Semantizmai ir jų vartojimas šnekomojoje kalboje. Populiarių semantizmų analizė

 

ĮVADAS

Semantizmas – savas žodis, tam tikruose kontekstuose pavartojamas svetima, anksčiau neturėta reikšme arba keliomis reikšmėmis. Neturėtą reikšmę žodžiui suteikia svetimos kalbos įtaka, kuri ypač ryški dvikalbystės sąlygomis, kai ne tik kalbama, bet ir mąstoma keliomis kalbomis be didesnės atrankos, nedarant skirtumo, nykstant gimtosios kalbos jausmui.
Darbo tikslas – aptarti semantizmus ir jų atsiradimo priežastis šnekamojoje ir dalykinėje verslo darbuotojų kalboje.
Siekiant užsibrėžto tikslo, keliami tokie Uždaviniai:
1. Panagrinėti kokios kalbos klaidos dažniausiai daromos.
2. Pateikti pavyzdžių.
Kalbos žodynas nuolat kinta: kuriami nauji žodžiai, jų skolinamasi iš kitų kalbų, keičiamos turimų žodžių reikšmės. Žodžių reikšmė keičiasi natūraliai, kai žodis vartojamas perkeltine reikšme (pvz., žmogaus galva ir aguonos galva), ir nenatūraliai – dažniausiai dėl kitų kalbų poveikio. Savi žodžiai, tam tikruose kontekstuose pavartojami svetima, anksčiau neturėta reikšme arba keliomis reikšmėmis – dažnos ir sunkiai atpažįstamos leksikos klaidos ir yra vadinami semantizmais ( semantika – kalbos mokslo šaka, tirianti žodžių reikšmes, o jų daugelis žodžių turi ne vieną). Terminas semantizmas tarpiškai sietinas su graikų kalbos žodžiu semantikos „reikšminis“. Neturėtą reikšmę žodžiui suteikia svetimos kalbos įtaka, kuri ypač ryški dvikalbystės sąlygomis, kai ne tik kalbama, bet ir mąstoma keliomis kalbomis be didesnės atrankos, nedarant skirtumo, nykstant gimtosios kalbos jausmui. Dalis semantizmų ateina kaip mados, tam tikro slengo, žodžiai.

1. Semantizmai

Semantinį branduolį sudaro daugiausia vertiniai, bet tam tikrame kontekste jie visai geri, jų vartosena norminė (tuo jie skiriasi nuo vertalų).
Semantizmai yra:
1) Iškraipytos reikšmės tarmių žodžiai ir
2) Nenorminės reikšmės kitų kalbų žodžiai
Visų jų vartosena nenorminė.
Visuose mano nagrinėtuose kalbos kultūros leidiniuose pažymima, kad semantizmai – gausiausias ir aktualiausias dabartinės lietuvių kalbos klasikos sluoksnis kalbos kultūros požiūriu. Jis vis gausėja, sunkiai reguliuojama jo vartosena. Nurodomos kelios to priežastys:
a) Dėl kalbų kontaktų. Verčiant iš vienos kalbos į kitą, žodžių reikšmės perkeliamos į kalbą, kuriai tos reikšmės yra svetimos.
b) Visuomenės kalbinis jausmas, kalbos kultūra. Ne kiekvienas kalbėdamas jaučia, kurio žodžio reikšmė teisinga, o kuri svetima, mūsų kalbai nebūdinga.
c) Žodžių reikšmės nėra nekintantis dalykas – jos nuolat keičiasi, plėtojasi; nelengva nustatyti to reikšminio kitimo pobūdį ir leistinas ribas.
Štai kodėl žodžių reikšmių kultūra tokia svarbi ir mažai ištyrinėta kalbos kultūros sritis. Taigi kalbininkų sisirūpinimas ją turi būti didelis.
Iš „Kalbos praktikos patarimų“ ir „Kanceliarinės kalbos patarimų“ išrinkau, mano manymu, populiariausius semantizmus, juos aptarsiu, pateiksiu ištaisytus, pakomentuosiu.
Žodžiai, pavartoti netinkama reikšme – dažnos ir sunkiai atpažįstamos leksikos klaidos. Tokius žodžius kai kas trumpai vadina semantizmais (semantika – kalbos mokslo šaka, tirianti žodžių reikšmes, o jų daugelis žodžių turi ne vieną).
Dažniausiai geras lietuviškas žodis netinkama reikšme pavartojamas dėl kitų kalbų poveikio, kai nekritiškai perimama svetimos kalbos atitinkamo žodžio platesnė reikšmių sistema (mat to paties žodžio reikšmių sistema skirtingose kalbose paprastai skiriasi). Rečiau ne ta reikšme pavartojamas nesuprastas lietuviškas žodis, ypač kai imamas iš senųjų raštų arba iš kurios nors tarmės.
Šiandieninis pasaulis be galo spalvingas ir kontrastingas: naujovės, nauji atradimai visose mokslo ir gyvenimo srityse. Viskas keičiasi, sukasi dideliu greičiu, taigi nenuostabu, kad keičiasi žmogaus požiūris į skirtingus dalykus. Lietuvos žmonės – ne išimtis. Labiausiai pasikeitė lietuvių požiūris į savo gimtąją kalbą ir ne į gerą pusę. Daugelis lietuvių nesistengia šnekėti taisyklinga lietuvių kalba, be to, daug jaunimo išvažiuoja į užsienį ir visai pamiršta lietuvių kalbą. Taigi, kokia kalbos kultūros situacija Lietuvoje šiuo metu? Lietuva nuo seno garsėjo užsieniečiams sunkiai suprantama ir išmokstama gimtąja kalba. Garsūs buvo mūsų kalbininkai, rašytojai, menininkai, supratę lietuvių kalbos svarbą ir garsinę Lietuvos vardą visame pasulyje. Ypač svarbus Lietuvai buvo spaudos draudimo laikotarpis, kur didžiausią įtaką darė lietuvių knygnešiai, supratę, kad be savo gimtosios kalbos Lietuva ilgai neegzistuos. Taigi iš visų jėgų jie priešinosi lietuvių rusinimui ir lietuvių kalbos naikinimui.atsiveria, net ir rizikuodamas. Ypač jų pagausėjo sovietmečiu, kai tam tikrų rusų kalbos žodžių reikšmės beatodairiškai buvo keliamos į lietuvių kalbą, taigi buvo daromi tarsi reikšmių vertalai. Jie stūmė tradicines lietuviškas reikšmes ir kalbą labai skurdino.
Svetima reikšme pavartojami įvairių kalbos dalių žodžiai, tačiau dažniausiai – veiksmažodžiai, nes jų reikšmių sistema paprastai gana plati ir įvairiose kalbose labiausiai skiriasi. Juos aptarsime pirmiausia; išsamiau – tuos aktualiuosius, kurie nurodyti „Didžiųjų kalbos klaidų sąraše“ (kartu priminsime vieną kitą būdingiausią norminę reikšmę).

1.1 Populiarūs semantizmai

Populiarių semantizmų analizė. Populiarūs semantizmai. Nesuprasti lietuviški žodžiai. Perimtos svetimos reikšmės. Kompiuterinės tematikos semantizmai. Sangrąžiniai semantizmai. Dalį semantizmų sudaro žodžiai (dažniausiai veiksmažodžiai), kurie nevartotini, kai reikia konkretesnio veiksmažodžio. Nemaža semantizmų atsirado dėl netinkamai vartojamo priešdėlio. Semantizmus sudaro ir kai kurie žodžiai (leksikoje jie dažnai yra sinonimai), vartojami vienas vietoj kito nenormine reikšme. Kalbą gyvinant, vartotinos ir perkeltinės žodžių reikšmės, bet kartais jos per daug iškraipomos, sudaro aiškiai verstines, mūsų kalbai nebūdingas konstrukcijas, esti nelogiškos.
Vieną semantizmų grupę sudaro nesuprasti, netinkama reikšme vartojami lietuviški žodžiai. Jų nėra daug.
„Eibė“ („žala, nuostolis“).Vaikinas turėjo eibę (= aibę), daugybę draugų. Vart.: Šernai pridarė tiek eibių (t.y., žalos, nuostolių).
Sūnus labai panešėjo (= panėšėjo), buvo panašus į tėvą. „Panešėti“ reiškia „panešti“ Vart.: Panešėk mano knygas.
Pakomentuoti semantizmai atsirado, be abejo, dėl jų fonetinio panašumo, nesupratus žodžių reikšmės. Daugiau šios grupės semantizmų kilo iš tarmių, netinkamai vartojant kokį retesnį tarminį žodį.
Nebūkime abuoji (= abejingi) ir nedideliam chuliganizmui. „Abuojas“ reiškia „piktas, nedoras, blogas“.
Giminiškas daiktavardis „abuojumas“ nevartojamas „abejingumo“ reikšme. Tai – redakcijų abuojumas (= abejingumas) satyrai.
Aplamai (= Apskritai imant, apskritai) susirinkimas praėjo sklandžiai. Rytų aukštaičių „aplamai“ reiškia „sujauktai, netvarkingai“, o kai kuriems žemaičiams – ir „kvailai“.
Senųjų raštų žodis „tūlas“ reiškia „dažnas, ne vienas, daug kas“. Komisijoje šeimininkavo tūlas (= kažkoks, toks) agronomas.
Štai A.Baranausko „seniau miškai mylėta, tūlon giesmė dėta“ reiškia „dažnon“.
Iškreiptai vartojamas naujadaras „ainis“. Jis reiškia „palikuonis“, o ne „protėvis“, „prosenis“. Branginkime tai, ką mums paliko ainiai (= proseniai, protėviai). Visų šių žodžių reikšmes reikia suvokti ir išmokti – taip išvengsime semantizmų.
Gausią semantizmų grupę sudaro netinkamai perimtos svetimos žodžių reikšmės; ypač daug jų atsirado sovietmečiu, verčiant iš rusų kalbos. Atsirado tarsi reikšmių vertalai, išstumiantys lietuviškas reikšmes, labai skurdinantys kalbą.
2. Semantizmai šnekomojoje kalboje

