Santuokos sudarymo sąlygos ir teisinės pasekmės

 

ĮVADAS

„…Šeima ir santuoka bei jos samprata keičiasi, nes keičiasi gyvenimas, ir mes jau negyvename tradicinėje visuomenėje, todėl tokia samprata, kad šeima yra tik heteroseksuali, tik santuokoje ir tik turinti vaikų, yra tikra atgyvena. Šeima, kaip ir pati visuomenė, modernėja. Tai yra neišvengiama“, – teigia Zdanevičius. Santuoka ir draugystė glaudžiai susijusios: pastarosios nuvertinimas praktiškai jas abi pažeidžia. Antai noras kuo vėliau tuoktis, būdingas mūsų dienų visuomenei, kyla iš siekio nebūti varžomam privačiame ir profesiniame gyvenime. Šiuo atžvilgiu, pasak Andersono, santuoka suvokiama kaip žabangos, pinklės, kliūtis ir nelaisvė; skyrybos atitinkamai žada išsivadavimą. Draugystės elemento stoka daro santuokos sampratą egoistinę ir vartotojišką.
Pasak LR Konstitucijos, “šeima yra visuomenės ir valstybės pagrindas”. Šitai skelbiantis straipsnis tarytum guodžia, bet praktiškai implikuoja visuomenės ir valstybės nestabilumą, nes esmingai nesutariama dėl to, kas yra šeima. Čia išsiskiria tradicinis, arba konservatyvus, ir į modernumą pretenduojantis liberalus požiūriai.
Gyvenime ateina laikas, kai vienas kitą mylintys vyras ir moteris, nusprendžia sukurti šeimą, sudarydami santuoką. Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso (toliau CK) III knyga santuoką apibrėžia kaip įstatymų numatyta tvarka įformintą savanorišką vyro ir moters susitarimą sukurti šeimos teisinius santykius. Tik įstatymų nustatyta tvarka įregistravę santuoką, asmenys tampa sutuoktiniais. Tačiau dar prieš sudarant santuoką, būsimieji sutuoktiniai susižada, kitaip tariant, sudaro susitarimą tuoktis. Pats susitarimas tuoktis neįpareigoja ir negali būti įgyvendinamas prievarta, tačiau gali sukelti CK numatytas teisines pasekmes. Susitarimas tuoktis gali būti išreikštas tiek žodžiu, tiek raštu. Bet jei jau padavėte nustatytos formos prašymą civilinės metrikacijos įstaigai įregistruoti santuoką, tai bus laikoma viešu susitarimu tuoktis.

1. SANTUOKA

1.1. Santuokos samprata

Prieš pradedant svarstyti teisinius santuokų padarinius ir jų apskaitą, pirmiausia būtų tikslinga išnagrinėti santuokos sampratą, pateiktą Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.7 straipsnyje. Dabartinio Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.7 straipsnyje pateikta tokia santuokos samprata: „Santuoka yra įstatymų nustatyta tvarka įformintas savanoriškas vyro ir moters susitarimas sukurti šeimos teisinius santykius. Vyras ir moteris, įstatymų nustatyta tvarka įregistravę santuoką, yra sutuoktiniai.“
Santuoka – tai valstybės saugoma dviejų (priešingos lyties) asmenų sąjunga.

1.2. Sužadėtuvės (susitarimas tuoktis)

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.8 straipsnį, susitarimas tuoktis neįpareigoja ir negali būti įgyvendintas prievarta, tačiau gali sukelti: 3.9 straipsnio „Dovanų grąžinimas“, 3.10 straipsnio „Nuostolių atlyginimas“ bei 3.11 straipsnio „Neturtinės žalos atlyginimas“, nustatytas teisines pasekmes.
Dovanų grąžinimas. Jeigu santuoka nesudaroma, abi viešo susitarimo tuoktis šalys turi teisę reikalauti viena iš kitos grąžinti viską, ką viena yra gavusi iš kitos kaip dovaną siejama su būsima santuoka, išskyrus atvejus, kai dovanos vertė neviršija vieno tūkstančio litų ir kai šalis, gavusi dovaną, mirė iki santuokos įregistravimo, ir santuoka nebuvo sudaryta dėl šalies mirties.
Nuostolių atlyginimas. Susitarimo tuoktis šalis, be pakankamo pagrindo atsisakiusi sudaryti santuoką, turi atlyginti kitai šaliai nuostolius, patirtus dėl susitarimo tuoktis neįvykdymo. Nuostolių dydį sudaro šalies turėtos faktinės išlaidos t.y.: išlaidos patirtos ruošiantis sudaryti santuoką, prievolių išlaidos, susijusios su būsimos santuokos įvykdymu. Jeigu šalis atsisakė tuoktis dėl svarbios priežasties, kuri atsirado dėl kitos šalies kaltės, tai kaltoji šalis turi atlyginti nuostolius remiantis tomis pačiomis nuostatomis. Reikalavimams dėl nuostolių atlyginimo taikomas vienerių metų ieškinio senaties terminas, skaičiuojamas nuo atsisakymo sudaryti santuoką dienos.
Neturtinės žalos atlyginimas. LR Civilinis kodeksas numato neturtinės (moralinės) žalos atlyginimą. Jeigu susitarimas tuoktis buvo viešas, tai šalis, turinti teisę dėl nuostolių atlyginimo taip pat gali reikalauti neturtinės žalos atlyginimo. Šios nuostatos nereikėtų suprasti, kad bet kokiu atveju „nuskriaustoji“ šalis gali kreiptis į teismą dėl moralinės žalos atlyginimo. Ieškinys dėl neturtinės žalos gali būti pareikštas per vienerių metų ieškinio senaties terminą, skaičiuojamą nuo atsisakymo sudaryti santuoką dienos.

2. SANTUOKOS SUDARYMAS, SĄLYGOS

2.1. Santuokos sudarymo sąlygos

Vienas iš būdų sukurti šeimą yra sudaryti santuoką, kuri LR Civiliniame kodekse suprantama kaip įstatymų nustatyta tvarka įformintas savanoriškas vyro ir moters susitarimas sukurti šeimos teisinius santykius. Remiantis pateiktu apibrėžimu, galima išskirti tokias santuokos sudarymo sąlygas:
• santuoka gali būti sudaroma tik tarp skirtingos lyties asmenų;
• savanoriškumas sudarant santuoką;
• veiksnumas;
• sutuoktinių amžius;
• monogamijos principas;
• draudžiama tuoktis artimiesiems giminaičiams.

Santuoka gali būti sudaroma tik tarp skirtingos lyties asmenų. Santuoką, pagal Lietuvos Respublikos civilinį kodeksą 3.12 straipsnį, leidžiama sudaryti tik su skirtingos lyties asmeniu. Tačiau ši nuostata nėra priimtina homoseksualams, kurie nori pasiekti, kad būtų leista sudaryti santuoką ir tarp tos pačios lyties asmenų. Tačiau įstatymai nors ir draudžia diskriminaciją dėl seksualinės orientacijos, tačiau santuokos sudarymo srityje jie vis dėlto yra konservatyvūs ir draudžia tuoktis tos pačios lyties atstovams. Šiuo atveju Lietuvos teisinė sistema nėra palanki ir homoseksualių sugyventinių atžvilgiu, nes jų atžvilgiu galioja ir draudimas registruoti partnerystę tarp tos pačios lyties asmenų. Prievarta, apgaulė ar kitokie valios trūkumai yra pagrindas santuoką pripažinti negaliojančia. Santuoka sudaroma laisva vyro ir moters valia.
Savanoriškumas sudarant santuoką. Vyras ir moteris, sudarydami santuoką, turi išreikšti savo valią, kuri nebūtų paremta grasinimais, prievarta, apgaule ar kitokio pobūdžio veiksniais (LR Civilinio kodekso 3.13 str. ), nes tai gali būti traktuojama kaip pagrindas santuoką pripažinti negaliojančia. Todėl apsisprendimas tuoktis neturėtų būti įtakojamas iš šalies – tėvų, pažįstamų ar pan.
Veiksnumas. Tai asmens gebėjimas savo veiksmais įgyti teises ir susikurti pareigas. Civilinis kodeksas numato, kad asmuo įsiteisėjusiu teismo sprendimu pripažintas neveiksniu, negali sudaryti santuokos, taip pat numatyta galimybė atidėti santuokos registraciją, jei paaiškėja, kad yra iškelta byla dėl vieno iš ketinančių susituokti asmenų pripažinimo neveiksniu, iki teismo sprendimo įsiteisėjimo.
Sutuoktinių amžius. Sutuoktinių amžius yra glaudžiai susijęs su kita santuokos sąlyga, tai veiksnumas. Remiantis CK 3.14 str., santuoką galima sudaryti tik sulaukus 18 metų amžiaus. Tačiau tai nėra imperatyvi nuostata, nes numatoma galimybė sumažinti amžiaus ribą nuo kurios galima tuoktis, jei:

