Jaunimo emigracija Lietuvoje

Įžanga

Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, pasikeitus politinei sistemai, Lietuvos ekonominė būklė patyrė daug nuosmukių. Daugeliui žmonių tampa vis sunkiau rasti darbą, kurio užmokestis, darbo sąlygos ir socialinės garantijos tenkintų jų poreikius. Todėl pastaruoju metu Lietuvoje labai opia problema tampa jaunų žmonių emigracija į užsienį. Nuo 1990m. iki 2006m., įvertinant deklaruotus ir nedeklaruotus išvykimus, iš Lietuvos emigravo 447 tūkst. šalies gyventojų [Statistikos departamentas prie LRV]. Dažniausiai jauni žmonės į užsienį išvyksta tikėdamiesi rasti geriau apmokamą darbą, pakeliauti, susipažinti su kitomis tautomis. Išvykstantieji tampa didele Lietuvos problema, nes šalis netenka darbo jėgos, taip stabdo ekonominį šalies vystimąsi. Tai, jog jaunimas emigruoja į Vakarus, lemia didžiulį demografinį bei intelektinį šalies nuosmukį. jauni žmonės – mokesčių mokėtojai, kurių įmokų pagrindu aprūpinama socialinės rūpybos sistema. Jei nebeliks žmonių, į biudžetą įnešančių pinigų, gali kilti socialinė krizė, smukti ekonomika, taip pat atsiras poreikis pritraukti specialistų iš trečiojo pasaulio šalių.

Tyrimo objektas: jauni žmonės ir jų požiūris į emigraciją.
Tyrimo tikslas: ištirti jaunų žmonių emigracijos į kitas šalis priežastis.

Tyrimo uždaviniai:

1. Apžvelgti lietuvių emigracijos mastų kitimą nuo Lietuvos Nepriklausomybės atgavimo iki šių dienų, Europos sąjungos įtaką šiam reiškiniui.
2. Nustatyti, kokie užsienio rodikliai vilioja jaunus žmones vykti ten ir ko jie tikisi emigruodami.
3. Išsiaiškinti, kas lemia norą vykti į kitas šalis, ten dirbti ar net gyventi; ar šį norą įtakoja išsilavinimas, socialinė padėtis ir netgi gyvenamoji vieta.
4. Sužinoti, kokios lėšos bus panaudojamos išvykimui, kur ieškoma gyvenamosios vietos, darbo ir daugelis kitų faktorių.

Šiems uždaviniams įvykdyti ir pasiekti tyrimo tikslą bus naudojamas tiesioginės apklausos metodas – anketa.