Šnekamoji kalba – savarankiška tautinės kalbos atmaina. Šnekamoji kalba ir yra sakytinė bendrinė kalba, ir tarmių, miesto, ir įvairių žargonų kalba. Kalbotyroje yra vartojama įvairų terminų: šnekamoji kalba, šnekamoji privačioji kalba, kasdieninė šnekamoji kalba, buitinė šnekamoji kalba. Ši tautinės kalbos atmaina yra apibūdinama labai nevienodai. Vieni ją laiko pakankamai savarankiška struktūra, palyginti su bendrinės rašytinės kalbos atmaina, kiti teigia ją esant tos pačios struktūros tik labai nepastovią. Ryškiausi jos funkciniai skiriamieji požymiai yra neoficialumas ir privatumas, taip pat nemažas situatyvumas.
Kai kurių semantizmų norminė ir taisomoji reikšmės atrodo labai nutolusios, sudaro netgi priešpriešą. Dažniausiai svetima reikšme vartojami veiksmažodžiai, nes turtinga jų senoviška, plati, skirtinga reikšmių sistema.
Pernešti – nevart. r. „iškęsti, patirti“. Daug vargo tada pernešėme (= patyrėme). Vart.: Gėlę pernešiau ant kitos palangės.
Pergyventi – nevart. r. „jaudintis“. Nepergyvenk (= nesijaudink), viskas bus gerai. Vart.: Jis mus visus pergyvens (t.y., gyvens ilgiau už mus).
Nuimti – nevart. r. „atleisti iš kur nors“ Nuimti nuo pareigų (= atleisti iš pareigų, pašalinti).
Pažymėti – nevart. r. „švęsti, minėti“. Kaip pažymėsime (= švęsime, minėsime) šią datą?
Susišaukti – nevart. r. „sietis“, turėti ryšį, derintis. Jų kūryba susišaukia (= siejasi, turi ryšį).
Suvesti – nevart. r. „susumuoti“ Suvedė (= susumavo) lenktynių rezultatus.
Susirišti – nevart. r. „susisiekti“. Tuojau susirišiu (= susisieksiu) su kitu skyriumi.
Į(si)rašyti – nevart. r. „įsirašyti“. „derinti(s)“ (= derinasi su…) Šis pastatas gražiai įsirašo į didmiesčio peizažą.
Išleisti – nevart. r. „gaminti“. Ši įmonė jau išleido (= pagamino) pirmuosius naujos produkcijos pavydžius.
Išpulti – nevart. r. „būti“. Kada išpuola (= bus) tavo gimtadienis?
Išrišti – nevart. r. „išspręsti“. Tad kaipgi šį klausimą išrišote (= išsprendėte)?
Išsekti – nevart. r. „pasibaigti, baigtis“. Darbotvarkei išsekus (= pasibaigus), susirinkimą baigiame.
Išstoti – nevart. r. „kalbėti, tarti žodį“. Pagaliau išstojo (= tarė žodį) ir jubiliatas.
Iššaukti – nevart. r. „sukelti“. Vadovo žodžiai iššaukė (= sukėlė) kolektyvo
i – nevart. r. „pakelti, padaryti“. Treneris išvedė komandą (= pakėlė) į pirmaujančiųjų gretas.
Apsieiti – nevart. r. „elgtis“. Su juo reikia apsieiti (= elgtis), kaip su mažu vaiku.
Aprūpinti – nevart. r. „turėti, būti su“. Mechanizmas aprūpintas (= turi) puikiu jungikliu (puikų jungiklį).
Privesti – nevart. r. „atlikti iki galo“. Darbą pilnai privedėme (= atlikome, užbaigėme) iki galo.
Iškristi – nevart. r. „tekti“. Tokia laimė man iškrito (= teko), kad neduok tu, Dieve.
Išguldyti – nevart. r. „išpasakoti, išdėstyti“. Ėmė viską ir visiems išguldė (= išpasakojo, išklojo).
Tekti – nevart. r. „reikti, galėti“. Tenka (= reikia) pažymėti, kad…
Vaizduoti – nevart. r. „apsimesti, dėtis“. Jis aiškiai vaizdavo (= dėjosi) manęs nematąs.
Naudoti(s) – nevart. r. „turėti įtaką“. Naudojosi dideliu autoritetu (= turėjo didelį autoritetą).
Nepasiteisinti – nevart. r. „netikti“. Deja, pasiūlytasis metodas nepasiteisino (= netiko, neapsimokėjo).
Neraminti – nevart. r. „kelti nerimą“. Toks jos elgesys mane neramina (= man kelia nerimą).
Nepraeiti – nevart. r. „nepatikti, nemėgti“. Jis man visai nepraeina (= nepatinka).
Skaityti – nevart. r. „laikyti kuo nors“. Ten seno žmogaus ir žmogumi neskaito (= nelaiko).
Atspindėti – nevart. r. „nagrinėti, spręsti, analizuoti, rodytis“. Šie mokslo darbai atspindi (= rodo) ląstelės pakitimus.
Atleisti – nevart. r. „parduoti, tiekti“. Mūsų valgykloje pietūs atleidžiami (= patiekiami) labai greitai.
Pavesti – nevart. r. „apvilti, suvedžioti“. Nepavesk (= neapvilk) draugo nelaimėje.
Perspėti – nevart. r. „diagnozuoti, nustatyti“. Laiku perspėjus (= nustačius) ligą, ją galima išgydyti.
Taisyti šiuos semantizmus gana nelengva – jie gana plačiai tebevartojami, nes yra prigiję šnekamojoje kalboje, vartojami ir spaudoje.
Kai kurie šios grupės semantizmai su įprastine reikšme turi artimesnių ryšių, panašumo.
Mylėti – nevart. r. „mėgti“. Jų visa šeima myli (= mėgsta) šunis.
Naudoti – nevart. r. „vartoti“. Nenaudokite (= nevartokite) maistui neplautų daržovių
Atstatyti – nevart. r. „atgauti, atkurti, susigrąžinti“. Partija atstatė (= atkūrė) sugriautą liaudies ūkį.
Atsišaukti – nevart. r. „atsiliepti“. Darbuotojai noriai atsišaukė (= atsiliepė) į šį prašymą.
Atsirasti – nevart. r. „susidaryti“. Kodėl atsiranda (= susidaro) tokia padėtis, paaiškinti kol kas sunku.
Atidengti – nevart. r. „atskleisti“. Vakar netikėtai buvo atidengta (= atskleista) svarbi paslaptis.
Dalyvauti – nevart. r. „būti kieno nors dalimi, sudaryti ką nors“. Praeitis Maironio kūryboje dalyvauja (= esa), kaip kontrastas dabarčiai.
Rastis – nevart. r. „būti“. Kur jis galėtų rastis (= būti)? Kur randiesi (= esi)? „Rastis“ vart. „atsirasti“ reikšme. Po lietaus grybai randasi (t.y., atsiranda, dygsta).
Susimylėti – nevart. r. „pasigailėti“. Susimylėk (= pasigailėk), paskolink, juodai dienai atėjus.
Išsiplėsti – nevart. r. „kalbėti ilgai“. Ji labai išsiplėtė (= ilgai kalbėjo), visą valandą tarškėjo.
Susitrumpinti – nevart. r. „kalbėti trumpai“. Tuoj baigsiu, susitrumpinsiu (= kalbėsiu trumpai).
Pakviesti – nevart. r. „pašaukti“. Mokytoja pakvietė (= pašaukė) atsakinėti.

