Atsargų kontrolė ir priežiūra sandeliuose

ĮVADAS


Aktualumas.
Plečiantis bei vystantis Lietuvos ekonomikai, stiprėja įmonės. Didėja darbuotojų skaičius, plečiasi materialinės bazės, todėl įmonės susiduria su savo turto apsaugos problemomis. Nemaža dalis įmonių ir dabar turi savo apsaugos padalinius, tačiau tai didina įmonės išlaidas, kurios susijusios su padalinio valdymu ir darbuotojo išlaikymu. Be to, einant laikui, įmonės viduje tarp darbuotojų susidaro glaudūs asmeniniai ryšiai, dėl kurių gali sumažėti apsaugos darbo kokybė, o įmonės dėl to patiria materialinių nuostolių. Todėl net stambios ir turtingos įmonės, galinčios išlaikyti savo vidinę apsaugą, apsvarsčiusios visus pliusus bei minusus, nusprendžia pirkti apsaugos paslaugas iš profesionalių apsaugos tarnybą, kas sumažina įmonės valdymo kaštus, bei padidina saugumo lygį. Aukštos kvalifikacijos, atestuoti ir ilgametės patirties turintys specialistai suprojektuos, įrengs įvairaus sudėtingumo apsaugos ir gaisro signalizacijos, vaizdo stebėjimo, įrašymo ir praėjimo kontrolės sistemas sandėliuose.

Problema. Atsargų kontrolė ir priežiūra nėra tarp pirminių logistikos uždavinių, tačiau reikia paminėti, kad nepakankama sandėlio krovinių kontrolė ir priežiūra sudaro medžiagų srauto ir logistikos grandinės pertrūkius. Atsargų kontrolė ir priežiūra yra susijusi su:

nuostoliais dėl išgaravimo, svorio netekimo, korozijos ir kt.;

vagystėmis;

nepakankamu atsargų tvarkymu.

Tikslas:. Pateikti krovinio saugojimo sandėlyje saugojimo operacijos, bei priemonės.

Objektas: Saugumo priemonės sandėliuose.

1. Saugumo priemonės sandėliuose.

Prekių kiekio ir kokybės išsaugojimas-tai techninių ir materialinių sandėliavimo sąlygų sudarymas išsaugant prekės naudingumą.

Prekės turi būti saugomos atitinkamomis sąlygomis, naudojant pastatus, įrangą, įrengimus ir kitas technines priemones, garantuojančias prekių savybių išlikimą. Jei sandėliuojamos greitai gendančios prekės, būtina atitinkama temperatūra, drėgmė, slėgis ir kitoks specialus saugojimo režimas, kurį gali užtikrinti tik specialūs sandėliai, turintys atitinkamą įrangą. Biriosios prekės laikomos sandėliuose bunkeriuose arba sandėliuose siloso bokštuose. Skysčiams sandėliuoti reikia specialių rezervuarų. Saugant chemines medžiagas ir preparatus, atitinkami įrenginiai ne tik turi išsaugoti pačias prekes, bet ir apsaugoti gamtinę aplinką nuo užteršimo, gaisro, sprogimo ir kitų pavojų.

Apžvelkime plačiau cheminių medžiagų ir preparatų sandėliavimą. Už saugų cheminių medžiagų ir preparatų sandėliavimą yra atsakingi juridiniai ir fiziniai asmenys užsiimantys šia veikla. Siekdama užtikrinti tinkamą cheminių medžiagų ir preparatų sandėliavimą, Aplinkos ministerija parengė Bendrąsias cheminių medžiagų ir preparatų sandėliavimo taisykles. Rengiant šias nuostatas buvo atsižvelgta į galiojančių Lietuvos teisės ir normatyvinių aktų, reglamentuojančių pastatų įrengimą ir preparatų sandėliavimo reikalavimus. Vadovavimasis bendrosiomis taisyklėmis leidžia tikėtis, kad cheminės medžiagos ir preparatai bus saugomi tinkamai, tačiau vis tiek išlieka tam tikras rizikos laipsnis, kuri reikia įvertinti ir imtis prevencijos priemonių.

Visų tipų sandėliai privalo turėti patikimą priešgaisrinę apsaugą, atitinkamą prekių krovos įrangą, vidaus transporto priemones. Sandėliai turi saugoti prekes nuo atmosferos poveikio: šalčio, karščio, kritulių, drėgmės, vėjo. Juose turi būti palaikoma atitinkama temperatūra, kuri garantuotų ne tik prekės savybių išsaugojimą, bet ir darbuotojams užtikrintų deramas darbo sąlygas, .Sandėlių įranga turi apsaugoti prekes nuo išgrobstymo.

