieną tikslinę rinką ir jai įvaldyti naudoja specialiai pritaikytą marketingo kompleksą. Šiuo atveju tikslinė rinka – kaimo turizmu besidomintys žmonės, o marketingo kompleksas – visuma tarpusavyje susijusių veiksmų ir sprendimų, kuriais siekiama patenkinti vartotojų poreikius ir pasiekti organizacijos marketingo tikslus.
Planuojamo marketingo komplekso elementai:
•Paslauga – sprendimai ir veiksmai susiję su interneto paslaugų tiekimu;
•Kaina – sprendimai ir veiksmai susiję su paslaugų kainų nustatymu, nuolaidų bei apmokėjimo sąlygų taikymu;
•Rėmimas – sprendimai ir veiksmai, kuriais siekiama pirkėjus informuoti apie paslaugą ir paskatinti juos pirkti.

5.2 Kainų politika ir Teikiamų paslaugų ir pramogų spektras platus. Sodyba teikia ne tik apgyvendinimo ir maitinimo paslaugas. Čia yra sudarytos puikios sąlygos sveikatingumo veiklai.
Yra įkurtas sporto kompleksas. Sporto klube įrengta šiuolaikiška treniruoklių salė, plaukimo baseinas su kaskada ir povandeninėmis srovėmis, karšta sūkurinė vonia, garinė, aromatinė pirtis, persirengimo kambariai su dušais ir individualiomis spintelėmis. Taip pat yra teikiama profesionalios trenerio konsultacijos, sudaromos individualios treniruočių programos, siūlomos masažų paslaugos. Išskirtinias sąlygas sodyba sudaro įsteigto sporto klubo nariams.

1 Lentelė Sporto klubo kainoraštis
ABONENTAS KLUBO NARIUI
1 mėn. 4 kartai85Lt./1asm.
1 mėn. 8 kartai150Lt./1asm.
1 mėn. 12 kartų210Lt./1asm.
2 mėn.16 kartų260Lt./1asm.
2 mėn. 24 kartai380Lt./1asm.
ABONENTAS ĮSTAIGŲ KOLEKTYVAMS iki 20asm., iki 2val.
1 mėn. 4 kartai950Lt.
1mėn. 8 kartai1800Lt.
2 mėn. 16 kartų3600Lt.
VIENKARTINĖ SPORTO KLUBO REZERVACIJA
grupei iki 20asm.
iki 2val.250Lt.
iki 3val.330Lt.
iki 4val.400Lt.
Pirmadienį- ketvirtadienį nuo 13.00 iki 15.00val. Taikoma 10% nuolaida

Apgyvendinimui – pagrindiniame pastate “Pasagoje” yra skirta 10 jaukių elegantiškų dviviečių kambarių. Šeimų ar didesnės kompanijos poilsiautojų patogumui yra pasiūloma svetainė su dviem miegamaisiais. Kiekviename kambaryje yra įrengta TV; Telefonas. Svečiams suteikiama galimybė naudotis internetu. Teikiamos taip pat ir buities paslaugos.
Taip pat apgyvendinimui yra pasiūlomas ir poilsis rąstiniuose nameliuose dengtais nendriniais stogais, čia jų 4.. Šiuose apartamentuose gali nakvoti trys suaugę žmonės. Yra mini virtuvė, WC, TV
Kainos dviviečio kambario: 140 lt, (pusryčiai įskaičiuoti);
Maitinimo paslaugos: maitinimo paslaugos teikiamos restorane „Pasaga“.
Žvejybos pramogos – žvejybos pramogos teikiamos Vištyčio ežere.
Pirtis – šeimininkai poilsiautojų paslaugoms siūlo ir rusišką pirtį su priešpirčiu kompanijai iki 15 žmonių, jame 2 nakvynės kambariai, antrame aukšte 6 miegamos vietos, WC, dušai, vandens telkinys su čiuožykla. Poilsiautojų patogumui uždaras kiemas su mašinų stovėjimo aikštele.
Sodyba taip pat teikia konferencijų, seminarų ir kt. renginių organizavimo paslaugas. Konferencijoms siūloma viena salė talpinanti iki 100 dalyvių. Salėje puikios sąlygos organizuoti konferencijas, seminarus, prezentacijas…, administracija gali pasiūlyti kelių dydžių ekranus, multimedia projektorių, rašymo lentas, TV, CD, DVD ir video grotuvus, kompiuterį, internetinį ryšį.
Konferencijos salės nuoma: 1val- 70; iki 4 val – 250 lt,; iki 8 val. – 470 lt,; 2 dienos – 800lt.
Banketinės salės paslaugos; pasiūlomas platus europinės virtvės pusryčių, verslo pietų ar šventinės vakarienės patiekalai. Pagal klientų pageidavimą rengia linksmus pobūvius, furšetus, banketus, priėmimus .