• santuoką nori sudaryti asmenys, nesulaukę 18 metų, tačiau tam nėra svarbių priežasčių, pvz. nėštumo. Šiuo atveju sumažinti tokio asmens santuokinį amžių supaprastinto proceso tvarka gali teismas pagal nesulaukusio reikiamo amžiaus asmens prašymą. Tačiau įstatymas, suteikdamas teisę teismui mažinti santuokinį amžių, draudžia tai daryti neribotai. Todėl remiantis šia nuostata, sutuoktinis negali būti jaunesnis kaip 15 metų.
• nėštumas – svarbi priežastis sumažinti santuokinį amžių. Šiuo atveju leidimą tuoktis taip pat duoda teismas, tačiau skirtingai nuo pirmojo atvejo, jis gali leisti tuoktis ir asmenims nesulaukusiems 15 metų amžiaus.

Bet kuriuo atveju, teismas spręsdamas klausimą dėl santuokinio amžiaus sumažinimo, turi išklausyti teismo posėdyje dalyvaujančių ir ketinančio tuoktis asmens tėvų, globėjų ar rūpintojų nuomonės. Taip pat turi įvertinti ir asmens psichinę bei psichologinę būklę, turtinę padėtį ir svarbias priežastis, dėl kurių ketinama susituokti. Tokia priežastimi, kaip minėjau, laikomas nėštumas. Sprendžiant šį klausimą, valstybinė vaiko teisių apsaugos institucija privalo pateikti išvadą dėl santuokinio amžiaus sumažinimo tikslingumo ir atitikimo nepilnamečio interesus.
Monogamijos principas – penktoji santuokos sudarymo sąlyga. Civilinis kodeksas 3.16 str., įtvirtina draudimą pažeisti šį principą. Šio principo esmė – draudžiama sudaryti santuoką, jei asmuo, ketinantis tuoktis, jau yra santuokoje su kitu asmeniu ir nėra šios santuokos nutraukęs įstatymų numatyta tvarka. Šis principas galioja daugelyje pasaulio valstybių, išskyrus kai kurias musulmoniškas valstybes, kuriose vyrauja poligamijos principas.
Draudimas tuoktis artimiesiems giminaičiams. Šis draudimas įtvirtintas LR Civilinio kodekso 3.17 str. ir yra taikomas tėvams ir vaikams, įtėviams ir įvaikiams, seneliams ir vaikaičiams, tikriems ir netikriems broliams ir seserims, pusbroliams ir pusseserėms, dėdėms ir dukterėčioms, tetoms ir sūnėnams.
Santuoka gali būti sudaroma tik tokiu atveju, jei yra laikomasi išvardintų santuokos sudarymo sąlygų.

2.2. Santuokos registravimas

Bendras principas registruojant santuoką – santuoka registruojama vieno iš susituokiančiųjų arba jų tėvų gyvenamosios vietos civilinės metrikacijos įstaigoje, taip pat Lietuvos Respublikos konsulinėje įstaigoje, specialiai tam pritaikytoje patalpoje. Tačiau gali būti atvejų, kai santuoka yra registruojama:
1. sergančiojo namuose arba ligoninėje (jei vienas iš susituokiančiųjų negali atvykti į civilinės metrikacijos įstaigą įregistruoti santuokos dėl sunkios ligos);
2. santuoką su asmeniu, esančiu tardymo izoliatoriuje arba atliekančiu bausmę pataisos darbų įstaigoje, registruoja šių įstaigų buvimo vietos civilinės metrikacijos įstaigos darbuotojas.

2.3. Prašymo įregistruoti santuoką viešas skelbimas

Apie tai, jog įteiktas prašymas įregistruoti santuoką, Civilinės metrikacijos skyrius privalo viešai skelbti ne vėliau kaip 2 savaitės iki įregistravimo dienos. Įstatymas nenumato, kokia forma tai turėtų būti padaryta. Kodėl reikalingas viešas paskelbimas apie numatomą įregistruoti santuoką? Atsakymas labai paprastas – taip siekiama užtikrinti kiekvieno suinteresuoto asmens teisę sukliudyti santuokai, kuriai yra kliūtys, numatytos LR civiliniame kodekse. Jeigu prieš santuokos įregistravimą iš suinteresuoto asmens gaunamas prašymas, kad santuokai sudaryti yra įstatyme numatytų kliūčių, civilinės metrikacijos skyrius privalo:
1. atidėti santuokos registravimą ir įpareigoti pareiškimą padavusį asmenį per 3 dienas pateikti rašytinius pareiškime nurodytų faktų įrodymus. Jeigu asmuo per 3 dienas tokių įrodymų nepateikia, santuoka registruojama bendra tvarka;
2. jeigu pateikiami rašytiniai įrodymai apie esančias kliūtis sudaryti santuoką, civilinės metrikacijos skyriaus vadovo sprendimu sustabdyti santuokos registravimą ir, jei kyla ginčas, išaiškinti norintiems tuoktis asmenims jų teisę kreiptis į teismą dėl tokių įrodymų paneigimo. Tačiau jei teismas tokį prašymą dėl kliūčių sudaryti santuoką pripažins nepagrįstu, tai sutuoktiniai turi teisę per 1 metus nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos reikalauti tiesioginių nuostolių atlyginimo iš tokį prašymą padavusio asmens. Tačiau įstatymas numato asmenų ratą, iš kurių net ir pripažinus prašymą nepagrįstu, negalėtų būti reikalaujama atlyginti nuostolius. Tai tėvai ir prokuroras. Santuoka registruojama dalyvaujant patiems susituokiantiesiems ir dviem liudytojams.

2.4. Santuokos sudarymo sąlygų įvykdymo patvirtinimas

Pateikus prašymą įregistruoti santuoką, civilinės metrikacijos įstaigoje, nuo tos datos ketinantys susituokti asmenys tampa ne šiaip sau sužadėtinių pora, o viešo susitarimo tuoktis šalimis. Tai yra naujas institutas, kurio nebuvo anksčiau galiojusiame Santuokos ir šeimos kodekse. Pagal LR Civilinį kodeksą susitarimas tuoktis gali sukelti teisines pasekmes (plačiau LR Civiliniame kodekse 3.8 str.) Tačiau bet kokiu atveju tuoktis neįpareigoja ir negali būti įgyvendinamas prievarta, nes kitaip prieštarautų santuokos sudarymo venai iš sąlygų – savanoriškumui sudarant santuoką. Kartu su prašymu būsimi sutuoktiniai turi pateikti savo gimimo liudijimus (duomenys, esantys gimimo liudijime, laikomi tiksliausiais) bei galiojantį pasą ar kitą jį atitinkantį dokumentą. Išsituokęs asmuo kartu turi pateikti ir ištuokos liudijimą, našlys – sutuoktinio mirties liudijimą.

