Įvadas
Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnyba (toliau – STT arba Tarnyba) – Lietuvos Respublikos Prezidentui ir Seimui atskaitinga kovos su korupcija institucija, kurios misija – mažinti korupciją, keliančią grėsmę žmogaus teisėms ir laisvėms, teisinės valstybės principams, ekonomikos plėtrai. STT, siekdama mažinti korupciją, vadovaujasi Lietuvos Respublikos įstatymais ir tarptautinėmis sutartimis, atskleidžia korupcinio pobūdžio nusikalstamas veikas, dalyvauja formuojant valstybės kovos su korupcija politiką, vykdo korupcijos prevenciją, koordinuoja valstybės ir savivaldybės institucijų ar įstaigų, įmonių antikorupcinę veiklą, skatina visuomenę nesitaikstyti su korupcija ir aktyviai su ja kovoti. Siekiant padidinti Specialiųjų tyrimų tarnybos veiklos savarankiškumą bei efektyvumą ir išplėsti jos galimybes kovoje su korupcija aukščiausios valdžios sferoje, po poros veiklos metų buvo nuspręsta padaryti ją nepriklausomą nuo vykdomosios valdžios ir reorganizuoti į instituciją, atskaitingą tik LR Prezidentui ir LR Seimui. Toks įstatymas, priimtas 2000 m. gegužės 2 d., sudarė sąlygas sustiprinti antikorupcinę STT veiklą. Šis įstatymas įgalino STT koordinuoti Nacionalinės kovos su korupcija programos rengimą ir įgyvendinimą bei savarankiškai tirti korupcines ir su ja susijusias nusikalstamas veikas, taip pat korupcinių faktų atskleidimą ne tik žemesniuosiuose, bet ir aukščiausiuose valdžios sluoksniuose, kovos su korupcija prevencinių priemonių ir būdų sistemos sukūrimą, siekiant kompleksiškai eliminuoti ir neutralizuoti korupcijos priežastis bei sąlygas, aukštos kvalifikacijos specialistų kovai su korupcija rengimą ir kt. STT struktūroje šiuo metu veikia korupcijos prevencijos, operatyvinės veiklos ir kontrolės, ikiteisminio tyrimo, antikorupcinio švietimo, gyventojų priėmimo ir konsultavimo, taip pat kiti aptarnaujantys padaliniai. STT skyriai, be Lietuvos sostinės Vilniaus, yra ir didžiausiuose miestuose – Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose, Panevėžyje. Specialiųjų tyrimų tarnybos veikla, atsižvelgiant į pasaulio praktiką ir tarptautinių ekspertų nuomonę, buvo nukreipta į nusikaltimų atskleidimą, korupcijos prevenciją ir visuomenės švietimą.
LR Specialiųjų tyrimų tarnybos tikslai:
LR STT misija yra saugoti ir ginti Lietuvos Respublikos valstybę ir kiekvieną asmenį nuo korupcijos. STT misija įgyvendinama vadovaujantis Lietuvos Respublikos įstatymais ir tarptautinėmis sutartimis, mažinant korupcijos sukeliamas grėsmes, vykdant korupcijos prevenciją ir išaiškinimą, koordinuojant valstybės ir savivaldybės institucijų ar įstaigų, įmonių antikorupcinę veiklą, tobulinant antikorupcinį mechanizmą ir įtraukiant visuomenę į aktyvią antikorupcinę veiklą.
Siekiant maksimaliai sumažinti šalyje korupciją ir padidinti jos kontrolės veiksmingumą, būtina įgyvendinti šiuos STT strateginius veiklos tikslus:
1.Veiksmingai atskleisti ir tirti korupcinio pobūdžio nusikalstamas veikas.
2.Vykdyti sistemingą korupcijos prevenciją.
3.Vykdyti antikorupcinį visuomenės švietimą ir informavimą. Strateginiai tikslai įgyvendinami tobulinant teisės bazę, gerinant administracinius gebėjimus ir plėtojant bendradarbiavimą.
Siekiant įgyvendinti STT strateginį tikslą – veiksmingai atskleisti ir tirti korupcinio pobūdžio nusikalstamas veikas – formuluojami tokie uždaviniai:
1.Tobulinant teisės bazę: – inicijuoti teisės aktus, sudarančius prielaidas veiksmingiau atskleisti ir tirti korupcinio pobūdžio nusikalstamas veikas.