Tačiau būtina priminti, kad patikimiausia apsauga ta, kur kartu naudojamos mechaninės apsaugos ir apsauginės signalizacijos priemonės.

2. Mechaninė sandėlių apsauga

Kiekvienas pastatas ar patalpa turi įėjimo duris, todėl labai svarbu, kokios jos: svarbus ne tik jų grožis, bet ir patikimumas, tvirtumas. Įėjimo durys turi atsidaryti ne į vidų, bet į išorę. Labai svarbu, kad tvirtos būtų ne tik pačios durys, bet ir durų stakta. Dvigubos įėjimo durys nusikaltėliams visada sudaro papildomą kliūtį. Tvirtos durys patikimai apsaugos turtą tik tada, kai jos bus rakinamos patikima spyna.

Grotos – patikimesnė apsauga nei žaliuzės. Išorinės žaliuzės yra skirtos daugiau apsaugai nuo chuliganizmo atvejų (akmenų, butelių, metamų į durų stiklą), stipraus vėjo, lietaus, saulės, triukšmo. O grotos yra skirtos tiesiog nuosavybės apsaugai. Todėl grotos rekomenduojamos įstaigų, biurų, parduotuvių, salonų ir panašių objektų durų apsaugai. Labai patogios yra susukamos grotos, nes tada, kai jos nereikalingos (objekto darbo metu), jos susukamos ir jų nesimato.

Tinkamai irengtas apsauginių grotų ar žaliuzių ir signalizacijos kompleksas pakankamai patikimai išsprendžia sandėlių klausimus.

3. Elektroninė sandėlių apsaugą

Elektroninė apsauga – tai nuolatinis saugomame objekte įrengtos signalizacijos sistemos siunčiamų signalų stebėjimas centrinio stebėjimo pulto kompiuteryje ir atitinkamas reagavimas (apsaugos darbuotojų siuntimas prie saugomo objekto, pranešimas užsakovui, specialiųjų tarnybų iškvietimas ar panašiai), gavus signalizacijos sistemos signalus.

Saugomame objekte įrengiama apsaugos signalizacijos sistema susideda iš šių komponentų:

jutiklių;

objekto apsaugos pulto;

signalizuojančių įrenginių.

Objekte įrengti įsilaužimo, užpuolimo ir gaisro kontrolės jutikliai laidinėmis ar nelaidinėmis linijomis (spinduliai) pajungiami į objekto apsaugos pultą.

Jutikliai reaguoja į bet kurią sukeltą kritinę situaciją (įsilaužimas į patalpą, dūmų atsiradimas ir t. t.) ir suformuoja atitinkamą elektrinį signalą, kurį perduoda objekto apsaugos pultui.

Objekto apsaugos pultas yra objekto signalizacijos „smegenų“ centras, kuris  apdoroja iš jutiklių gaunamą elektrinį signalą, įjungia ar išjungia vidinius ir išorinius signalizatorius: sirenas, blykstes, skaitmeninius pranešėjus ar kitokius įrenginius, priklausomai nuo jutiklių signalų ir programavimo algoritmo, formuoja pranešimą apie pavojų ir jį ryšio linijomis perduoda į apsaugos tarnybos, specialiosios tarnybos (policijos, priešgaisrinės tarnybos ar kt.) centrinio stebėjimo punktą ar tiesiogiai objekto valdytojui.

Objekto signalizacijos sistema į centrinį stebėjimo pultą jungiama įvairiomis ryšio linijomis.

laidinio telefono ryšio linijomis;

išskirtomis laidinėmis linijomis;

radijo ryšio kanalais:

*vienpusio ryšio (objektas -> centrinio stebėjimo pultas, be patvirtinimo apie priimtą signalą);

*dvipusio ryšio (objektas <-> centrinio stebėjimo pultas, su patvirtinimu apie priimtą signalą);

GSM telefoninio ryšio linijomis;

per internetą.