2.5. Asmenų, norinčių susituokti, sveikatos tikrinimas

Civilinės metrikacijos biurui pateikiama pažyma, informuojanti apie atliktą sveikatos pasitikrinimą (nepateikiant ligos diagnozės ir kitų išvadų). Informacija apie tyrimų rezultatus yra konfidenciali, pateikiama tik sveikatą pasitikrinusiam asmeniui. Atvykusių savo noru profilaktinių sveikatos tikrinimų, jei teisės aktai nenumato kitaip, periodiškumą, siuntimą atlikti tyrimus ir konsultuotis nustato pirminės sveikatos priežiūros paslaugas teikiantis gydytojas (bendrosios praktikos gydytojas ar apylinkės terapeutas, pediatras). Jeigu susituokus paaiškėtų, kad vienas iš sutuoktinių tyčia nepranešė kitam apie tai, jog serga venerine liga ar AIDS, tai bus pagrindas santuoką pripažinti negaliojančia.

2.6. Prašymas dėl kliūčių sudaryti santuoką

Civilinis kodeksas numato, kad bet kuris suinteresuotas asmuo turi teisę raštu pareikšti civilinės metrikacijos įstaigai, kad yra kliūčių sudaryti santuoką. Civilinės metrikacijos įstaigos pareigūnas, gavęs tokį prašymą, atideda santuokos registravimą ir įpareigoja prašymą padavusį asmenį per tris dienas pateikti rašytinius įrodymus apie prašyme išdėstytų faktų tikrumą. Jeigu tokie įrodymai laiku nepateikiami, santuoka registruojama bendra tvarka. Jeigu pateikiami rašytiniai įrodymai apie esančias kliūtis sudaryti santuoką, civilinės metrikacijos įstaigos pareigūnas privalo sustabdyti santuokos registravimą ir, jei kyla ginčas, išaiškina norintiems tuoktis asmenims jų teisę kreiptis į teismą dėl tokio prašymo paneigimo. Tokiais atvejais santuoka registruojama tik tada, kai norintys tuoktis asmenys pateikia civilinės metrikacijos įstaigai įsiteisėjusį teismo sprendimą, kuriuo prašymas dėl kliūčių sudaryti santuoką yra paneigtas kaip nepagrįstas. Jeigu teismas savo sprendimu prašymą dėl kliūčių sudaryti santuoką pripažįsta nepagrįstu, tai norintys tuoktis asmenys, o po santuokos sudarymo – sutuoktiniai, turi teisę per vienerius metus nuo tokio teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos reikalauti tiesioginių nuostolių atlyginimo iš prašymą dėl kliūčių sudaryti santuoką padavusio asmens, išskyrus atvejus, kai prašymą buvo padavę vieno iš sutuoktinių tėvai ar prokuroras(LR Civilinis kodeksas 3.22 str.).
Santuokos įrodymas – civilinės metrikacijos įstaiga, įregistravusi santuoką, išduoda santuokos liudijimą, santuokos akto įrašas ir jo pagrindu išduotas santuokos liudijimas (LR Civilinio kodekso 3.23 str.).

2.7. Santuokos sudarymas bažnyčios (konfesijų) nustatyta tvarka

Lietuvos Vyskupų Konferencija, atsižvelgdama į tai, kad Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas pripažįsta ir tik bažnyčioje sudarytas santuokas, nutarė santuokinio amžiaus klausimu prisiderinti prie valstybinių reikalavimų. Kaip ir civilinėje teisėje, katalikų Bažnyčioje gali tuoktis tik pilnamečiai – sulaukę 18 metų asmenys. Norintys susituokti nepilnamečiai bet kuriuo atveju turi gauti teismo sutikimą ir tada prašyti vyskupą leidimo jų santuokai. Prašymą vyskupui pateikia santuokos dokumentus tvarkantis kunigas.
Panašių leidimų taip pat reikia tuokiantis su kito tikėjimo ar nekrikštytais asmenimis. Pastaraisiais atvejais katalikiškoji pusė įsipareigoja stengtis išlaikyti ir praktikuoti katalikų tikėjimą bei rūpintis, kad toje santuokoje gimę vaikai būtų krikštijami katalikų Bažnyčioje.
Santuokai gali sutrukdyti giminystės ryšys. Šiuo metu šis reikalavimas yra sušvelnintas: absoliučiai negali tuoktis tik giminystės tiesiojoje linijoje esantys asmenys (netgi jei toji giminystė būtų kilusi ir iš įvaikinimo) – t.y. tėvai su vaikais, o šalutinėje linijoje – broliai ir seserys bei pusbroliai ir pusseserės. Kitais atvejais, jei ketinama tuoktis tarp giminių, reikia gauti vyskupo leidimą. Be leidimo negali tuoktis svainiai, pavyzdžiui, vyras negali vesti savo buvusios žmonos sesers.
Tuoktis negali kunigo šventinimus turintys ar vienuoliškus įžadus padarę, taip pat asmenys, susaistyti anksčiau bažnytiniu būdu padarytos santuokos ryšiais.
Santuokos neišardomumo principas reikalauja rimto besituokiančiųjų apsisprendimo, todėl Bažnyčioje jaunavedžiams yra keliamos tam tikros sąlygos, kurių reikia laikytis besiruošiant vedybiniam gyvenimui (LR Civilinio kodekso 3.24str., 3.25str.).

3. SANTUOKOS TEISINĖS PASEKMĖS

3.1. Sutuoktinių lygiateisiškumas. Pareiga vienas kitą remti

Lygiateisiškumo principas yra deklaruojamas LR Konstitucijos 38 straipsnio 5 dalyje “sutuoktinių teisės šeimoje lygios”, taigi sudarius santuoką sutuoktiniai turi lygias teises ir vienodą civilinę atsakomybę tarpusavio santykiuose, vaikų atžvilgiu, santuokos sudarymo, jos trukmės ir nutraukimo klausimais. Asmens, sudariusio santuoką, teisinio statuso pokyčiai yra trejopi.
• santuokos sudarymas suteikia asmeniui naujų teisių, kurių neturi santuokos nesudaręs asmuo, pavyzdžiui, teisę turėti dvigubą savo ir sutuoktinio, pavardę (LR CK 3.31 str.).
• sudaręs santuoką, asmuo įgyja tam tikras pareigas, kurių neturi nesusituokęs asmuo, pavyzdžiui, pareigą išlaikyti kitą sutuoktinį (LR Civilinis kodeksas 3.72 str.).
• sudaręs santuoką, asmuo praranda tam tikras teises ar nustatomi tam tikri jo teisių ribojimai. Asmuo sudaręs santuoką, nebeturi teisės sudaryti kitą santuoką ar registruoti partnerystę (LR Civilinio kodekso 3.16 str.) atsiranda tam tikri sutuoktinio nuosavybės teisės ribojimai (LR Civilinio kodekso 3.84 – 3.86 str.)

