Lietuvių kalba

Rašyba – Įrašykite praleistas raides

  Įrašykite praleistas raides: K_sti k_snį, dr_sk, ž_slai, m_stelis, m_salas, r_žydavosi, _da, br_sta, t_žta, ž_sidė, pasir_žti, r_žas, _žuolynas, s_manos, t_sa, išt_sėlis, saulėgr_ža, s_kalas, dr_sko, skl_stis, m_slus, gr_žinys, dv_sia, m_slė, skl_stymas, r_stas, v_šelis, dr_suolis, nesisk_sk, ne_patingas, karn_zas, gri_vėsiai, li_dijimas, trib_na, gri_tis, baudž_va, sk_r_ba, g_v_bė, įsp_dis, pav_zd_s, p_uvena, ali_ošius, spec_alus, nuot_kis, ventil_torius, pik_žolė.   Praleistų raidžių įrašymas: […]

Semantizmai ir jų vartojimas šnekomojoje kalboje. Populiarių semantizmų analizė

  ĮVADAS Semantizmas – savas žodis, tam tikruose kontekstuose pavartojamas svetima, anksčiau neturėta reikšme arba keliomis reikšmėmis. Neturėtą reikšmę žodžiui suteikia svetimos kalbos įtaka, kuri ypač ryški dvikalbystės sąlygomis, kai ne tik kalbama, bet ir mąstoma keliomis kalbomis be didesnės atrankos, nedarant skirtumo, nykstant gimtosios kalbos jausmui. Darbo tikslas – aptarti semantizmus ir jų atsiradimo […]

Kalbos kultūra – užduotys.

  1. Iš administracinės kalbos, tarnybinių dokumentų, šnekamosios kalbos parinkite po 10 sakinių su kalbos klaidomis ir pateikite taisymus: 1.1 Leksikos klaidos. 1.1.1 Šiandien mes pardavėm rekordišką kiekį čipsų. = Šiandien mes pardavėm rekordišką kiekį bulvių traškučių. 1.1.2 Kiekvienas mūsų darbuotojas turi mobiliaką. = Kiekvienas mūsų darbuotojas turi mobilų telefoną. 1.1.3 Konfliktai su klientais gadina […]

Kalbos etiketas. Kalbos etiketo taisyklės

  Mūsų kalbos etiketas Etiketas – tai konkrečios visuomenės priimtos elgesio bei mandagumo taisyklės ir formos; tam tikros manieros, ceremonialai. Svarbi etiketo dalis yra kalbos etiketas. Jis pataria prašant, atsiprašant, dėkojant, linkint, sveikinantis ir pan. vartoti tradicines, o ne kokias verstines mandagumo formules ir vartoti jas tinkamai – kur pridera, išlaikant tautinį etiketo savitumą. Kalbos […]

Kalbos kultūra. Kalbos kultūros klaidos

I užduotis Klaidingas sakinys Taisyklingas sakinys Klaidos paaiškinimas Ar dar yra gerų žmonių šiame sviete? Ar dar yra gerų žmonių šiame pasaulyje? Barbarizmas Jaunimas mėgsta dažnai baliavoti. Jaunimas mėgsta dažnai švęsti. Hibridas Ką tu, durniau, galvoji taip elgdamasis? Ką tu, kvaily, galvoji taip elgdamasis? Barbarizmas Jam pasisekė, nes jis turi gerus sponcorius. Jam pasisekė, nes […]

Teksto suvokimo užduotys – Testas Nr. 7 (lietuvių kalbos testas)

  Dalia Urnevičiūtė Stiklinis namas Ištrauka apie Algytę [1] Algytė nustraksi smulkiu mergaitišku žingsniuku ir, negarsiai trinktelėjusi durimis, išeina į gatvelę, paima nuo žemės kalkių gabalėlį ir atsitūpusi ima piešti mirguliuojančius lapų šešėlius ant šaligatvio. Beprasmis raizginys. Bet mergaitei jis kažką primena. Ji padeda obuolio graužtuką ant šaligatvio atbrailos ir dabar nupiešia tai, kas pasivaidena […]

Teksto suvokimo ir kūrimo užduotys – Testas Nr. 6

  Viktorija Daujotytė Apie humanistiką ir jos strategijas Prezidento susirūpinimas humanitarinių1 ir socialinių mokslų padėtimi (gegužės 6 dieną Prezidentūroje įvyko šiai problemai skirtas pokalbis) yra ženklingas. Iš tiesų padėtis nėra gera, gal net negali itin gera būti. Humanistikos dalis nėra didelė ir dar vis mažėja. Bet būtinos nuolatinės pastangos padėtį gerinti. Žinoma, labai daug priklauso […]