2 Lentelė. Banketinės salės nuoma
Banketinės salės nuomaKaina, Lt. /1val.
Maistas ir gėrimai iki 3000Lt.50
Maistas ir gėrimai 3000Lt. ar daugiau-
Nuo 24val.70

Sodyba taip pat priima užsakymus įvairiems renginiams. Vasarą poilsiautojų pramogai pasiūlomas atviras baseinas su pirtele ir tinklinio aikštele, lauko teniso kortai, didelė vaikų žaidimo aikštelė, vandens dviračiai, valtys. Kiekvienas čia atvykęs galės praleisti ramų vakarą žaisdamas įvairius stalo žaidimus.

3 Lentelė. Lauko pramogų inventoriaus įkainiai.
ATVIRAS BASEINASkaina
Maudynės1 val.7 LT
baseinas ir sauna iki 20 asmenų2 val.150 LT
3 val.210 LT
Lauko teniso kortai 1 val.25 LT
Valtis1 val.10 LT
Vandens dviratis1 val.10 LT

Stalo tenisas1 val.10 LT
Amerikietiškas biliardas 1 val.15 LT
Tinklinio kamuolys1 val.10 LT
Badmintono raketės1 val.10 LT
Lauko teniso raketė1 val.10 LT

Būtina žinoti, kad kaina keičiasi prekės gyvavimo ciklo procese. Kainodaros politika priklauso nuo tikslo, kurį kelia įmonė : rinkos užkariavimas, greitas pelno gavimas ar stabili gamyba.
Produkto ir paslaugų kaina turi garantuoti pelną. Į sodybos paslaugų produktų savikainą įeina: pridėtinės pastovios išlaidos, mokesčiai; sodrai, bankui…. Kainos dydžiui įtakos turės ir esamų konkurentų kainos. Norėdami pritraukti klientą pastoviems klientams bus taikoma 20% nuolaida. Taip pat pastoviems sporto klubo nariams bus taikoma lanksti nuolaidų sistema.
5.3 Paslaugų realizavimo schema

Kadangi kaimo turizmas tampa vis populiaresnis ir vietas poilsiui sodybose reikia užsisakinėti iš anksto (paklausa viršiję pasiūlą), tai realizavimas nebus sudėtingas procesas. Realizavimui įtakos turės gera sodybos vieta ( kaip nurodyta 1 ir 2 pav.), bei reklama.

5.4 Reklama

Sodyba dažniausiai reklamuosis rajoniniame laikraštyje, taip pat populiarių radijo stočių pagalba. Kad reklama būtų efektyvesnė planuojama
Išrinkti radijo žaidimus,
Radijo žaidimams tiekti prizus,
Įrengti demonstravimo stendus sodybos teritorijoje gerai matomoje vietoje,
Gauti leidimus statyti stendus 10 km. ir didesniu atstumu nuo pačios sodybos, tokiu būdu reklaminiai stendai įspėtų apie sodybą dar neprivažiavus galimų konkurentų.
Išleisti firminius kalendoriukus, kepuraites, balionus vaikams, užrašų knygeles.
Vištyčio puslapyje patalpinti reklamą (Vištyčio puslapis – www.vistytis.ten.lt)
Taip pat sodyba planuoja savo paslaugas reklamuoti metiniame leidinyje „Turizmas“, taip pat glaudžiai bendradarbiauti su Lietuvos kaimo turizmo asociacija, kuri padės taip pat pritraukti potencialius klientus.
Reklamai sodybos savininkai sukurs ir firminį ženklą: pasaga, kuris bus reklamuojamas kalendoriukų pagalba. Kalendoriukai bus dalijami visiems atvykusiems klientams, tokiu būdu reklama pasieks daugelį galimų šių paslaugų vartotojų.
Per metus reklamai planuojama skirti apie 20 000 lt.
Reklaminis bukletas:

Norintiems pailsėti ir turiningai praleisti laiką – Jūsų laukia erdvi kaimiško tipo sodyba su etnografiniais elementais. Ji įsikūrusi pačiame Vištyčio miestelyje ant gražaus 1660 ha ežero kranto (10m nuo ežero).
Sodyboje pastatyti šeši rąstiniai namai (trys svečių, vienas šeimininko, vienas – pirties su pokylių sale, kitas – su sezonine (lauko) pokylių sale), turintys modernią vidaus įrangą ir visus patogumus.
Tai ideali vieta mėgstantiems ramų bei aktyvų poilsį. Mėgstantiems šurmulį ir pramogas – paruošta puiki pokylių salė – ideali vieta švęsti jubiliejus, šeimos bei kitas šventes.
Svečiams pageidaujant, galime suteikti ne tik nakvynę, bet ir paruošti maistą bei visapusį aptarnavimą. Čia Jūs rasite visus miesto patogumus jaukioje kaimiškoje aplinkoje.
Šioje sodyboje visada puiku!
Visais metų laikais galite pasimėgauti karštuose kubiluose (japoniška pirtis).
Pavasarį atversite langus ir Jus maloniai nuteiks atbundanti gamta.
Vasara iš miego žadins ir ilgai miegoti neleis viliojanti vasaros saulė, vandens sportas, pramoginis laivas 10 vietų, kateriai, vandens slidės, pasivažinėjimas kvadrociklu ir “bagiu”. O išsiilgusių gamtos ramybės laukia žvejyba, malonios dienos bei vakarai besirstant valtelėmis, vandens dviračiai. Taip pat Jūsų laukia naujai įrengtas šildomas baseinas su vandens čiuožykle.
Lietingą, vejuotą rudenį ežero bangų mūša, besidaužanti į ežere stovinčios pavėsinės kraštus, primins pasibaigusią vasarą.
Vėsiais, žvarbiais rudens bei žiemos vakarais padės susikurti romantišką nuotaiką bei visada sušildys ir leis pasvajoti jaukus židinys.
Mėgstantys sportą jėgas galės išbandyti krepšinio aikštelėje, arba pailsėti sporto klubo treniruoklių salėje.
Žiemą jūsų laukia slidinėjimo trasos su slidinėjimu naktį (turime nuomoti VIP klasės slides), ledo ritulio aikštelė. Ekstremalių pojūčių mėgėjams siūlome pasivažinėti sniego motociklais.
Visais metų laikais autobusiuku arba dviračiais organizuojamos ekskursijos po lankytinas Vištyčio vietas. Turėsite galimybę aplankyti Vištyčio regioninį parką, liaudies muziejų, visus tris piliakalnius, bažnyčią, šventąjį šaltinį, pamatyti didįjį Vištyčio akmenį bei susipažinti su Vištyčio istorija. Čia jūs pamatysite daugiau negu tikitės!
Tai puiki vieta ilsėtis tiek vienišiems, tiek įsimylėjėlių porelėms, šeimoms su vaikais bei draugų kompanijoms!
Aplankykite mus!

5.5 Paslaugų pardavimo prognozės

4. lentelė Optimistinių pajamų suvestinė

PajamosSuma per metus
Apgyvendinimo paslauga100 000 lt
Maitinimo paslauga135 000 lt
Prekyba gėrimais, maisto produktais35 000 lt
Banketinės salės nuoma110 000 lt
Posėdžių salės nuoma155000 lt
Įrangos nuoma15000lt
Sporto komplekso paslaugos75 000 lt
Buities paslaugos4000 lt
Viso629 000 lt

5. lentelė Pesimistinių pajamų suvestinė
PajamosSuma per metus
Apgyvendinimo paslauga85 000 lt
Maitinimo paslauga97500 lt
Prekyba gėrimais, maisto produktais27500 lt
Banketinės salės nuoma85000 lt
Posėdžių salės nuoma105500 lt
Įrangos nuoma9500lt
Sporto komplekso paslaugos67500 lt
Buities paslaugos3000 lt
Viso480500 lt

6. Paslaugų planas
6.1 Patalpos

Pagrindinio pastato planas

PIRMAS AUKŠTAS

MANSARDINIS AUKŠTAS

6.2 Inventorius, įranga ir transportas

6. Išlaidos įrangai, inventoriui

Išlaidos rūšis200720082009200102011
Išlaidos baldams35 500
Informacinių technol.500—-
Išlaidos baseino, pirties, sporto kompl.įrangai24 900
Kitos smulkios išlaidos: stalo serviravimui, popieriui ir t.t.5 00040003000030003000
Viso:65 9004000300030003000

Išlaidos skaičiuotos su sąlyga, kad smulkios išlaidos kiekvienais metais sudarys tam tikrą dalį išlaidų, kadangi pirktas inventorius susidėvi: tokios išlaidos apima pagalbinį inventorių (stiklinės, lėkštės, stalo įrankiai, popierius ir t.t.)
Ūkininkas turi savo lengvąją mašiną ir ji bus naudojama ti klientų pasitikimui.

7 lentelė Inventorius
Pagr. priemonėsVertė lt.
Vandens dviračiai5000
Mikro autobusas25 000
DVD įranga2000
Kompiuteris2100
Viso:34 100

6.3 Tiekėjai

Didžiąją dalį reikalingų maisto produktų priststys vietiniai ūkininkai. Papildomus produktus įsigysime vietinėje miestelio parduotuvėje. Kadangi didžioji poilsiautojų dalis maistą gaminsis patys, tai užsisakinėt maistą iš didžiūjų lietuvos tiekėjų nėra prasmės. Planuojama maito pirkimui per metus išleisti 120 000Lt.
Įrenginėjant baseiną buvo sudaryta sutartis, dėl jo priežiūros. Pagal sutartį, kadangi buvo pirkta visa įranga iš tospirmus 5 metus baseino priežiūra nieko nekainuos. Jis bus tvarkomas 2 kartus į metus.

