Lietuvių k skyryba

Šalutinių sakinių skyryba – skyrybos taisyklės

  1. Šalutinis veiksnio sakinys prie pagrindinio jungiamas jungtukais kad, ar, jungiamaisiais žodžiais kas, ką…; pagrindinių sakinių atliepiamieji žodžiai kartais esti tas, tai. Šalutinis sakinys atsako į klausimą kas?, keliamą iš pagrindinio sakinio. Šalutinis sakinys nuo pagrindinio visada skiriamas kableliu (jei įsiterpęs į pagrindinį – išskiriamas). Kas nedirba, tas nevalgo. Tas, kas tingi, kenkia sau […]

Sudėtinio sakinio skyryba – skyrybos taisyklės

  Sudėtinio sakinio struktūros ypatumai Sudėtinis sakinys nuo vientisinio pirmiausia skiriasi savo sandara – tai jau sudėtingesnė sintaksinė struktūra, užimanti tarpinę padėtį tarp vientisinio sakinio ir teksto. Jame, kaip ir vientisiniame sakinyje, galima rasti tuos pačius sintaksinės struktūros vienetus: tas pačias sakinio dalis, tuos pačius sakinio dalimis nelaikomus pasakymus. Tačiau sudėtinis sakinys nuo vientisinio pirmiausia […]

Įterpinių skyryba – skyrybos taisyklės

  Įterptiniai žodžiai I. Įterptiniai žodžiai išskiriami kableliais, jeigu jie nėra labai nutolę nuo sakinio minties. Įterpiniais reiškiama keliolika dalykų. 1. Tvirtas kalbančiojo įsitikinimas sakomo dalyko tikrumu: aišku, aiškus dalykas, aiškus daiktas, be abejo, be abejojimo, be abejonės, savaime suprantama, tiesa, teisybė, žinoma… 2. Netikrumas, abejojimas, spėjimas, netvirtas įsitikinimas: atrodo, girdėti, ko gero, matyt, regis, […]

Skyrybos taisyklės – VALSTYBINĖS LIETUVIŲ KALBOS KOMISIJOS NUTARIMAS DĖL PRIVALOMOSIOS SKYRYBOS TAISYKLIŲ

VALSTYBINĖS LIETUVIŲ KALBOS KOMISIJOS NUTARIMAS DĖL PRIVALOMOSIOS SKYRYBOS TAISYKLIŲ 2006 m. rugsėjo 28 d. Nr. N-2 (103) Vilnius PATVIRTINTA Valstybinės lietuvių kalbos komisijos 2006 m. rugsėjo 28 d. nutarimu Nr. N-2 (103) PRIVALOMOSIOS SKYRYBOS TAISYKLĖS I. Bendroji dalis 1. Privalomosios skyrybos taisyklės nustato privalomą sakinio dalių arba sudėtinių sakinių dėmenų atskyrimą ar išskyrimą, teksto skyrybą, […]

Kreipinio skyryba – skyrybos taisyklės

  Kreipiniai sakinyje dažniausiai skiriami kableliais. Nešk, žirgeli, raganėlę per laukelį rudenėlio. 1. Kreipinys sakinio viduryje išskiriamas iš abiejų pusių kableliais, o sakinio pradžioje ar pabaigoje atskiriamas kableliu. Dukrele, paskubėkim šieną grėbti. Kur skubi, Žygimantai? Kas tu esi, žmogau, pakėlęs šautuvą prieš niekuo nekaltą žvėrį? 2. Kreipinys gali turėti sau priklausomų žodžių, dažniausiai pažyminių, su […]

Išplėstinių dalyvinių, padalyvinių ir pusdalyvinių aplinkybių skyryba

  Aplinkybė, išreikšta dalyviu, padalyviu ar pusdalyviu ir išplėsta bent vienu savarankišku žodžiu, vadinama išplėstine arba išskirtine aplinkybe. Išplėstinės būna laiko, būdo, priežasties, tikslo, sąlygos ir nuolaidos aplinkybės. Nėra išplėstinės vietos aplinkybės, nes ji šiomis veiksmažodžio formomis nereiškiama. Savarankiškais laikomi tie žodžiai, kurie gali atsakyti į sakinio dalių klausimus, eiti sakinio dalimis. Išplėstinėms dalyvinėms, padalyvinėms […]