Objekto signalizacijos sistemos pajungimo į centrinį stebėjimo pultą ryšio dubliavimas laidinio telefonu ir radijo ryšio kanalu leidžia užtikrinti kokybišką ir labai aukšto patikimumo signalizacijos pranešimų perdavimą į centrinio stebėjimo pultą. GSM telefoninis ryšys taip pat gali būti panaudotas kartu su laidinėmis telefono linijomis patikimumo padidinimui arba pranešimų apie laidinėmis telefono linijos gedimą perdavimui. Radijo ryšio kanalo ar GSM telefoninio ryšio panaudojimas leidžia saugoti patalpas, kuriose nėra laidinio telefono ryšio.

Centrinio stebėjimo punktas yra struktūrinis apsaugos sistemos padalinys, skirtas:

priimti, apdoroti, fiksuoti ir registruoti saugomo objekto signalizacijos pavojaus ir servisinius pranešimus;

pranešimų apie gautus pavojaus signalus perdavimui mobilioms reagavimo grupėms ir jų valdymui;

pranešimų apie gautus pavojaus signalus perdavimui specialiosioms tarnyboms ir susijusioms įmonėms;

klientų ar jo įgaliotinių informavimui apie pranešimus, gautus iš objekto.

Centrinio stebėjimo punkto operatorius, gavęs iš saugomo objekto apsaugos sistemos suveikimo signalą, radijo ryšio pagalba nedelsiant informuoja arčiausiai esantį saugos tarnybos greito reagavimo ekipažą, suteikia jam išsamią informaciją: objekto pavadinimą, adresą, signalo pobūdį, suveikusios zonos ir spindulio vietą ir siunčią jį įvykio vietos apžiūrai ir piktavalių sulaikymui.

Reagavimo grupė prie(į) saugomą objektą mieste paprastai atvyksta per 3-6 minutes.

Ekipažas, atvykęs prie(į) objektą,  imasi visų būtinų ir įstatymais leidžiamų priemonių kliento turto ir(ar) gyvybės ir sveikatos  išsaugojimui.

Centrinio stebėjimo punkto operatorius esant poreikiui iškviečia specialiųjų ar komunalinių tarnybas bei informuoja objekto signalizacijos sistemą prižiūrinčią įmonę, užsakovą ar jo įgaliotą asmenį apie gautą pranešimą, objekto apžiūros rezultatus ir apie objekte esančią situaciją.

Užsakovui ar įgaliotoms institucijoms paruošiama ir pateikiama ataskaita apie saugomo objekto apsaugos sistemos suveikimo signalą ir objekto apžiūros rezultatus.

Elektroninės apsaugos sistemos formuojami pranešimai

Kontrolės signalai:

objekto apsaugos įjungimas ir išjugimas;

objekto antisabotažinės kontrolės signalai.

Pavojaus signalai:

įsilaužimas;

užpuolimas ar priverstinis objekto apsaugos atjungimas;

gaisras.

Тechnologiniai signalai:

dujų nuotėkis;

užpylimas vandeniu;

elektros maitinimo įtampos kritimas;

kiti.

Sistemos darbingumo signalai:

periodiniai testai;

testai pagal kliento poreikį;

testai pagal centrinio stebėjimo punkto užklausimą;

elektros maitinimo įtampos dingimas ar kritimas žemiau nustatytos normos  ir akumuliatoriaus

išsikrovimas.

4. Vaizdo kameros

Šiuolaikinė vaizdo stebėjimo sistema ne tik leidžia stebėti kontroliuojamos teritorijos ar patalpų vaizdą, jį įrašyti į vaizdo įrašymo įrenginius, bet ir vykdyti šio vaizdo tiesioginį stebėjimą ar įrašų peržiūrą iš nutolusių darbo vietų pasinaudojant interneto ryšiu.

Vaizdo stebėjimo sistema komplektuojama, atsižvelgiant į konkrečius poreikius, kuriems ji bus skirta. Priklausomai nuo to yra parenkamos vaizdo kameros, jų valdymo įranga, vaizdo įrašymo įrenginiai. Projektuojant vaizdo stebėjimo sistemas pirmiausiai reikia apibrėžti norimo matyti vaizdo reikalavimus – ar tereikia matyti bendrą vaizdą, ar reikalaujamas detalus atskirų objektų (žmonių veidų, automobilių numerių) fiksavimas. Pagal tai parenkamos atitinkamų techninių parametrų stacionarios arba valdomos kameros, jų objektyvai. Priklausomai nuo to, ar bus apsaugos darbuotojas, stebintis kamerų vaizdus, ar šie vaizdai bus įrašomi tik vėlesniam peržiūrėjimui, parenkami vaizdo stebėjimo sistemos signalų apdorojimo, įrašymo įrenginiai bei monitoriai. Šiuolaikinė vaizdo stebėjimo sistemų įranga leidžia sujungti šią sistemą į bendra visumą su kitomis saugos sistemomis – teritorijos perimetro signalizacija, praėjimo kontrolės sistema ir t. t. Tai įgalina efektyviau išnaudoti šių saugos sistemų galimybes (pvz. valdoma teritorijos stebėjimo sistemos kamera automatiškai nustatoma į tą vietą, kurioje suveikė teritorijos signalizacijos sistemos jutiklis).