7. Valdymo personalas ir darbuotojai

Įmonei vadovauja įmonės savininkas ir įkūrėjas. Jis iki šiol ūkininkavo, tačiau gyvendamas labai patrauklioje vietoje pradėjo domėtis ir kitokiomis verslo rūšim bei galimybėm ir nusprendė įsteigti kaimo turizmo sodybą.

7.1 Darbuotojai

Kaimo turizmo sodybos “Pasaga” savininkas ūkininkas P.Stankevičius..
Administratorius – A.Augustaitis – tiesiogiai bendraus su klientais.
Įmonė finansininkas – A.Stankevičienė.
Aptarnaujantis personalas:
Ūkvedys – L.Laurinaits – bus atsakingas už visą sodybos ūkinę dalį: aplinkos priežiūra, produktų, įrangos, medžiagų pristatymas ir paskirstymas.
Taip pat aptarnaujantį personalą sudarys ir darbuotojai kurie bus tiesiogiai atsakingi už tam tikrą sektorių: patalpų priežiūra 2 žmoės, maisto ruošimas 2 žmogus, buitinių paslaugų teikimas 2 žmonės, pagalbiniai darbininkai 5 žmonės, viso planuojama – 15 darbuotjų. Manoma, kad žiemos sezono metu darbuotojų skaičius šiek tiek gali mažėti.
Įmonės klestėjimas priklauso nuo aptarnaujančio personalo darbuotųjų kvalifikacijos. Atranka darbuotojams vyks sekančia tvarka :
Anketos užpildymas. Ji sudaroma tuo tikslu, kad būtų galimas susidaryti bendrą vaizdą apie žmogaus asmenybę, jo intelektą, išsilavinimo lygį, požiūrį į darbą.
Pokalbis. Pokalbis vyksta norint patikrinti žmogaus sugebėjimą bendrauti su kitais žmonėmis, jo elgsena ekstrimaliose situacijose, išsiaiškinti požiūrį į darbą.

7.2 Darbo užmokęstis

8. lentelė Atlyginimų išlaidų suvestinė
Darbuotoju sąrašasSuma mėn.ltSuma 12 mėn
Savininkas (neskaičiuojama, kadangi visas pelnas priklauso savininkui)
Finansininkas90010 800
Administratorius900 10 800
Ūkvedys8009600
Aptarnaujantis personalas ir pagalbiniai darbininkai9000108 000
Viso:11 600139 200lt

7.3 Organizacinė struktūra

1. schema. Organizacinė struktūra

8.Rizikos įvertinimas

Pagrindinis veiksnys yra prekės, paslaugos paklausa, todėl nuo teisingos paklausos prognozės dažnai priklauso projekto esmė. Verslo plane svarbus vaidmuo tenka marketingo programos prognozei. Pagrindinė įmonės rizika ta, kad galimas konkurentų įtakos stiprėjimas, taip pat rinkos potencialo mažėjimas. Rinkos konjuktūra nuolat kinta, įmonė nuolatos susiduria su rizika, keičiasi konkurentų padėtis rinkoje.
Rinkos nestabilumas – kitų produktų kainų didėjimas (kuro), kurie yra tiesiogiai susiję su įmonės paslaugos kūrimu, o pasekoje galimas kainų didėjimas. Klientai gali atrasti sau pigesnes firmas, teikiančias analogiškas paslaugas.
Reikšminga yra technologinė rizika – nauja technologija ir įrengimai. Įmonės rizikos mažinimo kryptis – įmonės darbuotojų mokymas, inventoriaus atnaujinimas, paslaugų pasiūlos didinimas.
Kiti įvairūs netikėtumai. Vyriausybės priimti nanaudingi įmonės veiklai nutarimai, stichinės nelaimės.

8.1 SSGG analizė

StiprybėsSilpnybės
-palanki įmonės geografinė padėtis, potencialių paslaugų vartotojų atžvilgiu;
-pakankamai tankus vietinių kelių tinklas;
-gamtinės aplinkos išskirtinumas,
-kultūrinės aplinkos savitumas
-teigiamas darbuotojų požiūris į paslaugų vartotojus;
-maža konkurencija;
-palanki kainų sistema.-klimato sezoniškumas;
-nepakankamas dėmesys paslaugų teikėjų vartotojų atžvilgiu;
-specialstų trūkumas;
-įstatymais reglamentuota veikla – saugoma teritorija.

GalimybėsGrėsmės
-populiarėjantis savaitgalio turizmas;
-daugėjantis vienadienių turistų skačius;
-pragyvenimo ir perkamosios galios lygio didėjimas;
-naujų produktų (paslaugų) kūrimas;
-rekreacinės infrastruktūros plėtra;
-aktyvi rinkodara;
-ES fondų panaudojimo galimybė;
-personalo kvalifikacijos kėlimas;
-sezoniškumo sumažinimas (pasiūlant alternatyvią veiklą).-konkurencija;
-gyventojų perkamosios galios sumažėjimas;
-gyventojų (ypatingai išsilavinusių ir jaunimo) emigracija;
-nesugebėjimas pritraukti paslaugų vartotojus.