3. Semantizmai dalykinėje verslo darbuotojų kalboje

Didėjant konkurenciniam spaudimui įmonės ieško naujų galimybių išlaikyti ir pritraukti vartotojus. Siekdami gauti pelno ir patenkinti visuomenė poreikius individai yra veikiami daugelio veiksnių, priversti komunikuoti, bendrauti tarptautiniu mastu. Komunikavimas tampa vis aktualesnis įmonės sėkmei ir augančiom pajamom. Per pastaruosius keletą metų smarkiai keitėsi požiūris į tarptautinį komunikavimą ir jo reikšmę įmonės veiklai. Įmonėse įsivyraujantis strateginis požiūris reikalauja išplėsti komunikavimo suvokimą versle, pritaikyti jį visos kompanijos pelningumui ir žinomumui plėsti. Užsienio ir Lietuvos autoriai atlieka tyrimus, kuriuose analizuoja būdus kaip pritraukti ir išlaikyti vartotojų dėmesį, kaip sukurti lojalių vartotojų ratą ir pozicionuoti prekę pirkėjų akyse. Tačiau visi autoriai sutinka, kad komunikavimas tampa pagrindiniu „ginklu” garantuojančiu įmonės sėkmę. Darbo objektas – kalba ir verslas.
Didžioji dalis semantizmų taisytini ne dėl darybos, o dėl nenorminės reikšmės.
Bendrinės kalbos kultūrai pavojingiausi yra vadinamieji universalieji semantizmai. Tai žodžiai vartojami nebūdingomis reikšmėmis ir todėl stumiantys iš kalbos daug gerų taisyklingų žodžių. Tokie yra, pavyzdžiui, veiksmažodžiai dėtis ir imtis, vartojami rengimosi reikšme. Galima užsidėti ir nusiimti kepurę, akinius, bet paltą, kostiumą, suknelę, marškinius tik velkamės (apsivelkame ir nusivelkame); kelnes žiedą maunamės, batus aunamės, diržą, juostą juosiamės, laikrodį, papuošalą segamės, kaklaraištį rišamės.
Dalis universaliųjų semantizmų nelaikomi didelėmis kalbos klaidomis, ir juos taisome dažniausiai stilistikos sumetimais. Pavyzdžiui, užsiėmimo ir užsiėmimų geriau nevartoti vietoj konkrečių veiklos pavadinimų: pamokų, paskaitų . Būtinai taisomi praktiniai užsiėmimai (= pratybos). Arba žodis daryti neturėtų stelbti ruošti, rengti, mokytis (pamokas), spręsti (uždavinius), virti, gaminti, taisyti (valgį) ir pan.
Daugiau yra semantizmų , vartojimų vietoj vieno dviejų įprastinių žodžių (tai paprastieji semantizmai), pvz.: Darbui surinkau daug davinių (=duomenų) iš profesinės literatūros. Apsvarstėme savo grupės pažangumo gerinimo kelius (= būdus). Darbus liepė atnešti sekančią (= ateinančią, kitą) savaitę. Darbe bendrai (= apskritai) padėtis gerėja. Padidėjo darbininkų atlyginimai, tuo pačiu (= taigi, kartu) pakilo ir jų gyvenimo lygis.
Itin dažnai vartojami paprastieji semantizmai veiksmažodžiai. Pavyzdžiui, išstoti galime iš kokios organizacijos, mokyklos, bet negalima išstoti (= kalbėti) susirenkime arba scenoje (čia pasirodome, deklamuojame …); iššaukti dera greitąją medicinos pagalbą, bet netinka sakyti: Jų elgesys iššaukė (=sukėlė) darbininkų pasipiktinimą. Pašvęsti galima per šventes, bet negalima kam ko pašvęsti (= skirti, atiduoti: Gyvenimą pašventė kovai). Skaitome laikraščius, kas parašyta, bet klaida bus sakyti: Aš skaitau (= manau, esu įsitikinęs), kad gyvenimo kelią reikia rinktis pačiam.
Šitokių ne savo reikšme vartojamų žodžių yra ir daugiau. Žodžių reikšmėms turime būti itin atidūs; dėl ko nors suabejoję, tikrinkimės norminiuose žodynuose ir “Kalbos praktikos patarimuose”.

IŠVADOS

Semantizmas – savas žodis, tam tikruose kontekstuose pavartojamas svetima, anksčiau neturėta reikšme arba keliomis reikšmėmis. Neturėtą reikšmę žodžiui suteikia svetimos kalbos įtaka, kuri ypač ryški dvikalbystės sąlygomis, kai ne tik kalbama, bet ir mąstoma keliomis kalbomis be didesnės atrankos, nedarant skirtumo, nykstant gimtosios kalbos jausmui.
Dažniausiai geras lietuviškas žodis netinkama reikšme pavartojamas dėl kitų kalbų poveikio, kai nekritiškai perimama svetimos kalbos atitinkamo žodžio platesnė reikšmių sistema (mat to paties žodžio reikšmių sistema skirtingose kalbose paprastai skiriasi).
Bendrinės kalbos kultūrai pavojingiausi yra vadinamieji universalieji semantizmai. Tai žodžiai vartojami nebūdingomis reikšmėmis ir todėl stumiantys iš kalbos daug gerų taisyklingų žodžių. Tokie yra, pavyzdžiui, veiksmažodžiai dėtis ir imtis, vartojami rengimosi reikšme.

LITERATŪRA

1. Šukys J. Kalbos kultūra visiems.,Kaunas 2006.
2. Kazlauskas.A, Rimkutė. E, Bielinskienė. A. Bendrinės ir specialybinės kalbos kultūra. Kaunas 2006.
3. Prieiga per Internetą: http://ualgiman.tinklapis.lt

Kalbos kultūra – užduotys.

 

1. Iš administracinės kalbos, tarnybinių dokumentų, šnekamosios kalbos parinkite po 10 sakinių su kalbos klaidomis ir pateikite taisymus:

1.1 Leksikos klaidos.
1.1.1 Šiandien mes pardavėm rekordišką kiekį čipsų. = Šiandien mes pardavėm rekordišką kiekį bulvių traškučių.
1.1.2 Kiekvienas mūsų darbuotojas turi mobiliaką. = Kiekvienas mūsų darbuotojas turi mobilų telefoną.
1.1.3 Konfliktai su klientais gadina firmos įmidžą. = Konfliktai su klientais gadina firmos įvaizdį.
1.1.4 Kur tu padėjai papkę? = Kur tu padėjai segtuvą?
1.1.5 Nueik į skladą, pakalbėk su Broniu. = Nueik į sandelį, pakalbėk su Broniu.
1.1.6 Varom po darbo į tusovkę! = Važiuojam po darbo į šokius!
1.1.7 Šiuo metu labai populiari menedžerio specialybė. = Šiuo metu labai populiari vadybininko specialybė.
1.1.8 Nemaišyk man dirbti! = Netrukdyk man dirbti!
1.1.9 Jis pasiliuosavo iš darbo. = Jis išėjo iš darbo.
1.1.10 Jis gerai žino savo darbą. = Jis gerai išmano savo darbą.
1.1.11 Prašau man suteikti eilines atostogas. = Prašau man suteikti kasmetines atostogas.
1.1.12 Aš palikau mašiną parkinge ir užėjau į firmos ofisą. = Aš palikau mašiną automobilių stovėjimų aikštelėje ir užėjau į firmos biurą.
1.1.13 Mūsų distributorius nevykdo savo įsipareigojimų. = Mūsų platintojas nevykdo savo įsipareigojimų.
1.1.14 Ant kiek išaugo kainos, ant tiek atlyginimas tikrai nepadidės. = Kiek išaugo kainos, tiek atlyginimas tikrai nepadidės.

1.2 Žodžių darybos klaidos.
1.2.1 Aš jums sakiau, kad dar reikės damokėti. = Aš jums sakiau, kad dar reikės primokėti.
1.2.2 Posėdyje buvo aptartas firmų apsijungimas. = Posėdyje buvo aptartas firmų susivienijimas.
1.2.3 Buvo pagerbti žmonės, bendrovėje atidirbę daug metų. = Buvo pagerbti žmonės, bendrovėje išdirbę daug metų.
1.2.4 Pasiįdomauk, kiek tai kainuoja? = Pasidomėk, kiek tai kainuoja?
1.2.5 Viršininkas pasakė, kad darbus reikia išplanuoti protingai. = Viršininkas pasakė, kad darbus reikia planuoti protingai.
1.2.6 Prekes gautos laiku, bet dar neišfasuotos. = Prekes gautos laiku, bet dar nesufasuotos.
1.2.7 Man negerai paskaičiavo atlyginimą. = Man negerai apskaičiavo atlyginimą.
1.2.8 Naujai atėjusius į darbą, reikia gerai prakonsultuoti. = Naujai atėjusius į darbą, reikia gerai pakonsultuoti.
1.2.9 Mano manymu reikia priimti priemones. = Mano manymu reikia imtis priemonių.
1.2.10 Didesnis yra užslėptas nedarbas. = Didesnis yra slaptasis nedarbas.
1.2.11 Prekes parduotuvėje išvežiojamos su autopakroveju. = Prekes parduotuvėje išvežiojamos su automatiniu krautuvu.
1.2.12 Trūksta pinigų algų išmokėjimui. = Trūksta pinigų algoms išmokėti.
1.2.13 Paskutinius metus aš dirbau autodalių parduotuvėje. = Paskutinius metus aš dirbau automobilių dalių parduotuvėje.
1.2.14 Svarbiausia mūsų darbe, tai mikro ekonomikos žinojimas. = Svarbiausia mūsų darbe, tai mikroekonomikos žinojimas.

1.3 Morfologijos klaidos.
1.3.1 Iškyla klausimas, ką iki šiolei veikė gamyklos vadovai? = Kyla klausimas, ką iki šiolei veikė gamyklos vadovai?
1.3.2 Mums pritruko kelėtos dienų ir mes nespėjome atlikti darbo. = Mums pritruko keletą dienų ir mes nespėjome atlikti darbo.
1.3.3 Gamybos apimtys didėja. = Gamybos apimtis didėja.
1.3.4 Mes atsižvelgsime į vartotojo, į pirkėjo pageidavimus. = Mes atsižvelgsime į vartotojų, į pirkėjų pageidavimus.
1.3.5 Reikia labiau kvalifikuotų darbuotojų. = Reikia kvalifikuotesnių darbuotojų.
1.3.6 Tai galima padaryti su minimaliausiomis darbo sąnaudomis. = Tai galima padaryti su minimaliomis darbo sąnaudomis.
1.3.7 Visą savaitę dirbsime, kad suskaičiuoti pelną. = Visą savaitę dirbsime, norėdami suskaičiuoti pelną.
1.3.8 Mes kalbame daug, darbas gi nejuda į priekį. = Mes kalbame daug, o darbas nejuda į priekį.
1.3.9 Direktorius nuėjo į jo kabinetą. = Direktorius nuėjo į savo kabinetą.
1.3.10 Darbuotojai norintieji eiti į susirinkimą, renkasi kieme. = Darbuotojai norintys eiti į susirinkimą, renkasi kieme.
1.3.11 Tai turi būti abipusiai naudinga sutartis. = Tai turi būti abipusiškai naudinga sutartis.
1.3.12 Jei prieš pusmetį būtų priimtas naujas bankroto įstatymas, dabar skolos būtų mažesnes. = Jei prieš pusmetį būtų buvęs priimtas naujas bankroto įstatymas, dabar skolos būtų mažesnės.
1.3.13 Vaikinas gerai save užsirekomendavo ir todėl buvo priimtas į darbą. = Vaikinas padarė gerą įspūdį ir todėl buvo priimtas į darbą.