Tikslinamosios aplinkybės – skyrybos taisyklės

  Tikslinamosios yra tokios aplinkybės, kurios aiškiau, konkrečiau, tiksliau nusako prieš jas einančias tos pačios rūšies aplinkybes. Pirmoji aplinkybė yra bendra, abstrakti, nekonkreti, todėl tenka ją aiškinti, konkretinti, tikslinti arba kitais žodžiais paaiškinti, nusakyti pirmąją. Skirtingų rūšių aplinkybės (vietos ir laiko, būdo ir vietos) negali būti tikslinamosios. Jų nelaikome ir vienarūšėmis, nes jų gramatiniai ryšiai […]

Priedėlio skyryba – skyrybos taisyklės

  Priedėliu vadiname pažyminį, išreikštą daiktavardžiu ir suderintą su pažymimuoju žodžiu bent linksniu. Priedėlis gali eiti prieš pažymimąjį žodį ar po jo. Skiriame 1. Vientisinis arba išplėstinis priedėlis, einantis po pažymimojo žodžio, paprastai išskiriamas kableliais. Patikriname pagal 4 sąlygas: 1) žodžių grupė ar žodis turi atsakyti į pažyminio klausimą; 2) turi būti išreikšta daiktavardžiu; 3) […]

Išplėstinių pažyminių skyryba – skyrybos taisyklės

  Skiriame 1. Pažyminys, išreikštas būdvardžiu arba dalyviu su bent vienu savarankišku žodžiu ir einantis po pažymimojo žodžio, išskiriamas kableliais. Patikriname pagal 5 sąlygas: 1) žodžių grupė turi atsakyti į pažyminio klausimą; 2) pagrindinis žodis grupėje – būdvardis arba dalyvis; 3) jis turi būti išplėstas (valdyti bent vieną priklausomą žodį); 4) priklausomasis žodis – savarankiška […]

Nederinamųjų pažyminių skyryba – skyrybos taisyklės

  Skiriame 1. Vienas ar daugiau nederinamųjų pažyminių, einančių po pažymimojo žodžio ir išsiskiriančių savo intonacija, skiriami kableliais. Buvo ilgas ir saulėtas ruduo, be sniego. Apynių likusios tik nuogos kartys, be lapų, be auksinių spurgų. Žiema, nors ir be sniego, jam suteikė daug malonumų. Tie namai, dideliais langais, baltai dažytomis langinėmis, papuošė ne tik kaimą, […]

Derinamamųjų pažyminių skyryba – skyrybos taisyklės

  Skiriame 1. Kableliais išskiriame du ar kelis derinamuosius pažyminius, einančius po pažymimojo žodžio. Vasaros naktys, ramios, malonios, užmigdė laukus. Negreit atsiliepė perkūnija, dusli, tolima. Buvo rytas, giedras, ramus. Atsigręžę žiūri – ogi atbėga atlapatuoja katinas rainius, visas sušilęs ir suplukęs. 2. Brūkšnys rašomas tarp pažymimojo žodžio ir kelių derinamųjų pažyminių, kai jie yra sakinio […]

Pažyminiai.Pažyminių skyryba – skyrybos taisyklės

Skiriant pažyminius svarbiausi du dalykai: (1) pažyminių pozicija pažymimojo žodžio atžvilgiu ir (2) pažyminių sudėtingumo, jų išplėtimo laipsnis. Šių sakinio dalių rūšis skyrybai nėra tokia svarbi. Vientisinis derinamasis pažyminys, einantis prieš pažymimąjį žodį, neskiriamas: Subolavo ilgas drabužis, gal naktiniai marškiniai, o ant pečių buvo užsimetusi kažką tamsesnio. Kai jį apimdavo slogi nuotaika ir užplūsdavo beviltiškos […]

Vienarūšiai ir nevienarūšiai pažyminiai ir apibendrinamieji žodžiai

  Skiriame 1. Jeigu keli derinamieji pažyminiai rodo tuo pačiu pagrindu iškeltas ypatybes, tai jie laikomi vienarūšiais ir atskiriami kableliais. Patikriname, mintyse sujungdami vienarūšius pažyminius jungtuku ir: jeigu reikšmė nesikeičia, tai kablelį rašome. Miško pakraštyje augo dideli, stori, išsikeroję ąžuolai (dideli ir stori, stori ir išsikeroję, – reikšmė nesikeičia). 2. Keli nederinamieji vienarūšiai pažyminiai vienas […]