Vaizdo stebėjimo sistema gali būti įrengiama ne tik padidinto saugos poreikio objektuose, bet taip pat taikoma technologinių procesų kontrolei, gyvenamųjų namų teritorijų stebėjimui ir pan. Sumontavus kameras gyvenamojo namo kiemo vaizdui matyti, šį vaizdą galima stebėti namų televizoriaus ekrane kaip atskirą televizijos kanalą arba prijungti prie namų kompiuterio, į kurį galima šį vaizdą įrašyti.

5. Praėjimo kontrolė

Pastaruoju metu vis didesnį populiarumą įgauna praėjimo kontrolės sistemos. Praėjimo kontrolės sistemos leidžia suskirstyti objektą į atskiras darbo zonas, į kurias patekti galima tik turint tam skirtą praėjimo kontrolės valdymo kortelę ar pakabuką.

Praėjimo kontrolės sistemos gali būti autonominės (skirtos tik vienoms durims ar vartams), sujungtos su įsilaužimo signalizacijos sistemomis ar apjungiamos į bendrą praėjimo kontrolės sistemų tinklą. Praėjimo kontrolės sistemos dažniausiai valdomos magnetinėmis kortelėmis ar pakabukais. Aukšto saugumo lygio objektuose praėjimo kontrolei gali būti naudojami pirštų antspaudų skaitytuvai ar kiti panašūs įrenginiai.

Esant poreikiui, praėjimo kontrolės sistemas galima apjungti su vaizdo stebėjimo sistemomis ar buhalterinėmis darbo laiko apskaitos programomis.

6.Plombos
Naudojamos antspauduotos vienkartinės bei daugkartinės plombos. Plombų atspaudams naudojamos specialios plombavimo replės (paprastai skardinėms plomboms). Tačiau šio metodo trūkumas yras tas, kad neįmanoma patikrinti, ar plomba buvo atidaryta ir poto vėl uždėta.
Vienkartinių plombų unikalumas yra tame, kad kiekviena jų turi nesikartojantį numerį. Nėra nei vienos plombos tuo pačiu numeriu. Naujas numeris sukuriamas kiekvieno plombavimo metu, o nuimant plombą, pažeidžiamas. Šis plombavimo būdas „atskleidžia“ kiekvieną perplombavimą.
Vienkartinės plombos suskirstytos atsižvelgiant į jų pritaikymo sritį – plastikinės, metalinės, klijuojamos , didelės ir mažos plombos. Plombos naudojamos kasdien užplombuoti grynųjų pinigų maišelius, kasetes, duris, tarą, vagonus, sandėlius, vandens bei elektros skaitiklius ir pan.

Daugkartinio naudojimo apsauginių maišelių pagalba galima saugiai transportuoti smulkius paketus – maišeliai yra užplombuojami plombomis su unikaliu numeriu, kuris, kaip ir plombos būklė, prieš atidarant, patikrinami.

Specialiosios plombos privalumas – žema kaina. Ant maišelių yra vieta išskirtinai plombavimui, todėl galima naudoti specialias plombas, kurios yra žymiai pigesnės, palyginus su įprastom.

7.Maišeliai
Plastikinių vienkartinių apsauginių maišelių pagalba taip pat saugiai galima transportuoti nedidelius paketus. Visi maišeliai turi unikalų numerį ir yra uždaryti specialia juosta, kurią pažeidus atidarant, lieka žymė. Šio tipo maišelių privalumas yra tas, kad juos patogu ir greita naudoti, jie nereikalauja daug investicijų. Daugiausiai jie yra naudojami atsitiktiniam transportavimui ar ilgalaikiam vertybių saugojimui (pavyzdžiui, atsarginiai raktai gali išgulėti užplombuotame maišelyje daugybę metų, kol prireiks). Jūs galite užsisakyti savo dizaino (atspausdintų) įvairių dydžių maišelių ir nuplėšiamų važtaraščių, kuriuose taip pat nurodomas maišelio numeris ir surašymo vieta.