1.4 Linksnių vartojimo klaidos.
1.4.1 Direktorius, aš atnešiau prašymą. = Direktoriau, aš atnešiau prašymą.
1.4.2 Dabar didelės reikšmės įgijo darbuotojų perkvalifikavimas. = Dabar didelę reikšmę įgijo darbuotojų perkvalifikavimas.
1.4.3 Priėjome išvados, kad patys turime pakeisti gamybos apimtį. = Priėjome prie išvados, kad patys turime pakeisti gamybos apimtį.
1.4.4 Mūsų produkcija atitinka šiandienos reikalavimams. = Mūsų produkcija atitinka šiandienos reikalavimus.
1.4.5 Paklausa vietiniams produktams. = Vietinių produktų paklausa.
1.4.6 Atstovauti mūsų įmonę gali ne kiekvienas. = Atstovauti mūsų įmonei gali ne kiekvienas.
1.4.7 Nuėjo atsiimti dokumentus. = Nuėjo atsiimti dokumentų.
1.4.8 Ar esi turtingas pinigais? = Ar esi turtingas pinigų?
1.4.9 Mūsų vadovas yra atostogose. = Mūsų vadovas atostogauja.
1.4.10 Sąryšyje su įstatymų pakeitimais reikia pertvarkyti firmos darbą. = Dėl įstatymų pakeitimų reikia pertvarkyti firmos darbą.
1.4.11 Sąskaitas apmokėti privalu trijų dienų laikotarpyje. = Sąskaitas apmokėti privalu per tris dienas.
1.4.12 Inventorius yra įmones nuosavybėje. = Inventorius yra įmones nuosavybė.
1.4.13 Prekės gautos fasuotame pavidale. = Prekės gautos fasuotos.

1.5 Prielinksnių vartojimo klaidos.
1.5.1 Čekis buvo išrašytas ant šimto litų. = Buvo išrašytas šimto litų čekis.
1.5.2 Akcininkų susirinkimą atidėjo ant kitų metų. = Akcininkų susirinkimą atidėjo kitiems metams.
1.5.3 Prie gerų sąlygų lengva ir dirbti. = Gerose sąlygose lengva ir dirbti.
1.5.4 Prie progos aptarsime šiuos reikalus. = Pasitaikius progai aptarsime šiuos reikalus.
1.5.5 Ne vienas skundžiasi apie to darbuotojo elgesį. = Ne vienas skundžiasi dėl to darbuotojo elgesio.
1.5.6 Kodėl kasdien reikia priminti apie tavo pareigas? = Kodėl kasdien reikia priminti tavo pareigas?
1.5.7 Ataskaita rašoma du kartus į metus. = Ataskaita rašoma du kartus per metus.
1.5.8 Tai daro teigiama poveikį į ekonomiką. = Tai daro teigiama poveikį ekonomikai.
1.5.9 Ar viršininkas pas save? = Ar yra viršininkas?
1.5.10 Dirba tik trys žmonės su aukštuoju išsilavinimu. = Dirba tik trys žmonės turintys aukštąjį išsilavinimą.
1.5.11 Už pirmą ketvirtį gavom nemaža pelno. = Pirmą ketvirtį gavom nemažą pelną.
1.5.12 Pajamų planas už metus visiškai įvykdytas. = Pajamų planas per metus visiškai įvykdytas.

1.6 Sakinių sudarymo klaidos.
1.6.1 Draudžiama dirbti arti veikiančių mechanizmų, kad išvengti traumų. = Draudžiama dirbti arti veikiančių mechanizmų, kad būtų išvengta traumų.
1.6.2 Yra raštiškas prašymas, kad atlikti mainus. = Yra raštiškas prašymas, kad būtų atlikti mainai.
1.6.3 Nurodyti įstaigą, organizaciją,įmonę,o taip pat ministeriją. = Nurodyti įstaigą, organizaciją, įmonę, taip pat ministeriją.
1.6.4 Mano bendradarbis protingesnis manęs. = Mano bendradarbis protingesnis už mane.
1.6.5 Prie tų sąlygų neįmanoma dirbti. = Tokiomis sąlygomis neįmanoma dirbti.
1.6.6 Atėjau, kad tave pasveikinti. = Atėjau tavęs pasveikinti.
1.6.7 Atvykome, kad jums padėti. = Atvykome, kad jums padėtume.
1.6.8 Jei rimtai pasvarstyti, turėtume sutikti. = Jei rimtai pasvarstytume, turėtume sutikti.
1.6.9 Raštą vadovai nuslėpę vietoj to, kad paskelbus jį viešai. = Raštą vadovai nuslėpę užuot paskelbę jį viešai.
1.6.10 Vietoj to, kad paaiškinti, dar labiau viską supainiojo. = Užuot paaiškinęs, dar labiau viską supainiojo.

1.7 Neteiktina žodžių tvarka.
1.7.1 Darbuotojų, išlaikomų iš biudžeto, kurių tarnybinis atlyginimas nustatomas pagal pirmą skiltį, darbo užmokesčio apskaičiavimas. = Iš biudžeto išlaikomų darbuotojų, kurių tarnybinis atlyginimas nustatomas pagal pirmą skiltį, darbo užmokesčio apskaičiavimas.
1.7.2 Tai mūsų naujas direktorius gamybos. = Tai mūsų naujas gamybos direktorius.
1.7.3 Buvo sudarytas grafikas budėjimo. = Buvo sudarytas budėjimo grafikas.
1.7.4 Komisija nurodė klaidas padarytas. = Komisija nurodė padarytas klaidas.
1.7.5 Koks telefono numeris vedėjo? = Koks vedėjo telefono numeris?
1.7.6 Ant prekystalio buvo tvarkingai sudėta duona „Dainavos“. = Ant prekystalio buvo tvarkingai sudėta Dainavos duona.
1.7.7 Mums reikia užsisakyti lydyto sūrio „Rusiškas“. = Mums reikia užsisakyti rusiško lydyto sūrio.
1.7.8 Muilas glicerininis geriausiai išvalo rankas. = Glicerininis muilas geriausiai išvalo rankas.
1.7.9 Mūsų parduotuvės asortimente nėra degtinės „Ruginė“. = Mūsų parduotuvės asortimente nėra ruginės degtinės.
1.7.10 Mane paskyrė vadovu skyriaus. = Mane paskyrė skyriaus vadovu.

2. Pasirinkite 10 specialybės žodžių (1 kirčiuotės-2, 2 kirčiuotės-3, 3 kirčiuotės-3, 4 kirčiuotės-2) ir sukirčiuokite vienaskaitos įnagininko,vietininko ir daugiskaitos kilmininko, galininko, įnagininko, vietininko linksnių formas.

2.1 1 kirčiuotės žodžiai: mókestis, rekomendacija

Vienaskaita
Įn.(kuo?) mokesčiu, rekomendacija
Vt.(kame, kur?) mokestyje, rekomendacijoje

Daugiskaita
K. (ko?) mokesčių, rekomendacijų
G. (ką?) mokesčius, rekomendacijas
Įn. (kuo?) mokesčiais, rekomendacijomis
Vt. (kame, kur?) mokesčiuose, rekomendacijose

2.2 2 kirčiuotės žodžiai: dokumentas, rinka, prekė

Vienaskaita
Įn.(kuo?) dokumentu, rinka, preke
Vt. (kame,kur?) dokumente, rinkoje, prekėje

Daugiskaita
K.(ko?) dokumentų, rinkų, prekių
G.(ką?) dokumentus, rinkas, prekes
Įn.(kuo?) dokumentais, rinkomis, prekėmis
Vt.(kame,kur?) dokumentuose, rinkose, prekėse

2.3 3 kirčiuotės žodžiai: sutartis, darbas, apskaita

Vienaskaita
Įn.(kuo?) sutartimi, darbu, apskaita
Vt.(kame,kur?) sutartyje, darbe, apskaitoje

Daugiskaita
K.(ko?) sutarčių, darbų, apskaitų
G.(ką?) sutartis, darbus, apskaitas
Įn.(kuo?) sutartimis, darbais, apskaitomis
Vt.(kame, kur?) sutartyse, darbuose, apskaitose

2.4 4 kirčiuotės žodžiai: narys, planas

Vienaskaita
Įn.(kuo?) nariu, planu
Vt.(kame, kur?) naryje, plane

Daugiskaita
K.(ko?) narių, planų
G. (ką?) narius, planus
Įn.(kuo?) nariais, planais
Vt.(kame, kur?) nariuose, planuose

3. Pasirinkite 10 vietovardžių-įžymių krašto vietų bei objektų, ar jums aktualių miestų ir kaimų pavadinimų (1 kirčiuotės-2, 2 kirčiuotės-3, 3 kirčiuotės-3, 4 kirčiuotės-2) ir sukirčiuokite vienaskaitos įnagininko, vietininko ir daugiskaitos kilmininko, galininko, įnagininko, vietininko linksnių formas.

