Rinkimai demokratinėje visuomenėje skirti atstovavimo organų ( parlamentų, savivaldybių) ir vykdomosios valdžios atstovų ( prezidento)( rinkimui. Žodis “rinkimai vartojamas kaip teisinis terminas išreikšti tam tikram aktui, kurio dėka žinomas visuomeninis ar politinis junginys išskiria iš savo tarpo vieną ar kelis savo narius kaip atitinkamos visuomeninės grupės ar visos tautos atstovus arba kaip asmenis, atitinkančius reikalavimus užimti tam tikras pareigas. Teisė dalyvauti rinkimuose suteikiama ne visai tautai, o tik jos teisinei daliai. Teisė dalyvauti rinkimuose vadinama politine rinkimų teise. Tie šalies piliečiai, kurie šia teise naudojasi ir yra teisinė tauta.Rinkimų teisė –tai piliečių teisė dalyvauti rinkimuose bei būti išrinktiems ir atstovauti tautai valstybės valdžios institucijose.
Rinkimų teisė suprantama objektyviąja ir subjektyviąja prasme. Objektyviąja prasme rinkimų teisė – teisės normų sistema, reguliuojanti rinkimų organizavimo ir pravedimo tvarką. Konstitucijoje įtvirtintą subjektinę rinkimų teisę atskleidžia- teisė rinkti ( aktyvioji) ir teisė būti išrinktam ( pasyvioji rinkimų teisė)Aktyvioji rinkimų teisė reiškia – piliečio teisė rinkti atstovus į renkamas valstybės ir savivaldybių institucijas, o pasyvioji – tai teisė būti renkamam bei išrinktam į šias institucijas.
Rinkimų rūšys
Rinkimai yra skirstomi pagal šiuos kriterijus:
1.Pagal rinkėjų valios išreiškimo pobūdį:
• tiesioginiai- rinkėjas balsuoja už konkretų asmenį ar sąrašą, nėra tarpinės grandies;
• netiesioginius –rinkėjas pats atstovo nerenka, o renka rinkikus, kurie priima
galutinį sprendimą., pvz. JAV Prezidentas, 1928 ir 1938 m. prezidento rinkimai
2.Pagal rinkimų mąstą:
• Visuotiniai;- dalyvauja visi šalies piliečiai;absentizmas –nedalyvavimas balsavime.Jis gali būti apolitinis – priežastis – liga, toli rikimų apylinkės ir politinis – nedalyvavimas kaip politinė pozicija. Pasekmės – išrenkami ne tie, neįvyksta rinkimai
• Daliniai –kuriuose dalyvauja tik apygardos piliečiai laisvai vietai užimti’
3.Pagal rinkimus apsprendusias priežastis:
• Eiliniai – pasibaigus kadencijai, įgaliojimų laikui;
• Neeiliniai- paskelbus pirmalaikius rinkimus
• Papildomi –laisvai vietai užimti
4.Pagal renkamąjį organą”
• Prezidentiniai’
• Parlamentiniai’
• Savivaldybių
5.Pagal organizavimo ir vykdymo teritoriją:
• Bendranacionaliniai -) ES parlamentą
• Nacionaliniai;
• vietiniai
Gali būti demokratiški ir nedemokratiški.
Rinkimų teisės principai
Rinkimų teisės principais laikomos pagrindinės nuostatos, idėjos, įtvirtintos Konstitucijoje ir rinkimų santykius reguliuojančių įstatymų’ šiomis nuostatomis ir idėjomis vadovaujamasi rinkimų organizavimo ir vykdymo metu.
Pagrindiniai principai yra šie:
1. visuotinės rinkimų teisės- visi piliečiai sulaukę 18 metų t.t. dalyvauti, išsk. pensionatai – gyd. Uždraudus. Aktyviajai rinkimų teisei būdingas amžiaus cenzas, Seimo nariui, Prez. Sav. Tarybų. sėslumo cenzas – 3 metai. Nesuderinamumo cenzas – draudimas užimti pareiga s Pasyvioji rinkimų teisė – Prezidentui – amžius, kvalifikuotos pilietybės ir kt.
2. lygių rinkimų teisės –visi rinkėjai turi vienodą balsų skaičių, lygios sąlygos kandidatams iškelti, rezultatams nustatyti
3. slapto balsavimo –negalima balsuoti už kitus, įrengtos kabinos, niekas negali kontroliuoti
4. viešumas rengiant ir vykdant rinkimus –komisijų veikla, teisė bet ne pareiga
Rinkimų sistemos
LR taikoma mažoritarinė, proporcinė ir mišrioji rinkimų sistemos. Sistemos pasirinkimą lemia tradicijos, partijų padėtis, įtakoja ir laikmetis/ Rinkimų sistema – tai rinkimų įstatymuose įtvirtintų taisyklių, principų ir kriterijų visuma, kuriais remiantis nustatomi balsavimo rezultatai.Mažoritarinė – iš prancūzų žodžio reiškiančio dauguma.. Būdinga tai, kad šalies teritorija suskirstoma į rinkimines apygardas, kuriose rinkėjai tiesiogiai renka vieną atstovą iš kelių kandidatų. Naudojama Seimo rinkimuose vienmandatėse rinkimų apygardose.Proporcinė sistema taikoma Seimo rinkimuose daugiamandatėje rinkimų apygardoje. Kandidatų sąrašus kelia PP. Numatytas rinkiminis barjeras ir dalyvaujančių skaičius. Taikoma ir savivaldybių tarybų rinkimuose.Seimo rinkimuose Mišri – Seimo rinkimuose. Mažoritarinė – Prezidento rinkimuose/, pirmame ture absoliučios daugumos, o antrame santykinės daugumos.
• Mažoritarinė – Prezidento rinkimuose
• Proporcinė – savivaldybių tarybų
• Mišri Seimo rinkimuose