Santuoka ne tik socialinė institucija, bet ir tokia susivienijimo forma, kuri turi patenkinti abi puses. Būtina santuokos egzistavimo sąlyga yra bendrumo ir tarpusavio supratimo jausmas, atvirumas ir rūpinimasis vienas kitu. Santuokinis ryšys yra įsipareigojimas kitam asmeniui. Sutuoktiniai susitarimu negali atsisakyti teisių ar panaikinti pareigų, kurios pagal įstatymus atsiranda kaip santuokos pasekmės. Bendrieji šeimos narių teisių ir pareigų įgyvendinimo principai suformuluoti LR Civiliniame kodekse 3.27 straipsnio 1 dalyje, kur nustatyti sutuoktinių lojalumo ir pagarbos vienas kitam, savitarpio moralinės ir materialinės paramos reikalavimai. Jeigu vienas sutuoktinis dėl objektyvių priežasčių negali pakankamai prisidėti prie bendrų šeimos poreikių tenkinimo, tai pagal savo galimybes turi daryti kitas sutuoktinis. Jeigu vienas sutuoktinis dėl objektyvių priežasčių negali pasirūpinti savimi, pavyzdžiui, sunkiai serga ir panašiai, kitas sutuoktinis privalo rūpintis tiek juo, tiek kitais šeimos reikalais. Jeigu sutuoktinių galimybės materialiai aprūpinti šeimą dėl objektyvių priežasčių, pavyzdžiui, ligos, nėštumo, vaikų priežiūros, mokymosi, nedarbo ir panašiai, nėra vienodos, vienas sutuoktinis privalo materialiai išlaikyti tokios paramos reikalingą kitą sutuoktinį ir prisiimti atsakomybę už materialųjį visos šeimos aprūpinimą.

3.2. Sutuoktinių teisnumas ir veiksnumas

Pagal LR Civilinį kodeksą 3.29 str., santuoka neapriboja sutuoktinių teisnumo ir veiksnumo, tačiau sutuoktinių galėjimas įgyvendinti tam tikras teises gali būti ribojamas vedybų sutartimi bei imperatyvių šio kodekso normų. Santuoka neriboja sutuoktinių teisnumo ir veiksnumo, todėl sutuoktiniai turi bendrą civilinį teisnumą ir veiksnumą.
Civiliniu veiksnumu vadinamas galėjimas savo veiksmais įgyti civilines teises ir sukurti civilines pareigas. Visiškas civilinis veiksnumas piliečiui suteikiamas tik jam pasiekus pilnametystę, t.y. suėjus 18 metų amžiaus. Jei nepilnamečiui įstatymų nustatyta tvarka leidžiama sudaryti santuoką anksčiau, nei sueis aštuoniolika metų, tai jis įgyja visišką civilinį veiksnumą nuo santuokos sudarymo momento. Buvęs sutuoktinis įgyto visiško veiksnumo nepraranda ir tuo atveju, jeigu santuoka nutraukiama arba pripažįstama negaliojančia dėl priežasčių, nesusijusių su santuokiniu amžiumi. Todėl jeigu vedybų sutartimi būtų pabandyta kvestionuoti minėtą sutuoktinio veiksnumą, tai tokia vedybų sutarties dalis jau savaime būtų negaliojanti.
Teisnumas Civilinio kodekso antrosios knygos “Asmenys” 2.1 straipsnyje yra apibrėžiamas kaip fizinių asmenų galėjimas turėti civilines teise ir pareigas. Jis atsiranda asmens gimimo momentu ir išnyksta jam mirus. 2.4 straipsnyje yra nustatytas ir fizinių asmenų civilinio teisnumo turinys. Kaip ir kiekvienas fizinis asmuo, taip ir sutuoktinis gali turėti turtą, kaip privačios nuosavybės objektą, tiesę verstis ūkine komercine veikla, steigti įmones ar kitokius juridinius asmenis, paveldėti turtą ir palikti jį testamentu, pasirinkti veiklos rūšį ir gyvenamąją vietą, turėti išradimo, pramoninio pavyzdžio autoriaus teises, taip pat turėti kitokias turtines ir civilines teisės saugomas asmenines neturtines teises. Todėl, jeigu vedybų sutartyje bus suformuluota nors viena nuostata, pažeidžianti šias sutuoktinio teises, ši nuostata neturės teisinės galios.

3.3. Sutuoktinių pareigos vaikams

Sutuoktinių asmenines pareigas jų vaikams reguliuoja LR civilinio kodekso 3.30 straipsnis. Jis nustato, kad sutuoktiniai privalo išlaikyti ir auklėti savo nepilnamečius vaikus, rūpintis jų švietimu, sveikata, užtikrinti vaiko teisę į asmeninį gyvenimą, asmens neliečiamybę ir laisvę, vaiko turtines, socialines ir kitokias teises, numatytas vidaus ir tarptautinės teisės. Šiame straipsnyje nėra konkrečiai nurodyta, bent kokia vidaus teisė ar tarptautinė teisė tai nustato, jau net nereikalaujant išvardinti tų teisių. Todėl realizuojant minėtą nuostatą gali kilti daug nesusipratimų, norint išsiaiškinti tas neįvardintas teises arba taikyti atsakomybę dėl jų nevykdymų. Sutuoktinių asmeninė teisė ir civilinė atsakomybė vaikams dėl santuokos sudarymo, jos trukmės ir nutraukimo yra suformuluota jau minėtame “Šeimos teisės” 3.26 straipsnio 2 dalyje. Daugiau sutuoktinių asmeninių teisių ir pareigų jų vaikams nėra nustatyta.
Tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Ši pareiga proporcingai pasiskirsto tarp abiejų tėvų bei neišnyksta ir tėvams išsituokus. Išlaikymo tvarką ir formą bendru sutarimu gali nustatyti tėvai. Išlaikymo dydis turi atitikti nepilnamečio vaiko poreikius bei tėvų turtinę padėtį. Vieno mėnesio išlaikymo vertė vienam vaikui negali būti mažesnė už vieną minimalų gyvenimo lygį (MGL). Jeigu nepilnamečio vaiko tėvai (vienas iš jų) nevykdo pareigos materialiai išlaikyti vaiko, vienas iš vaiko tėvų, globėjas ar valstybinė vaiko teisių apsaugos institucija turi kreiptis į teismą dėl išlaikymo priteisimo. Išlaikymą teismas priteisia, kol vaikas sulaukia pilnametystės, išskyrus atvejus, kai vaikas yra nedarbingas dėl invalidumo, kuris jam nepilnamečiui nustatytas, arba kai vaikui būtina parama, jis mokosi vidurinių, aukštųjų ar profesinių mokyklų dieniniuose skyriuose ir yra ne vyresnis negu 24 metų (vaikas sulaukęs 18 metų gali pats kreiptis į teismą dėl išlaikymo priteisimo). Išlaikymas gali būti priteistas, tokia forma: kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis; konkrečia pinigų suma; priteisiant vaikui tam tikrą turtą. (Viena iš formų turi būti nurodyta prašyme priteisti išlaikymą). Teismas kol bus nagrinėjama byla gali nustatyti laikiną išlaikymą. Išlaikymas yra priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, t.y. nuo vaiko gimimo, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už tris metus iki ieškinio teismui pateikimo dienos.
Teismui turi būti pateikti tokie dokumentai:
1) pareiškimas dėl išlaikymo priteisimo,
2) vaiko gimimo liudijimą, kuriame įrašyti abu tėvai,
3) duomenis apie abiejų tėvų gaunamą užmokestį (jei yra galimybė) ar kitas pajamas bei turtą.

Valstybė pirmiausia taip gali padaryti įstatymais nustatydama tėvų turtines ir asmenines neturtines teises bei pareigas jų nepilnamečiams vaikams. Tėvams arba kitiems teisėtiems vaiko atstovams tenka pagrindinė atsakomybė už vaiko auklėjimą ir ugdymą, jo išlaikymą. Valstybė teikia pirmenybę tėvams ir teisėtiems vaiko atstovams paramą tinkamam vaiko auklėjimui, ir rūpinasi švietimo įstaigų, valstybinių ir nevalstybinių vaikų globos institucijų plėtra. Valstybė, siekdama apginti vaiką nuo įvairiausio pobūdžio fizinio ar psichologinio smurto, įžeidimų ir piktnaudžiavimo, priežiūros nebuvimo ir nerūpestingo elgesio ar išnaudojimo, imasi visų teisinių, administracinių, socialinių ir švietimo priemonių.