Teksto suvokimo užduotys – Tesnas Nr.5 (lietuvių kalbos testas)

Perskaitykite tekstus ir atlikite užduotis.   NENAUDINGO AUKŠČIO KULTŪROS ILGESYS Iš pokalbio su literatūrologe, profesore Viktorija Daujotyte 1. Gerbiama profesore, kokią Jums daro įtaką dabartinė kultūros situacija, kultūrinė aplinka Lietuvoje? Jaučiuosi gyvenanti šiandieninės kultūros apsuptyje ir kartais manau, kad nepajėgiu susidaryti distancinio santykio. Žinoma, tas santykis įvairus. Sakysime, įžengus į Vilniaus universiteto senąją dalį – […]

Kalbos kultūra, rašyba, skyryba – Testas Nr.4 (lietuvių kalbos testas)

  1. Ištaisykite kalbos klaidas. Gražus mūsų miestas Kaunas. Vairuotojas, sustokit prie sankryžos. Yra pasiūlymai? Jei pasiūlymai neatsiranda, skaitysim, kad nutarimas priimtas. Mūsų tarpe atsiranda keistuoliai, kurie ir žiemos metu vaikšto basomis. Vidurinė mokykla Nr. 1 vėliau gavo rašytojo vardą. Širvintos-Vilnius kelias jau atremontuotas. Žmogaus gyvenime būna ir potvyniai, ir atoslūgiai. „Panorama“ kas vakarą prasideda […]

Kalbos kultūra, rašyba, skyryba, kirčiavimas – Testas Nr. 2 (lietuvių kalbos testai)

    1. Ištaisykite kalbos klaidas. Vakar, šeštos pamokos metu, vyko skautų susirinkimas. Dalyvavo aukštesnių klasių aktyvistai, tame skaičiuje ir seniūnai. Vedantysis pasidžiaugė, kad regioniniame sąskrydyje mūsų mokyklą atstovavusieji skautai gerai pasirodė ir buvo pirmais. Jau sudarėme darbų išplanavimą sekantiems metams, paskaičiavome, kiek pinigų reikės stovyklos organizavimui. Paskui išstojo mokyklos direktorius. – Didelis ačiū visiems, […]

Kalbos kultūra, rašyba, skyryba – Testas Nr. 1 (lietuvių kalbos testas)

  1. Palikite tinkamą žodį. l. Vaidutė nusipirko (dangavą, melsvą, dangaus spalvos) palaidinę. 2. (Praskambėjo, nuskambėjo, skambėjo) nauja žinomo kompozitoriaus simfonija. 3. Pjesė buvo nebloga, tik prastas režisieriaus (užmanymas, sumanymas). 4. Gydytoja man išrašė (raminančiųjų, raminamųjų) vaistų. 5. Diskotekos (vedėjas, vedantysis) buvo gerai pasirengęs. 6. Į duris pasibeldė (kažkoks tai, kažkoks) nepažįstamas vyras. 7. Tėvas […]

Šalutinių sakinių skyryba – skyrybos taisyklės

  1. Šalutinis veiksnio sakinys prie pagrindinio jungiamas jungtukais kad, ar, jungiamaisiais žodžiais kas, ką…; pagrindinių sakinių atliepiamieji žodžiai kartais esti tas, tai. Šalutinis sakinys atsako į klausimą kas?, keliamą iš pagrindinio sakinio. Šalutinis sakinys nuo pagrindinio visada skiriamas kableliu (jei įsiterpęs į pagrindinį – išskiriamas). Kas nedirba, tas nevalgo. Tas, kas tingi, kenkia sau […]

Sudėtinio sakinio skyryba – skyrybos taisyklės

  Sudėtinio sakinio struktūros ypatumai Sudėtinis sakinys nuo vientisinio pirmiausia skiriasi savo sandara – tai jau sudėtingesnė sintaksinė struktūra, užimanti tarpinę padėtį tarp vientisinio sakinio ir teksto. Jame, kaip ir vientisiniame sakinyje, galima rasti tuos pačius sintaksinės struktūros vienetus: tas pačias sakinio dalis, tuos pačius sakinio dalimis nelaikomus pasakymus. Tačiau sudėtinis sakinys nuo vientisinio pirmiausia […]