3.1 1 kirčiuotės vietovardžiai:Vilnius, Viršuliškės

K.(ko?) Vilniaus, Viršuliškių
G.(ką?) Vilnių, Viršuliškius
Įn.(kuo?) Vilniumi, Viršuliškiais
Vt.(kame, kur?) Vilniuje, Viršuliškėse

3.2 2 kirčiuotės vietovardžiai: Trakai, Kaunas, Ignalina

K.(ko?) Trakų, Kauno, Ignalinos
G.(ką?) Trakus, Kauną, Ignaliną
Įn.(kuo?) Trakais, Kaunu, Ignalina
Vt.(kame, kur?) Trakuose, Kaune, Ignalinoje

3.3 3 kirčiuotės vietovardžiai: Varėna, Anykščiai, Palanga

K.(ko?) Varėnos, Anykščių, Palangos
G.(ką?) Varėną, Anykščius, Palangą
Įn.(kuo?) Varėna, Anykščiais, Palanga
Vt.(kame, kur?) Varėnoje, Anykščiuose, Palangoje

3.4 4 kirčiuotės vietovardžiai: Alytus, Giruliai

K.(ko?) Alytaus, Girulių
G.(ką?) Alytų, Girulius
Įn.(kuo?) Alytumi, Giruliais
Vt.(kame, kur?) Alytuje, Giruliuose

LITERATŪRA IR KITI ŠALTINIAI

1. Rasimavičienė D., Truncienė R. Kirčiavimo taisyklių ir pratybų sąsiuvinis. Vilnius: Vilniaus kolegija ISBN 9955-9418-1-2 (15 egz.)
2. Kanceliarinės kalbos patarimai. Vilnius: Mokslų ir enciklopedijų leidybos institutas. 2002. ISBN 5-422 (14 egz.)
3. Lietuvių kalbos komisijos nutarimai 1977-1998. Vilnius: Mokslų ir enciklopedijų leidybos institutas. ISBN 5-420-01432-7

Kalbos etiketas. Kalbos etiketo taisyklės

 

Mūsų kalbos etiketas

Etiketas – tai konkrečios visuomenės priimtos elgesio bei mandagumo taisyklės ir formos; tam tikros manieros, ceremonialai. Svarbi etiketo dalis yra kalbos etiketas. Jis pataria prašant, atsiprašant, dėkojant, linkint, sveikinantis ir pan. vartoti tradicines, o ne kokias verstines mandagumo formules ir vartoti jas tinkamai – kur pridera, išlaikant tautinį etiketo savitumą. Kalbos etiketo laikymasis pabrėžia žmogaus kalbos ir apskritai jo asmenybės kultūrą, o nesilaikymas rodo nekultūringumą, neišsiauklėjimą, visuomenės negerbimą.

Vartojant etiketo formules, neužmirština, kad vienos jų yra pagarbesnės, iškilmingesnės, skirtos vyresnio amžiaus arba aukštesnės visuomeninės padėties žmonėms, kitos – neutralios, trečios turi familiarumo atspalvį ir vartotinos tik bendraujant su artimais maždaug to paties amžiaus ir visuomeninės padėties žmonėmis. Į tai neatsižvelgę, kalbos etiketą daugiau ar mažiau pažeistume.

Kaip kreiptis ir prašyti. Į artimą savo amžiaus ir padėties žmogų paprastai kreipiamės vardu, parinkę šauksmininko formą: Jonai, Broniau, Kęstuti, Nijole, Regina, Rūtele, o kartais, rodydami išskirtinį švelnumą, ir maždaug taip: branguti, -e, kiškuti,katyte. Nepakankamai pagarbiai nuskambės kreipiniu pasirinktas vardo vardininkas, beje, dažniausiai nusiklausytas iš kaimynų slavų: Arūnas, duok kamuolį! Skaistė, netrukdyk!

Pakankamai mandagiai gali nuskambėti šauksmininku ištarti kreipiniai pagal žmogaus visuomeninę padėtį, profesiją: vadove, pirmininke, direktoriau, daktare, mokytojau, profesoriau. Tačiau daugelyje kalbų tokiais atvejais įprasta pridėti mandagumo, pagarbos priedėlį. Dabar verčiamės įteisintų slaviškų skolinių šauksmininkais pone, põnia, kartais, kai kreipiamasi į jauną merginą – ir panele. Taigi, rodant pagarbą ar bendraujant oficialiau, sakytina: pone ministre, põnia Balsiene, panele Birute.

Netinka rusų kalbos pavyzdžiu kreiptis jaunas žmogau (= jaunuoli), o į kokią moterį – padavėją ar pardavėją – mergaite (= panele; jei kiek vyresnio amžiaus – põnia). Bet kokiam darbuotojui skirtas kreipinys Viršininke yra iš kolonijų žargono.

Kai kreipiamės į nepažįstamą arba į kokį vyresnio amžiaus, aukštesnės visuomeninės padėties žmogų, vartojame mandagumo įvardį jūs: Gal jūs žinote (arba tiesiog Gal žinote), kur vaistinė? Plačiai vartotas hibridinis mandagumo įvardis tamsta, kilęs iš kreipinio tavo milysta, šiandien nebėra populiarus. Ypač netinka tamsta, pavartotas priedėliu prie šauksmininko, taigi geriau sakyti tiesiog Mokytojau! negu Tamsta mokytojau!

Sovietmečiu plito iš rusų kalbos verstos prašymo formulės Sakykit, prašau… Sėskit, prašau…Palaukit, prašau… Tačiau tradiciniai lietuvių prašymai – juos reikia išsaugoti – yra kitokie. Jie pradedami prašymo žodžiu, o po jo eina veiksmažodis ir jis būtinai yra bendraties formos: Prašom (prašau, prašyčiau) pasakyti, sėsti, palaukti…

Lietuviams saviausias, įprasčiausias prašymo žodis yra prašom (be e). Juo prašome ne tik kelių asmenų, bet ir savo paties vardu. Kai kaime pasibeldžiame į trobos duris, o ten sėdi, tarkim, tik vienas senukas ar senutė, girdime sakant Prašom! (ne Prašau!, ne Įeikit, prašau ar tiesiog Įeikit!, kaip kviečia dažnas miestietis). Pagarbiai turėtume sakyti Prašom! ir duodami kam kokį daiktą, – tokia lietuvių tradicija.

Aišku, kartais praverčia ir prašau, tik žinotina, kada jį vartoti. Prašau reiškia ne tik prašymą, bet ir kulūringą įsakymą, reikalavimą (pavyzdžiui, mokytojas įsisiūbavusiai klasei paprastai sako: Prašau netriukšmauti! Prašau manęs paklausyti!).

Visiškai netinka žodžiu prašau prašyti paslaugos. Čia dera švelniausioji forma prašyčiau: Prašyčiau man trupučiuką padėti. Prašyčiau kiek luktelėti.

Lietuviai gražiai paprašyti moka ir be prašymo žodžių, atsargiais klausiamaisiais žodeliais ar, gal su tariamąja nuosaka: Ar padėtumėt man truputėlį? Gal palauktumėt kiek?

Dėkojimas. Įprastiniai dėkojimo žodžiai yra ačiū ir dėkui. Labiau plinta ačiū – gal kad trumpesnis, skambesnis, bet ir dėkui nėra klaida. Nevartotini tik tarminiai šių žodžių variantai ačiui, dėku ir kiti.

Dėkojimą pabrėžiame prieveiksmiais labai (arba labai labai, tik ne labai ir labai) ačiū, labai dėkui. Netinka dėkojimą pabrėžti iš rusų kalbos nusiklausytu būdvardžiu didelis: didelis ačiū, didelis dėkui. Nesakytina ir nuoširdus ačiū; reikia nuoširdžiai (iš visos širdies) dėkoju arba kitaip.

Pasakymai labai dėkoju, esu labai dėkingas, -a yra pakylėti. Jie labiau tinka viešosiose kalbose, oficialesniuose laiškuose. Nemandagu trumpai (be veiksmažodžio) tarstelti dėkingas, -a.

Kai kas įprato į kiekvieną padėkojimą atsakyti prašau ar prašom. Čia reikėtų daugiau įvairumo. Jei paslauga nedidelė, gražu kukliai sakyti Nėra už ką.

Atsiprašymas. Dažniausiai atsprašymo žodžiai yra atsiprašau, atleiskit, dovanokit. Iš jų universaliausias – atsiprašau. Jį neretai vartojame kaip tam tikrą signalą, norėdami atkreipti kieno dėmesį, kad mums ką paaiškintų, mus praleistų ir pan., tarsi atsiprašydami už gaišinimą, sudaromus nepatogumus. Nėra mandagus tas, kuris atsiprašau tokiais atvejais nepasako. Vis dėlto už tyčia ar netyčia padarytą kokią nuoskaudą atsiprašau paprastai neužtenka – čia tinka šiltesni, nuoširdesni žodžiai atleiskit, dovanokit, kurie savo ruožtu nelabai tinka kaip žmogaus stabdymo signalai.

Į atsiprašymo žodžius paprastai netinka atsakyti prašau. Štai pilname autobuse netyčia kam užmynei ant kojos, sakai Atsiprašau ir girdi: Prašau! Tokiu atveju reikėtų tarstelti Niekis; nieko baisaus arba tik nusišypsoti, linktelėti galva.

Linkėjimai. Būdami mandagūs, atidūs kitiems, tam tikromis progomis žmogui ko nors linkime. Linkėjimai dažniausiai pasakomi sustabarėjusiais kilmininkais, pvz.: Sėkmės! Gerų atostogų! Linksmų švenčių! Arba prieveiksmiais, pvz.: Sėkmingai! Laimingai! Vakre eidami gulti, visiems palinkime Labanakt! Tai gana šabloniški linkėjimai, bet kasdienybėje jų užtenka. Sukakčių ar kitose sveikinimo kalbose paprastai sakomi išplėtoti linkėjimai, kuriuos sudaro vienas ar keli sakiniai, tinkantys tam asmeniui.