3.4. Atstovavimas

Santuokos sudarymas nėra sutuoktinių teisnumo ir veiksnumo ribojimo (LR CK 3.29 str.). Todėl sutuoktiniai sudarę santuoką savo teises įgyvendina ir pareigas vykdo savarankiškai. Sutuoktinių tarpusavio atstovavimo santykiai gali susiklostyti bendraisiais pagrindais,(CK 2.132 – 2.151 str.) – tai numatyta nagrinėjamo straipsnio 1 dalyje. Minėti santykiai dažnai atsiranda dėl to, kad kai kuriuos veiksmus sutuoktiniai gali atlikti tik kartu arba vienas iš jų kito sutikimu. Jeigu vienas sutuoktinis įgalioja kitą sutuoktinį sudaryti sandorius jo vardu, kito sutuoktinio turimas įgaliojimas leidžia sudaryti sandorį ir vienam sutuoktiniui už abu.
Šiuo atveju sandorių neteisėtumas iš teisėtai išduoto įgaliojimo pagrindu atliktų veiksmų įvertinimo jų atitikimo įgaliotojo interesams aspektu, todėl vertinamas tik tas faktas, ar ginčijami sandoriai buvo sudaryti atstovaujamojo interesais ir ar byloje nustatytomis aplinkybėmis šių sandorių sudarymas nesukėlė interesų konflikto. Aiškindamasis tikrąją įgaliotojo (ieškovo) valią dėl nekilnojamojo turto perleidimo, pirmosios instancijos teismas įvertino byloje esančius įrodymus, atsižvelgė į šalių paaiškinimus apie įgaliojimo davimo ir sandorių sudarymo aplinkybes, iš kurių padarė išvadą, kad ginčijami sandoriai buvo sudaryti pažeidžiant ieškovo, kaip įgaliotojo, teises ir teisėtus interesus.
Jeigu sutuoktiniai negali susitarti dėl savo pareigų vykdymo ar teisių įgyvendinimo, bet kuris sutuoktinis turi teisę kreiptis į teismą, kad teismas išspręstų jų ginčą. Teismas, spręsdamas sutuoktinių ginčą, privalo imtis priemonių sutuoktiniams sutaikyti. Sprendimą dėl sutuoktinių ginčo teismas privalo priimti atsižvelgdamas į sutuoktinių nepilnamečių vaikų ir visos šeimos interesus (LR Civilinio kodekso „Šeimos teisė“ 3.33 str.)

3.5. Laikinas sutuoktinio turtinių teisių apribojimas

Civilinis kodeksas numato, kad sutuoktinis, kuriam nuosavybės teise priklauso šeimos gyvenamoji patalpa, neturi teisės be kito sutuoktinio rašytinio sutikimo šios gyvenamosios patalpos perleisti, įkeisti ar išnuomoti.
Jeigu sutuoktiniai gyvena išsinuomotoje patalpoje, tai sutuoktinis, sudaręs nuomos sutartį, be kito sutuoktinio rašytinio sutikimo neturi teisės nutraukti nuomos sutarties prieš terminą, subnuomoti gyvenamąją patalpą arba perleisti teises pagal nuomos sutartį.
Sutuoktinis taip pat be kito sutuoktinio sutikimo neturi teisės perleisti, įkeisti, išnuomoti ar kitokiu būdu suvaržyti teisę į kilnojamąjį daiktą, naudojamą šeimos namų ūkyje.
Kilnojamuoju daiktu, naudojamu šeimos namų ūkyje, pripažįstami namų apyvokos daiktai, baldai, išskyrus meno kūrinius, kolekcijas ir namų bibliotekas.
Be to, kai vienas sutuoktinis iš esmės pažeidžia savo santuokines pareigas ir savo veiksmais kelia grėsmę turtiniams šeimos interesams, kitas sutuoktinis turi teisę kreiptis į teismą ir prašyti uždrausti sutuoktiniui be kito sutuoktinio sutikimo disponuoti bendru turtu. Tačiau tokio draudimo terminas negali būti ilgesnis kaip dveji metai.