1. EMIGRACIJA TEORINIU ASPEKTU

Emigracija – žmonių persikėlimas iš vienos šalies į kitą šalį nuolatiniam gyvenimui.
Emigrantas – išeivis, asmuo, savo noru persikėlęs gyventi į kitą šalį.
Dažnos emigracijos priežastys – politinės ar ekonominės, tačiau taip pat emigruojama suradus antrą pusę kitoje šalyje ar sulaukus senesnio amžiaus persikraustoma į šiltesnius kraštus. [http://lt.wikipedia.org/wiki/Emigracija]
1.1 Emigracijos raida
Emigracija – tai gerai Lietuvai žinomas reiškinys. Atgavus Lietuvos nepriklausomybę jau pasižymėjo ankstyvosios emigracijos į vakarus bruožai. „Tyrėjai išskiria šiuos pagrindinius Centrinės ir Rytų Europos valstybių migracijos bruožus iki 1997 m. :
• Dauguma migrantų keliavo į vakarus ir trumpam laikui (virš 80 proc. kelionių nesiekė vieno
• mėnesio).
• Daugiausia tai buvo smulkių verslininkų kelionės pirkti prekių pardavimui Lietuvoje. Tokios
• kelionės sudarė 35,6 proc. visų užsienio kelionių 1992-1995 m.
• Tuo laikotarpiu atsirado ir trumpalaikės darbo gamyboje ar statybose užsienyje kelionės. Tokių
• kelionių iš Lietuvos – apie 25,5 proc.
• Migracija charakterizuojama kaip nelegali arba pusiau legali.
• Siunčiančių valstybių ekonominiai sunkumai kūrė paskatas ieškoti trumpalaikių, sezoninių ir
• daugiausia nelegalių darbų siekiant patenkinti vartojimo ir būsto poreikius.
• Dauguma migrantų – jauni, išsilavinę vyrai.
• Ekonominiai migrantai ir prekiautojai pirmiausia migravo į Lenkiją, Vokietiją, mažiau
• Skandinaviją ir į JAV (daugiausia ilgalaikiai migrantai, dėl sudėtingos įvažiavimo procedūros ir
• kelionės sąnaudų)“ [LLRI migracijos tyrimas -2006-04-28].
1.2 Lietuvių emigracija po įstojimo į ES
Per pastaruosius šešiolika metų iš šalies išvyko apie 447 tūkst. gyventojų. Lietuvos įstojimas į Europos Sąjungą (ES) 2004 metais, atrodo, tik suaktualino šią problemą. ES sudaro net 25 valstybės, bet erdvė ūkinei veiklai yra bendra. Iš visų ES laisvių – pirkti, parduoti, investuoti, keliauti ir įsidarbinti – laikinai liko suvaržyta tik įsidarbinimo laisvė. Kaip sutarta Stojimo sutartyse, suvaržymai įsidarbinti kitose ES šalyse gali tęstis daugiausia septynerius metus. Po pirmųjų dvejų metų tie suvaržymai galbūt bus peržiūrėti. Dauguma šalių taip ir padarys. Kai atsivėrė durys laisvai dirbti ir gyventi užsienyje, emigracijos mastai sparčiai padidėjo, tačiau Lietuvos statistikos departamentas teigia kad pamažu emigracija iš Lietuvos mažėja. Tuo galime įsitikinti jų atliktame tyrime:
Emigracija 2003–2006 m.
Tūkst. gyventojų

Pav. 1. Statistikos departamento 2007 m. atlikti vertinimai pagal gyvenamosios vietos deklaravimo ir emigracijos tyrimo duomenis.

Per pirmuosius (2004) narystės Europos sąjungoje metus emigrantų iš Lietuvos skaičius išaugo 1,4 karto – nuo 22,7 tūkst. iki 32,5 tūkst. Daugiausia – 48,1 tūkst. (2 kartus daugiau nei 2003 m.) – emigravo 2005 m. Per 2006 m. emigrantų skaičius sumažėjo: emigravo apie 27,8 tūkst., tai beveik du kartus mažiau nei 2005 m. ir tik penktadaliu daugiau nei 2003 m.
2006 m. daugiau nei pusė (apie 70 proc.) emigrantų išvyko į Europos Sąjungos valstybes: Jungtinę Karalystę (26 proc. išvykusiųjų, palyginti su bendru emigrantų skaičiumi), Airiją (20 proc.), Vokietiją (9 proc.), Ispaniją (6 proc.). Lietuvos gyventojai emigruoja ir į Jungtines Amerikos Valstybes (14 proc. išvykusiųjų), Rusijos Federaciją (7 proc.), Baltarusiją (6 proc.). [Lietuvos statistikos departamentas prie LRV].
Vos ne vienintelė priežastis, genanti lietuvius iš Lietuvos, yra noras dirbti ir užsidirbti. Todėl sveiko proto ir moralės požiūriu kiekvienam iš tų žmonių galima tik pritarti. Lietuvoje vyksta esminis ekonominės sistemos pertvarkymas, ir darbo, ypač tokio, kokį daugelis nuo seno mokėjo dirbti, visiems nebeužtenka. Be to, paprasto, menkai kvalifikuoto darbo atlyginimai Lietuvoje suteikia tik skurdų gyvenimą. Tai liudija ir skaičiai. Lietuvoje nuo 2005 metų liepos 1 d. minimalus darbo užmokestis buvo 159 eurai, Rumunijoje – 80, Ukrainoje – 36, o Graikijoje – 560, Ispanijoje – 513, Belgijoje – 1317, Prancūzijoje – 1154, Airijoje – 1213, Didžiojoje Britanijoje – 1226 eurai. [DELFI žinios, 2005 12 12].
Emigracija daro įtaką ne tik Lietuvos gyventojų skaičiaus ir struktūros kitimui, ši problema sukelia ir šalutines socialines pasekmes, ypač šeimai ir vaikams. Neretai išvyksta vienas iš tėvų ar abu tėvai, vaikai ilgam paliekami giminaičių ar net svetimų žmonių globai, o kartais ir visai be globos. Jaunų žmonių emigracija sukelia problemų susijusių ir su darbuotojų pasiūla. Prarandama aukštos kvalifikacijos darbo jėga, dėl to mažėja šalies ekonominis (inovacinis) konkurencijos potencialas. Aukštos ir aukščiausiosios kvalifikacijos specialistų jau dabar stinga kai kuriose ūkio šakose, tačiau juos susigrąžinti ar bent įtraukti į svarbių Lietuvai problemų sprendimą dar beveik nemėginama. Dėl emigracijos prarandama dalis darbo jėgos, ypač skausmingas kvalifikuotų darbuotojų praradimas. Nėra koncepcijų ir programų, numatančių, kaip susigrąžinti aukštos kvalifikacijos darbuotojus ar panaudoti jų potencialą Lietuvoje.