Vengtini verstiniai arba nelogiški, nevykę linkėjimai. Štai palinkima ar net pakelėse užrašoma Laimingo kelio! Laiminga arba nelaiminga gali būti tik kelionė, tad ir linkėkime Laimingos kelionės! Arba miestuose neretai palinkima Skanaus apetito! Apetitas negali būti nei skanus, nei neskanus. Jeigu mums iš įpratimo prasprūdo Skanaus!, dar bus pusė bėdos: daugiau nieko nebesakykime, o mintyse galima pratęsti „Skanaus valgio!“ Tačiau tinkamesnė linkėjimo formulė yra Gero apetito! Į ją paprastai atsakoma Ačiū!

Pasitaiko nereikalingų linkėjimų. Pavyzdžiui, į sučiaudėjusį žmogų geriau nekreipti dėmesio ir nieko jam nelinkėti. Bus smagiau ir pačiam žmogui, juo labiau kad čiaudulys gali kartotis.

Pasisveikinimai ir atsisveikinimai. Pasisveikinimo ir atsisveikinimo formulės gana įvairios. Jos daug priklauso nuo to, su kuo ir kokiomis aplinkybėmis sveikinamės.

Įprasčiausi yra vardininko formos žodžių junginiai labas rytas, labà dienà, labas vakaras. Giminėms, artimiesiems sakome ir Sveiki! Sveiki gyvi! To paties amžiaus arba jaunesniam giminaičiui, bendradarbiui, draugui galima trumpai sakyti Labas! Sveikas, -à!, bet nebus mandagu, jei šitaip sveikinsime vyresnius arba aukštesnės padėties žmones. Visiškai nevykęs (tikriausiai verstinis iš lenkų kalbos) yra sveikinimas Pagarba! Katalikų tarpusavio bendravime, ypač dalyvaujant dvasininkams, dabar atgaivinamas anksčiau vartotas sveikinimas Garbė Jėzui Kristui!, į kurį atsakoma Per amžius. Amen.

Tradicinis lietuvių atsisveikinimo žodis yra sudiev ir jo variantai sudievu ir sudie. Visi trys tinkami – vartokime tą, kuris atrodo gražiausias, kurį esme girdėję iš tėvų ir senelių.

Atsisveikindami su artimesniais žmonėmis, jeigu su jais dažniau susitinkame, galime sakyti Iki pasimatymo! arba Iki pasimatant! Iki kito susitikimo! Iki kito karto! Labai artimam žmogui ir trumpai tarstelime Viso! Iki!

Nei pasisveikinant, nei atsisveikinant nevartotini svetimžodžiai iš rusų, anglų, italų ar kitų kalbų. Nebrangina savo kalbos tie jaunuoliai, kurie sako Priviet! Poka! Bai! Čiau! ir kitokius tariamai madingus žodžius.

Atsisveikinant nereikėtų piktnaudžiauti neiškios kilmės žodžiu Ate! Šitaip paprastai sakoma tik kūdikiui arba retkarčiais, kiek juokaujant, labai artimam žmogui.

Užuojautos bei paguodos žodžiai. Nesėkmės, bėdos, nelaimės neaplenkia nė vieno iš mūsų. Staiga patyrusiam bėdą artimam žmogui esame pratę pareikšti guodžiančius jausmus, tardami žodį užuojautos!

Argi taip jau būtina šios formulės įsikibus laikytis?! Lyg nesugebėtume kaip kitaip liūdinčiam žmogui išreikšti nuoširdžią užuojautą, jį paguosti?!

Jautrios širdies ištekliai neišsenkantys. Jei mūsų užuojauta nuoširdi, žodžiai patys pasisiūlys. Tegu jie bus ir paprasti, bet vis kitokie, lankstūs, iš širdies einantys!

Labai labai užjaučiu. Kaip man gaila tavęs ir visos jūsų šeimos, ypač vaikų (motinai mirus). Liūdžiu kartu su jumis. O kad galėčiau nors kiek palengvinti jūsų sielvartą!.. Jautiesi labai pavargęs (-usi), gal galėčiau kuo padėti?

Šaltos, nusidėvėjusios frazės, dažnai girdimi trafaretai – gyvenime visko atsitinka; galėjo dar blogiau įvykti; kiti daugiau už tave kenčia; nereikia taip verkti – verksmasnepadės; nuo nelaimės nepabėgsi… – tik erzina kenčiantį žmogų, o ne paguodžia.

Jei gauta žinia apie staigią mirtį ar kitą kokią nelaimę tave nepaprastai sukrečia, tarytum užkanda žadą, apsilankęs liūdinčioje šeimoje nesivargink sunkiai ieškodamas tinkamo užuojautos žodžio, – geriau paspausk nukentėjusiems ranką, priglausk juos prie širdies tyliai, be žodžių (tyla – gera byla; geriau jau tyla negu menka byla). Graudus tavo žvilgsnis, nuoširdus pabučiavimas bus geriausiai išreikšta užuojauta.

Žinoma, tokia tyli, jausminga užuojauta ne visur ir ne visada tinka. Juk vienaip guodžiam mums brangius šeimos narius, artimuosius, kitaip bičiulius, draugus, dar kitaip moksladraugius, bendradarbius, kaimynus. O pagarbiems, aukšto rango žmonėms gal tik retais atvejais tinka reikšti užuojautą.

Visais atvejais užuojauta turėtų būti trumpa. Reikšti užuojautą keliais sakiniais, iškilmingu balsu, tarsi kokią prakalbą, – nederėtų! Nebent atsisveikinimo kalboje kapinėse užuojauta velionio artimiesiems galėtų būti ir ilgesnė.

Naudota literatūra:

Šukys J. Kalbos kultūra visiems. – Kaunas: Šviesa, 2003, ISBN 5-430-03554-8

http://ualgiman.dtiltas.lt

Kalbos kultūra. Kalbos kultūros klaidos

I užduotis

Klaidingas sakinys Taisyklingas sakinys Klaidos paaiškinimas
Ar dar yra gerų žmonių šiame sviete? Ar dar yra gerų žmonių šiame pasaulyje? Barbarizmas
Jaunimas mėgsta dažnai baliavoti. Jaunimas mėgsta dažnai švęsti. Hibridas
Ką tu, durniau, galvoji taip elgdamasis? Ką tu, kvaily, galvoji taip elgdamasis? Barbarizmas
Jam pasisekė, nes jis turi gerus sponcorius. Jam pasisekė, nes jis turi gerus rėmėjus. Barbarizmas
Koks didelis plėmas ant tavo švarko. Kokia didelė dėmė ant tavo švarko. Barbarizmas
Šis menedžeris turi gerus darbo įgūdžius. Šis vadybininkas turi gerus darbo įgūdžius. Barbarizmas
Visi moksleiviai su nekantrumu laukia abitūros egzų Visi moksleiviai su nekantrumu laukia abitūros egzaminų. Žargonas
Matiekos kontrolinis šį sykį buvo labai sunkus. Matematikos kontrolinis šį sykį buvo labai sunkus. Žargonas
Tas žmogus turi gerą imidžą. Tas žmogus turi gerą įvaizdį. Barbarizmas
Turim paskubėti, nes pavėluosim ant traukinio. Turim paskubėti, nes pavėluosim į traukinį. Prielinksnio vartojimo klaida

 

 II užduotis

Klaidingas sakinys Taisyklingas sakinys Klaidos taisymas ir šaltinis(t. y. kas tokią frazę pasakė) 
Ši paskaita užtruks biskį ilgiau, nei paprastai. Ši paskaita užtruks truputį ilgiau, nei paprastai. BarbarizmasVokiečių dėstytoja
Šiais laikais yra daug naglų žmonių. Šiais laikais yra daug įžulių žmonių. ŽargonasM-1 Plius radijo stotis
Man atrodo, kad tu kliedi. Man atrodo, kad tu nesąmones šneki. SlengasKauno fonas radijo stotis
Turint tiek bapkių, galima daug ką nusipirkti. Turint tiek pinigų, galima daug ką nusipirkti. ŽargonasKauno fonas radijo stotis
Gyvenime pasitaiko įvairūs nesusipratimai. Gyvenime pasitaiko įvairių nesusipratimų. Linksnio vartojimo klaidalaida „Nuo…iki“
Jo išsireiškimas buvo ne laiku ir ne vietoj. Jo pasakymas buvo ne laiku ir ne vietoj. Vertinyslaida „Auksinė savaitės blykstė“.
Dažniausiai su savo chebra švenčiu Naujuosius metus. Dažniausiai su savo draugais švenčiu Naujuosius metus. ŽargonasZip FM radijo stotis
Dėl projekto kilo visokios abejonės. Dėl projekto kilo visokių abejonių. Linksnio vartojimo klaidalaida „Paskutinė instancija“
Man patinka skambinti ant pianino. Man patinka skambinti pianinu. Sintaksės klaidalaida „Nuo…iki“
Nuo vaisių kai kuriems žmonėms atsiranda odos bėrimai. Nuo vaisių kai kuriems žmonėms atsiranda odos bėrimų. Linksnio vartojimo klaidalaida „Sveikatos ABC“

Klaidų analizė

Kalbos kultūra – tai norminis, pavyzdingas kalbos vartojimas. Tačiau jeigu kalbos kultūrą suprantame kaip tam tikrą kalbotyros šaką ar bent praktinį kursą, tai jos tikslas yra apsaugoti visuomenę nuo pasitaikančių kalbos klaidų, mokyti jas pažinti, aiškinti, kaip, kokiais būdais kurią klaidą taisyti. O pačios geros kalbos pirmiausia moko praktinės kalbos disciplinos: leksikologija, gramatika ir kitos.