4. SANTUOKOS NEGALIOJIMAS

4.1. Santuokos pripažinimo negaliojančia pagrindai ir tvarka

Naujojo Civilinio kodekso normos, reglamentuojančios šeimos teisę, suteikia sutuoktiniams gana plačias teises reguliuojant tarpusavio turtinius santykius, tačiau numato ir tam tikrus apribojimus, t. y. konkrečias negaliojančias vedybų sutarties sąlygas. Įstatymų leidėjas 3.105 straipsnyje konkrečiai išvardija visas devynias sąlygas, kurios, nors ir būdamos įrašytos vedybų sutartyje, laikomos negaliojančiomis: prieštarauja imperatyvioms įstatymų normoms, gerai moralei arba viešajai tvarkai; keičia turto, kuris yra vieno sutuoktinio asmeninė arba abiejų sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, teisinį režimą, jeigu sutuoktiniai yra pasirinkę bendrosios jungtinės nuosavybės teisinį režimą; riboja sutuoktinių teisnumą ar veiksnumą; reglamentuoja sutuoktinių asmeninius neturtinius santykius; nustato ar keičia sutuoktinių asmenines teises ir pareigas jų vaikams; riboja ar atima iš sutuoktinio (sutuoktinių) teisę į išlaikymą; riboja ar atima sutuoktinio (sutuoktinių) teisę kreiptis į teismą; keičia turto paveldėjimą ir sąlygas. Tikslinga visas šias sąlygas aptarti atskirai.
Pirmoji iš negaliojančių vedybų sutarties sąlygų yra bendriausia. Ji apima ne tik Civilinio kodekso ar trečiosios jo knygos “Šeimos teisė” nuostatas, bet ir visų įstatymų imperatyviąsias normas, todėl jas šiame straipsnyje aptarti nėra galimybių, o tokia šios sąlygos pirmosios dalies formuluotė vertintina kritiškai ir tobulintina. Tiksliau būtų, jeigu joje būtų nurodyta, kad sąlyga prieštarauja Civilinio kodekso trečiosios knygos “Šeimos teisė” nuostatoms, susijusiomis su sutuoktinių, tėvų ir vaikų teisėmis ir pareigomis, o ne apskirtai visoms imperatyvioms įstatymų normoms, kurios kraštutiniu atveju galėtų būti suprastos globaliniu mastu.
Antroji šios sąlygos dalis – vedybų sutartis negalios, jeigu ji prieštaraus gerai moralei. Moralė – tai dorovingo elgesio taisyklės, sistema normų, nustatančių žmogaus pareigas visuomenės ir kitų žmonių atžvilgiu. Yra skiriami du dorovinės kultūros klodai: idealusis, apimantis visa, kas įeina į žmogaus moralinę sąmonę, ir materialusis, praktinis, kurį sudaro praktinė elgsena, jos stilius. Abu tie klodai yra vienodai svarbūs. Be harmoningo jų susiderinimo neįmanomas pilnavertis žmogaus dorovinis gyvenimas.
Be to, vedybų sutarties sąlyga neturi prieštarauti viešajai tvarkai, t. y. sutuoktiniai turi gerbti bendro gyvenimo taisykles ir įgyvendinti jas tokiu būdu ir priemonėmis, kurios nepažeistų ar nevaržytų kitų asmenų teisių ar įstatymų saugomų interesų. Todėl “Šeimos teisės nuostata laikyti negaliojančia vedybų sutarties sąlygą, kuri prieštarauja imperatyviosioms įstatymų normoms, gerai moralei ir viešajai tvarkai, yra pagrįsta (nors ir galėtų būti sukonkretinta), nes sudarantys vedybų sutartį privalo suderinti individualias teises bei pareigas su visuomeninio gyvenimo reikalavimais.
Antroji vedybų sutarties sąlyga negalios, jeigu ji keis turto, kuris yra vieno sutuoktinio asmeninė arba jų bendroji jungtinė nuosavybė, teisinį režimą, jeigu sutuoktiniai yra pasirinkę turto bendrosios jungtinės nuosavybės teisinį režimą. Pagal šią sąlygą, nustatytą 3.105 straipsnio 2 punkte, sutuoktiniai neturėtų būti sudarę vedybų sutarties, o pasirinkę įstatymų nustatytą sutuoktinių turto teisinį režimą. “Šeimos teisės” 3.87 straipsnyje yra nustatyta tokio teisinio režimo sąvoka. Pagal ją įstatymų nustatytas sutuoktinių turto teisinis režimas reiškia, kad turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė. O 3.88 straipsnyje nustatoma šio turto sudėtis ir reglamentuojami atvejai, kada turtas gali būti laikomas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe tais atvejais, kai turtas yra įregistruotas tik vieno sutuoktinio vardu (3.88 str. 2, 3 ir 4 punktai). Atskirai “Šeimos teisėje” reglamentuojama sutuoktinių asmeninė nuosavybė ir jos pripažinimo bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe atvejai. Todėl, jeigu sutuoktiniai yra pasirinkę bendrąją jungtinę nuosavybę, tai jie negali sudaryti jokios vedybų sutarties, kol įstatymų nustatytas sutuoktinių turto teisinis režimas nebus pasibaigęs, o pagal 3.100 straipsnio 7 punktą tik tuo atveju, kai sutuoktiniai savitarpio susitarimu atsisakys įstatymų nustatyto turto teisinio režimo ir sudarys vedybų sutartį. Pagal 3.104 straipsnio nuostatas jie galėtų sudaryti vieną iš trijų sutarčių: kad visas turtas, įgytas tiek iki santuokos, tiek santuokos metu, yra kiekvieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė; kad turtas, įgytas iki santuokos ir esantis asmenine nuosavybe, po santuokos registravimo taptų jų bendrąja jungtine nuosavybe; kad turtas, įgytas susituokus, tampa jų bendrąja daline nuosavybe. Pagal pirmąją vedybų sutartį būtų reguliuojamas visas sutuoktinių turtas: tiek įgytas iki santuokos, tiek įgytas santuokos metu. Antroji vedybų sutartis reguliuotų tik turtą, įgytą iki santuokos, kuris po santuokos registravimo taptų bendrąja sutuoktinių nuosavybe. Tačiau sutartis nereguliuoja turto, įgyto santuokos metu. Manytume, kad šiam turtui, nors sutuoktiniai ir būtų pasirinkę vedybų sutartį dėl iki santuokos įgytos asmeninės nuosavybės, turėtų būti taikomas įstatymų nustatytas sutuoktinių turto teisinis režimas. Trečioji vedybų sutarties rūšis reguliuoja tik turtą, įgytą susituokus. Todėl šia sutartimi nesureguliuotai sutuoktinių asmeninei nuosavybei turėtų būti taikomas (pasirinktas ar nepasirinktas) įstatymų nustatytas asmeninio turto teisinis režimas. Šią išvadą patvirtintų ir 3.104 straipsnio 2 dalies analizė. Joje nustatyta, kad sutuoktiniai gali sudaryti vieną iš numatytų turto režimo sutarčių tiek visam turtui (asmeninei ir bendrai nuosavybei), tiek tam tikrai jo daliai ar tik konkretiems daiktams.
Trečioji sąlyga nustato, kad neturi būti pažeistas sutuoktinių bendrosios jungtinės nuosavybės lygių dalių principas, nustatytas 3.117 straipsnyje. Tai principas, kuriuo pareziumuojama, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios. Ši lygybė gali būti išreiškiama tiek turtu, tiek jo kompensacija. Nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo gali tik teismas, atsižvelgdamas į nepilnamečių vaikų interesus, vieno sutuoktinio sveikatos būklę ar jo turtinę padėtį arba kitas svarbias aplinkybes ir priteisdamas vienam sutuoktiniui didesnę turto dalį (3.123 straipsnio 1 dalis). Vieno sutuoktinio dalis iš bendro turto taip pat galės būti mažinama šeimos negautų pajamų suma, kurių šeima negavo dėl sutuoktinio aplaidumo arba kurias jis nuslėpė nuo šeimos ir naudojo savo asmeniniams poreikiams tenkinti (3.123 straipsnio 4 dalis).
Ketvirtoji sąlyga – sutartyje negalės būti ribojamas sutuoktinių teisnumas ir veiksnumas. Santuoka neriboja sutuoktinių teisnumo ir veiksnumo, todėl sutuoktiniai turi bendrą civilinį teisnumą ir veiksnumą. Teisnumas Civilinio kodekso antrosios knygos “Asmenys” 2.1 straipsnyje yra apibrėžiamas kaip fizinių asmenų galėjimas turėti civilines teise ir pareigas. Jis atsiranda asmens gimimo momentu ir išnyksta jam mirus. 2.4 straipsnyje yra nustatytas ir fizinių asmenų civilinio teisnumo turinys. Kaip ir kiekvienas fizinis asmuo, taip ir sutuoktinis gali turėti turtą, kaip privačios nuosavybės objektą, tiesę verstis ūkine komercine veikla, steigti įmones ar kitokius juridinius asmenis, paveldėti turtą ir palikti jį testamentu, pasirinkti veiklos rūšį ir gyvenamąją vietą, turėti išradimo, pramoninio pavyzdžio autoriaus teises, taip pat turėti kitokias turtines ir civilines teisės saugomas asmenines neturtines teises. Todėl, jeigu vedybų sutartyje bus suformuluota nors viena nuostata, pažeidžianti šias sutuoktinio teises, ši nuostata neturės teisinės galios.
Jeigu vedybų sutartyje bus tekstas, pažeidžiantis bent vieną iš išvardintų sutuoktinių teisių, tai jis negalios. Kita vertus, turtiniai sutuoktinių santykiai gali būti siejami su tam tikros neturtinio pobūdžio sąlygos įvykdymu ar neįvykdymu, pavyzdžiui, sutuoktinis įsipareigoja padovanoti sutuoktinei kompiuterį, kai ji gaus aukštojo mokslo diplomą. Iš to seka, kad vedybų sutartimi reguliuojamų turtinių santykių atsiradimui gali turėti įtakos ir asmeniniai neturtiniai santykiai.
negaliojančių vedybų sutarties sąlygų bus negalėjimas vedybų sutartyje riboti arba atimti iš sutuoktinio (sutuoktinių) teisės kreiptis į teismą. Asmens teisė kreiptis į teismą yra konstitucinė. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnis nustato, kad “asmuo, kurio konstitucinės teisės ar laisvės pažeidžiamos, turi teisę kreiptis į teismą”. Šią sutuoktinių teisę taip pat nustato “Šeimos teisės” 3.33 straipsnis. Jame nurodyta, kad dėl savo pareigų vykdymo sutuoktiniai turi teisę kreiptis į teismą. Sutuoktinių teisės kreiptis į teismą apribojimas ir būtų ta negaliojanti vedybų sutarties sąlyga.