Įterpinių skyryba – skyrybos taisyklės

  Įterptiniai žodžiai I. Įterptiniai žodžiai išskiriami kableliais, jeigu jie nėra labai nutolę nuo sakinio minties. Įterpiniais reiškiama keliolika dalykų. 1. Tvirtas kalbančiojo įsitikinimas sakomo dalyko tikrumu: aišku, aiškus dalykas, aiškus daiktas, be abejo, be abejojimo, be abejonės, savaime suprantama, tiesa, teisybė, žinoma… 2. Netikrumas, abejojimas, spėjimas, netvirtas įsitikinimas: atrodo, girdėti, ko gero, matyt, regis, […]

Skyrybos taisyklės – VALSTYBINĖS LIETUVIŲ KALBOS KOMISIJOS NUTARIMAS DĖL PRIVALOMOSIOS SKYRYBOS TAISYKLIŲ

VALSTYBINĖS LIETUVIŲ KALBOS KOMISIJOS NUTARIMAS DĖL PRIVALOMOSIOS SKYRYBOS TAISYKLIŲ 2006 m. rugsėjo 28 d. Nr. N-2 (103) Vilnius PATVIRTINTA Valstybinės lietuvių kalbos komisijos 2006 m. rugsėjo 28 d. nutarimu Nr. N-2 (103) PRIVALOMOSIOS SKYRYBOS TAISYKLĖS I. Bendroji dalis 1. Privalomosios skyrybos taisyklės nustato privalomą sakinio dalių arba sudėtinių sakinių dėmenų atskyrimą ar išskyrimą, teksto skyrybą, […]

Kreipinio skyryba – skyrybos taisyklės

  Kreipiniai sakinyje dažniausiai skiriami kableliais. Nešk, žirgeli, raganėlę per laukelį rudenėlio. 1. Kreipinys sakinio viduryje išskiriamas iš abiejų pusių kableliais, o sakinio pradžioje ar pabaigoje atskiriamas kableliu. Dukrele, paskubėkim šieną grėbti. Kur skubi, Žygimantai? Kas tu esi, žmogau, pakėlęs šautuvą prieš niekuo nekaltą žvėrį? 2. Kreipinys gali turėti sau priklausomų žodžių, dažniausiai pažyminių, su […]

Išplėstinių dalyvinių, padalyvinių ir pusdalyvinių aplinkybių skyryba

  Aplinkybė, išreikšta dalyviu, padalyviu ar pusdalyviu ir išplėsta bent vienu savarankišku žodžiu, vadinama išplėstine arba išskirtine aplinkybe. Išplėstinės būna laiko, būdo, priežasties, tikslo, sąlygos ir nuolaidos aplinkybės. Nėra išplėstinės vietos aplinkybės, nes ji šiomis veiksmažodžio formomis nereiškiama. Savarankiškais laikomi tie žodžiai, kurie gali atsakyti į sakinio dalių klausimus, eiti sakinio dalimis. Išplėstinėms dalyvinėms, padalyvinėms […]

Tikslinamosios aplinkybės – skyrybos taisyklės

  Tikslinamosios yra tokios aplinkybės, kurios aiškiau, konkrečiau, tiksliau nusako prieš jas einančias tos pačios rūšies aplinkybes. Pirmoji aplinkybė yra bendra, abstrakti, nekonkreti, todėl tenka ją aiškinti, konkretinti, tikslinti arba kitais žodžiais paaiškinti, nusakyti pirmąją. Skirtingų rūšių aplinkybės (vietos ir laiko, būdo ir vietos) negali būti tikslinamosios. Jų nelaikome ir vienarūšėmis, nes jų gramatiniai ryšiai […]

Vientisinių sakinių skyrybos pavojai – skyrybos taisyklės

Veiksnys nuo tarinio ir visa veiksnio grupė nuo tarinio grupės kableliais niekada neskiriama, nes veiksnys ir tarinys yra pagrindinės sakinio dalys, sudarančios sakinio gramatinį centrą, taigi labai susijusios, pvz.: Sužaliavusios lankos neilgai trukus pasidabino įvairiausiais žiedais. Šią mokyklą kartu baigė keli vėliau išgarsėję inžinieriai. (Didelės klaidos: Sužaliavusios lankos, neilgai trukus pasidabino įvairiausiais žiedais. Šią mokyklą […]