8.2 Rizikos mažinimas

Rizikos mažinimas :
•atidžiai pasirinkti darbuotojus – pagal kvalifikaciją, norą sąžiningai ir dorai dirbti;
• vadovui atidžiai vykdyti veiklą ir esant nesklandumams kviesti konsultantus ar specialistus;
•apdrausti firmą nuo nelaimingų atsitikimų;
• kelti įmonės prestižą;
• suteikiant aukštos kokybės paslaugas ir taip užsitarnauti klientų palankumą;
•stengtis pasiūlyti kuo įvairesnių paslaugų ir pramogų;.
•motyvuoti darbuotojus, kad geriau dirbtų.

9. Finansinis planas

Ruošiant verslo planą yra stengiamasi atsakyti į pagrindinius klausimus:
-kokia įmonės finansinė padėtis;
-kiek iš viso reikia kapitalo šiam verslui;
-kokie yra finansavimo šaltinis;
-kokie finansavimo terminai;
-kokios planuojamos grynosios pajamos ir kokia grynųjų pinigų apyvarta per pirmuosius trejus metus;
-koks nuolatinių išlaidų procentas ir kt.
Todėl šioje dalyje susumuojami finansiniai rezultatai.

9.1 Išlaidų finansinė analizė

Išlaidos pastatų renovacijai, naujų statybai, bei reikiamam inventoriui įsigyti

9.lentelė. Išlaidos pastatų renovacijai, naujų statybai, bei reikiamam inventoriui įsigyti
Išlaidų rūšisSuma
Pastatų renovacijai100 000
Pastatų statybai350 000
Išlaidos inventoriui, įrangai.100 000
VISO:550 000 LT

Didžiąją dalį išlaidų savininkas padengs paėmęs paskolą iš banko – 500000 Lt, dalį išlaidų – 50000Lt savininkas padengs iš savo santaupų.

10. lentelė Išlaidos pastatų renovacijai, statybai,
Patalpossuma
Pagrindinio “Pasaga” pastato statybai300 000
Poilsio namelių statybai50 000
Ūkinių patalpų renovacijai, aplinkos sutvarkymui45 000
Baseino ir pirties įrengimas50 000
Viso:450 000

Savininkas pradėdama šį verslą paėmė paskolą 5 metams su 5 proc, palūkanomis.

11. lentelė. Kredito atidavimo išlaidos

Kredito suma2007 m2008m2009 m2010 m2011mviso
500 000100 000100 000100 000100 000100 000500 000
palūkanos25 00020 00015 00010 0005 00075 000
Viso:125 000120 000115 000110 000105 000575 000

12. lentelė Atlyginimų išlaidų suvestinė
Darbuotoju sąrašasSuma mėn.ltSuma 12 mėn
Savininkas (neskaičiuojama, kadangi visas pelnas priklauso savininkui)
Finansininkas90010 800
Administratorius900 10 800
Ūkvedys8009600
Aptarnaujantis personalas9000108 000
Viso:11 600139 200lt

13. lentelė Kitų išlaidų suvestinė: elektrai, reklamai, kom. paslaugoms ir t.t.
Išlaidos pav.Suma metams5 metams
elektrai18 00090 000
reklamai20 000100 000
Kom. paslaugoms10 00050 000
kita500025 000
Viso:53 000265 000

14 lentelė. Reklamos sąnaudų planas metams
Išlaidų rūšisSuma.lt
Reklama per vietinį radiją5000
Vizualinė reklama4000
Reklama laikraščiuose8000
Kalendoriukų gamyba3000
Viso:20 000

Dalis investicijų viršija 1000 litų ir tarnaus daugiau nei vienerius metus, todėl pateikiami jų amortizaciniai atskaitymai 2007 m.

15. lentelė. Amortizaciniai atskaitymai
Pagr. priemonėsVertė lt.Eksplotavimo trukmėAmort.atsk.norma proc.Amortizaciniai atskaitymai.
Vandens dviračiai5000812.5625
Mikro autobusas25 00010205 000
DVD įranga2000520400
Kompiuteris2100520420
Viso:34 1006445

16. lentelė. Išlaidos kitai įrangai, inventoriui
Išlaidos rūšis20062007200820092010
Išlaidos baldams35 500
Informacinių technol.500—-
Išlaidos baseino, pirties, sporto kompl.įrangai24 900
Kitos smulkios išlaidos: stalo serviravimui, popieriui ir t.t.5 00040003000030003000
Viso:65 9004000300030003000

Išlaidos skaičiuotos su sąlyga, kad smulkios išlaidos kiekvienais metais sudarys tam tikrą dalį išlaidų, kadangi pirktas inventorius susidėvi: tokios išlaidos apima pagalbinį inventorių (stiklinės, lėkštės, stalo įrankiai, popierius..)