4.2. Aplinkybės, naikinančios santuokos negaliojimą

1. Teismas gali netenkinti reikalavimo pripažinti santuoką negaliojančia, jeigu
bylos nagrinėjimo metu išnyko aplinkybės, pagal šį kodeksą buvusios kliūtimi sudaryti santuoką.
2. Teismas gali atsisakyti pripažinti negaliojančia santuoką, sudarytą nepilnamečio,
jeigu santuokos pripažinimas negaliojančia prieštarautų nepilnamečio sutuoktinio arba
sutuoktinių nepilnamečių vaikų interesams.
3. Santuoka negali būti pripažinta fiktyvia, jeigu, kol byla dėl santuokos
pripažinimo negaliojančia buvo iškelta, sutuoktiniai sukūrė šeimos santykius arba daugiau
nei metus po santuokos sudarymo bendrai gyvena, arba jiems gimė bendras vaikas, arba
jie laukiasi bendro vaiko.
4. Santuoka negali būti pripažinta negaliojančia po jos nutraukimo, išskyrus
atvejus, kai buvo pažeistas monogamijos principas arba santuoka buvo sudaryta su
artimuoju giminaičiu (šio kodekso 3.16 ir 3.17 straipsniai).
5. Santuoka, sudaryta, kai vienas iš sutuoktinių neišreiškė savo tikrosios valios,
negali būti pripažinta negaliojančia, jeigu po tokios santuokos sudarymo arba po to, kai
paaiškėjo aplinkybių, duodančių pagrindą reikalauti santuoką pripažinti negaliojančia,
sutuoktiniai bendrai gyveno daugiau nei vienerius metus, arba jiems gimė bendras vaikas,
arba jie laukiasi bendro vaiko.
Santuokos pripažinimas negaliojančia dėl tikrosios valios
neišreiškimo
1. Santuoka gali būti pripažinta negaliojančia pagal sutuoktinio ieškinį, jeigu jis
įrodo, kad santuokos sudarymo momentu negalėjo suprasti savo veiksmų prasmės ir jų
valdyti.
2. Reikalauti santuoką pripažinti negaliojančia gali sutuoktinis, jeigu jis santuoką
sudarė paveiktas grasinimo, prievartos ar apgaulės.
3. Sutuoktinis, davęs sutikimą sudaryti santuoką dėl esminės klaidos, gali reikalauti
santuoką pripažinti negaliojančia. Klaida yra esminė, jeigu buvo suklysta dėl tokių su kitu
sutuoktiniu susijusių aplinkybių, kurias žinodamas sutuoktinis nebūtų sutikęs sudaryti
santuokos. Pareziumuojama, kad klaida yra esminė, jeigu buvo suklysta dėl:
• kito sutuoktinio sveikatos būklės ar lytinės anomalijos, dėl kurių normalus
šeimos gyvenimas neįmanomas;
• to, kad kitas sutuoktinis padarė sunkų nusikaltimą.
5. Santuokos nutraukimas

5.1. Santuokos nutraukimo atvejai

Santuoka baigiasi, kai vienas sutuoktinis miršta arba santuoka nutraukiama
įstatymų nustatyta tvarka. Taip pat gali būti nutraukta abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, vieno
sutuoktinio prašymu arba dėl sutuoktinių (sutuoktinio) kaltės. Santuoka baigiasi, kai vienas sutuoktinis miršta arba teismas sprendimu paskelbia jį mirusiu. Paskelbus sutuoktinį mirusiu, santuoka laikoma pasibaigusia nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos arba nuo teismo sprendime nurodytos asmens mirties datos. Jeigu sutuoktinis, kurį teismas sprendimu paskelbė mirusiu, atsiranda, tai, panaikinus teismo sprendimą, abiejų sutuoktinių bendru prašymu, paduotu santuokos
pabaigą įregistravusiai civilinės metrikacijos įstaigai, santuoka gali būti atnaujinta. Santuoka negali būti atnaujinta, jeigu kitas sutuoktinis sudarė naują santuoką arba yra kliūčių, numatytų šio kodekso 3.12–3.17 straipsniuose.

5.2. Santuokos nutraukimo sąlygos

Sutuoktinių bendru sutikimu santuoka gali būti nutraukta, jeigu yra visos šios
sąlygos:
• nuo santuokos sudarymo yra praėję daugiau nei vieneri metai;
• abu sutuoktiniai yra sudarę sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių (turto
padalijimo, vaikų išlaikymo ir pan.);
• abu sutuoktiniai yra visiškai veiksnūs.
Santuoka LR Civilinio kodekso 3.51 straipsnio numatytais atvejais nutraukiama supaprastinto proceso tvarka.

5.3. Santuokos nutraukimo tvarka

Teismas priima sprendimą santuoką nutraukti, jeigu įsitikina, kad santuoka
faktiškai iširo. Santuoka laikoma iširusia, jeigu sutuoktiniai kartu bendrai nebegyvena ir negalima tikėtis, kad jie vėl pradės gyventi kartu. Reziumuojama, kad santuoka faktiškai iširo, jeigu daugiau nei metus sutuoktiniai netvarko bendro ūkio ir negyvena santuokinio gyvenimo. Teismas, savo sprendimu nutraukdamas santuoką, patvirtina ir sutuoktinių pateiktą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kurioje sutuoktiniai turi aptarti savo nepilnamečių vaikų ir vienas kito išlaikymo, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos ir dalyvavimo juos auklėjant klausimus bei kitas savo turtines teises ir pareigas. Sutarties turinys įtraukiamas į teismo sprendimą. Iš esmės pasikeitus aplinkybėms (vieno buvusio sutuoktinio liga, nedarbingumas ir kt.), buvę sutuoktiniai arba vienas iš jų gali kreiptis į teismą dėl santuokos nutraukimo pasekmių sutarties sąlygų pakeitimo. Jeigu sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių prieštarauja viešajai tvarkai ar iš esmės pažeidžia sutuoktinių nepilnamečių vaikų ar vieno sutuoktinio teises ir teisėtus interesus, teismas sutarties netvirtina, o bylą dėl santuokos nutraukimo sustabdo, kol sutuoktiniai sudarys naują sutartį. Jeigu per šešis mėnesius nuo bylos sustabdymo dienos sutuoktiniai neįvykdo teismo nurodymų dėl sutarties turinio, teismas prašymą palieka nenagrinėtą. (CK 3.53 str.)
Pagrindiniai dokumentai, kuriuos būtina pateikti teismui kartu su prašymu (ieškiniu) nutraukti santuoką, yra šie:
• Santuokos liudijimas;
• Vaikų gimimo liudijimai;
• Pažyma iš nekilnojamojo turto kadastro apie abiejų sutuoktinių turimą nekilnojamąjį turtą ir
jo vertę (tiek apie turtą, kuris priklauso abiem sutuoktiniams bendrosios nuosavybės teise, tiek apie kiekvienam iš sutuoktinių asmenine nuosavybe priklausantį turtą). Net jeigu sutuoktiniai nekilnojamojo turto neturi, vis tiek teismui reikia pateikti pažymą iš nekilnojamojo turto kadastro, kad sutuoktiniai tikrai neturi jokio nekilnojamojo turto;
• jeigu sutuoktiniai turi automobilį, reikalingas automobilio liudijimas;
• jeigu sutuoktiniai nori teisme dalintis ir kilnojamuosius daiktus, tokiu atveju reikia kreiptis į turto vertintojus, kurie įvertins visą kilnojamąjį turtą, o jų surašytą dokumentą reikia pateikti teismui;
• pažymos apie kiekvieno iš sutuoktinių gaunamas pajamas (reikalingos sprendžiant išlaikymo klausimą);
• dokumentai apie visus sutuoktinių kreditorius (tiek bendrus, tiek atskirai vieno iš sutuoktinių).Kreditoriams apie santuokos nutraukimą reikia pranešti dar prieš kreipiantis į teismą, nes jie gali dalyvauti byloje kaip suinteresuoti tretieji asmenys.

5.4. Prašymo nagrinėjimas

Sutuoktinio prašymas dėl santuokos nutraukimo nagrinėjamas supaprastinto proceso tvarka.
Jeigu byla nagrinėjama dėl santuokos nutraukimo pagal vieno sutuoktinio prašymą, civilinio kodekso 3.54 straipsnyje numatytos taikinimo priemonės netaikomos. Teismas, atsižvelgdamas į vieno sutuoktinio amžių, santuokos trukmę, sutuoktinių nepilnamečių vaikų interesus, gali atsisakyti nutraukti santuoką, jeigu santuokos nutraukimas padarytų esminės turtinės ar neturtinės žalos vienam sutuoktiniui ar jų nepilnamečiams vaikams. Kitas sutuoktinis arba jo globėjas turi teisę pareikšti, kad santuoka iširo dėl prašymą padavusio sutuoktinio kaltės, ir reikalauti, kad teismas santuoką nutrauktų dėl pareiškėjo kaltės. Jeigu tokį prašymą teismas pripažįsta pagrįstu, santuoka nutraukiama konstatuojant, kad ji iširo dėl santuokos nutraukimą inicijavusio sutuoktinio kaltės (LR Civilinio kodekso 3.60 straipsnis).