2.Gerinant administracinius gebėjimus: – tobulinti korupcinio pobūdžio nusikalstamų veikų atskleidimą ir tyrimą, siekti geresnės ikiteisminio tyrimo kokybės;
3.Tobulinti veiklos planavimą ir organizavimą, stiprinti veiklos kontrolę; stiprinti operatyvinį, analitinį darbą;
4.Ypatingą dėmesį skirti informacijos patikimumui ir kokybei, atidžiai ir visapusiškai ją tikrinti, objektyviai vertinti;
5.Stiprinti įslaptintos informacijos apsaugą, ypatingą dėmesį kreipiant į integracinių procesų dalyvių reikalavimus dėl asmenų, dirbančių su įslaptinta informacija, patikimumo patikrinimo sistemos ir naujų technologijų bei sričių, susijusių su informacinių sistemų saugumu;
6.Užtikrinti operatyvų ir sistemingą keitimąsi informacija tarp STT padalinių;
Tobulinti personalo atrankos, kvalifikacijos kėlimo, atestacijos ir motyvacijos sistemas;
7.Siekti tinkamo materialinio ir techninio aprūpinimo;
8.įsigyti ir atnaujinti specialią techniką, naudojamą nusikalstamoms veikoms atskleisti ir tirti.
9.Plėtojant bendradarbiavimą: – siekti veiksmingo STT bendradarbiavimo su kitais operatyvinės veiklos subjektais ir kitomis teisėsaugos bei kontrolės institucijomis;
10.Veiksmingiau bendradarbiauti su Europolu, tarptautinėmis teisėsaugos ir kitų valstybių institucijomis.
Siekiant įgyvendinti STT strateginį tikslą – vykdyti sistemingą korupcijos prevenciją – formuluojami tokie pagrindiniai uždaviniai:
Tobulinant teisės bazę:
1.užtikrinti veiksmingą korupcijos prevencijos veiklą nustatančių teisės aktų rengimą ir tobulinimą;
2.pagal STT kompetenciją užtikrinti veiksmingą, sisteminės analizės metodais pagrįstą teisės aktų antikorupcinį vertinimą;
3.inicijuoti korupcinės įtakos išvengimo mechanizmo įdiegimą teisėkūroje;
4.inicijuoti veiksmingą atsakomybės mechanizmo sukūrimą asmenims, kurie negali pagrįsti įgyto arba kitaip disponuojamo turto teisėtumo;
5.pagal kompetenciją prisidėti prie Lietuvos audito sistemos tobulinimo.
Gerinant administracinius gebėjimus: – diegti pažangiausią korupcijos prevencijos veiklos praktiką;
1. tobulinti veiklos planavimą ir organizavimą, stiprinti veiklos kontrolę;
2. plėtoti korupcijos prevenciją centrinių ir teritorinių padalinių aptarnavimo teritorijose;
3. tobulinti personalo atrankos, kvalifikacijos kėlimo, atestacijos ir motyvacijos sistemas;
4. siekti nepriklausomo, tinkamo materialinio ir techninio aprūpinimo.
Plėtojant bendradarbiavimą: – bendradarbiauti su valstybės ir savivaldybės, tarptautinėmis teisėsaugos ir kitų valstybių institucijomis ar įstaigomis.
Siekiant įgyvendinti STT strateginį tikslą – vykdyti antikorupcinį visuomenės švietimą ir informavimą – formuluojami tokie uždaviniai:
Tobulinant teisinę bazę- rengti ilgalaikes veiklos programas.
Gerinant administracinius gebėjimus:
1.plėtoti visuomenės švietimą ir informavimą;
2.tobulinti struktūrinį valdymą;
3.siekti tinkamo materialinio ir techninio aprūpinimo.
Plėtojant bendradarbiavimą: bendradarbiauti su valstybės ir savivaldybės, tarptautinėmis teisėsaugos, kitų valstybių institucijomis ar įstaigomis, nevyriausybinėmis organizacijomis; gerinti bendradarbiavimą su žiniasklaida ir visuomene.