17.lentelė Išlaidų suvestinė (Kaimo turizmo paslaugos savikaina, numatoma be kitimo tendencijų)
Kaštų pavadinimasKaštai metams 2007200820092001020011
Įrangos išlaidos inventoriui, įrangai100 0004000300030003000
Darbuotojų apmokėjimas 139200139200139200139200139200
Atsiskaitymas soc.draudimui4593645936459364593645936
Išlaidos pastatams450 000
Palūkanos bankui 125 000120 000115 000110 000105 000
Amortizaciniai atskaitymai64456445644564456445
Išlaidos produktams120 000120 000120 000120 000120 000
Reklamai20 00020 00020 00020 00020 000
Išlaidos elektrai, kom.paslaugoms…33 00033 00033 00033 00033 000
Viso:10398581488581482581477581472581

Pastaba: Į pirmus metus įskaičiuota visa pastatų vertė.

18. lentelė. Projekto finansavimo poreikis ir šaltiniai
Lėšų poreikisSuma lt.Finansavimo šaltinisSuma.lt
Pastatams450000Vidiniai šaltiniai:
Įrenginiams100000Privatus kapitalas50 000 lt

Ilgalaikė paskola500 000 lt
Iš Viso:550 000 lt550 000 lt

Kaip matome iš lentelės, savininkui verslui pradėti metams reikia 550 000 lt, Iš to skaičiaus savininkas 50 000 lt panaudos savo santaupas ir 500 000 litų paims iš Vilniaus banko paskolą su 5 proc. palūkanomis.

19. lentelė Optimistinių pajamų suvestinė

PajamosSuma per metus
Apgyvendinimo paslauga100 000 lt
Maitinimo paslauga135 000 lt
Prekyba gėrimais, maisto produktais35 000 lt
Banketinės salės nuoma110 000 lt
Posėdžių salės nuoma155000 lt
Įrangos nuoma15000lt
Sporto komplekso paslaugos75 000 lt
Buities paslaugos4000 lt
Viso629 000 lt

20. lentelė Pesimistinė pajamų suvestinė
PajamosSuma per metus
Apgyvendinimo paslauga85 000 lt
Maitinimo paslauga97500 lt
Prekyba gėrimais, maisto produktais27500 lt
Banketinės salės nuoma85000 lt
Posėdžių salės nuoma105500 lt
Įrangos nuoma9500lt
Sporto komplekso paslaugos67500 lt
Buities paslaugos3000 lt
Viso480500 lt

9.2 Pinigų srautų analizė

21. lentelė Projekto piniginių srautų analizė (optimistinė)
Kaštų pavadinimasKaštai metams 20072008200920102011
Įrangos išlaidos inventoriui, įrangai1000004000300030003000
Darbuotojų apmokėjimas139200139200139200139200139200
Atsiskaitymas soc.draudimui4593645936459364593645936
Išlaidos pastatams450000
Palūkanos bankui125000120000115000110000105000
Amortizaciniai atskaitymai64456445644564456445
Išlaidos produktams120000120000120000120000120000
Reklamai2000020000200002000020000
Išlaidos elektrai,0330003300033000
Viso:1039581488581482581477581472581
Pajamos
Apgyvendinimas100000100000100000100000100000
Prekyba3500035000350003500035000
Maitinimas135000135000135000135000135000
Banketinės salės nuoma110000110000110000110000110000
Posėdžių salės nuoma155000155000155000155000155000
Įrangos nuoma1500015000150001500015000
Sporto komplekso paslaugos7500075000750007500075000
Buities paslaugos40004000400040004000
viso:629000629000629000629000629000
Balansinis pelnas-410581+140419+146419+151419+156419
Apmokestinamas pelnas0140419146419151419156419
Įmokos į biudžetą 15 proc.021062,8521962,8522712,8523462,85
Grynasis pelnas0119356,15124456,15128706,2132956,2

22. lentelė Projekto piniginių srautų analizė (pesimistinė)
Kaštų pavadinimasKaštai metams 20072008200920102011
Įrangos išlaidos inventoriui, įrangai1000004000300030003000
Darbuotojų apmokėjimas139200139200139200139200139200
Atsiskaitymas soc.draudimui4593645936459364593645936
Išlaidos pastatams450000
Palūkanos bankui125000120000115000110000105000
Amortizaciniai atskaitymai64456445644564456445
Išlaidos produktams120000120000120000120000120000
Reklamai2000020000200002000020000
Išlaidos elektrai, kom.paslaugoms…3300033000330003300033000
Viso:1039581488581482581477581472581
Pajamos
Apgyvendinimas85 000 85 000 85 000 85 000 85 000
Prekyba97500 97500 97500 97500 97500
Maitinimas27500 27500 27500 27500 27500
Banketinės salės nuoma85000 85000 85000 85000 85000
Posėdžių salės nuoma105500 105500 105500 105500 105500
Įrangos nuoma95009500950095009500
Sporto komplekso paslaugos67500 67500 67500 67500 67500
Buities paslaugos3000 3000 3000 3000 3000
viso:480500 480500 480500 480500 480500
Balansinis pelnas-559081-8081-208129197919
Apmokestinamas pelnas00029197919
Įmokos į biudžetą 15 proc.000437,851187,85
Grynasis pelnas0002481,156731,15

9.3 Balansų prognozės

23. lentelė. Balansų lentelė (optimistinė)

Eil.
Nr.
Rodikliai2007
2008
2009
20102011

1234567

1.
1.1.
1.2.
1.3.
1.4.
1.5.