LITERATŪROS SĄRAŠAS

Mikelėnas V., Keserauskas Š., Smirnovienė Z. ir kiti. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso komentaras. Trečioji knyga. Šeimos teisė.- Vilnius: Justitia, 2002. P.67.
http://www.google.lt/search?q=Santuokos%20sudarymo%20ir%20nutraukimo%20tvarka%20&gbv=2&ndsp=18&svnum=10&hl=lt&oe=UTF-8&ie=UTF-8&sa=N&tab=iw
http://www.vestuves.lt/index.php?action=article_show&news_id=304
http://www.visokybes.com/page/Suprie%C5%A1intos_vertyb%C4%97s:_%C5%A1eima,_santuoka_ir_draugyst%C4%97
http://www.santuoka.lt/butina-zinoti/2006052536/butina-zinoti.html
http://www3.mruni.lt/padaliniai/FAKULTETAI/tf/ckk/Inga/dokumentai/vedybstr.doc
http://www.lygus.lt/konsultacijos_3.php
VU Teisės fakultetas E. Llaužikas, V. Mikelėnas, V. Nekrošius „CIVILINIO PROCESO TEISE“
http://www.tm.lt/?item=taktai_list&aktoid=50802

40 Replies to “Santuokos sudarymo sąlygos ir teisinės pasekmės”

  1. It is appropriate time to make a few plans for the long run and it’s time to be happy. I’ve learn this post and if I may just I want to suggest you few fascinating things or advice. Maybe you can write subsequent articles referring to this article. I wish to learn even more issues about it!

  2. Revolutional update of captchas recognition software “XEvil 5.0”:

    Captchas recognition of Google (ReCaptcha-2 and ReCaptcha-3), Facebook, BitFinex, Bing, Hotmail, SolveMedia, Yandex,
    and more than 12000 another categories of captcha,
    with highest precision (80..100%) and highest speed (100 img per second).
    You can use XEvil 5.0 with any most popular SEO/SMM programms: iMacros, XRumer, SERP Parser, GSA SER, RankerX, ZennoPoster, Scrapebox, Senuke, FaucetCollector and more than 100 of other software.

    Interested? There are a lot of introducing videos about XEvil in YouTube.

    Free XEvil Demo available.

    Good luck!

  3. Новый год уже близко.
    В интернет магазине Товаромания.РФ снижены цены.
    Бесплатная доставка.
    Самый выгодные предложения на Часы только сейчас.

  4. The cleansing firm accomplishes cleaning of rooms of numerous sizes as well as configurations.

    We provide professional molly maid service for personal customers. Utilizing European equipment and certified tools, we attain optimal outcomes as well as supply cleansing in a short time.

    The company’s professionals offer cleaning up with the aid of modern innovations, have special equipment, as well as additionally have licensed cleaning agents in their toolbox. Along with the above advantages, glass of wines use: favorable prices; cleaning quickly; premium quality results; greater than 100 positive reviews. Cleansing offices will certainly help maintain your work environment in order for the most productive work. Any type of company is incredibly crucial environment in the team. Cleansing services that can be purchased cheaply currently can aid to prepare it as well as supply a comfy room for labor.

    If required, we leave cleansing the cooking area 2-3 hrs after positioning the order. You get cleaning immediately.

    We offer discount rates for those who make use of the solution for the first time, as well as favorable terms of participation for normal customers.

    We give top notch cleansing for large enterprises as well as tiny companies of different directions, with a discount rate of as much as 25%.

    Our pleasant team uses you to obtain accustomed with beneficial regards to participation for corporate clients. We sensibly approach our tasks, tidy making use of professional cleaning items as well as customized equipment. Our workers are trained, have clinical publications as well as are familiar with the subtleties of eliminating complicated and hard-to-remove dirt from surface areas.


  5. Свежедобытые майлы в целях брута – спама а также прочих Ваших задач.
    Мгновенное получение онлайн. Онлайн Телеграм бот автопродаж @HelpBot24_bot
    В продаже базы в формате майл-_-пасс с доступом по ИМАП / POP3 / СМТП
    Майл базы многих стран мира специально для рассылки Ваших предложений / спама
    С нами Рентабельно сотрудничать!
    Постоянным заказчикам значительные бонусы!
    В любой момент в продаже свежайшие базы, а ещё инструменты для их более действенного использования
    Ежели потребуются выборки по конкретным странам, обращайтесь по контактам телеграм бота
    Выдача в режиме сразу по завершении поступления средств. Посодействуем с требуемым приватным программным комплексом

  6. Предположим, вы обладатель нового вебсайта, который имеет приятный дизайнерские решения, удобную навигацию и полезную для клиентов рекламную информацию. Но на онлайн-проект ни кто не наносить визит. Что делать? Если у вас есть собственный бизнес мы поможем вам создать веб-сайт. Ясное дело, ни одно настоящее либо виртуальное предприятие не может продвигаться само по себе. Отдельной фирме надлежит поддержка в приобретении популярности, а во Мировой компьюторной сети без нее решительно не быть из-за бурной конкурентной борьбы.Мы занимаемся разработкой облачного сервиса . Здесь мы готовы запустить полноценный любой проект в течение семи рабочих дней. Не беря в расчет предоставления рабочих интернет-проектов, мы выполняем список услуг по технической содействия: уместное продление хостинга и нового домена, добавление содержания на портал, размещения новинок. Наши услуги помогут вам стать лидером на просторах сети интернета.

    буржунет продвижение

  7. брус обрезной купить в москве, лиственница доска обрезная сухая купить в москве, брусок обрезной купить в москве,
    брус обрезной москва, доска осина обрезная купить в москве, доска обрезная лиственница цена за в москве,
    брусок сухой строганный купить в москве, доска обрезная лиственница купить в москве, березовая фанера купить в москве,
    купить кровать из бука в москве, доска обрезная осина купить в москве, доска лиственницы сухая купить в москве,
    доска обрезная осина в москве, дрова колотые с доставкой цена московская область,
    дрова колотые береза с доставкой цена московская, дрова колотые купить в московской области,
    обрезная доска гост купить в москве, дрова колотые москва, доска необрезная сосна купить в москве,
    паркетная доска из массива лиственницы купить москва, кровать из массива бука купить в москве,
    брус обрезной в москве цена, необрезная доска лиственницы в москве, плинтус из лиственницы в москве,
    комод из массива сосны купить в москве
    http://drevtorg.ning.com/main/search/search?q=%D0%BC%D0%BE%D1%81%D0%BA%D0%B2%D0%B0&page=56

  8. Деньги на любые цели, оформление онлайн, только фото паспорта.

    Умный подбор через телеграм бота @credonline_bot

    Даже с плохой кредитной историей, если вам везде отказывают в займе, то наш алгоритм бодберет для вас варианты с одобрением.

    До 50000 рублей за 5 минут на карту.

    Ищите в телеграм @credonline_bot или заходите на сайт https://credonline.ru

  9. Can I just say what a reduction to seek out someone who really is aware of what theyre speaking about on the internet. You undoubtedly know the way to carry a problem to light and make it important. Extra individuals must learn this and understand this aspect of the story. I cant believe youre no more popular since you positively have the gift.

Leave a Reply

Your email address will not be published.