2. TYRIMO METODIKA

Tyrimui atlikti buvo pasitelkta apklausa. Jos tikslas – surinkti duomenis, kuriuos galima nagrinėti statistiškai, šitaip atskleidžiant modelius ir dėsningumus.
Mano anketą sudaro uždarieji ir atvirieji klausimai bei yra sudaryta iš trijų dalių: klausimai apie respondento demografinius duomenis, klausimai apie respondento nuostatas emigracijos klausimu bei klausimai, susiję su anketuojamo asmens patirtimi užsienyje.
Socialinių – demografinių klausimų dalyje respondentų buvo klausiama jų lytis, amžius, pajamų dydis, išsilavinimas, taip pat ar yra jų artimųjų tarpe yra kas nors emigravę į užsienį ir, jei taip, į kokias šalis. Šiais klausimais buvo siekiama išsiaiškinti kaip socialinė aplinka yra susijusi su emigracijos aplinka ir kaip įtakoja jaunų žmonių norą palikti gimtąją šalį. Taip pat buvo siekiama išsiaiškinti ir tokie faktai kaip: ar nuo gaunamų pajamų, išsilavinimo, amžiaus ir net nuo lyties priklauso žmogaus noras vykti į užsienį ir pan. Tokio tipo klausimai sudaro 35 proc. anketos ir suteikia nemažai svarbios informacijos, vertinant emigracijos klausimą.
Klausimai, vertinantys respondento nuostatas emigracijos klausimu, sudaro 24 proc. anketos klausimų. Jais siekiama išsiaiškinti, ar respondentas vyktų į užsienį, jei ne, kodėl. Taip pat tiriama, kokios aplinkybės lemia norą išvykti ir ko tikimasi išvykus. Be to anketoje klausiama, su kuo vyktų respondentas, iš kur gautų lėšų kelionei ir pan. Tokie klausimai padeda suprasti žmonių viltis ir siekius vykstant į užsienio šalis.
Trečioji anketos dalis yra skirta asmenims, kuriems yra tekę dirbti, mokytis, studijuoti ar pan. užsienio šalyse. Tokiems klausimams yra skirta 7 klausimai. Šioje dalyje klausiama tokių dalykų kaip: per kiek laiko susirandamas darbas, pajamų dydis, ar respondentas dar kartą važiuotų, gyvenimo sąlygas ir požiūrį į emigrantus tose šalyse. Šiais klausimais siekiama sužinoti, ar lengva prisitaikyti, apie galimybes bei socialines sąlygas emigrantui.
Ši anketinė apklausa buvo vykdoma Kauno ir Kaišiadorių miestuose. Respondentai noriai atsakinėjo į jiems pateiktus klausimus ir buvo susidomėję šiuo tyrimu.