Stilistiškai motyvuoti normų pažeidimai, ypač grožinėje literatūroje, publicistikoje, buities kalboje, nėra klaidos. Kalbos kultūrai labiau rūpi nemotyvuoti kalbos normų pažeidimai, kurie dažniausiai esti netyčiniai, bet pasitaiko ir tyčinių.

Netyčiniais pažeidimais laikomos tos kalbos klaidos, kurių kas nors vartosenoje (net viešojoje) padaro todėl, kad nepakankamai moka bendrinę kalbą, nežino jos normų. Tie, kurie sako smala, rėdyti, neužilgo, pilnai sutinku, atstovavo Lietuvą, matyt, nėra girdėję, kad tokie žodžiai ar žodžių junginiai bendrinei kalbai netinka. Tokius pažeidimus galima vadinti ir aplaidiniais (daromais iš aplaidumo), jei jų pasitaiko aukštesniųjų klasių mokinių, studentų ar net diplomuotų darbuotojų kalboje.

Tyčiniai kalbos normų pažeidimai yra tokie, kai vartotojas žino, kaip bendrinėje kalboje turi būti, bet su ta norma nesutinka, jai priešinasi. Daugelis žurnalistų yra girdėję, kad naujųjų anglybių antplūdžio reikia vengti, nes, tarkim, žodį sponsorius puikiai pakeičia rėmėjas, žodį mecenatas – „meno dalykų rėmėjas“, žodį menedžeris – vadybininkas, bet pasidavę madai, žurnalistai (ir ne tik jie) šiuos žodžius pavartoja.

Apskritai kalbos klaidų priežastys (jas galima vadinti ir klaidų šaltiniais) yra kelios.

1. Kitų kalbų poveikis. Jis labai pavojingas, nes dėl kitų kalbų poveikio atsiradusios klaidos yra didžiausios. Kitos kalbos ypač veikia leksiką: atsiranda be reikalo pasiskolintų žodžių – barbarizmų, pavyzdžiui, iš lenkų kalbos plėmas (= dėmė), iš rusų kalbos skladas (= sandėlis), iš vokiečių biškį, biskį (= truputį, šiek tiek), iš anglų imidžas (= įvaizdis); vertalų išsireiškimas (= posakis, pasakymas), savistovus (= savarankiškas; nepriklausomas).

Kalbos sistemą labiausiai griauna iš kitų kalbų paimti sintaksės dalykai: Skambina ant pianino (= pianinu); savaitės laikotarpyje (= per savaitę); sausros rezultate (= dėl sausros). Kitos kalbos mažiau veikia tik morfologiją, tartį, kirčiavimą.

2. Tarmių poveikis. Dėl tarmių poveikio pasitaikančios klaidos paprastai nelaikytinos didelėmis. Dažniausiai tai tik oficialiajai kalbai neteiktini dalykai, o laisvuosiuose kalbos stiliuosebeveik visada įmanomi. Bendrinei kalbai pavojingesnė ne kaimų, o miestų gyventojų kalba, nes tai dažniausiai būna tarmės ar net kelių tarmių ir bendrinės kalbos mišinys be aiškesnių dėsnių ir sistemos, dažnai su įvairiais slengo ar net žargono elementais.

3. Žargonas ir slengas.

Žargonas – labai netaisyklinga, tyčia iškraipyta (net pažeidžiant gramatikos sistemą), vulgari, įvairiomis svetimybėmis užteršta kalba. Žargoniškai šnekant net siekiama, kad pašaliniai ne viską suprastų. Yra nusikaltėlių, gatvės žargonas. Būdingi žargono bruožai – žodžių trumpinimas ar kitoks iškraipymas: egzas „egzaminas“, stipkė „stipendija“, studis „studentas“, univerka „universitetas“, konserva „konservatorija“, matieka „matematika“, kompas „kompiuteris“, trolis ar trolikas „troleibusas“, svetimų darybos priemonių, ypač priesagų, vartojimas: saviakas „saviškis“, vidiakas „vaizdo magnetofonas“, kramtoškė „kramtukė, kramtomoji guma“, auklioškė (arba auklyba) „auklėtoja“. Gana daug leksinių žargonybių, ir beveik visos jos imtos iš svetimų kalbų – dažniausiai iš rusų, dabar – ir iš anglų: blatnas „itin apsukrus“ ir blatniakas „apsukruolis“, chebra „sava šutvė“ ir chebrantas, -ė „draugužis, -ė“, naglas „įžūlus“, krūtas „kietas“ (apie žmogų). Jaunoji karta linkusi žargonybes atnaujinti, keisti. „Policininkas“ buvo faraonas, dabar – mentas, „pinigai, doleriai“ buvo frankai, dabar – babkės, kartais – faniera. Kartais suteikiamos neįprastos žargoniškos reikšmės saviems ar tarptautiniams norminiams žodžiams: gabalas „šiuolaikinės muzikos kūrinys“, barakas „bendrabutis“, supakuoti „suimti“.

Slengas – tai kalba su žodžiais ir posakiais, vartojamais tam tikrų profesijų (jūrininkų, sportininkų, dailininkų…) arba tarpsluoksnių žmonių – paauglių, jaunimo.

Jeigu slengas per daug neužterštas svetimybėmis (be krūtas vyrukas, be tipo, be tūsovkė ir pan.), laisvuosiuose stiliuose jis toleruojamas, nes kalbą gyvina, daro spalvingesnę:

kliedėt (t. y. nesąmones šnekėti) pradedi, gal prisiliuobei „prisigėrei“? – vaizdingai sako jaunuolis jaunuoliui. Kalbos labai nepagadins ir savas „mados žodis“ varom, pavartojamas reikšme „einam, vykstam, važiuojam“.

4. Reikiamo kalbos stiliaus nepaisymas. Taisytinų (labiau stiliaus požiūriu) dalykų atsiranda, kai vieno stiliaus terminus, žodžius, posakius neapgalvotai keliame į kitą.

Kalbos klaidos nėra vienodos. Skiriasi jų pobūdis, sunkumas, aktualumas ir kita. Į visa tai atsižvelgiant, klaidos skirstomos smulkiau.

Pirmiausia kalbos klaidos skirstomos pagal kalbos lygmenis, kitaip – pakopas.

Didžiausios klaidos yra tos, kurios gadina ir sakytinę, ir rašytinę kalbą. Tai:

– žodžių parinkimo ir jų vartojimo (kitaip – žodyno, arba leksikos) klaidos,

– žodžių darybos (kitaip – žodžių sandaros) klaidos,

– žodžių formų sudarymo (kitaip – morfologijos) klaidos,

– žodžių junginių ir sakinių sudarymo (kitaip – sintaksės) klaidos.

Morfologijos ir sintaksės klaidas apibendrintai galima vadinti gramatikos klaidomis, nes morfologija ir sintaksė sudaro gramatiką.

Žodžių darybos klaidas kai kas jungia prie leksikos klaidų, nes netinkamai sudarytas žodis – tai dažniausiai nevartotinas žodis, arba prie morfologijos klaidų, nes morfologijai rūpi ne tik žodžių kaityba, bet ir daryba.

Kalbos kultūrą suprantant plačiau, skiriamos dar stiliaus klaidos. Be stiliaus, būna ir logikos klaidų. Visos šios klaidos gadina ir sakytinę, ir rašytinę kalbą.

Taigi, kalbos klaidų išvengsime, jei rūpinsimės jų prevencija. Užkirsti klaidoms kelią padeda kalbos kultūros ugdymas.