2.
2.1.
2.2.
2.3.
2.4.

3.

Ilgalaikis turtas
žemė
pastatai
statiniai ir mašinos
transporto priemonės
kt. ilgalaikis turtas

Trumpalaikis turtas
atsargos
debitoriniai įsiskolinimai
pinigai kasoje ir sąskaitoje
kt. trumpalaikis turtas

Kt. turtas

145 000

145 000

14000

14000
13000

13000
13000

13000
13000

13000
TURTAS IŠ VISO:14500014000130001300013000

4.
4.1.
4.2.
4.3.

5.
5.1.
5.2.
5.3.

6.
6.1.
6.2.
6.3.

5.3.

7.
Kapitalas ir rezervai
Įstatinis kapitalas
Rezervai
Pelnas /nuostolis/

Ilgalaikiai įsipareigojimai
Finansinės skolos
Prekybos skolos
Kt. ilgal. įsipareigojimai

Trumpalaikiai įsipareig.
Finansinės skolos
Prekybos skolos
Mokesčiai, atlyginimai ir soc. draudimas
Kt. trump. įsipareigojimai

Kt. sav. nuosavybė ir įsip.

50000

(410581)

500000

139200

50000

119356,15

400000

139200

50000

124456,15

300000

139200

50000

128706,2

200000

139200

50000

132956,2

100000

139200
SAV. NUOSAVYBĖ IR ĮSIPAR. IŠ VISO:14500014000130001300013000

24. lentelė. Balansų lentelė (pesimistinė)

Eil.
Nr.
Rodikliai2007
2008
2009
20102011

1234567

1.
1.1.
1.2.
1.3.
1.4.
1.5.

2.
2.1.
2.2.
2.3.
2.4.

3.

Ilgalaikis turtas
žemė
pastatai
statiniai ir mašinos
transporto priemonės
kt. ilgalaikis turtas

Trumpalaikis turtas
atsargos
debitoriniai įsiskolinimai
pinigai kasoje ir sąskaitoje
kt. trumpalaikis turtas

Kt. turtas

145 000

145 000

14000

14000
13000

13000
13000

13000
13000

13000
TURTAS IŠ VISO:14500014000130001300013000

4.
4.1.
4.2.
4.3.

5.
5.1.
5.2.
5.3.

6.
6.1.
6.2.
6.3.

5.3.

7.
Kapitalas ir rezervai
Įstatinis kapitalas
Rezervai
Pelnas /nuostolis/

Ilgalaikiai įsipareigojimai
Finansinės skolos
Prekybos skolos
Kt. ilgal. įsipareigojimai

Trumpalaikiai įsipareig.
Finansinės skolos
Prekybos skolos
Mokesčiai, atlyginimai ir soc. draudimas
Kt. trump. įsipareigojimai

Kt. sav. nuosavybė ir įsip.

50000

(559081)

500000

139200

50000

(8081)

400000

139200

50000

(2081)

300000

139200

50000

2481,15

200000

139200

50000

6731,15

100000

139200
SAV. NUOSAVYBĖ IR ĮSIPAR. IŠ VISO:14500014000130001300013000

9.4 Investicinio kapitalo atsipirkimo laikotarpis

Kad nustatytume verslo projektui atsipirkimo (apsimokėjimo) laiką, pateikiame investicijų ir grynųjų pinigų srautų suvestinę.

25. lentelė. Projekto atsipirkimo laikas (optimistinė prognozė)
MetaiInvesticijos ltBendri projekto grynųjų pinigų (pajamų) srautaiSkirtumas
20071039581629000(629000-1039581)=
-410581
2008488581629000(629000-488581-(minusinis likutis is 2007 m. -410581 )=
– 270162
2009482581629000(629000-482581-
-270162)=
-743)=
27 676
2011472581629000629000-472581=
+ 156419

Kaip matome iš pateiktų duomenų projektas atsipirks tik ketvirtaisiais veiklos metais. Žinoma, tai optimistinės prognozės, kurios yra pateikiamos remiantis dabartinėmis rinkos kainomis.