3. TYRIMO REZULTATAI

3.1 Tyrimo imties charakteristika

Apklausoje „Jaunų žmonių emigracijos priežastys“ dalyvavo 40 respondentų. Tarp jų buvo 20 moterų ir 20 vyrų. 1 paveiksle matomas jų pasiskirstymas pagal amžių.

Pav. 2 Respondentų pasiskirstymas pagal lytį ir amžių.

Kaip matome iš diagramos, 60 proc. apklaustų moterų buvo 18-22 metų. Didžiausia dalis vyrų buvo vyresni nei 26 metų ir tai sudarė 40 proc. apklaustų vyrų.
Kadangi kaip viena pagrindinių priežasčių emigruoti yra nepatenkinama žmonių materialinė padėtis, buvo domimasi apie respondentų vidutines pajamas per mėnesį. 1 lentelėje pateikta priklausomybė tarp lyties ir gaunamų vidutinių pajamų. Žinoma, ši priklausomybė neatspindi realios padėties visoje šalyje, nes respondentų skaičius buvo nedidelis.

Lentelė 1 Respondentų vidutinės pajamos per mėnesį
Moterys Vyrai
<100 Lt/mėn. 6 3 100-500 Lt/mėn. 15 3 500-1000 Lt/mėn. 3 2 >1000 Lt/mėn. 6 12

Tiriant emigracijos priežastis buvo atsižvelgta ir į respondentų išsilavinimą.

Pav. 3 Moterų išsilavinimas (proc.)

Iš 3 paveikslo matoma, jog daugiausiai moterų (net 50 proc.) yra nebaigusios aukštojo mokslo. Tai galima suprasti dviprasmiškai: arba jos dar studijuoja, arba studijavo ir nebaigė auštosios mokyklos. Kitokia situacija yra tarp respondentų vyrų: dižiausias procentas apklaustųjų jau yra įgiję aukštajo mokslo diplomą (žiūr. 4 pav.).

Pav. 4 Vyrų išsilavinimas

Taigi, apibendrinant šio tyrimo imties charakteristiką, galima teigti, jog respondentai dalyvavę šioje apklausoje yra įvairaus amžiaus, gaunantys skirtingas mėnesines pajamas bei įgiję įvairaus lygio išsilavinimą. Šitokia diferencijuota imtis padeda geriau atskleisti šio tyrimo problemas bei priežastis.
3.2 Respondentų nuostatos emigracijos klausimu

Antrojoje anketos dalyje buvo bandoma sužinoti respondentų nuomonę emigracijos klausimu. Apklausos metu buvo domimasi, kiek ir kur yra emigravusių respondentų draugų, giminaičių ir kitų artimų žmonių. Įvertinus surinktus duomenis, paaiškėjo, jog tik 2 proc. apklausoje dalyvavusiųjų neturi emigravusių artimųjų. Į klausimą, kuriame buvo klausiama, į kokias šalis yra išvykusių artimųjų, 31 respondentas atsakė, jog į Vakarų Europos šalis. Tyrimo metu paaiškėjo, jog 66 proc. respondentų išvažiavę į užsienį tikėtųsi pagerinti savo materialinę padėtį, kurią 50 proc. respondentų įvardijo kaip netenkinančią jų. Išvykimo norą taip pat skatina išvykę artimieji bei noras pakeliauti, tačiau tai sudaro mažesnį procentą atsakymų. Darant išvadas, akivaizdžiai matoma, jog sparti emigracija vyksta dėl noro užsidirbti daugiau pinigų, tačiau tai nėra susiję su gaunamų vidutinių pajamų dydžiu (žiūr. 5 pav.)