Strategijos įgyvendinimas ir priežiūra:
Strategija įgyvendinama vidutinės trukmės planavimu, kai kas metai atnaujinamas trimetis strateginis veiklos planas, ir trumpalaikiu (taktiniu-operatyviniu) planavimu, kai rengiami STT ir padalinių metiniai veiklos planai. STT veiklos strategijos nuostatos bus peržiūrimos kiekvieną kartą Lietuvos Respublikos Seimui keičiant Valstybės ilgalaikės raidos, Nacionalinio saugumo, Nacionalinės kovos su korupcija, kitų antikorupcinių tarpvalstybinių konvencijų, tarpinstitucinių, institucijų strategijų, programų nuostatas. Strategija gali būti tikslinama pagal poreikį, atsižvelgiant į Lietuvos politinės, ekonominės, socialinės ir technologinės raidos pokyčius, tarnybos veiklos prioritetus.
STT veiklos strategijos įgyvendinimo vertinimo kriterijai:
1. Korupcinio pobūdžio nusikalstamų veiklų skaičiaus stabilizavimasis.
2. Platesnio korupcinio pobūdžio nusikalstamų veiklų apraiškų nustatymas ir išaiškinamumo didėjimas.
3. Atliktos korupcijos rizikos analizės (parengtų motyvuotų išvadų dėl korupcijos pasireiškimo tikimybės) valstybės ar savivaldybių įstaigų veikloje skaičius.
4. Didėjantis visuomenės pasitikėjimas STT, jos vykdoma veikla (procentais).
5. Korupcijos suvokimo indekso mažėjimas ir aukštesnė vieta pagal tai tarp pasaulio šalių.
Išvados
Lietuvoje yra priimta maždaug dešimt įstatymų, vienaip ar kitaip reglamentuojančių korupcijos prevenciją, patvirtintos bent kelios nacionalinės kovos su korupcija programos sudarytos tarptautines bendradarbiavimo sutartys, vykdomi tarptautiniai projektai. Korupcijos lygis auga nusikaltimų skaičius didėja, įgauna tarptautinį mastą. Taigi, korupcija atsiranda tik tada, kai monopolinis sprendimas vertybių ar paslaugų srityje yra priimamas neviešai ir nesant asmeninės atsakomybės už pasirinkimo rezultatus rizikos. Svarbu kad kiekvienas visuomenės individas ne tik suprastų korupcijos žalą, ir laikytųsi principinių nuostatų, bet ir suvoktų savo atsakomybę.
Manau, ne mažiau svarbu suvokti, kad su korupcija kovojančios institucijos gimsta iš pačios visuomenės ir skirtos visuomenės gerovei ir saugumui. Šios institucijos dirba pirmiausia kaip visuomenės įrankis, kuris besąlygiškai kovoja su korupcija, pareigūnų ir valstybės tarnautojų nesąžiningumu atliekant tarnybines pareigas.
STT reorganizuota į nepriklausomą nuo vykdomosios valdžios instituciją. Šiuo žingsniu buvo užtikrintas STT vadovo darbo stabilumas keičiantis Vyriausybėms, taip pat jis tapo apsaugotas nuo politinės įtakos. Tai suteikė STT galimybę tirti korupcinius nusikaltimus ir aukščiausiuose valdžios sluoksniuose, sukurti veiksmingesnę korupcijos prevencijos sistemą, kurią būtų galima įgyvendinti kartu su LR Vyriausybe.
Korupcija kaip reiškinys neturi sienų. Todėl labai svarbus tarptautinis bendradarbiavimas ir bendrai vykdomi tarptautiniai projektai.
Geriausia kova su korupcija – tai jos sąlygų nebuvimas arba bent jau aplinkybių, kurios galėtų prisidėti prie tokių sąlygų susidarymo, numatymas ir šalinimas. Todėl iš tiesų labai svarbios šios institucijos vykdomos prevencinės programos.
Literatūra:
1.LR STT veiklos strategijos iki 2010m. santrauka;
2.LR STT tarnybos darbuotojų etikos kodeksas;
3.STT informacinis leidinys “Šiandien ir rytoj”;
4.STT 2009m. I pusmečio veiklos ataskaita;
5.www.stt.lt;
6.www.wikipedia.org;
7.www.vkontrole.lt;