Kalbos kultūra – Neteiktinos svetimybės ir jų dariniai

adejalas, adijalas – apklõtas
aiva -svaraĩnis
akuratnas, -a, akurat(n)us, -i – tvarkìngas, -a, kruopštùs, -ì, padorùs, -ì; gẽras, -à; teisìngas, -a
akuračiai, akuratn(i)ai tvarkìngai, kruõpščiai; padõriai; geraĩ; teisìngai
apart – bè, išskýrus; be tõ
arenda – núoma
arenduoti – núomoti(s), iš(si)núomoti
babina – rìtė
bakanas – kẽpalas
balėja, balija – 1. skalbtùvė; 2. praustùvė
balkis – sijà
bantas – 1. kãspinas; 2. petelìškė (kaklaraištis)
bantuotas, -a – kaspinúotas, -a
baranka, baronka – riestaĩnis
baronkėlė, baronkytė – 1. riestainiùkas; 2. traškùtis
barchatas – aksómas
barchatinis, -ė – aksomìnis, -ė
basket(k)ės – sportùkai, spòrtbačiai; spec. krepšìnio bãtai
baumkuchenas, bankuchenas – šakõtis
benzokolonėlė, benzokolonkė, benzokolonka – 1. degalìnė; 2. (benzìno) kolonė̃lė
bevelyti – bū́ti liñkusiam, -iai, liñkti
biednas, -a – neturtìngas, -a; skurdùs, -ì
biednai – neturtìngai, skur̃džiai
biedniokas – var̃gšas, var̃geta, skur̃džius
biednystė – var̃gas, skur̃das
biednuomenė – vargúomenė
biskis, biskelis, biskutis …; biškis, biškelis, biškutis …
– trupùtis, truputė̃lis, trupučiùkas, mažumė̃lis
biskį, biskelį, biskutį …; biškį, biškelį, biškutį …
– trupùtį, truputė̃lį, trupučiùką, mažumė̃lį (-ę), bent kíek
blicas – blýkstė
blicinterviu – akìmirkos (trum̃pas) interviù
blicpartija – žaĩbo pártija
blicturnyras – žaĩbo turnỹras
bliūdas – dubuõ
bliūdelis, bliūdukas – dubenė̃lis
pusbliūdis – pùsdubenis
bliuznyti – blevỹzgoti, pliaũkšti, nešvánkiai kalbė́ti
bonka, bonkė – bùtelis
bonkelė, bonkutė – buteliùkas
pusbonkis – pùsbutelis
bravoras – 1. (alaũs) daryklà; 2. (spìrito) varyklà
britva – 1. skustùvas; 2. (skutìmosi) peiliùkas
britvutė – (skutìmosi) peiliùkas
britvonas – keptùvas
broma – 1. tarpùvartė; 2. var̃tai; 3. árka
broniruoti – už(si)sakýti (iš añksto), rezervúoti
broniruotė – (išankstìnis) užsãkymas, rezervãvimas
brudas – 1. pur̃vas, nešvarùmai; núosėdos; 2. bjaurùmas, bjaurastìs; bjaurýbė
brudnas, -a – pur̃vinas, -à; mur̃zinas, -à; nešvarùs, -ì
brusas – tãšas
bruselis, brusokas – tašẽlis
bukietas – púokštė
bukietavimas – spec. rẽtinimas lizdaĩs
bulka – bandà; pyrãgas
bulkelė, bulkutė – bandẽlė, bandùtė
chrustai, krustai – žagarė̃liai, ausẽlės
čecholas – ùžvalkalas
čecholiukas – užvalkaliùkas
čerešnė – trẽšnė
daboti – 1. sáugoti, prižiūrė́ti; 2. žiūrė́ti
pasidaboti – 1. nusižiūrė́ti; 2. patìkti
dekis – užklõtas, ùžtiesalas, plèdas
dratas – vielà
dratinis, -ė – vielìnis, -ė
ermideris, ermyderis, ermidelis – 1. triùkšmas; 2. sámbrūzdis, maišatìs
fara – žibiñtas
farforas – porceliãnas
farforinis, -ė – porceliãninis, -ė
frizuoti(s) garbiniúoti(s); garbanóti(s)
frizūra – šukúosena
fundyti – 1. váišinti; 2. dovanóti
galka, galkė – (mėsõs) kukùlis
geska, geskutė – papetė̃
grafkė, grapkė, grafkutė – žiogẽlis; segtùkas
grimeris, -ė, grimierius, -ė – grimúotojas, -a
guzikas – sagà
gvintas – sriẽgis
gvintuoti – sríegti
išmiera žr. miera
(iš)mislyti, (iš)mislinti – (pra)manýti, tar̃ti; (iš-), (su)galvóti, mąstýti
išmislas – prãmanas, prasimãnymas
mislis – mintìs
kaldra – añtklodė
kalnierius – apýkaklė
kavoti(s) – 1. slė̃pti(s); 2. láidoti (nesangr.)
kavon(k)ės – slėpỹnės, skiniùkas
kazarma(s) – kareivìnės
kazarminis, -ė – kareivìnių
kelnė – spec. mentė̃
kitka – spec. spùdulas
klapanas – 1. vožtùvas; 2. añtkišenis
kleckai – kukùliai
kleckienė – kukuliẽnė
kleckučiai – kukuliùkai
knatai – spec. pùsverpaliai
knatas – dãgtis
knopkė, knopka – 1. mygtùkas; 2. spraustùkas; 3. smeigtùkas
kolioti(s) – plū́sti(s), kõneveikti
kombikormas – spec. kombinúotieji pašaraĩ
konusas – kū́gis
konusinis, -ė – kū́ginis, -ė
košeliena – šaltíena
kūdas, -a – líesas, -à
(su)kūsti – (su)lýsti, (su)liesė́ti, (su)blõgti
kurtkė, kurtka – striùkė
kvasas – girà
kvoldas – klõstė
kvolduoti – klóstyti
lastai – plaũkmenys
lystelė – 1. juostẽlė; spec. leñtjuostė; 2. spec. ilgìnė; 3. spec. príesiuvas
lištva, lištvelė – juostẽlė; spec. leñtjuostė
liukras – spec. glãjus
liuosas, -a – laĩsvas, -à
liuosinti, liuosuoti – láisvinti
liuosuojantis, -i – láisvinamas, -a
liuoslaikis – laisvãlaikis
paliuosuoti – 1. atléisti (iš darbo); 2. paléisti
pasiliuosuoti – išeĩti (iš darbo)
maštabas – mãstas
mazolis, mozolis – núospauda
mereška – peltakỹs
mereškuoti – peltakiúoti
miera – 1. dỹdis, nùmeris, matmuõ; 2. mãtas; 3. mãstas, matãvimo írankis
išmiera – 1. matmuõ; 2. dỹdis, nùmeris
mieruoti(s) – matúoti(s)
mierkavoti – matúoti, (nu)táikyti
primierka – pri(si)matãvimas
mostis, mostelė – tẽpalas, tepaliùkas
mozoti – tèpti; teplióti, terlióti
(ne)boti – (ne)páisyti, (ne)žiūrė́ti
norka – audìnė
papkė – 1. ãplank(al)as; 2. segtùvas
(pa)velyti – 1. léisti; 2. linkė́ti
petruška – petrãžolė
planeris – sklandytùvas
planka, plankutė – 1. juostẽlė; 2. spec. príekraštis
plėmas, plėmė – dėmė̃
plėmuoti – dėmė̃ti, palìkti dėmès
pletkas, pliotkas – ãpkalbos, pãskalos
pletkininkas, -ė – liežuváutojas, -a
pletkinti, pletkavoti – liežuváuti, apkalb(in)ė́ti
plintusas – spec. griñdjuostė
ploščius – líetpaltis
ploščinis, -ė, ploštinis, -ė – lietpaltìnis, -ė
pončka(s), pončkutė – spùrga
priča(s) – alegòrija, alegòrinis pãsakojimas; parãbolė
priklus, -i – įkyrùs, -ì; šleikštùs, -ì, bjaurùs, -ì; atgrasùs, -ì
proba – mėginỹs, bandinỹs
prosai – sóros
prosas – lygintùvas
prosyti, prosinti – lýginti
prūdas – kū́dra, tvenkinỹs
pundas, pundelis, pundulys – 1. ryšulỹs, -ė̃lis; 2. šū̃snis; glėbỹs
rasoda – pasõdai, daigaĩ
rėdyti(s) – vil̃kti(s), reñgti(s) (drabùžiais); puõšti(s), dabìnti(s); reñgti, ruõšti
aprėdas, aprėdalas – ãpdaras, ãpdangalas, drabùžis; dangà
parėdas – papuošìmas, pãpuošalas; ãpdaras, apsirengìmas; išeigìniai drabùžiai
parėdymas – 1. pótvarkis; 2. nuródymas
rubežius – 1. síena; 2. ribà
rubežiuotis – ribótis
rūgoti(s) – bárti(s), kéikti(s), plū́sti(s), iškalbė́ti
ružavas, -a – rõžinis, -ė; raũsvas, -à
salka – mansárda
sasiska, sosiska, sosiskė – dešrẽlė
sklepas – 1. rūsỹs; 2. pùsrūsis
slaidas – skaidrė̃
smakas – slìbinas
sortuoti, sortiruoti – rūšiúoti
(su)bujoti – 1. (su)vešė́ti, (su)keróti, tar̃pti; 2. (su)klestė́ti
buinas, -a, buinus, -i – 1. vešlùs, -ì; iš(si)kerójęs, -usi; 2. riebùs, -ì
strausas, štrausas – strùtis
šlanga(s) – žarnà
šlipsas – kaklãraištis
šmotas – gãbalas
šniūras – 1. vir̃vė; 2. virvùtė; 3. spec. virvė́laidis
šniūrelis, šniūriukas – var̃stis, raĩštis, varsčiùkas, raištẽlis
špaklis, špaklius – glaĩstas
špakliuoti – glaistýti
špalas – pãbėgis
špilka, špilkutė – 1. smeigė̃, smeigẽlė; 2. (plaukų̃) segtùkas
špilkuoti – 1. smaigýti, badýti; 2. pašiẽpti, ironizúoti
špricas – švir̃kštas
špricuoti – švir̃kšti
štatas – valstijà
štatyvas – stõvas
štuka – 1. víenetas; 2. gãbalas; 3. pókštas, juokaĩ
štukinis, -ė – 1. vienetìnis, -ė; 2. gabalìnis, -ė
štukorius, -ė – pókštininkas, -ė, išdáigininkas, -ė; juokdarỹs, -ė̃
šuleris – 1. sùkčius, apgavìkas; 2. išdáigininkas
taimautas, taim-autas – 1. pértrauka; 2. spec. pertraukė̃lė
tapkės – šlepẽtės, šliùrės
tormozas – stabdỹs
tormozuoti, tarmozuoti – stabdỹti
tomatai – pomidòrai
tušinti(s) – troškìnti(s)
tušintuvas – troškintùvas
ukolas – 1. dū̃ris; 2. injèkcija
ulioti, uliavoti – ū̃žti, ū̃žauti; puotáuti
univermagas – universãlinė (parduotùvė)
universamas – savìtarnos universãlinė (parduotùvė)
vailokai, veilokai – veltìniai
zelcas – slėgtaĩnis
zrazai – suktìniai, vyniótiniai
zubras – stum̃bras
zubražolė – stumbrã̃žolė
zubrovka – stumbrìnė
ženyti(s) – tuõkti(s); vèsti; tekė́ti
ap(si)ženyti – tuõkti(s); vèsti; (iš)tekė́ti
žgutas – var̃žtis; spec. pynė̃
žiletas – liemẽnė
žiletė – (skutìmosi) peiliùkas
žilka – vãlas
žiurstas – prijuõstė
žulikas – 1. sùkčius, vagìšius; 2. spec. dvìšakis, trìšakis