Pav. 5 Norinčiųjų emigruoti skaičiaus ir gaunamų pajamų priklausomybė

Atliekant apklausą, paaiškėjo, jog tik nedidelė dalis respondentų vyktų į užsienį savo jėgomis ieškoti darbo. Didžioji dalis apklaustųjų atsakė, jog vyktų pas draugus ar gimines. Jų teigimu taip yra lengviau surasti gyvenamąją vietą, darbą, susipažinti su vietine aplinka,
žmonėmis. Taip pat, 10 respondentų pasisakė, jog vyktų pagal siūlomą darbo programą. Taip emigruojantiems yra suteikiamos bent minimalios socialinės garantijos (pvz.: darbo vieta, draudimas, gyvenamasis plotas ir pan.).
Tyrime net 50 proc. dalyvavusiųjų, sutiksiančių emigruoti, į klausimą „Iš kur gautų pradinių lėšų kelionei“, atsakė jog turėtų savo santaupų. Mažesnė dalis teigia, jog skolintųsi. Pasiūlymu imti paskolą iš banko, pasinaudotų tik vienas respondentas iš mūsų apklaustųjų.
Anketoje taip pat buvo domimasi, su kuo respondentas važiuotų į užsienio šalį gyventi, dirbti ar pan. Iš gautų rezultatų matome, jog tiek vyrai, tiek moterys emigruoti labiausiai sutiktų su šeimomis (žiūr. 2 lent.).
2 Su kuo emigruotų respondentas.
Moterys Vyrai
Vienas 4 5
Su draugu 6 3
Su šeima 9 8
Kita 1 4

Apibendrinant respondentų nuostatas emigracijos klausimu, paaiškėjo, jog dauguma apklaustųjų pagrindine emigracijos priežastimi laikytų netenkinamą materialinę padėtį. Tačiau, atliekant tyrimą, paaiškėjo, kad gaunamų vidutinių pajamų dydis neįtakoja noro emigruoti.
3.3 Respondentų patirtis užsienyje

Pav. 6 Respondentų nuomonė apie gyvenamos vietos paieškas užsienyje.

Kaip matome iš grafiko, daugiausia respondentų jau važiavo žinodami gyvenamąją vietą, taigi taip mažindami riziką, jie nebijo važiuot į kitą šalį. Savarankiškai gyvenamos vietos ieškojo tik du iš visų apklaustųjų respondentų. Dauguma apklaustųjų teigė, kad būtina žinoti kur gyvensi nuvykęs į kitą šalį, nes tai teikia šiokias tokias garantijas.

Pav. 7 Respondentų pasiskirstymas pagal lytį ir gyvenimo sąlygas užsienyje.

Iš 7 paveikslo matome kaip pasiskirstė respondentų nuomonė apie gyvenimo sąlygas svetur. Tiek moterys, tiek vyrai teigė, kad užsienyje gyvenimo sąlygos geresnės nei Lietuvoje. Pasiteiravus kodėl jie taip mano, dažnai išgirsdavome kad daug geresnė padėtis gyvenamuosiuose namuose. Puikus aptarnavimas paslaugų sferoje, draugiški ir visada nusiteikę padėti žmonės. Be to visada laiku mokami atlyginimai. Nepasitaikė tokių kurie teigtų, kad buvo apgauti ir jautėsi nesaugūs kitoje šalyje.

Laikas per kurį respondentai susirado darbą

Lentelė 3 Laikas per kurį respondentai susirado darbą
Važiavo žinodami Neieškojo 1 – 7 dienas Mėnesio laikotarpyje
47.06% 5.88% 29.41% 17.65%

3 lentelėje pateikėme duomenis, kurie parodo kaip greitai apklaustieji susirado darbą išvykę į užsienį. Daugiausia nurodė, kad jau važiavo žinodami darbo vietą, taip esi garantuotas, kad pradžioje neteks leisti savo santaupų pragyvenimui kitoje šalyje. Pasiteiravus kas jiems padėjo susirasti darbą, dauguma atsakė, kad gavo rekomendacijas iš draugų ar giminaičių. Tačiau keletas apklaustųjų teigė, kad važiavo nežinodami nei kur važiuoja, nei ką ten ketina rasti nuvykę, taigi todėl teko pavargti dėl darbo paieškų.
Lentelė 4 Respondentų gautos pajamos užsienyje
<500Lt 500 – 1500Lt 1500 – 3000Lt >3000Lt
5.88% 5.88% 35.29% 52.94%