8. Fizinė sandėlių apsauga

Saugojimą vykdo objekte (poste) esantis apsaugos darbuotojas.

Posto apsaugos darbuotojai tiesiogiai atlieka visas saugojimo funkcijas. Jie paruošti pagal specialią, atitinkamos saugos apmokymo programą, ir, naudodami apsaugos pobūdį atitinkančias, įstatymo nustatytas ir su klientu suderintas, saugos priemones, yra įgalioti imtis visų būtinų priemonių visapusiškam saugumui užtikrinti jiems patikėtame objekte ar ruože.

Jie užtikrina objekte nustatytą tvarką, reaguoja į pavojaus signalus, sulaiko nustatytos objekte tvarkos pažeidėjus, vykdo kitas funkcijas, susijusias su objekto apsauga.

9. Informacijos apsauga

Įvairios paskirties kompiuterinių sistemų informacinės saugos užtikrinimas yra viena iš aštriausių informacinių technologijų problemų.

Informacinės sistemos visiškas arba dalinis gedimas, informacijos nutekėjimas apie sandėlių saugojimą arba pirkimo planus, apie tiekėjus ir klientus ir panašiai gali turėti nepataisomų pasekmių ar net privesti įmonę prie bankroto.

Siekiant užtikrinti informacinių technologijų ir informacijos saugumą, reikia:

reguliariai atlikti informacinių sistemų saugumo auditą (išanalizuoti įmonės kompiuterinę sistemą, nustatyti saugumo požiūriu netinkamai sutvarkytas darbo vietas, išanalizuoti naudojimosi sistemos resursais ar duomenimis teises, nustatyti, kokios saugumo spragos atviros potencialiam įsilaužėliui ir t.t.);

nedelsiant imtis bei priemonių nustatytų trukumų ištaisymui ar įdiegti naujas ar papildomas informacinių sistemų saugumo užtikrinimui;

apmokyti darbuotojus kursuose, kuriuose jie gali pagilinti savo žinias, būtinas saugiam darbui su firmos informacija bei kompiuterine technika.

10. Pakavimas kaip apsauga

Norint užtikrinti saugumą ir apsaugoti nuo gedimo bei pakenkimų kraunat ir saugant daugelis produktų pateikiami įpakuoti. Yra dvi kategorijos, tai prekybinis ir transportinis pakavimas. Prekybinė pakuotė skiriasi nuo transportinės. Prekybinis pakavimas pirmiausia siejasi su pirkimo skatinimu. Transportinio pakavimo tikslai – keli skirtingi, tai – produkto pakuotės apsauga ir transportavimo, perkrovimo bei saugojimo patogumas. Kiek patvari transportinė pakuotė, lemia pakavimo medžiagos tipas. Skiriame šias pakavimo medžiagų grupes: lakštinis aliuminis , alavas ir plienas, stiklas, mediena, kartonas, popierius, plastmasė, plastikinė plėvelė, plastikas maišams ir maišeliams.

Kuo ypatingesnis arba ilgalaikiškesnis gaminys, tuo daugiau dėmesio skiriama pakuotei. Pavyzdžiui, kai krovinys formuojamas naudojant aptraukiamąją plėvelę, pakuotė turi gebėti atlaikyti slėgį ir temperatūros padidėjimą vykstant džiūvimo procesui. Pakuotė turi garantuoti, kad produkto, kol jis pasieks vartotoją, vertės praradimo tikimybė neviršytų leistinų normų. Pavyzdžiui, pakuotė turi apsaugoti gaminius, kad vartotojus šie pasiektų be didesnių nuostolių. Įpakavimo būdas turi būti parenkamas paskirstymo kanale, siekiant, kad tai būtų būdas, reikalaujantis kuo mažesnių galimų išlaidų.

Beveik visose situacijose galimos produktų vagystės. Pasisavinti gali ne tik potencialus vartotojas (pirkėjas), prekės gali būti pavogtos ir paskirstymo kanale. Pakuotė turi būti parenkama tokia, kad galimybė ją pasisavinti būtų kuo sudėtingesnė, pavyzdžiui:

tokia sunki, kad žmogus be mechaninių įrenginių negalėtų pakelti;

pakuočių plombos tokios sudėtingos, kad jas itin sudėtinga įveikti;

pakuotės labai pastebimos dėl dydžio ir spalvos, todėl bandymas atlikti neteisėtus veiksmus atkreiptų dėmesį;

ant pakuotės matomos arba nematomos papildomos specialios žymės, įgalinančios vagystę nustatyti elektroniniais prietaisais;

papildomi įtaisai ant produkto, kuriuos sunku nuimti, o nuėmus be leidimo, įpakuoti gaminiai liktų beverčiai.