Vienarūšės sakinio dalys – bendrosios skyrybos taisyklės

  Sakinio dalys, atsakančios į vienodą (tokį pat) sakinio dalies klausimą ir susijusios su kuria nors viena, visoms bendra sakinio dalimi derinimo, valdymo ar šliejimo ryšiais, yra vienarūšės. Dažniausiai jos turi vienodą loginio skirstymo pamatą, todėl viena kitą šalina savo logine apimtimi, nesusikerta, neįlenda į kitos ribas. Jos yra sintaksiškai lygiavertės, viena nuo kitos nepriklauso, […]

Vienarūšės sakinio dalys – skyrybos taisyklės

  Vienarūšėmis laikomos sakinio dalys, tarpusavy susijusios sujungiamuoju ryšiu ir kartu turinčios vienodą sintaksinį ryšį su ta pačia sakinio dalimi. Vienarūšiškumą dažnai paryškina jungtukai ar jungiamieji žodžiai, padedantys tas vienarūšes sakinio dalis surikiuoti taip, kad būtų kuo tiksliau parodytas jų vidinis ryšys ir detaliau išryškintas jų santykis su ta bendra sakinio dalimi, iš kurios joms […]

Skiriamieji ženklai ir jų reikšmės – skyrybos taisyklės

  Rišlioje kalboje žodžiai jungiami į tam tikras atkarpas – žodžių junginius, žodžių grupes, sakinius. Rašomojoje kalboje tokias atkarpas vieną nuo kitos skiria grafiniai skiriamieji ženklai, kurie vartojami pagal tam tikrus dėsnius ir taisykles. Jų vartojimas gali būti nusakomas dviem veiksmažodžiais: ženklai dedami arba ženklai rašomi. Skiriamųjų ženklų vartojimo taisyklių visuma yra skyryba. Paprastame rašte […]

Kablelis. Kablelių vartojimo taisyklės – skyrybos taisyklės

  Kablelis yra paprasčiausias ir neutraliausias sakinio viduje dedamas ženklas, vartojamas įvairioms sakinio atkarpoms atskirti arba išskirti iš abiejų pusių. 1. Kableliais atskiriamos viena nuo kitos vienarūšės sakinio dalys. 1.1. Skiriamos vienarūšės sakinio dalys, kai tarp jų nėra jungtuko. Kvepėjo išplautos grindys, žolynai, vaškas. Miškas ūžia, verkia, gaudžia. Vilnius augo iš karo, iš ugnies, iš […]

Sudėtinių sakinių skyrybos sunkumai – skyrybos taisyklės

Šiek tiek įvairesnė ir laisvesnė dabar yra skyryba sudėtinių sujungiamųjų sakinių, sujungtų pavieniais jungtukais ir, ar, arba, nei. Griežtų ribų nebelikę: kablelį galima dėti arba nedėti. Norint pabrėžti tokių sakinių prasminį savarankiškumą, kablelis paprastai rašomas, pvz.: Nudundėjo nugrumėjo debesys, ir žemė sušvito lietaus išprausta. Dviratininkas pasuko į mišką, ar gal man tik taip pasirodė. Rūmų […]

Vientisinių sakinių skyrybos pavojai – skyrybos taisyklės

Veiksnys nuo tarinio ir visa veiksnio grupė nuo tarinio grupės kableliais niekada neskiriama, nes veiksnys ir tarinys yra pagrindinės sakinio dalys, sudarančios sakinio gramatinį centrą, taigi labai susijusios, pvz.: Sužaliavusios lankos neilgai trukus pasidabino įvairiausiais žiedais. Šią mokyklą kartu baigė keli vėliau išgarsėję inžinieriai. (Didelės klaidos: Sužaliavusios lankos, neilgai trukus pasidabino įvairiausiais žiedais. Šią mokyklą […]

Pagrindiniai lietuvių kalbos skyrybos principai

Skyrybos principai (kitaip – pagrindai) nėra tokie ryškūs kaip rašybos, nes čia lemia daugiau veiksnių, todėl skyryba, apskritai imant, yra laisvesnė. Būna atvejų, kai galima skirti arba neskirti. Kartais galima skirti arba vienu skyrybos ženklu, arba kitu: pavyzdžiui, nėra labai aiškių ribų tarp kablelio ir kabliataškio, tarp dvitaškio ir brūkšnio vartojimo. Šiaip jau lietuvių kalbos […]