Palyginus kokias pajamas apklaustasis jaunimas gauna Lietuvoje ir išvydus užsienyje gaunamas pajamas, galime daryti išvadą ko visi taip veržiasi išvažiuoti. Kaip matome iš pateiktų duomenų 4 lentelėje, net gi daugiau kaip pusė apklaustųjų gauna daugiau nei 3000 litų pajamų. Tai yra trigubai daugiau nei Lietuvos vidutinis atlyginimas.

Pav. 8 Respondentų užsienio kalbos žinios.

Paaiškėjo, kad į užsienį galima važiuoti ir nemokant kalbos arba turint tik pagrindus, nes per labai mažai laiko galima pramokti bet kurią kalbą. Galime daryti išvadą, kad lietuviai yra imlūs kalboms. Tačiau vis dėlto dauguma išvykstančiųjų turi nors šiokius tokius kalbos pagrindus, nes taip lengviau susirasti darbą ar gyvenamąjį vietą.
Į klausimą „ar dar kartą respondentas vyktų į užsienį?“, net 82,35 % atsakė teigiamai. Darome išvadą, kad užsienyje vis dėlto gerai aprūpinami mūsų šalies gyventojai.
Apibendrinant respondentų patirtį užsienį, galima spręsti, jog daugelis išvykusiųjų gauna daug didesnes pajamas nei būdami Lietuvoje. Taip pat teigė, kad gyvenimo sąlygos emigravus į kitą šalį yra daug geresnės nei Lietuvoje. Be to, išvykusieji nejautė jokios diskriminacijos ir jautėsi tarsi lygiaverčiai piliečiai.

Išvados

1. Įstojus į Europos sąjungą ženkliai padidėjo emigruojančių lietuvių ir šis reiškinys daro didelę įtaką Lietuvos politiniam ir socialiniam gyvenimui.
2. Dažniausiai emigruoja aktyviausioji tautos dalis – jauni žmonės, studentija, verslūs žmones, kurie norėtų imtis iniciatyvos Lietuvoje, tačiau neranda galimybių pasireikšti.
3. Atlikus tyrimą paaiškėjo, kad dauguma apklaustųjų sutiktų emigruoti.
4. Pagrindine emigracijos priežastimi dauguma žmonių laiko netenkinančią materialinę padėtį, tačiau nors ir gaudami dideles pajamas žmonės norėtų emigruoti.
5. Respondentai nėra linkę važiuoti neturėdami garantijų dėl darbo ar gyvenamos vietos, todėl dažniausiai vyksta pas draugus, gimines ar pagal siūlomo darbo programą.
6. Respondentai, kurie jau buvo emigravę, teigė, kad gyvenimo sąlygos buvo geresnės nei Lietuvoje.
7. Visi dirbusieji užsienyje gavo daug didesnes pajamas nei dirbdami Lietuvoje.
8. Apklaustieji įvardijo, jog socialinės ir ekonominės gyvenimo sąlygos užsienyje yra geresnės nei Lietuvoje.
9. Pagrindinėmis priežastimis dėl ko respondentai nesutiktų emigruoti buvo nustatyta nenoras palikti artimuosius arba tenkinančios gyvenimo sąlygos Lietuvoje.

Literatūros sąrašas

1. Leonavičius V. „Sociologija. Vadovėlis aukštųjų mokyklų studentams“. Kaunas, 2004
2. Giddens A. „Sociologija“. Kaunas, 2005
3. http://lt.wikipedia.org/wiki/Emigracija
4. http://www.stat.gov.lt/lt/news/view/?id=1927
5. Tinklapis Delfi.lt 2005-08-01 Emigracijos Lietuvoje mastai prilygsta karo pabėgėlių srautui.