Šios priemonės gali būti derinamos siekiant, kad vagystės taptų beveik neįmanomos, pavyzdžiui, prekės patikimai užrakinamos konteineryje. Tokie konteineriai firmos teritorijoje gali būti paliekami be priežiūros, ir mažai tikėtina, kad bus pavogti, nes yra per sunkūs pakelti be jokio įrenginio, o prie jų turinio neįmanoma prieiti, nes saugo patikimas užraktas. Kitas pavyzdys – prie prekių pritvirtinamas matomas arba nematomas įtaisas, kuris, prekę nešant pro elektroninį detektorių, įrengtą prie parduotuvės durų, sukelia įspėjamąjį signalą.

Dar vienas gerai žinomas pavyzdys – prie drabužių tvirtinamas specialus spaustuvas, nuimamas tik specialiu prietaisu. Jei šis spaustuvas nuplėšiamas jėga, išbėga jo viduje esantis rašalas, ir drabužis tampa bevertis.

11.Draudimas
Draudimas padės daugelio nelaimių atveju. Pasirašius sandėlių ir turto draudimo sutartį, bus atlyginta daugelio galimų nelaimių padaryta žala. Ypač netikėti būna žaibų, sprogimų, gaisro ir gesinant gaisrą padaryti nuostoliai. Draudikai taip pat apsiima kompensuoti ir trumpo elektros sujungimo ar neužgesintos cigaretės padarytą žalą. Draudimo bendrovės draudžia ir nuo gamtinių nelaimių (audros, liūtys, sniego apkrova), buitinių vandentiekio, šildymo ar kanalizacijos tinklų avarijų, vagysčių, apiplėšimų, vandalizmo atvejų.

Nors žmonės labiausiai bijo gaisrų, draudikų patirtis rodo, kad gyvenamieji butai dažniausiai nukenčia nuo vandens. Vandens padaryta žala patiriama penkis kartus dažniau, tačiau gaisro padaryti nuostoliai būna kur kas didesni. Abiem atvejais tik kilnojamojo ir nekilnojamojo turto draudimas gali atlyginti padarytą žalą ir sušvelninti psichologines problemas.

IŠVADOS

Saugant sandeliojamos produktus keliamas pagrindinis reikalavimas, kad būtų išsaugotas krovinio kiekis ir kokybė.

Produktų riziką nusako šios savybės: gendamumas, degumas, lakumas, sprogstamumas bei prieinamumas pasisavinti. Kai dėl vienos ar kelių priežasčių atsiranda reali rizika netekti produkto, gali prireikti tam tikrų apribojimų produkto paskirstymo sistemoje. Tada šioje sistemoje dar daugiau išlaidų. Didėjant rizikai, didėja ir transportavimo, ir sandėliavimo išlaidos.

Kraunant pavojingas medžiagas, būtinos griežtesnės sąlygos, svarbu tinkamai panaudoti transporto priemonę. Pavojingos medžiagos (degios, toksiškos, korozinės ir radioaktyviosios) sudaro atskirą kategoriją, kontroliuojamą pagal griežtesnes normas. Pakuotė privalo apsaugoti ne tik gaminius, bet ir aplinką nuo pavojingų krovinių poveikio.

Patikimiausia apsauga nuo vagisčių ta, kur kartu naudojamos mechaninės apsaugos ir apsauginės signalizacijos priemonės. Tinkamai irengtas apsauginių grotų ar žaliuzių ir signalizacijos kompleksas pakankamai patikimai išsprendžia sandėlių klausimus.

LITERATŪRA:

1.J.A. Urbonas „Tarptautinė logistika“ Vilnius, 2005.

2. R. Palšaitis „Logistikos vadybos pagrindai“ Vilnius, 2005.

3. D. Bazaras „Įvadas į logistiką“ Vilnius, 2005.

4. http://www.apsauga.lt/

One Reply to “Atsargų kontrolė ir priežiūra sandeliuose”

Leave a Reply

Your email address will not be published.