Civilinės teisės rašto darbas

1 UŽDUOTIS

Kazlauskas kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo – Lietuvos Respublikos (atstovaujamos Teisingumo ministerijos) 20 000 Lt turtinės ir 50 000 Lt neturtinės žalos. Nurodė, kad 2007 m. liepos 14 d. jis buvo sulaikytas ir areštuotas 10 parų dėl įtarimo, kad dalyvavo verslininko nužudyme. Vėliau arešto terminas buvo pratęstas 3 mėnesiams. Tyrimo metu nebuvo surinkti pakankami jo kaltės duomenys, todėl 2007 m. spalio 24 d. jis buvo iš suėmimo paleistas, nes teismas atsisakė pratęsti suėmimo terminą. Nuo kokių teisiškai reikšmingų aplinkybių gali priklausyti Kazlausko ieškinio pagrįstumas? Motyvuotai išspręskite ginčą.

Ne tik LR CK 2.26 str.ir LR Konstitucijoje 20 str. yra įtvirtintas draudimas riboti žmogaus laisvę, prieš asmens laisvės suvaržymą pasisako ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 5 straipsnis. Tačiau LR įstatymuose galima rasti išlygų, kuriomis asmens laisvės apribojimas leidžiamas, viena iš jų – kardomųjų priemonių skyrimas (specialiųjų aktų nustatyta tvarka), kada asmeniui yra pareikštas įtarimas dėl nusikalstamos veikos. Nagrinėjamu atveju ieškovui Kazlauskui buvo paskirta kardomoji priemonė – suėmimas. Manau, kad teisiškai reikšminga aplinkybė pagrindžianti Kazlausko ieškinį dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo turėtų būti ikiteisminio tyrimo pareigūnų neteisėti procesiniai veiksmai, šiuo atveju pritaikyta kardomoji priemonė, kurios neteisėtumą ieškovas turėtų įrodyti, nes kardomosios priemonės panaikinimo faktas nereiškia, jog kardomoji priemonė buvo pritaikyta neteisėtai: “/…/ kai panaikinamas prokuroro nutarimas skirti kardomąją priemonę, nutarimo panaikinimas savaime nereiškia, kad ši priemonė paskirta neteisėtai” Remiantis šia teismų praktika konstatuotina, kad nagrinėjamu atveju kardomųjų priemonių panaikinimo faktas dar nereiškia, kad asmuo buvo neteisėtai sulaikytas, suimtas ar kad jam neteisėtai buvo pritaikyta procesinė prievartos priemonė. Todėl šioje situacijoje yra svarbu nustatyti, ar ikiteisminio tyrimo pareigūnų veiksmai buvo atlikti pagal įstatymų nustatytas procedūras ir ar buvo pagrindas taikyti konkrečią kardomąją priemonę, šiuo atveju suėmimą. Ar iš tiesų veiksmai buvo neteisėti yra sprendžiama pagal tai, ar buvo pagrindas atlikti tam tikrus veiksmus, ir ar nustatyta tvarka jie buvo atliekami. Reikia nustatyti ar buvo laikytąsi įstatymų nustatytų suėmimo pagrindų ir sąlygų (LR BPK 122 str.); suėmimo skyrimo tvarkos (LR BPK 123 str.). Kadangi atsakovas Lietuvos Respublika, o pagal 2001 m. liepos 26 d. nutarimą Nr.932 valstybei dėl žalos atlyginimo atstovauja Teisingumo ministerija valstybės civilinė atsakomybė už žalą, atsiradusią dėl ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro, teisėjo ir teismo neteisėtų veiksmų yra nustatyta LR CK 6.272 straipsnyje. CK Komentaras šį straipsnį išaiškina taip: “/…/ civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda esant trims
sąlygoms: neteisėtiems veiksmams, žalai ir priežastiniam ryšiui. Teisėsaugos institucijų veiksmų neteisėtumas turi būti konstatuotas įstatymų nustatyta tvarka, pavyzdžiui, nuosprendis, kuriuo asmuo buvo neteisėtai nuteistas, nutarimas dėl asmens suėmimo turi būti panaikinti instancine tvarka dėl to, kad neteisėti, ir panašiai.” Kadangi civilinė atsakomybė valstybei taikoma esant bendriesiems civilinės atsakomybės pagrindams – žalai, neteisėtiems veiksmams ir priežastiniam ryšiui yra būtina juos nustatyti ir įrodyti. Civilinė teisė neteisėtus veiksmus apibrėžia kaip veiksmus, kurie pasireiškia kaip neįvykdymas įstatymuose ar sutartyje numatytos pareigos arba veiksmų, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti, atlikimas, taip pat per bendros pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimą. Kaip jau buvo minėta ar veiksmai iš tiesų buvo neteisėti yra sprendžiama pagal tai, ar buvo pagrindas atlikti tam tikrus veiksmus, ar yra specialųjų aktų nuostatų pažeidimas ir ar ikiteisminio tyrimo pareigūnai veikė turėdami pakankamą pagrindą. Ar iš tiesų buvo pagrindas manyti, jog įtariamasis Kazlauskas bėgs, slapstysis, darys naujus nusikaltimus ir kitaip trukdys procesui. Neteisėti veiksmai sukelia tam tikras pasekmes, nagrinėjamu atveju atsirado žala (turtinė ir neturtinė), kurią ieškovas Kazlauskas reikalauja atlyginti, tačiau labai svarbu nustatyti ar žala iš tiesų buvo padaryta, jeigu buvo, kokio dydžio. Žala įstatymuose apibūdinama kaip asmens turto ar kitų vertybių netekimas ar sužalojimas. Svarbu paminėti, jog atsakomybei už žalą atsirasti be jau minėtų sąlygų būtinas priežastinis ryšys, kuris turi būti tarp neteisėto veikimo ar neveikimo ir žalos. Priežastinis ryšys pasireiškia tarp netinkamai veikiančios valstybės institucijų sistemos ir žalingo rezultato, kadangi sunku nustatyti, kurio konkretaus asmens veiksmai lėmė žalos atsiradimą tai šiuo atveju civilinė atsakomybė taikoma be kaltės. Svarbu nustatyti ar turtinė bei neturtinė žala atsirado būtent dėl ikiteisminio tyrimo pareigūnų neteisėtų procesinių veiksmų. Griežtos atsakomybės atveju, žalą atsiradusią dėl ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro, teisėjo ir teismo neteisėtų veiksmų baudžiamajame ir administraciniame procese dėl neteisėtų veiksmų, valstybė atlygina visiškai, nepaisant pareigūnų ir teismo kaltės (CK 6.272 str. 1d.). Atvejai: neteisėtas nuteisimas; neteisėtas suėmimas kardomosios priemonės taikymo tvarka; neteisėtas sulaikymas; neteisėtas procesinės prievartos priemonių pritaikymas; neteisėtas administracinės nuobaudos – arešto – paskyrimas ir kt. neteisėti veiksmai. Žalos dydį sudaro: „prarastas darbo užmokestis arba kitos su darbu susijusios išmokos, kurių asmuo neteko dėl neteisėtų veiksmų (atlyginimas, premija ar kitokia išmoka už metinio darbo rezultatus); pašalpos, pensijos ar kitos darbo pajamos, kurių asmuo neteko./…/Be tiesioginių nuostolių, atlyginami ir netiesiogiai, t.y. kitos išlaidos ir negautos pajamos: nuostoliai dėl sužlugdytų sandorių, palikimo praradimas dėl negalėjimo jo priimti arba imtis jo apsaugos priemonių, /…/. Priteisiant neturtinę žalą turi būti atsižvelgiama į kaltinimo sunkumą, paskirtos bausmės arba nuobaudos dydį, neteisėto laisvės atėmimo, neteisėto kardomojo kalinimo (suėmimo), neteisėto sulaikymo arba neteisėtos administracinės nuobaudos – arešto laiką, /…/.“