26. lentelė. Projekto atsipirkimo laikas (pesimistinė prognozė)
MetaiInvesticijos ltBendri projekto grynųjų pinigų (pajamų) srautaiSkirtumas
20071039581480500(480500-1039581)=
-559081
2008488581480500(480500-488581-(minusinis likutis is 2007 m. -559081 )=
– 567162
2009482581480500(480500-482581-
-567162)=
– 569243
2010477581480500(480500-477581-
-567162)=
-564243
2011472581480500(480500-472581-
-564243)=
-556324

Projektas neatsiperka net per 5 metus.
Projekto atsipirkimo laikas:
•Optimistinis variantas – 2960905/125801,15=23,5 mėn., arba 1 metai 10 mėnesių.
•Pesimistinis varinatas – 2960905/4143,7=71,455 mėn., arba 5 metai ir 9 mėnesiai.
Pelningumas:
•Optimistinis variantas:
2008m. – (119356,15/629000)*100=18,98%
2009m. – (124456,15/629000)*100=19,79%
2010m. – (128706,2/629000)*100=20,46%
2011m – (132956,2/629000)*100=21,14%
•Pesimistinis varinatas:
2010m. – (2481,15/480500)*100=0,52%
2011m. – (6731,15/480500)*100=1,4%

Išvados

Kuriamo projekto esmė – Kaimo turizmo paslaugos;
Dabartiniu metu sodybos savininkas verčiasi gyvulininkyste. Ateityje planuojama teikti kaimo turizmo paslaugas;
Projekto tikslas – suteikti paslaugų vartotojams kokybiškas kaimo turizmo paslaugas: maitinimo, apgyvendinimo, pramogų;
Vizija – teikti visapusiškas kaimo turizmo paslaugas panaudojant ne tik pačios sodybos išteklius, bet ir viso Vištyčio regioninio parko gamtinį bei kultūrinį potencialą;
Planuojama: nustoti verstis pagrindine veikla; prašyti paskolos iš banko; gavus kreditą jį panaudoti: pastatų rekonstravimui; statybai, naujai įrangai;
Kaimo turizmo aplinkos analizė leidžia daryt prielaidą, kad šis verslas turi puikias galimybes Lietuvoje;
Išstudijavus kaimo turizmo verslo specifiką saugomose teritorijose galime daryti išvadą, kad šį verslą reglamentuoja daugelis įstatymų;
Atlikus kaimo turizmo verslo makroaplinkos analizę, galima daryti prielaidą, kad aplinkos veiksniai yra palankūs šio verslo vystymui;
Išanalizavus mikroaplinkos elementus, galima daryti prielaidą, kad sodyba yra geros sąlygos vystyti šį verslą: maža konkurencija; gamtinės ir kultūrinės aplinkos gausa;
Sodybos potencialių vartotojų spektras taip pat platus: tai poilsiautojai su šeimomis; savaitgalio poilsiautojai; užsienio turistai; įstaigos, organizacijos ir t.t. besinaudojančios konferencijų, renginių, seminarų organizavimo paslaugomis; vietiniai gyventojai – perkantys pobūvių, šeimos švenčių organizavimo paslaugas; sporto paslaugų mėgėjai; na ir žinoma – gamtos mylėtojai;
Išanalizavę sodybos siūlomas paslaugas, galime daryti išvadą, kad sodyba pasiruošusi teikti įvairiapusiškas kaimo turizmo paslaugas;
Kad projektas būtų įgyvendintas – reikalinga 55000 litų suma, 500000 litų sumą planuojama prašyti iš banko su 5 proc. palūkanomis;

Naudota literatūra

1.Armaitienė A., Grecevičius P., Urbis A., Vainienė I. Kaimo turizmas. – Vilnius: UAB”Valstiečių laikraštis”, 1999.
2.Bagdonas E. Kazlauskienė E. Verslo pradmenys. – Kaunas: Technologija, 2002
3.Garškienė A. Verslo planavimas. – Vilnius: Lietuvos informacinis institutas, 1997.
4.Korsakaitė D. Ir kt. Verslas. – Vilnius: Rosma: 2003
5.Jovaiša A. Kaip parengti verslo planą. – Vilnius: Rosma, 2001
6.Sud. Vainienė I. Kaimo turizmo organizavimas. Mokymo priemonė. -Vilnius: Eugrimas, 2001.
7.Vitkienė E. Paslaugų marketingas. – Klaipėda: KU,1999.
8.Valužis K. Apskaita ir atsiskaitomybė. – Vilnius: Eugrimas,1998
9.Lietuvos Respublikos Seimas. Lietuvos Respublikos Saugomų teritorijų įstatymo pakeitimo įstatymas. -Vilnius, 2001 gruodžio 4 d. Nr. IX-628 (V.Ž.Nr.108-3902).
10.Lietuvos Respublikos Seimas. Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo pakeitimo įstatymas. – Vilnius: 1996 m.gegužės 28d.Nr.I-1352 (v.ž.Nr.57-1335, 1996).
11.Turizmo plėtros iki 2015 metų strategija. VŠĮ Lietuvos regioninių tyrimų institutas, 2002.
12.http://www.lietuva.lt/index.php?Lang=34&ItemId=29589
13.http://www.vvtg.lt/Tyrimai/Turizmas/tur1.html
14.http://www.laisvalaikis.meniu.lt
15.http://www.tourism.lt
16.http://www.std.lt