Remiantis tuo kas buvo išdėstyta, manau, jog Kazlausko ieškinys turėtų būti grindžiamas įrodinėjant neteisėtą suėmimą kardomosios priemonės taikymo tvarka, o teismui įvertinus visas aplinkybes, nustačius turtinę žalą ir pinigais įvertinus neturtinę žala turėtų būti atlyginama pagal LR CK 6.272, 6.250 str. bei Viešojo administravimo 39 str

LITERATŪRA:

Lietuvos Respublikos Civilinis kodeksas, 2000m. liepos 18 d.Nr. VIII -1864, Vilnius

Lietuvos Respublikos Civilinio Kodekso komentaras, šeštoji knyga, Prievolių teisė, 2003 m.

Dangutė Ambrasienė, Egidijus Baranauskas, Danguolė Bublienė, Solveiga Cirtautienė, Rolandas Galvėnas, Kęstutis Laurinavičius, Algis Norkūnas, Leonas Virginijus Papirtis, Antanas Rudzinskas, Živilė Skibarkienė, Janina Stripeikienė, Daivis Švirinas, Vadimas Toločko, Jūratė Usonienė. Civilinė Teisė. Prievolių Teisė. 2006 m.

TEISMŲ PRAKTIKA:

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. Gruodžio 21 d, nutartis, priimta byloje J.K. v. Lietuvos Respublikai, atstovaujama Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros, Nr. 3K-3-506/2007

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. Gruodžio 21 d, nutartis, priimta byloje J.K. v. Lietuvos Respublikai, atstovaujama Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros, Nr. 3K-3-506/2007

Valstybės žinios.2001. Nr. 66-2415.

Lietuvos Respublikos Civilinio Kodekso komentaras, šeštoji knyga, Prievolių teisė, 2003 m.

Dangutė Ambrasienė, Egidijus Baranauskas, Danguolė Bublienė, Solveiga Cirtautienė, Rolandas Galvėnas, Kęstutis Laurinavičius, Algis Norkūnas, Leonas Virginijus Papirtis, Antanas Rudzinskas, Živilė Skibarkienė, Janina Stripeikienė, Daivis Švirinas, Vadimas Toločko, Jūratė Usonienė. Civilinė Teisė. Prievolių Teisė. 2006 m.

Valstybės žinios.1999.Nr. 60-1945; 2002. Nr. 123-5557.

Leave a Reply

Your email address will not be published.